Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vadovavę socialdemokratai Vytenis Andriukaitis, Juozas Olekas ir Gediminas Černiauskas pažymi, kad „tik reikšmingos apimties ir gerai suvaldyta Lietuvos medicinos pagalba yra prasminga Ukrainai“.

Buvę ministrai siūlo semtis patirties iš tarptautinės praktikos ir Lietuvos patirčių 2008 m. teikiant ją Sakartvelui, o 2014-2015 m. – Ukrainai.

„Jei norime, kad pagalba ne tik simboliškai atspindėtų solidarumą su Ukrainos žmonėmis, būtina išsyk susitarti dėl pagalbos krypčių, apimties ir materialinių ir finansinių išteklių. Ir tam Vyriausybėje turėtų būti sudarytas specialus komitetas“, – mano buvę ministrai.

SAM 2008 m. vadovavęs ir pagalbą Gruzijai organizavęs G. Černiauskas atkreipia dėmesį, kad pagalbos priemonės, kurios greitai parengiamos ir gali būti taikomas trumpuoju laikotarpiu – greitosios pagalbos automobilių siuntimas: tokia pagalba pasiekti Ukrainą gali per kelias valandas.

„Tokia pagalba turi būti svari, ne mažiau 5-10 automobilių, o medikus turi sustiprinti logistika – bent vienas sunkvežimis su būtiniausiomis medicininėmis prekėmis“, – sako specialistas.

Tuo metu V. Andriukaitis pabrėžia, kad šiuo metu kaip niekad svarbu užtikrinti tikslinį pagalbos pobūdį, taigi siųsti vadinamuosius kritinius medikamentus, sveikatos priemones bei kraujo komponentus.

„Tokia pagalba gali padėti išgelbėti gyvybes išsyk patekusi į šalį, o ją nukreipti tiesiogiai toms gydymo įstaigoms, kurioms labiausiai reikia“, – mano V. Andriukaitis.

Europarlamentaras J. Olekas priduria, kad apsispręsti reikia dėl pagalbos, taikomos trumpuoju ir vidutiniu trukmės laikotarpiu.

„Tai – ir ukrainiečių gydymas Lietuvoje, nes mes turime platų gydymo ir reabilitacinių įstaigų tinklą. Apsisprendę, kokios būklės ligoniams tokią pagalbą teiksime, ji gali būti teikiama visiems nukentėjusiems ukrainiečiams“, – sako jis.

Taip pat siūloma svarstyti ir ukrainiečių medikų įdarbinimą Lietuvoje.



„Juk mūsų sveikatos priežiūros įstaigų tinkle trūksta įvairių profesijų medikų, juoba pabėgėlių tarpe tikrai yra ir medikų. Tiesa, čia pat reikėtų išspręsti jų apgyvendinimo, jų vaikų mokymo ir kitus socialinius klausimus“, – priduria J. Olekas.