Buvę sveikatos ministrai Vyriausybei teikia medicininės pagalbos Ukrainai planą, siūlo A. Dulkiui bendradarbiavimą

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

Lietuvai solidarizuojantis su Ukraina ir jos žmonėmis, trys buvę sveikatos apsaugos ministrai Lietuvos Vyriausybei teikia medicininės pagalbos karo apimtai šaliai planą, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui siūlo bendradarbiavimą jį įgyvendinant.

MEDICININĖS PAGALBOS PLANAS

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vadovavę socialdemokratai Vytenis Andriukaitis, Juozas Olekas ir Gediminas Černiauskas pažymi, kad „tik reikšmingos apimties ir gerai suvaldyta Lietuvos medicinos pagalba yra prasminga Ukrainai“.


Buvę ministrai siūlo semtis patirties iš tarptautinės praktikos ir Lietuvos patirčių 2008 m. teikiant ją Sakartvelui, o 2014-2015 m. – Ukrainai.


„Jei norime, kad pagalba ne tik simboliškai atspindėtų solidarumą su Ukrainos žmonėmis, būtina išsyk susitarti dėl pagalbos krypčių, apimties ir materialinių ir finansinių išteklių. Ir tam Vyriausybėje turėtų būti sudarytas specialus komitetas“, – mano buvę ministrai.


SAM 2008 m. vadovavęs ir pagalbą Gruzijai organizavęs G. Černiauskas atkreipia dėmesį, kad pagalbos priemonės, kurios greitai parengiamos ir gali būti taikomas trumpuoju laikotarpiu – greitosios pagalbos automobilių siuntimas: tokia pagalba pasiekti Ukrainą gali per kelias valandas.


„Tokia pagalba turi būti svari, ne mažiau 5-10 automobilių, o medikus turi sustiprinti logistika – bent vienas sunkvežimis su būtiniausiomis medicininėmis prekėmis“, – sako specialistas.


Tuo metu V. Andriukaitis pabrėžia, kad šiuo metu kaip niekad svarbu užtikrinti tikslinį pagalbos pobūdį, taigi siųsti vadinamuosius kritinius medikamentus, sveikatos priemones bei kraujo komponentus.


„Tokia pagalba gali padėti išgelbėti gyvybes išsyk patekusi į šalį, o ją nukreipti tiesiogiai toms gydymo įstaigoms, kurioms labiausiai reikia“, – mano V. Andriukaitis.


Europarlamentaras J. Olekas priduria, kad apsispręsti reikia dėl pagalbos, taikomos trumpuoju ir vidutiniu trukmės laikotarpiu.


„Tai – ir ukrainiečių gydymas Lietuvoje, nes mes turime platų gydymo ir reabilitacinių įstaigų tinklą. Apsisprendę, kokios būklės ligoniams tokią pagalbą teiksime, ji gali būti teikiama visiems nukentėjusiems ukrainiečiams“, – sako jis.


Taip pat siūloma svarstyti ir ukrainiečių medikų įdarbinimą Lietuvoje.



„Juk mūsų sveikatos priežiūros įstaigų tinkle trūksta įvairių profesijų medikų, juoba pabėgėlių tarpe tikrai yra ir medikų. Tiesa, čia pat reikėtų išspręsti jų apgyvendinimo, jų vaikų mokymo ir kitus socialinius klausimus“, – priduria J. Olekas.

 

Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. lapkričio 4 d.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 14 d.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 6 d.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. spalio 1 d.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. spalio 1 d.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Autorius Lietuvos+Gydytoj%C5%B3 S%C4%85junga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Autorius Lietuvos+gydytojų+sąjunga 2025 m. rugpjūčio 22 d.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.