Ar parengsime iniciatyvą kovai su vėžiu
Europos Sąjunga parengė investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas programą „Horizontas Europai“ 2021–2027 metams. Siekiant stiprinti Europos mokslo pajėgumus, šalių konkurencingumą, išsaugoti visuomenės socialinius modelius ir vertybes programoje buvo pasiūlyta keletas naujovių. Viena tokių – misijos. Tai kompleksinės programos, suburiančios įvairias institucijas ir įvairių sričių mokslininkus sprendžiant svarbias visuomenės ir aplinkos problemas. Viena tokių misijų skirta kovai su vėžiu.
Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Europos Komisijos (EK) atstovybe Lietuvoje, dalyvaujant LMA, Vyriausybės, VU ir LSMU bei Nacionalinio vėžio instituto onkologams, respublikinių ligoninių specialistams, nevyriausybinių organizacijų ir pacientų, persirgusių vėžiu, organizacijų atstovams, surengė konferenciją – piliečių dialogą, kuriame buvo priimtas išsamus dokumentas, aptariantis pagrindines tokio Europos kovos su vėžiu plano dalis. Jame taip pat buvo aprašyta Lietuvos pavyzdinė iniciatyva „Europa įveikia vėžį – Lietuvos bandomasis projektas“, kuris galėtų pasitarnauti kaip EK ir Lietuvos bendras bandomasis projektas, mėginant vienos šalies pavyzdžiu ieškoti praktikoje sprendimų, kaip įgyvendinti tokio plano keliamas užduotis ir sukaupti gerąją patirtį, reikalingą kitoms šalims narėms.
Europos Parlamento pirmininkas teigiamai įvertino šią iniciatyvą ir pateikė Europos Parlamento specializuotam komitetui svarstyti šį dokumentą. Tam pritarė ir Europos Komisijos pirmininkė: „Aš sveikinu tokią iniciatyvą kurti bandomąjį projektą kovojant su vėžiu, ir Komisija toliau galės remti šį projektą.“
Komisijos nuostata gali padėti gauti papildomų kelių dešimčių milijonų eurų finansavimą šiam bandomajam projektui įgyvendinti. Lietuva galėtų tapti geros praktikos kovoje su vėžiu pavyzdžiu kitoms ES šalims narėms, pateikdama visuminį daugiafunkcį vėžio įveikimo praktikoje modelį.
LMA kreipiasi į Lietuvos prezidentą, Lietuvos Vyriausybę ir Lietuvos Seimą su prašymu apsvarstyti šios specialistų parengtos principinės Vėžio konsorciumo schemos įgyvendinimo galimybes, imtis lyderystės parengti išsamų Lietuvos pavyzdinės bandomosios iniciatyvos projektą ir teikti paraišką Europos Komisijai dėl jo įgyvendinimo. LMA kreipimesi pabrėžta, kad šis dokumentas – „Europa įveikia vėžį – Lietuvos bandomasis projektas“ – buvo nusiųstas ir EK ir Europos Parlamentui. Jis buvo įvertintas teigiamai. Šio dokumento išvadas teigiamai įvertino ne tik Europos Parlamento pirmininkas, bet ir EK pirmininkė. Ji savo atsakyme pabrėžė, kad dokumento išvados bus įtrauktos į EK rengiamo Europos kovos su vėžiu plano turinį, o jei Lietuva parengs tokią pavyzdinę bandomosios kovos su vėžiu iniciatyvą, EK yra pasirengusi remti tokią iniciatyvą. Tai pabrėžiama LMA kreipimesi į Lietuvos prezidentą, Vyriausybę ir Seimą.
„Gydytojų žinių“ informacija.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
