Ar parengsime iniciatyvą kovai su vėžiu
Europos Sąjunga parengė investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas programą „Horizontas Europai“ 2021–2027 metams. Siekiant stiprinti Europos mokslo pajėgumus, šalių konkurencingumą, išsaugoti visuomenės socialinius modelius ir vertybes programoje buvo pasiūlyta keletas naujovių. Viena tokių – misijos. Tai kompleksinės programos, suburiančios įvairias institucijas ir įvairių sričių mokslininkus sprendžiant svarbias visuomenės ir aplinkos problemas. Viena tokių misijų skirta kovai su vėžiu.
Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Europos Komisijos (EK) atstovybe Lietuvoje, dalyvaujant LMA, Vyriausybės, VU ir LSMU bei Nacionalinio vėžio instituto onkologams, respublikinių ligoninių specialistams, nevyriausybinių organizacijų ir pacientų, persirgusių vėžiu, organizacijų atstovams, surengė konferenciją – piliečių dialogą, kuriame buvo priimtas išsamus dokumentas, aptariantis pagrindines tokio Europos kovos su vėžiu plano dalis. Jame taip pat buvo aprašyta Lietuvos pavyzdinė iniciatyva „Europa įveikia vėžį – Lietuvos bandomasis projektas“, kuris galėtų pasitarnauti kaip EK ir Lietuvos bendras bandomasis projektas, mėginant vienos šalies pavyzdžiu ieškoti praktikoje sprendimų, kaip įgyvendinti tokio plano keliamas užduotis ir sukaupti gerąją patirtį, reikalingą kitoms šalims narėms.
Europos Parlamento pirmininkas teigiamai įvertino šią iniciatyvą ir pateikė Europos Parlamento specializuotam komitetui svarstyti šį dokumentą. Tam pritarė ir Europos Komisijos pirmininkė: „Aš sveikinu tokią iniciatyvą kurti bandomąjį projektą kovojant su vėžiu, ir Komisija toliau galės remti šį projektą.“
Komisijos nuostata gali padėti gauti papildomų kelių dešimčių milijonų eurų finansavimą šiam bandomajam projektui įgyvendinti. Lietuva galėtų tapti geros praktikos kovoje su vėžiu pavyzdžiu kitoms ES šalims narėms, pateikdama visuminį daugiafunkcį vėžio įveikimo praktikoje modelį.
LMA kreipiasi į Lietuvos prezidentą, Lietuvos Vyriausybę ir Lietuvos Seimą su prašymu apsvarstyti šios specialistų parengtos principinės Vėžio konsorciumo schemos įgyvendinimo galimybes, imtis lyderystės parengti išsamų Lietuvos pavyzdinės bandomosios iniciatyvos projektą ir teikti paraišką Europos Komisijai dėl jo įgyvendinimo. LMA kreipimesi pabrėžta, kad šis dokumentas – „Europa įveikia vėžį – Lietuvos bandomasis projektas“ – buvo nusiųstas ir EK ir Europos Parlamentui. Jis buvo įvertintas teigiamai. Šio dokumento išvadas teigiamai įvertino ne tik Europos Parlamento pirmininkas, bet ir EK pirmininkė. Ji savo atsakyme pabrėžė, kad dokumento išvados bus įtrauktos į EK rengiamo Europos kovos su vėžiu plano turinį, o jei Lietuva parengs tokią pavyzdinę bandomosios kovos su vėžiu iniciatyvą, EK yra pasirengusi remti tokią iniciatyvą. Tai pabrėžiama LMA kreipimesi į Lietuvos prezidentą, Vyriausybę ir Seimą.
„Gydytojų žinių“ informacija.
Dienos chirurgijos paslaugų sąrašas papildytas naujomis intervencijomis, patikslintos jų atlikimo sąlygos, išplėstas specialistų, galinčių teikti šias paslaugas, ratas.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos nuo liepos 1 d. leis teikti nuotolines paslaugas už ASPĮ ribų
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios keis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Slaugytojo padėjėjo veiklos reikalavimų aprašą: praplėtė šių specialistų kompetencijas, o tai leis slaugytojų padėjėjams atlikti dalį nesudėtingų funkcijų, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik slaugytojams.
LNSS įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.
Džiugi žinia ieškantiems informacijos Lietuvių išeivijos spaudoje. Jau galima naudotis portalu SPAUDA.org
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, jog teisė gauti šią paslaugą buvo apibrėžta per plačiai, tačiau sistema jau pradėta tvarkyti
Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai. Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos. Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur. Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti. GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimus. Priimti sprendimai leis išsaugoti šias paslaugas regionuose ir užtikrins, kad gyventojai jas galėtų gauti arčiau savo gyvenamosios vietos.