Ar parengsime iniciatyvą kovai su vėžiu
Europos Sąjunga parengė investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas programą „Horizontas Europai“ 2021–2027 metams. Siekiant stiprinti Europos mokslo pajėgumus, šalių konkurencingumą, išsaugoti visuomenės socialinius modelius ir vertybes programoje buvo pasiūlyta keletas naujovių. Viena tokių – misijos. Tai kompleksinės programos, suburiančios įvairias institucijas ir įvairių sričių mokslininkus sprendžiant svarbias visuomenės ir aplinkos problemas. Viena tokių misijų skirta kovai su vėžiu.
Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Europos Komisijos (EK) atstovybe Lietuvoje, dalyvaujant LMA, Vyriausybės, VU ir LSMU bei Nacionalinio vėžio instituto onkologams, respublikinių ligoninių specialistams, nevyriausybinių organizacijų ir pacientų, persirgusių vėžiu, organizacijų atstovams, surengė konferenciją – piliečių dialogą, kuriame buvo priimtas išsamus dokumentas, aptariantis pagrindines tokio Europos kovos su vėžiu plano dalis. Jame taip pat buvo aprašyta Lietuvos pavyzdinė iniciatyva „Europa įveikia vėžį – Lietuvos bandomasis projektas“, kuris galėtų pasitarnauti kaip EK ir Lietuvos bendras bandomasis projektas, mėginant vienos šalies pavyzdžiu ieškoti praktikoje sprendimų, kaip įgyvendinti tokio plano keliamas užduotis ir sukaupti gerąją patirtį, reikalingą kitoms šalims narėms.
Europos Parlamento pirmininkas teigiamai įvertino šią iniciatyvą ir pateikė Europos Parlamento specializuotam komitetui svarstyti šį dokumentą. Tam pritarė ir Europos Komisijos pirmininkė: „Aš sveikinu tokią iniciatyvą kurti bandomąjį projektą kovojant su vėžiu, ir Komisija toliau galės remti šį projektą.“
Komisijos nuostata gali padėti gauti papildomų kelių dešimčių milijonų eurų finansavimą šiam bandomajam projektui įgyvendinti. Lietuva galėtų tapti geros praktikos kovoje su vėžiu pavyzdžiu kitoms ES šalims narėms, pateikdama visuminį daugiafunkcį vėžio įveikimo praktikoje modelį.
LMA kreipiasi į Lietuvos prezidentą, Lietuvos Vyriausybę ir Lietuvos Seimą su prašymu apsvarstyti šios specialistų parengtos principinės Vėžio konsorciumo schemos įgyvendinimo galimybes, imtis lyderystės parengti išsamų Lietuvos pavyzdinės bandomosios iniciatyvos projektą ir teikti paraišką Europos Komisijai dėl jo įgyvendinimo. LMA kreipimesi pabrėžta, kad šis dokumentas – „Europa įveikia vėžį – Lietuvos bandomasis projektas“ – buvo nusiųstas ir EK ir Europos Parlamentui. Jis buvo įvertintas teigiamai. Šio dokumento išvadas teigiamai įvertino ne tik Europos Parlamento pirmininkas, bet ir EK pirmininkė. Ji savo atsakyme pabrėžė, kad dokumento išvados bus įtrauktos į EK rengiamo Europos kovos su vėžiu plano turinį, o jei Lietuva parengs tokią pavyzdinę bandomosios kovos su vėžiu iniciatyvą, EK yra pasirengusi remti tokią iniciatyvą. Tai pabrėžiama LMA kreipimesi į Lietuvos prezidentą, Vyriausybę ir Seimą.
„Gydytojų žinių“ informacija.
Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.
Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.
Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.
E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.
Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .
