Aptartas ir įvertintas žalos be kaltės modelio įgyvendinimas
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
„Galima pagirti buvusią valdžią, kad ryžtingai ėmėsi įgyvendinti šį žalos be kaltės modelį, prie kurio dirbo net kelios Seimo kadencijos, bet iš esmės taip ir nebuvo susitarta dėl kai kurių šio modelio nuostatų“, – taip Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio dalyviams sakė šio komiteto pirmininkas Antanas Matulas, pristatydamas parlamentarams SAM informaciją apie šio žalos be kaltės modelio įgyvendinimo eigą. Bemaž 14 metų Lietuvos gydytojų sąjunga siekė šio modelio įgyvendinimo, bet vis atsimušdavo į savotišką sieną – valdžios ir parlamentarų nenorą pradėti tokią naujovę.
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė modelio įgyvendinimo apžvalgą
Atsisiųsti
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė modelio įgyvendinimo apžvalgą
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas atkreipė dėmesį, kad SAM siūlymuose buvo ir Lietuvos gydytojų sąjungos pateikti pasiūlymai. „Po pirmų metų tie marškinėliai darosi jau siauri. Manau, kad bus nemažai pateikta pasiūlymų. LGS prisidės prie žalos be kaltės modelio tobulinimo. Aš esu Prevencijos komisijoje, kol kas pacientų pateiktų prašymų Sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nėra daug, ir nėra tiek daug duomenų, kad galėtume pasiūlyti vienokius ar kitokius prevencinius sprendimus. Tai daryti esame pasiruošę. Pakeitus kai kurias naujas nuostatas abiem komisijoms (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo ir Prevencijos) būtų galima dirbti efektyviau“, – mano LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Pernai Akreditavimo tarnyba gavo 221 paciento skundą. Dėl 98 skundų buvo atliekami patikrinimai, o 141 atveju teiktos rekomendacijos įstaigoms. Įgyvendinus Akreditavimo tarnybos rekomendacijas, įstaigose neatliekami patikrinimai, kurie trunka nuo penkių iki aštuonių mėnesių ir reikalauja daugiau resursų, o pacientai ilgiau laukia sprendimo.

Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas gydymo įstaigų sutartims paskirstytas maksimaliai, todėl sveikatos sistemoje nelieka reikšmingo finansinio rezervo papildomam paslaugų apimčių didinimui. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigoms šiemet teks itin kruopščiai planuoti veiklą ir laikytis sutartyse numatytų įsipareigojimų.

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Taip pat Vyriausybė patvirtino medicinos priemonių sąrašą, į kurį įtrauktų priemonių kainų skirtumai galės būti apmokami paciento lėšomis.






