Aptartas ir įvertintas žalos be kaltės modelio įgyvendinimas
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
„Galima pagirti buvusią valdžią, kad ryžtingai ėmėsi įgyvendinti šį žalos be kaltės modelį, prie kurio dirbo net kelios Seimo kadencijos, bet iš esmės taip ir nebuvo susitarta dėl kai kurių šio modelio nuostatų“, – taip Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio dalyviams sakė šio komiteto pirmininkas Antanas Matulas, pristatydamas parlamentarams SAM informaciją apie šio žalos be kaltės modelio įgyvendinimo eigą. Bemaž 14 metų Lietuvos gydytojų sąjunga siekė šio modelio įgyvendinimo, bet vis atsimušdavo į savotišką sieną – valdžios ir parlamentarų nenorą pradėti tokią naujovę.
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė modelio įgyvendinimo apžvalgą
Atsisiųsti
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė modelio įgyvendinimo apžvalgą
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas atkreipė dėmesį, kad SAM siūlymuose buvo ir Lietuvos gydytojų sąjungos pateikti pasiūlymai. „Po pirmų metų tie marškinėliai darosi jau siauri. Manau, kad bus nemažai pateikta pasiūlymų. LGS prisidės prie žalos be kaltės modelio tobulinimo. Aš esu Prevencijos komisijoje, kol kas pacientų pateiktų prašymų Sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nėra daug, ir nėra tiek daug duomenų, kad galėtume pasiūlyti vienokius ar kitokius prevencinius sprendimus. Tai daryti esame pasiruošę. Pakeitus kai kurias naujas nuostatas abiem komisijoms (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo ir Prevencijos) būtų galima dirbti efektyviau“, – mano LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.

Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.

Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.

Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.