Aptartas ir įvertintas žalos be kaltės modelio įgyvendinimas
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
„Galima pagirti buvusią valdžią, kad ryžtingai ėmėsi įgyvendinti šį žalos be kaltės modelį, prie kurio dirbo net kelios Seimo kadencijos, bet iš esmės taip ir nebuvo susitarta dėl kai kurių šio modelio nuostatų“, – taip Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio dalyviams sakė šio komiteto pirmininkas Antanas Matulas, pristatydamas parlamentarams SAM informaciją apie šio žalos be kaltės modelio įgyvendinimo eigą. Bemaž 14 metų Lietuvos gydytojų sąjunga siekė šio modelio įgyvendinimo, bet vis atsimušdavo į savotišką sieną – valdžios ir parlamentarų nenorą pradėti tokią naujovę.
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė modelio įgyvendinimo apžvalgą
Atsisiųsti
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė modelio įgyvendinimo apžvalgą
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas atkreipė dėmesį, kad SAM siūlymuose buvo ir Lietuvos gydytojų sąjungos pateikti pasiūlymai. „Po pirmų metų tie marškinėliai darosi jau siauri. Manau, kad bus nemažai pateikta pasiūlymų. LGS prisidės prie žalos be kaltės modelio tobulinimo. Aš esu Prevencijos komisijoje, kol kas pacientų pateiktų prašymų Sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nėra daug, ir nėra tiek daug duomenų, kad galėtume pasiūlyti vienokius ar kitokius prevencinius sprendimus. Tai daryti esame pasiruošę. Pakeitus kai kurias naujas nuostatas abiem komisijoms (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo ir Prevencijos) būtų galima dirbti efektyviau“, – mano LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.

Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.

Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.

Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.























