Aptartas ir įvertintas žalos be kaltės modelio įgyvendinimas
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
„Galima pagirti buvusią valdžią, kad ryžtingai ėmėsi įgyvendinti šį žalos be kaltės modelį, prie kurio dirbo net kelios Seimo kadencijos, bet iš esmės taip ir nebuvo susitarta dėl kai kurių šio modelio nuostatų“, – taip Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio dalyviams sakė šio komiteto pirmininkas Antanas Matulas, pristatydamas parlamentarams SAM informaciją apie šio žalos be kaltės modelio įgyvendinimo eigą. Bemaž 14 metų Lietuvos gydytojų sąjunga siekė šio modelio įgyvendinimo, bet vis atsimušdavo į savotišką sieną – valdžios ir parlamentarų nenorą pradėti tokią naujovę.
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė modelio įgyvendinimo apžvalgą
Atsisiųsti
Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė modelio įgyvendinimo apžvalgą
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas atkreipė dėmesį, kad SAM siūlymuose buvo ir Lietuvos gydytojų sąjungos pateikti pasiūlymai. „Po pirmų metų tie marškinėliai darosi jau siauri. Manau, kad bus nemažai pateikta pasiūlymų. LGS prisidės prie žalos be kaltės modelio tobulinimo. Aš esu Prevencijos komisijoje, kol kas pacientų pateiktų prašymų Sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nėra daug, ir nėra tiek daug duomenų, kad galėtume pasiūlyti vienokius ar kitokius prevencinius sprendimus. Tai daryti esame pasiruošę. Pakeitus kai kurias naujas nuostatas abiem komisijoms (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo ir Prevencijos) būtų galima dirbti efektyviau“, – mano LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios keis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.

Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai. Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos. Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur. Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti. GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams pakeisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimus. Priimti sprendimai leis išsaugoti šias paslaugas regionuose ir užtikrins, kad gyventojai jas galėtų gauti arčiau savo gyvenamosios vietos.







