A. Dulkio atsakymai kaip pasiruošta karo grėsmėms

Lietuvos Gydytojų Sąjunga

APIE PASIRUOŠIMĄ GALIMOMS KARO GRĖSMĖMS

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys papasakojo, kaip sveikatos sistema rengiasi galimoms karo grėsmėms opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje. Išklausę ministro parlamentarai paragino ministrą nuo „paplepėjimų“ pereiti prie rimtų diskusijų.


Seimo nario Aurelijaus Verygos teigimu karo grėsmė yra labai reali, tegul Lietuvai ji ir yra nedidelė. ,,Visi kiti sektoriai ruošiasi, mes visi pritariame biudžeto didinimui, įsigijimams. Konfliktui turi būti pasirengęs ir sveikatos sektorius.    Ar jau yra sudėliotas planas, kaip visi medikai bus apmokomi taktinės medicinos, ar jau yra tai aptarta su universitetais. Kaip galimoms karo grėsmėms ketinama pritaikyti sveikatos priežiūros infrastruktūrą ar jūs jau suplanavote ir grėsmes suvaldyti?“ – ministro klausė Seimo narys.

 

A. Dulkys: konkretaus plano, kaip apmokyti medikus taktinės medicinos, dabar nėra


A. Dulkys, atsakydamas į užduotus klausimus, akcentavo, kad gydymo įstaigose šiuo metu yra peržiūrimi mobilizacijos planai, pasirengimas. visgi ministras atkreipia dėmesį, kad esminė problema, jog Lietuva ir jos sveikatos sistema tokioms situacijoms per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų faktiškai nesirengė. „Yra sisteminama, žiūrima, ką galima padaryti trumpuoju periodu ir į ką reikės atkreipti dėmesį ilguoju periodu“, –jis. ,,Per šias kelias dešimtis karo dienų, be abejo, Lietuva neturi jau pasidariusi kažko tokio, kas pakeistų tai, ko trisdešimt metų mes galbūt išvis nedarėme arba žiūrėjome nesakau, kad atsainiai, bet taip, kad kai darai ir netiki, kad tau to reikės“, – sakė ministras.


Visgi LVŽS seniūnės Aušrinės Norkienės ministro pateikti atsakymai netenkino. A. Dulkio paprašyta pateikti konkretų atsakymą apie medikų apmokymo planą. „Jums reikia pasakyti taip arba ne, ar jūs vis tik jau parengėte tą medikų apmokymo planą dėl taktinės medicinos. Taip arba ne“, – kreipėsi į ministrą A. Norkienė.

Reaguodamas užduotą klausimą, ministras pripažino, kad „tokio konkretaus plano dabar nėra“.


„Valstietė“ Asta Kubilienė taip pat sukritikavo A. Dulkio atsakymus. „Aš tai labai norėčiau pakviesti ministrą konkrečiam pokalbiui, nes neišgirdome atsakymo nei apie Izraelį, nei apie universitetą, ir pereiti iš tokio, atleiskit man, „paplepėkime“ į rimtą diskusiją“, – sakė ji.


A. Kubilienė taip pat ministrui turėjo klausimą dėl vaistų atsargų kaupimo, rengiantis galimoms karo grėsmėms. „Dėl šios esamos situacijos įvairūs portalai ir saugos specialistai kviečia mus, visus gyventojus pasiruošti vaistų atsargas. Tai aš norėčiau jūsų paklausti, kaip susiformuoti tą atsargos vaistinėlę, į kurią turi įeiti antibiotikai, kurie išrašomi receptu ir, jeigu tu nesergi, jo neišsirašysi. Arba, pavyzdžiui, kaip sukaupti lėtinėmis ligomis sergant, pavyzdžiui, diabetu, hipertenzija, vaistų paketą, kurį turėtum turėti kaip atsarginį karo atveju?“ – kėlė klausimą A. Kubilienė.


A. Dulkys pripažino, kad gyventojai be recepto pasiimti antibiotikų galimybės neturi. „Aš nežinau, kas čia tie specialistai. Bet antibiotikų ne, jų negalima kaupti“, – teigė ministras. Šis A. Dulkio atsakymas sulaukė „valstiečių“ frakcijos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių nepasitenkinimo

 

Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. liepos 7 d.
„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 30 d.
VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 19 d.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 16 d.
Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 12 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 11 d.
Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 5 d.
Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų. Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. birželio 2 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.
Autorius Lietuvos Gydytojų Sąjunga 2025 m. gegužės 19 d.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.
2025 m. gegužės 8 d.
Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją. Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.