Siekiama stabilumo viešajme sektoriuje dirbantiems medikams

Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad pagrindinis sutarties tikslas – užtikrinti viešojo sektoriaus lyderystę medicinoje bei suteikti stabilumą besirenkantiems ten dirbti. Tai per derybas buvo sėkmingai pasiekta. „Dirbantys viešojoje sveikatos apsaugos sistemoje artimiausiems trejiems metams gavo aiškias garantijas dėl perspektyvų: subalansuoto ir prognozuojamo atlygio pokyčio, socialinių garantijų išplėtimo. Tai įneša stabilumo, didina sveikatos sistemos patrauklumą esamiems ir būsimiems darbuotojams. Ypač džiugu, kad abi pusės sutarė dėl didesnio dėmesio slaugytojams – augant šių medikų svoriui sveikatos sistemoje, yra būtina užtikrinti jų gerovę“, – sutarties pasirašyme teigė sveikatos apsaugos ministras.

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sutartį sveikatos sektoriaus darbuotojai vertina kaip dialogo ir susitarimų su Vyriausybe tąsą ir įsipareigojimą rūpintis sveikatos apsaugos sistemoje dirbančiųjų darbo sąlygomis. Ši sutartis turi ir pliusų, ir minusų. Ne dėl visų darbuotojams naudingų garantijų pavyko susitarti su Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau deryos bus tęsiamos. Naujoji šakos kolektyvinė sutartis užtikrina 2021 m. pasirašytos ir iki šių metų pabaigos galiojančios sutarties tęstinumą bei papildo ją pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų nariams taikomų garantijų sąrašą.

Medikų algų augimas – ketvirtadaliu spartesnis nei šalies ūkyje

Kaip ir ankstesnė sutartis, naujas dokumentas padės užtikrinti tolygų sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimą. Vidutiniškai algų pokytis sudarys apie 10 proc. Finansų ministerijos rudens šalies ūkio projekcijoje prognozuojama, kad 2025 m. vidutiniškai atlyginimai valstybėje augs 7,6 proc. – lyginant su bendru vidurkiu, medikų atlyginimų augimas bus ketvirtadaliu spartesnis. 

Tam užtikrinti per sveikatos paslaugų kainų pokytį numatyta skirti per 200 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Konkretų darbo užmokesčio dydį gydymo įstaigoje darbuotojams nustato įstaigos vadovas, todėl jis šalyje gali skirtis. 

Sutartyje dėmesys skirtas ir slaugytojams bei jų padėjėjams, taip skatinant rinktis šią profesiją. Bent 10 proc. padidės jų darbo užmokesčio pastovioji dalis, kuri sudarys ne mažiau kaip 70 proc. (anksčiau – 60 proc.) mažiausios gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies. Atlyginimų „grindys“, kurios iki šiol buvo taikomos gydytojams, slaugytojams ir farmacijos specialistams, bus taikomos ir slaugytojų padėjėjams. Įsipareigojimams vykdyti numatyta apie 33 mln. eurų, kurie bus skirti iš PSDF per kompensuojamų sveikatos paslaugų kainų pokytį.

Įvedamos naujos, plečiamos esamos socialinės garantijos

Naująja sutartimi taip pat įtvirtinti priedai už pamainos perdavimą viešųjų įstaigų darbuotojams, kurie dirba 24 val. pamainomis; galimybė sveikatos būklei gerinti skirti tris dienas per metus, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį; viena papildoma apmokama poilsio diena per mėnesį darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų. Papildomą poilsio dieną prie turimų poilsio dienų turės ir skubią medicinos pagalbą teikiantys specialistai, jeigu tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą – jų kasmetinių atostogų trukmė padidinta nuo 29 iki 30 darbo dienų.

LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie yra kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai, sutartis užtikrins nuoseklų darbo užmokesčio augimą (vidutiniškai apie 9 proc.) bei transporto išlaidų kompensavimą, kai darbuotojas vykdo darbo funkcijas ir vyksta į/iš darbo viešuoju transportu.

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sutartimi įpareigoti bent 0,5 proc. darbo užmokesčio sąnaudų skirti kvalifikacijos tobulinimui (iki šiol turėjo skirti ne mažiau kaip 0,05 proc.) bei sudaryti įstaigos darbuotojų psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką. Šiam tikslui kiekvienos įstaigos vadovas per keturis mėnesius nuo kolektyvinės sutarties pasirašymo turės parengti ir patvirtinti Darbuotojų psichologinės gerovės veiksmų planą.

SAM informacija