Ką reiškia karo prievolė? Ar medicinos darbuotojas yra karo prievolininkas?

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 str. 10 d. nustatyta, kas yra karo prievolininkas, t. y. bet koks Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis, išskyrus šio įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. išvardintus asmenis (neįgaliuosius; asmenis, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos buklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai; pagrindinio karinio parengtumo neįgijusius asmenis, kai jiems sukanka 60 metų; taip pat moteris, „išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas“). Išimties priskyrimui karo prievolininkui dėl jo darbovietės nėra. Jei civilis medikas yra įtrauktas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau–CMPR), į kariuomenę šaukiamas nebus, išskyrus atvejus, kai jo turima specialybė butų reikalingesnė Lietuvos kariuomenei. Tai priklausytų nuo esamos situacijos, pvz. chirurgas, traumatologas ar kitų specialybių medikai. Beje, ši išimtis taikoma ne tik medicinos darbuotojams, bet ir kitų specialybių asmenims, įrašytiems į CMPR. Tokiu atveju, dėl tokio asmens šaukimo į kariuomenę, sprendimą priims krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Daugiau informacijos apie asmenis, kuriems tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama, nustatyta Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme (29 str.). Tiesa, civilį mediką pašaukus į kariuomenę, jis karo mediku netaptų, nes tapimas karo mediku apima butinų karybos žinių įgijimą, prisiekimą Lietuvai, karinio laipsnio suteikimą. Karo medikui ir Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek neapima Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas. Kadangi medicinos darbuotojų veikla yra gyvybiškai svarbi, jeigu jie nebus šaukiami į kariuomenę, tęs savo darbą įprastose funkcijose– kitokios užduotys, nesusijusios su įprastomis, skiriamos nebutų. Kiti asmenys, kurie nėra įtraukti į CMPR ir nepatenka į karo prievolininko sąvoką, tęs savo taikos meto funkcijas iki tol, kol nebus gautas kitas tiesioginio vadovo nurodymas. Taip pat savivaldybės administracijos direktorius Lietuvos Respublikos piliečiui, jeigu jis nėra įtrauktas į CMPR, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka vienkartinei užduočiai atlikti, gali skirti butinuosius darbus, reikalingus 10/9/24, 10:37 AM Informacija medicinos darbuotojams apie pasirengimą mobilizacijai ir (ar) karui - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija https://sam.lrv.lt/lt/pasirengimas-ekstremaliosioms-situacijoms/#accordion-6-sub-10415 1/15 teikiant sveikatos, socialines ar kt. paslaugas, o ginkluotųjų pajėgų nariai gali duoti privalomus nurodymus, reikalingus vykdant karines operacijas. Sveikatos priežiuros specialistas ir toliau turės teikti sveikatos priežiuros paslaugas neviršijant kompetencijos, nurodytos jų kompetenciją reglamentuojančioje Lietuvos medicinos normoje.

Kuo mobilizacija skiriasi nuo karo padėties?

Mobilizacija ir karo padėtis yra skirtingi teisiniai režimai. Mobilizacija–valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ukio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų. Mobilizaciją skelbia Seimas, o valstybės ginkluoto užpuolimo atveju–Respublikos Prezidentas. Mobilizacija gali buti visuotinė arba dalinė. Atkreiptinas dėmesys, kad mobilizacijos paskelbimas–nėra karo padėtis. Paskelbus mobilizaciją, vykdomas valstybės, savivaldybių institucijų ir ukio subjektų veiklos pertvarkymas, karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą, Lietuvos Respublikos piliečiams gali buti skiriami butinieji darbai, ukio subjektams–butinosios užduotys bei taikomos kitos, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nustatytos, priemonės. Tai reiškia, jog civilinis sektorius pradeda įgyvendinti priskirtas mobilizacines užduotis, kurių įgyvendinimui ruošėsi taikos metu. Taip pasirengiama karo padėties įvedimui, prasidėjus kariniams veiksmams. Karo padėtis–ypatinga teisinė padėtis, įvedama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka, prireikus ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus, kurios metu taikomas specialus įstatymuose nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ukio subjektų, kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, veiklos, asmens teisių, laisvių ir pareigų reglamentavimas. Karo padėtį įveda Seimas, o ginkluoto užpuolimo atveju–Respublikos Prezidentas. Karo padėties metu atnaujinama valstybės sienų kontrolė (kontroliuojamas atvykimas ir išvykimas, ribojamas karo prievolininkų išvykimas), atsiranda ukinės veiklos ribojimų, komendantų veikla ir kt. 

Ką sveikatos sektoriui reiškia mobilizacija?

Sveikatos sektorius užtikrina gyvybiškai svarbią valstybės funkciją, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarime Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau–MPŠPĮ)–gyventojų butinųjų poreikių tenkinimas. Ši funkcija apima asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugų užtikrinimą, todėl sveikatos sektorius privalo užtikrinti nepertraukiamą įstaigų funkcionavimą įvairių krizių, grėsmių, ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau–Ministerija) ir savivaldybės turi didinti sveikatos sistemos parengtį, taikydamos įvairias parengties priemones ir skatinti įstaigų parengtumą didinančių priemonių taikymą sveikatos sektoriaus įstaigose. Šiuo metu:

• Parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis derinamas įsakymo „Dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais“ projektas. Atsižvelgiant į geopolitines rizikas, adaptuojamas teisinis reglamentavimas, susijęs su asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros įstaigų pasirengimu ir veiklos organizavimu įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais, mobilizacijos ir karo metu;

• Stiprinamas 14 asmens sveikatos priežiuros įstaigų (toliau–ASPĮ) atsparumas grėsmėms;

• Parengtas ligoninių evakuacijos algoritmas;

• Rengiama bendra sveikatos priežiuros specialistams mokymų koncepcija, kuri sistemiškai apims sveikatos priežiuros sistemos personalo kompetencijų įgijimą, tobulinimą, mokymo programų parengimą bei vykdytų mokymų ir pratybų stebėseną;

• Identifikuojamos sveikatos sektoriaus specialistų kompetencijos, reikalingos operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiuros paslaugas ekstremaliosios situacijos ar karo metu;

• Rengiamas ligoninių infrastrukturos pritaikymo įvairioms grėsmėms standartas;

• Kuriamas „Parengties ir prevencijos modulis”, skirtas skaitmenizuoti parengties užtikrinimo procesus;

• Ligoninės, Greitoji medicinos pagalbos tarnyba įtraukiamos į Lietuvos kariuomenės vykdomas pratybas;

• Sertifikuojama Lietuvos skubiosios medicinos komanda (EMT);

• ES civilinės saugos mechanizmo „RescEU“ medicinos priemonių sandėlio steigimas Lietuvoje;

• Patvirtintas Aprupinimo krauju ir kraujo komponentais ekstremaliųjų situacijų metu priemonių planas;

• Diegiamas saugios ligoninės indeksas. Tai PSO metodas (standartas), skirtas ASPĮ įsivertinti savo parengtį ir tikimybę užtikrinti paslaugų teikimą nelaimės atveju. Indeksas vertina ASPĮ infrastrukturą, pastatų konstrukcijas, elektros, telekomunikacijų, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo ir kt. sistemas, medicininę įrangą, priemones, sukauptas atsargas;

• Rengiamas valstybės medicinos rezervo sandėlių iškėlimas iš nesaugios lokacijos. Stiprinami sveikatos sistemos CBRN pajėgumai. Parengtas pirminis cheminių ir biologinių grėsmių valdyme dalyvaujančių institucijų modelis, kuriame aprašomas institucijų veiksmų vientisumas reaguojant į neaiškios kilmės radinius. Vadovaujantis MPŠPĮ, sveikatos sektoriui yra skirtos šios mobilizacinės užduotys:

• Sveikatos apsaugos ministerijai (toliau–Ministerijai) užtikrinti asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugų teikimą pavaldžiose sveikatos priežiuros įstaigose ir sveikatos priežiuros įstaigose, kuriose ministerija įgyvendina valstybės, kaip sveikatos priežiuros įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas;

• Savivaldybių administracijoms užtikrinti asmens sveikatos priežiuros paslaugų teikimą savivaldybėse esančiose asmens sveikatos priežiuros įstaigose ir užtikrinti visuomenės sveikatos priežiuros paslaugų teikimą savivaldybėms pavaldžiose sveikatos priežiuros įstaigose. Taigi, sveikatos sistemos institucijos yra civilinės mobilizacijos institucijos ir privalo vykdyti priskirtas mobilizacines užduotis. MPŠPĮ yra įvardintos ir kitos valstybinės mobilizacinės užduotys (toliau–VMU) bei atsakingi vykdytojai.

Ministerijai taip pat pavesta:

1. Užtikrinti valstybės rezervo medicinos atsargų kaupimą, panaudojimą ir atkurimą;

2. Koordinuoti asmens sveikatos priežiuros paslaugų teikimą, pasitelkiant ministerijai pavaldžių ir nepavaldžių asmens sveikatos priežiuros įstaigų pajėgas (Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 4 punktas civilines saugos pajėgas nurodo kaip Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių ir nepriklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros įstaigų, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos, pajėgas), nustatant stacionarinių aktyvaus gydymo asmens sveikatos priežiuros paslaugų, šeimos medicinos, slaugos ir medicininės reabilitacijos paslaugų ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų mobilizacijos atveju teikimo organizavimo ir koordinavimo tvarką bei principus;

3. Ministerijai, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija–užtikrinti nukentėjusiųjų ir sužeistųjų medicininę evakuaciją gydymo bei reabilitacijos tikslais užsienio valstybių gydymo įstaigose. Ministerijos ir savivaldybių mobilizacijos planuose turi buti nustatyti veiksmai ir priemonės, reikalingi ministerijos ir savivaldybių administracijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtoms VMU vykdyti. Šiais planais vadovaujantis bus organizuojama sveikatos sektoriaus veikla. Šiuo metu mobilizacijos planai yra parengti, tačiau yra įslaptinti ir viešai neprieinami (su jais gali susipažinti tik asmenys, turintys slaptumo žymas).

Ar skirsis darbas, paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį?

Mobilizacijos ir (ar) karo metu sveikatos priežiuros įstaigoms išlieka pareiga užtikrinti butinąsias paslaugas tiek savivaldybės, tiek regioniniu mastu. Karo metu kai kuriose sveikatos priežiuros įstaigose gali sutrikti tam tikrų medikamentų tiekimas, gali buti greitai išnaudotas įstaigos turimas sukauptas medicininių priemonių ir vaistinių preparatų rezervas, susidaryti darbuotojų trukumas, reikšmingai padidėti pacientų srautai, gali buti sugriauta arba apgadinta dalis įstaigos infrastrukturos, kas reikšmingai turėtų įtakos sklandžiam įstaigų darbui. Esant šioms aplinkybėms, gali pailgėti darbo valandų skaičius, darbuotojai gali buti perkeliami į kitas gydymo įstaigas. Sveikatos apsaugos sektoriaus funkcionavimą koordinuos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau–Ministerijos) mobilizacijos valdymo grupė. Konkrečius su įstaigos darbo organizavimu susijusius sprendimus priims įstaigų vadovai, įvertinę pacientų srautus ir kitas įstaigos veiklai svarbias aplinkybes. Visi darbuotojai, įranga ir priemonės galės buti perkeliami visoje Lietuvoje pagal poreikį, esant reikšmingam jų trukumui. Konkretus veiksmai priklausys nuo šalyje susidariusios situacijos bei priimamų valdžios sprendimų. Siekiant pasiruošti tęsti įstaigų veiklą, esant išvardintoms aplinkybėms, sveikatos sektorius turi stiprinti savo atsparumą ir parengtį. Siekdama pateikti metodines rekomendacijas, skirtas padėti sveikatos sektoriaus įstaigoms stiprinti sveikatos sektoriaus parengtį, Ministerija rengia pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais sveikatos apsaugos ministro tvarkos aprašą, kuriame numatytos pagrindinės rekomendacijos, kaip įstaigai pasirengti ir veiklą organizuoti tokių įvykių atvejais. Dokumentas rengtas atsižvelgiant į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau–NATO) atsako į krizes priemones, NATO Jungtinės sveikatos grupės rekomendacijas, skirtas didinti šalies sveikatos sektoriaus atsparumą. Šiuo metu jis yra paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), derinamas su suinteresuotomis institucijomis.

Kaip planuojama perorientuoti gydymo įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų arba karo atveju?

Gydymo įstaigų darbas ekstremaliųjų situacijų arba karo atveju butų organizuojamas klasterių arba regioninio bendradarbiavimo principu. Tai reiškia, kad kiekviename regione stacionarinės gydymo įstaigos yra sujungtos į vieną tinklą, kurio darbą koordinuoja organizuojanti gydymo įstaiga:

• Vilniaus regionas–Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

 • Kauno regionas–Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

 • Klaipėdos regionas–Respublikinė Klaipėdos ligoninė;

 • Panevėžio regionas–Respublikinė Panevėžio ligoninė;

 • Šiaulių regionas–Respublikinė Šiaulių ligoninė.

Yra identifikuotos pirmo prioriteto stacionarinės gydymo įstaigos–traumų klasterio įstaigos, kurioms tektų didžiausi pacientų srautai:

 • Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

 • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

 • Klaipėdos universiteto ligoninė;

 • Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;

 • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė;

 • Respublikinė Klaipėdos ligoninė;

 • Klaipėdos vaikų ligoninė;

 • Respublikinė Šiaulių ligoninė;

 • Respublikinė Panevėžio ligoninė;

 • Utenos ligoninė;

 • Tauragės ligoninė;

 • Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė;

 • Regioninė Telšių ligoninė;

 • Marijampolės ligoninė.

 Jose, atlikus pagrindines proceduras ir stabilizavus nukentėjusiųjų sveikatos buklę, pacientai butų perskirstomi į kitas, remiančias stacionarines gydymo įstaigas, įstaigų sąrašą galite rasti paspaudę čia. Taip pat pažymėtina, kad sveikatos priežiuros paslaugų teikimo apimčių perskirstymas priklausytų nuo konkrečios situacijos. Prioritetas butų teikiamas gyvybę gelbstinčių paslaugų teikimui, taip pat neatidėliotinų asmens sveikatos priežiuros paslaugų, kurių nesuteikus pacientui atsirastų butinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo buklė, teikimui. Esant dideliems pacientų srautams ir įstaigoms viršijant priėmimo pajėgumus, planuojama mažinti apimtis ar atsisakyti planinių paslaugų. Ši valdymo priemonė yra numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau–Ministerijos) mobilizacijos plane, tačiau galutinius sprendimus priims įstaigų vadovai. Planinių paslaugų teikimas atstatomas vertinant turimus resursus bei sustabdytų paslaugų poreikį. Asmens sveikatos priežiuros įstaigos (toliau– ASPĮ) veiklą organizuoja atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį. Karo metu Ministerijos mobilizacijos valdymo grupė, kurią sudaro Ministerijos ir kitų, jai pavaldžių institucijų atstovai, ir kuri yra aktyvuojama valstybėje paskelbus mobilizaciją, koordinuos sveikatos sektoriaus darbą, o visos gydymo įstaigos aktyvuos savo Ekstremalių situacijų valdymo planus (toliau–ESVP) ir pertvarkys įstaigos veiklą pagal ESVP suplanuotus veiksmus–maksimaliai mobilizuos savo išteklius ir organizuos įstaigų darbą.

Atkreipiame dėmesį, jog ESVP turi turėti visos asmens sveikatos priežiuros įstaigos, nepriklausomai nuo jos pavaldumo ar teisinės formos. Pagrindinės paslaugų teikimą organizuojančių ASPĮ funkcijos:

 • Ministerijos pavedimų vykdymas visais klausimais, susijusiais su paslaugų mobilizacijos atveju teikimo organizavimu;

 • suderinus su Ministerija, paslaugų teikimo jos veikimo teritorijoje organizavimas ir koordinavimas bei suderintų nurodymų veikimo teritorijoje esančioms ASPĮ davimas;

 • priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėsena veikimo teritorijoje ir informacijos pateikimas Ministerijai;

 • veikimo teritorijoje esančių ASPĮ konsultavimas ir metodinis vadovavimas joms; • pacientų srautų valdymas veikimo teritorijoje, prireikus–derinimas su koordinatoriumi;

 • suderinus su Ministerija, klausimų, susijusių su personalo srautų valdymu, pasitelkimu, sprendimas;

 • veikimo teritorijoje esančių kitų ASPĮ konsultavimas ir metodinis vadovavimas joms;

 • iš valstybės rezervo gautų asmeninių apsaugos priemonių, diagnostikai ir gydymui reikalingų medicinos priemonių paskirstymo veikimo teritorijoje esančioms ASPĮ, organizavimas. Šiuo metu yra rengiama ir valstybės rezervo sandėlių decentralizavimo koncepcija. Valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, o duomenų apsaugą organizuoja ir atlieka valstybės rezervo koordinatorius, valstybės rezervo tvarkytojai ir valstybės rezervo atsakingieji saugotojai. Detalesnę informaciją apie valstybės rezervo valdymą galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo priimtame LR valstybės rezervo įstatyme, kurį rasite paspaudę čia. SPĮ veiklą organizuos atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį. ASPĮ turi buti pasiruošusios: išrašyti pacientus, kuriems aktyvus gydymas ASPĮ nėra butinas, atlaisvinant vietą nukentėjusiems; pasiruošti sutelkti, įtraukti ir valdyti skubiosios medicinos pagalbos išteklius; pasiruošti įrengti papildomus hospitalizacijos pajėgumus ten, kur yra vietos ir išteklių; ASPĮ turi numatyti galimą priimti nukentėjusiųjų skaičių (raudoni ir geltoni pacientai) per pirmą valandą ir per parą. Planuojama, kad pirminės sveikatos priežiuros įstaigos, esant dideliems pacientų srautams Traumų klasterio įstaigose, perims pacientus, kurių sveikatos buklė nereikalauja skubių medicininių intervencijų (žali pacientai). Tai reiškia, jog pacientai bus kreipiami į pirminį lygį, vykimas pas juos į namus priklausys nuo situacijos. Kaip pasikeistų įvairių sričių medicinos darbuotojų darbo pobudis? Kokie pasiruošiamieji darbai atliekami šiuo metu? Asmens sveikatos priežiuros specialistai teiktų sveikatos priežiuros paslaugas, neviršijant kompetencijos, nurodytos jų kompetenciją reglamentuojančioje Lietuvos medicinos normoje. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau–Ministerija) intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomenės (toliau–LK) ir aukštųjų mokyklų atstovais, vertina, kokių kompetencijų reikia sveikatos sektoriaus darbuotojams, kad butų pasirengę operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiuros paslaugas karo metu ar esant kitai grėsmei, dalyvauja bendrose karinėse pratybose–vien šiemet planuojamos šešios gydymo įstaigų ir LK pratybos. 

Ministerijos sudaryta ekspertų darbo grupė, kurios sudėtyje yra visų aukštųjų mokyklų, rengiančių sveikatos priežiuros specialistus, atstovai, šiuo metu rengia kritinių kompetencijų sąrašą, kurias privalu ugdyti, siekiant sveikatos sistemą parengti karo ir kitoms grėsmėms. Išgrynintas kompetencijas planuojama integruoti į studijų programas ir podiplominį ugdymą. Planuojamas ir reikiamų gebėjimų ugdymo finansavimas–Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje numatytas sveikatos sektoriaus specialistų specialiųjų kompetencijų ir kompetencijų, reikalingų operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiuros paslaugas ekstremaliosios situacijos, krizės ar karo metu, stiprinimas. Stiprinant visos šalies gydymo įstaigų personalo parengtį iki 2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tukst. sveikatos priežiuros specialistų. Planuojami taktinės medicinos mokymai bei mokymai, orientuoti į sunkių traumų ir intensyvios terapijos klasterių veiklos organizavimą, kokybės rodiklių stebėseną ir vertinimą, pacientų sveikatos buklės vertinimą, pervežimą tarp klasterio sveikatos priežiuros įstaigų, traumų centrų pacientų, patyrusių sunkią traumą, gyvybei grėsmingų buklių atpažinimo, diagnostikos, gydymo ikistacionariniu laikotarpiu ir stacionarinėje asmens sveikatos priežiuros įstaigoje įgyvendinant ,,auksinės valandos“ ir traumų integruotos sveikatos priežiuros principus. Planuojama stiprinti visų medikų bendrąsias žinias apie taktinę mediciną ir specialiąsias žinias tokių specialybių sveikatos sektoriaus darbuotojų, kurios kritiškai svarbios valdant trauminių pacientų srautus (chirurginės, skubiosios pagalbos, reanimacijos (anesteziologijos), ortopedijos, intensyvios terapijos, skubios medicinos, toksikologijos, bendrosios praktikos slaugos). Šiems medikams į pagalbą planuojama telkti kitus sveikatos sektoriaus specialistus pagalbai, valdant pacientų srautus, atliekant rušiavimą, asistuojant operacijos metu. Ministerija šiais klausimais bendradarbiauja tiek su Izraelio, tiek su Ukrainos specialistais. Kaip mobilizacijos ir (ar) karo metu bus vykdomos planinės paslaugos? Mobilizacijos ir (ar) karo metu, išaugus pacientų srautams, gali buti ribojamos arba stabdomos tam tikros sveikatos priežiuros paslaugos. Prioritetas butų teikiamas gyvybę gelbstinčių paslaugų teikimui, taip pat neatidėliotinų asmens sveikatos priežiuros paslaugų, kurių nesuteikus pacientui atsirastų butinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo buklė, teikimui. Paskelbus mobilizaciją, planinių paslaugų teikimas butų laikinai stabdomas. Šių paslaugų teikimas atstatomas vertinant turimus resursus bei sustabdytų paslaugų poreikį. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos sunkios buklės pacientams, kurių negalima transportuoti į kitose savivaldybėse atitinkamas paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiuros įstaigas (toliau–ASPĮ). Pacientai, kurių sveikatos buklė leidžia užtikrinti reikiamą priežiurą namuose, evakuojami bendrąją tvarka arba, esant galimybei, perkeliami į kitoje savivaldybėje veikiančią ir atitinkamas paslaugas teikiančią ASPĮ. Medicininės reabilitacijos paslaugos–nutraukiamos. Lengvesni pacientai iš medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų išleidžiami į namus. Nutraukiamas pacientų priėmimas į medicinines reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas iš namų. Atsižvelgiant į situaciją ir poreikius, Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija, organizuos nukentėjusiųjų ir sužeistųjų medicininę evakuaciją gydymo bei reabilitacijos tikslais užsienio valstybių gydymo įstaigose. Kaip keistųsi darbo kruvis mobilizacijos ir (ar) karo metu? Tikėtina, kad darbo kruvis išaugtų visiems civilinės saugos sistemos subjektams, taip pat ir sveikatos sektoriaus įstaigoms. Gali reikšmingai padidėti pacientų srautai į visų lygmenų sveikatos priežiuros įstaigas, o tai sąlygotų darbo kruvių augimą. Sveikatos priežiuros įstaigos vadovas yra atsakingas už Ekstremalių situacijų valdymo planus (toliau–ESVP) ir funkcijų perorganizavimą įstaigoje. Karo metu Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupė, atsižvelgdama į situaciją ir poreikius, turės galimybę perskirstyti tiek žmogiškuosius, tiek kitus resursus tarp įstaigų, taip atliepiant didelius darbo kruvius. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 22 str. numatyta: 3. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, koordinuodamas asmens sveikatos priežiuros paslaugų teikimą, atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, priima sprendimus: 1) perkelti asmens sveikatos priežiuros įstaigos personalą ir išteklius į kitą iš anksto numatytą vietą; 2) perkelti sveikatos priežiuros specialistus iš vienos asmens sveikatos priežiuros įstaigos į kitą; 3) perskirstyti medicinos priemones (prietaisus), medicinos pagalbos priemones, vaistus (vaistinius preparatus) tarp asmens sveikatos priežiuros įstaigų; 4) perkelti pacientus iš vienos asmens sveikatos priežiuros įstaigos į kitą; 5) teikti siulymus savivaldybių administracijų direktoriams dėl asmens sveikatos priežiuros įstaigoms reikalingo turto laikinojo paėmimo ar rekvizavimo ir butinųjų darbų šiose įstaigose skyrimo; 6) teikti Vyriausybei siulymus dėl asmens sveikatos priežiurai reikalingų išteklių poreikio. Laikinasis turto paėmimas ar rekvizavimas butų taikomas visoms gydymo įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos.

Kaip butų mokamas darbo užmokestis krizių metu?

Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa (toliau–VLK) planuoja sveikatos priežiuros paslaugų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau–PSDF) krizių metu procesą. Planuojama, kad už mobilizacijos ir karo metu suteiktas sveikatos priežiuros paslaugas VLK apmokės iš PSDF. Įstaigos iš šių gautų lėšų darbuotojams mokės darbo užmokestį, o sprendimus, kaip jis bus mokamas, atsižvelgdami į įstaigų darbo apmokėjimo tvarkas, priims įstaigų vadovai.

Kaip bus užtikrinamas įstaigų veiklos tęstinumas? Į kurią darbovietę karo atveju turėtų prisistatyti medicinos darbuotojas, dirbantis keliose darbovietėse?

Vienas pagrindinių pasirengimo mobilizacijai siekių–paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį, užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, todėl medicinos personalo vaidmuo yra itin reikšmingas. Sveikatos priežiuros sektoriaus mobilizacinių užduočių vykdymas yra kritiškai svarbus Lietuvos valstybei. Gyventojų butinųjų poreikių tenkinimas apima asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugų užtikrinimą. Sveikatos sistemos įstaigos yra civilinės mobilizacijos institucijos ir privalo vykdyti priskirtas mobilizacines užduotis. Užduotims įgyvendinti yra butina suformuoti civilinį mobilizacinio personalo rezervą (toliau–CMPR). CMPR sudaromas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu patvirtintu Civilinio mobilizacinio personalo rezervo sudarymo ir apskaitos tvarkos aprašu, įrašant į jį Lietuvos Respublikos piliečius, paskirtus (priimtus) į pareigas, deleguotus į subjektus, sudaromus mobilizacijai valdyti, nurodytus Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, taip pat kitus Lietuvos Respublikos piliečius, atliekančius funkcijas, butinas mobilizacijos planuose numatytiems veiksmams ir (ar) priemonėms įgyvendinti. Darbuotojo įrašymas į CMPR reiškia, kad darbuotojas yra reikalingas, siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą mobilizacijos, karo atveju. Asmens sveikatos priežiuros įstaigos į CMPR įtraukia ne tik medicinos personalą, bet ir kitus darbuotojus, kurie reikalingi siekiant užtikrinti įstaigos funkcionavimą. Dažnu atveju sveikatos priežiuros įstaigos į CMPR įtraukia praktiškai visus įstaigos darbuotojus. Atkreipiame dėmesį, jog, jei darbuotojas išeina iš darbo, jo CMPR nebelieka. Asmuo į CMPR įrašomas ir jame buna iki tol, kol jis atlieka tas funkcijas, dėl kurių yra įrašytas. Pavyzdžiui, jei angiochirurgė persikvalifikavo į IT specialistus, kaip gydytoja iš CMPR turi buti išbraukta. Ar į CMPR bus įrašyta kaip IT specialistė, priklauso nuo to, ar institucija, kurioje dabar dirba, turi mobilizacinę užduotį ir ar tos užduoties atlikimui ši specialistė reikalinga. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos šiuo metu peržiuri ir vertina 14 stacionarinių traumų klasterio įstaigų CMPR sudėtis. Identifikuojami medicinos darbuotojai, kurie dirba ne vienoje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į šią informaciją, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su įstaigomis įvertins, kuri sveikatos priežiuros įstaiga turėtų buti pagrindinė, į kurią mobilizacijos ar karo atveju turėtų prisistatyti darbuotojas. Apie tai bus informuoti šiose įstaigose dirbantys darbuotojai. Nors planuojama, kad prioritetas bus teikiamas darbui 14 traumų klasterio įstaigose, visos institucijos, įskaitant sveikatos sektorių, turės užtikrinti savo veiklos tęstinumą.

Kokios pasekmės butų medicinos darbuotojui, jei mobilizacijos ir (ar) karo padėties atveju neatvyktų į darbo vietą arba išvyktų iš šalies?

Tiek mobilizacijos metu, tiek paskelbus karo padėtį (kaip ir taikos metu), galioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Vadovaujantis Darbo kodekso 58 str., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Taip pat tam tikri darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 str. 12 p. bei Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 16 str., kurie įsigalioja nuo mobilizacijos paskelbimo ar karo padėties įvedimo šalyje. Dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties, nebuvimo darbe, atsisakymo dirbti ar netinkamo funkcijų vykdymo mobilizacijos metu numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Baudžiamoji atsakomybė atsirastų tuo atveju, jei priešingas teisei asmens veikimas ar neveikimas sukeltų sunkias pasekmes, kurios numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Pavyzdžiui, slaugytoja arba gydytojas gauna įsakymą nedelsiant atvykti į savo darbo vietą, kad galėtų padėti susidariusios kritinės situacijos metu, tačiau nusprendžia likti namuose ir ignoruoti šį įsakymą. Darbuotojai gali buti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamojo kodekso 316 1 straipsnį: ,,Mobilizacijos ar karo padėties metu butinų funkcijų neatlikimas. Tas, kas budamas įrašytas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą mobilizacijos ar karo padėties metu vengė atlikti jam nustatytas funkcijas arba jas atliko netinkamai, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.” Jeigu įstaiga, kurioje dirba darbuotojas, dalyvauja gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų ir valstybinių mobilizacinių užduočių, paskirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, vykdyme ir yra laikoma mobilizacijos sistemos subjektu, šios įstaigos vadovas sudaro šios įstaigos civilinio mobilizacinio personalo rezervą. Jei darbuotojas yra įtrauktas į šios įstaigos civilinio mobilizacinio personalo rezervą, pasirašytinai (pasirašant Supažindinimo su funkcijomis, privalomomis paskelbus mobilizaciją ar teikiant priimančiosios šalies paramą, aktą) supažindinami su jų funkcijomis, atliekamomis mobilizacijos metu. Atsisakius pasirašyti Supažindinimo aktą, šis faktas pažymimas minėtame akte. Piliečiai, kurie nėra mobilizacijos sistemos dalis, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, gali buti pasitelkiami į pagalbą jiems skiriant butinuosius darbus. Lietuvos Respublikos karo padėties 22 str. numatyta, kad karo padėties atveju asmens sveikatos priežiuros paslaugų teikimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupė, o sprendimai privalomi visoms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms asmens sveikatos priežiuros įstaigoms, išskyrus ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą. Atkreipiame dėmesį, kad Mobilizacijos įstatyme ar kituose mobilizaciją ar karo padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose Supažindinimo akto nepasirašymas nėra numatytas kaip pagrindas atleisti asmenį iš darbo, tačiau asmens atsisakymas pasirašyti Supažindinimo aktą neatleidžia nuo jam skirtų pareigų vykdymo mobilizacijos metu–Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 517 4 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, funkcijų neatlikimą mobilizacijos metu. 

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas

karo padėties metu 1. Asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, jam nustatytų funkcijų neatlikimas ar netinkamas atlikimas mobilizacijos ar karo padėties metu, jeigu dėl to neatsirado sunkių padarinių, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tukstančio dviejų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų iki dviejų tukstančių šešių šimtų eurų.

Kaip atrodytų ambulatorinės grandies specialisto darbas karo atveju?

Ambulatorinės grandies specialistai teiks butinąsias paslaugas gyventojams savo darbovietėse–pirminėse asmens sveikatos priežiuros įstaigose (toliau–ASPĮ). Pirminės ASPĮ veiklą organizuos atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį (butinoji medicinos pagalba, lėtinių ligų paumėjimas, kaip cukrinio diabeto ir kt.). Esant dideliems pacientų srautams, numatoma stabdyti nebutinųjų paslaugų, tokių kaip profilaktiniai darbuotojų patikrinimai, vaikų sveikatos patikrinimai ir pan., teikimą. Pirminės grandies funkcijos yra labai svarbios, nes sumažins stacionarių sveikatos priežiuros įstaigų apkrovą. Pirminės ASPĮ taip pat turi aktyvuoti savo Ekstremalių situacijų valdymo planus ir veiklą pertvarkyti pagal juose numatytus veiksmus.

Kur specialistai turėtų kreiptis, siekiant gauti daugiau informacijos apie darbo tvarką karo atveju?

Darbo tvarka karo padėties metu priklausys nuo susiklosčiusios situacijos bei saugumo šalyje, o sprendimą konkrečiu atveju, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupės (toliau–MVG) nurodymais, priims įstaigos vadovas, tad bet kokiu atveju pirmiausia reiktų kreiptis į savo tiesioginį vadovą. MVG sprendimai privalomi visoms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms asmens sveikatos priežiuros įstaigoms, išskyrus ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą. Kaip jau minėta kitų klausimų atsakymuose, tam tikri veiksmai numatomi Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių mobilizacijos planuose, o darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 str. 12 p. bei Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 16 straipsnyje, kurie įsigali nuo mobilizacijos paskelbimo ar karo padėties įvedimo šalyje. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas (toliau–MPPD) administruoja civilinių mobilizacijos institucijų, ukio mobilizacijos subjektų pasirengimą mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai teikti, administruoja mobilizacijos ir demobilizacijos vykdymą, administruoja civilinių mobilizacijos institucijų, ukio mobilizacijos subjektų dalyvavimą teikiant priimančiosios šalies paramą, organizuoja ir koordinuoja krašto apsaugos sistemos, valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų ir (ar) nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą pilietinio pasipriešinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje. MPPD kontaktinę informaciją galite rasti paspaudę čia. Kaip atrodytų privačiame sektoriuje dirbančio specialisto darbas karo atveju? Nepriklausomai nuo sveikatos priežiuros įstaigos nuosavybės formos, karo metu įstaigoms išlieka pareiga ir toliau užtikrinti butinąsias paslaugas tiek savivaldybės, tiek regioniniu mastu. Esant įprastiniams pacientų srautams, darbuotojai vykdo savo funkcijas darbovietėje ir teikia paslaugas atvykusiems pacientams. Esant žmogiškųjų išteklių trukumui pagrindinėse įstaigose dėl didelių pacientų srautų, gali buti priimtas sprendimas darbuotojus perkelti į kitas įstaigas, kuriose prisijungs prie šių įstaigų darbuotojų komandų. Šį sprendimą priimtų Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupė. Priėmus Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą (jį galima rasti čia) (toliau–KVCSĮ), privačios asmens sveikatos priežiuros įstaigos tapo civilinės saugos pajėgomis–įgavo prievolę rengti Ekstremalių situacijų valdymo planus ir juose nusimatyti persitvarkymo veiksmus. KVCSĮ 16 straipsnyje numatyta, kad civilinės saugos pajėgas sudaro Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių ir nepriklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros įstaigų, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos. 

Darbovietėje prašoma pasirašyti civilinio mobilizacinio personalo rezervo sutikimą, kas bus, jei darbuotojas atsisakys?

Į Civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau–CMPR), vadovaujantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo (toliau–MPŠPĮ) 14 straipsnio nuostatomis, įrašomi Lietuvos Respublikos piliečiai, paskirti (priimti) į ministro, viceministro, ministerijos kanclerio, savivaldybės administracijos direktoriaus, kitas mobilizacijos sistemos subjektų vadovų pareigas, išskyrus Lietuvos kariuomenės vado pareigas, taip pat deleguoti į Valstybės mobilizacijos operacijų centrą ir civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos valdymo grupes bei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių atliekamos funkcijos butinos mobilizacijos planuose numatytiems veiksmams ir (ar) priemonėms įgyvendinti. Vadovaujantis MPŠPĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įstaigos vadovas turi sudaryti įstaigos civilinio mobilizacinio personalo rezervą. Į CMPR įrašomi asmenys su jų funkcijomis, atliekamomis mobilizacijos metu ir (ar) teikiant priimančiosios šalies paramą, supažindinami pasirašytinai (MPŠPĮ 14 str. 6 d.), pasirašant Supažindinimo aktą. Supažindinimo aktas, skirtas supažindinti asmenis apie jų įtraukimą į CMPR, jų mobilizacijos metu atliekamas funkcijas, pareigas, atsakomybes bei galimas pasekmes. Jeigu į CMPR įrašytas asmuo atsisako pasirašyti Supažindinimo aktą, šis faktas pažymimas minėtame akte. MPŠPĮ ar kituose mobilizaciją ar karo padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose šio supažindinimo akto nepasirašymas nėra numatytas kaip pagrindas atleisti asmenį iš pareigų, tačiau asmens atsisakymas pasirašyti supažindinimo aktą neatleidžia nuo jam skirtų pareigų vykdymo mobilizacijos metu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 517 4 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, funkcijų neatlikimą mobilizacijos metu. 

Atkreipiame dėmesį, jog visos sveikatos apsaugos sektoriaus įstaigos turi prievolę turėti CMPR, tačiau kitoje įstaigoje dirbantis darbuotojas galėjo negauti pasirašyti šio dokumento dėl kelių priežasčių: jis nebuvo įtrauktas į CMPR, nes jo atliekamos funkcijos nėra butinos siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą mobilizacijos ar karo metu; arba įstaiga dar nėra suformavusi CMPR ir įvykdžiusi CMPR narių informavimo ir konsultavimo proceduros. 

Kas pasirupintų mažamečiais vaikais, jeigu abu tėvai yra medicinos darbuotojai–karo prievolininkai?

Jeigu darbuotojas yra įrašytas į Civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau–CMPR), į Lietuvos kariuomenę šaukiamas nebus, išskyrus atvejus, kai darbuotojo turima specialybė butų reikalingesnė ginkluotosioms pajėgoms. Tokiu atveju dėl darbuotojo šaukimo į kariuomenę sprendimą priims krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Darbuotojo įrašymas į CMPR reiškia, kad darbuotojas yra reikalingas mobilizacinėms užduotims vykdyti toje įstaigoje, į kurios CMPR yra įtrauktas. Daugiau informacijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 29 str., kurį rasite paspaudę čia. Vyriausybė 2022 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo” 2.4 papunkčiu yra patvirtinusi Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašą, kurio 4.6.7 papunktyje yra numatyta valstybinė mobilizacinė užduotis savivaldybių administracijoms–užtikrinti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų vaikų (įvaikių, globotinių (rupintinių)) iki 14 metų (dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių –iki 21 metų) dienos priežiurą, įskaitant maitinimą ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugas, kai dėl objektyvių priežasčių į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti asmenys negali to užtikrinti patys, savivaldybių administracijų numatytose savivaldybių mokyklose. Taip pat nutarimo 4.7 punktu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta koordinuoti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų vaikų (įvaikių, globotinių (rupintinių)) iki 14 metų (dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių–iki 21 metų) dienos priežiurą, įskaitant maitinimą ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugas, savivaldybių mokyklose, nustatant dienos priežiuros organizavimo tvarką. Vadovaujantis šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, visos savivaldybės planuoja ir savo mobilizacijos planuose nusimato minėtai užduočiai atlikti reikalingus veiksmus ir priemones (galimas dienos priežiuros vietas, personalą ir kt.).

Kokias kompetencijas medicinos darbuotojas turėtų turėti, kad tinkamai pasiruoštų galimam darbui karo atveju?

Ministerijos sudaryta ekspertų darbo grupė, kurios sudėtyje yra visų aukštųjų mokyklų, rengiančių sveikatos priežiuros specialistus, Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai, kariškiai, šiuo metu rengia kritinių kompetencijų sąrašą, kurias privalu ugdyti, siekiant sveikatos sistemą parengti karo ir kitoms grėsmėms. Išgrynintas kompetencijas planuojama integruoti į studijų programas ir po diplominį ugdymą. Stiprinant gydymo įstaigų personalo parengtį iki 2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tukst. sveikatos priežiuros specialistų. Planuojami taktinės medicinos mokymai bei mokymai, orientuoti į sunkių traumų ir intensyvios terapijos klasterių veiklos organizavimą, kokybės rodiklių stebėseną ir vertinimą, pacientų sveikatos buklės vertinimą, pervežimą tarp klasterio ASPĮ, Traumų centrų pacientų, patyrusių sunkią traumą, gyvybei grėsmingų buklių atpažinimo, diagnostikos, gydymo iki stacionariniu laikotarpiu ir stacionarinėje asmens sveikatos priežiuros įstaigoje įgyvendinant ,,auksinės valandos“ ir traumų integruotos sveikatos priežiuros principus.

SAM informacija: https://sam.lrv.lt/lt/pasirengimas-ekstremaliosioms-situacijoms/#accordion-6-sub-10415