Primename Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau Komiteto) nariams, kad Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis[1], sveikatos priežiūros įstaigose dar 2023 m. IV ketv. iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų (524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 79 slaugytojų). Valstybės kontrolės atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2023 m. atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų. Situacija negerėja, o darbuotojų trūkumas, jaučiamas vis labiau, kadangi įstaigose trūkstant personalo gydytojams užkraunamas vis didesnis darbo krūvis, kai kuriose įstaigose apskritai nėra specialistų, kas lemia paslaugų prieinamumo mažėjimą pacientams, sudaro prielaidas paslaugų kokybės blogėjimui, gydytojų darbo sąlygų bloginimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. numatyta, kas kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 28. p. numato, kad gerbdamas įstatymus ir kitų teisės aktų reikalavimus, gydytojas turi teisę siūlyti juos keisti, taip pat turi teisę reikalauti keisti individualius teisės aktus, jei jų nuostatos prieštarauja pacientų interesams ar varžo gydytojo profesinę autonomiją.

Atkreipiame Komiteto dėmesį, kad siekiant įstatymo pakeitimai priimti įgyvendinti Lansarotės konvencijos nuostatas bei užtikrinant vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, tačiau Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos, kurios reikalauja turėti QR kodą, įsigaliojusios nuo 2024 m. lapkričio 1 d., susidarė situacija, kad asmuo bet kada gyvenime padaręs ne seksualinį nusikaltimą, tačiau atitinkantį tyčinio sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo apibrėžimą arba teistas dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, niekada gyvenime nebegali /nebegalės vykdyti jokios savanoriškos veiklos, atlikti praktikos ar stažuotis sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Kaip matyti iš minėtos formuluotės 30 str. 1 d. 1 punkte, draudimas dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose taikomas nepriklausomai nuo to, ar šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, kaip yra numatyta 30 str. 1 d. 2 p.-4 p.

Atkreipiame Komiteto dėmesį, kad beveik visos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, įmonės ir organizacijos, išskyrus tas, kurios teikia paslaugas išimtinai tik suaugusiems (kurių yra itin mažai), turi patikrinti visi asmenis, nepriklausomai nuo jų darbo / kitos veiklos pobūdžio, ir nustačius, kad asmuo kada nors gyvenime buvo teistas už nusikaltimą, nesusijusį su vaikais ir ne seksualinio pobūdžio, t.y. bet kokį tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą neteks teisės dirbti sveikatos priežiūros paslaugų srityje veikiančioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, nepriklausomai nuo to, kad teistumas panaikintas ar išnykęs, nesvarbu, kad pavyzdžiui, veika buvo padaryta ir asmuo nuteistas prieš 30 ar daugiau metų ir pan. Pažymėtina, kad tokie asmenys būti nepagrįstai nubausti antrą kartą, taip pat, tai sukeltų nepagrįstas neigiamas pasekmes ir paslaugų prieinamumui, nes ir taip trūkstant darbuotojų, nemažas procentas netektų teisės dirbti, kadangi draudimas taikomas ir asmenims, atleistiems nuo atsakomybės dėl įvairių pagrindų.

Tai reiškia, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, įmonės ir organizacijos turės atleisti ir negalės įdarbinti asmenų, kurie kada nors buvo ar bus nuteisti padarę bet kokią tyčinę veiką, atitinkančią sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo požymius ir nesvarbu, kad ta veika nesusijusi su vaikais ar seksualiniu apsisprendimu. Tai apima gydytojus, taip pat, visą kitą personalą, kuris net neturi tiesioginio kontakto su vaikais, kas lemia / lems didžiulį darbuotojų trūkumą, kadangi Lietuvoje yra didelis trūkumas darbuotojų dirbti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, o dėl darbuotojų trūkumo jau dabar įvairių sričių gydytojai, slaugytojai, kitas personalas, paslaugas teikia keliose įstaigose, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikimo prieinamumui užtikrinti trūksta apskritai personalo. 

Atkreipiame Komiteto dėmėsį, kad sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose nurodytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. numatytas draudimas turėtų būti taikomas tik asmenims, teistiems už nusikaltimus prieš vaikus – susijusius su vaikais ir tai būtų suprantama, atsižvelgiant į tokio draudimo tikslą, t.y. apsaugoti vaikus. Dabar numatytas perteklinis draudimas sudaro prielaidas ilgametę darbo patirtį turinčių specialistų, ypač, gydytojų,  šiuo metu teikiančių ir toliau turinčių galimybę teikti paslaugas, praradimui, kadangi šie emigruos į kitas šalis negalėdami teikti paslaugų čia nuo 2025 m. balandžio 30 d. Pažymime, kad pagal esamą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. 1 p. formuluotę, draudimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas turi tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas problemas Lietuvos gydytojų sąjunga palaiko Seimo nario Igno Vėgėlės registruotų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-147, Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-149 ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo Nr. XI-1503 1 ir 6 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XVP-148 pakeitimus ir  teikia siūlymą detaliau patikslinti asmenų, kuriems taikomas draudimas dirbti su vaikais, ratą (priedas Nr.1).

Pridedama: 2 lapai (Lietuvos gydytojų sąjungos siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-147 redakcija).

Lietuvos gydytojų sąjunga – profsąjunginė savaveiksmė ir savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti apie 70 procentų Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

  [1] https://sam.lrv.lt/lt/news/mediku-trukumui-mazinti-parengtas-veiksmu-planas/