LGS pozicija dėl priemokų
Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
Manytina, kad:
1. siūlomi Pakeitimai iš dalies nėra pakankami siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą pacientams bei nepagrįstai atimtų galimybę iš pacientų gauti nemokamą paslaugą, procedūrą vien tik dėl pasirinktos kitos medicinos priemonės (pvz. lęšiuko, endoprotezo), apmokamos paciento lėšomis, kai pati paslauga ar procedūra pacientui turi būti garantuojama nemokamai.
2. Neturi būti ribojama pacientų, pageidaujančių gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nėra kompensuojamos, teisė susimokėti už šias paslaugas, priemones, vaistus, patiems, ministerijos nustatyta tvarka į gydymo įstaigos biudžetą, kadangi pacientams turi būti užtikrintas paslaugų prieinamumas toms paslaugoms, kurias pacientai patys pasirinka papildomai ir apmoka patys.
3. LGS siūlo užtikrinti, kad už tą pačią paslaugą nebūtų galima reikalauti priemokų,tačiau dėl naudojamų kitokių medžiagų ar vaistų, medicinos priemonių, jeigu pacientas pasirenka, būtų galimybė pacientui pasirinkti naudoti ne standartinę, o pvz. naują ir jo poreikius ir lūkesčius geriau patenkinančią priemonę, kurios nekompensuoja VLK, nes pvz. ji nėra įtraukta į kompensuojamų sąrašą dar. Pacientas pats galėtų apmokėti tokią pasirinktą priemonę ar vaistą, pvz. lešiuką, sąnario endoprotezą, tačiau pati paslauga, pvz. sąnario keitimas būtų kompensuojama nepriklausomai nuo to, kuri medicinos priemonė pasirenkama (kompensuojama ar alternatyvi, įsigyjama paties paciento). Tokiu būdu būtų užtikrinamos nemokamos valstybės garantuojamos paslaugos apdraustiesiems visa apimtimi, o pacientams ir įstaigoms būtų aišku kada pacientas turi mokėti už vaistą ar medicinos priemonę, t.y. kai tokią alternatyvą pats pasirenka.
4. Pažymime, kad gydytojai, įvertinę kiekvieną pacientą individualiai, atsižvelgiant į medicinos mokslo ir praktikos žinias, gerąją patirtį, pateikia medicinos mokslu pagrįstas gydymo ir tyrimo rekomendacijas, individualizuotas alternatyvas, kai tokios galimos, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, jo lūkesčius ir poreikius, siekiant suteikti kokybišką paslaugą kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. ir tą gali padaryti tik tuo atveju, jeigu valstybė užtikrins paslaugų prieinamumą bei paciento teisę pasirinkti vaistus, medicinos priemones, medžiagas numatant galimybę už jas mokėti, o atitinkamai, numatant galimybę nemokamai suteikti paslaugas, atlikti procedūras apdraustiesiems, nepriklausomai nuo to brangesnė ar pigesnė medicinos priemonė, vaistas, medžiaga būtų pasirinkta. Tikimės, kad atsižvelgsite į aukščiau nurodytas mūsų pasiūlymą dėl įstatymų projektų tobulinimo.
