Svarbiausios naujienos
Mieli skaitytojai, Lietuvos gydytojų sąjungos sekretoriatas pradeda pokalbių, skirtų aiškinti paciento pareigų turinį, ciklą. Informuoti gydytojus apie pacientų pareigas mus paskatino balandžio 12 d. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje vykusi Vilniaus medikų draugijos konferencija ,,Medicinos etika. Gydytojas ir pacientas“. Reaguodami į auditorijoje kilusią diskusiją dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar gydytojo teisės atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, pateikiame platesnį aiškinimą šia tema.
Kalbiname Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros docentę Indrę Špokienę.
LGS yra susidūrusi su situacija, kai gydytojai norėtų atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas konkrečiam pacientui dėl patiriamo psichologinio smurto, nepagrįstų skundų, šantažo ar net grasinimų. Vienas atvejis yra pasiekęs ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kai Kauno centro poliklinika siekė atsisakyti teikti paslaugas pacientei savo apsilankymų poliklinikoje metu nesilaikiusiai viešo bendravimo normų, kryptingai ir nepagrįstai kaltinusiai medikus, naudojusiai psichologinį šantažą reikalaujant pirmumo ir išskirtinio dėmesio, piktnaudžiavusiai savo subjektine teise, rašiusiai nepagrįstus skundus į įvairias institucijas dėl gydytojų netinkamo gydymo ir neetiško elgesio, nors skunduose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje buvo konstatuota, kad nevisiškai tinkamas elgesys su gydančiais medikais negali būti pagrindas nutraukti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi išeitų, kad paciento statusas – asmens teisė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis – viršijo savaime suprantamą paciento pareigą elgtis deramai ir pagarbiai.
Minėta Teismo nutartis priimta 2004-aisiais. Ar šiuo metu situacija, turint omenyje teisinį paciento ir sveikatos priežiūros įstaigų santykių teisinį reglamentavimą, kuo nors pasikeitė?
-------------------------------------------------
Lietuvos gydytojų sąjunga jubiliejinio 70-mečio proga sveikina ilgametį savo narį, LSMU senato pirmininką, Medicinos akademijos kanclerį prof. habil. dr. VILIŲ JONĄ GRABAUSKĄ.
Plačiau
-------------------------------------------------
Pacientų teisė į sveikatos informacijos konfidecialumą liks tik deklaracija
2012 m. balandžio 11 d. Lietuvos gydytojų sąjunga gavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) raštą, kuriame nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka turi teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms, įskaitant rašytinę informaciją apie pacientą, medicininių dokumentų išrašus ar kopijas.
LGS pateikė net keletą išaiškinimų, kad informacijos apie pacientą teikimas arba medicininių dokumentų tikrinimas ir oficialių medicinos dokumentų kopijų teikimas nėra vienas ir tas pats. Todėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 36 str. 1 d. nuostata, kad Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos, suteikia teisę tik atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą tikrinti medicininių dokumentų, bet ne gauti jų nuorašus. Tuo tarpu aptariamo įstatymo 36 str. 2 d. nuostata, suteikianti teisę Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojams neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus bei dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus taip pat nenustato pareigos sveikatos priežiūros įstaigai teikti medicininius dokumentus, nes socialinio draudimo klausimų negalima aiškinti plečiamai ir juos sutapatinti su informacija apie pacientą.
Plačiau-------------------------------------------------
GYVENIMO PABAIGOS KLAUSIMAI
Žmogaus gyvenimo pabaigos klausimai aprėpia tiek medicinos mėginimus pratęsti mirštančių pacientų gyvybę, taikant naujas eksperimentines technologijas (pavyzdžiui, gyvūnų organų implantus), tiek pirmalaikį gyvybės nutraukimą, atliekant eutanaziją ar leidžiant atlikti savižudybę su gydytojo pagalba. Be šių kraštutinumų yra ir daug kitų problemų, susijusių su galimo gyvenimą pratęsiančio gydymo pradėjimu ar nutraukimu, nepagydomomis ligomis sergančių pacientų priežiūra ir išankstinės gyvenimo valios dokumentų nauda ir panaudojimu.
Dvi iš visų minėtų problemų reikalauja ypatingo dėmesio – tai eutanazija ir savižudybė su gydytojo pagalba.
Plačiau
-------------------------------------------------
Eutanazijos įstatymo projektas
TARP NEKOMPETENCIJOS IR NESĄŽININGUMO
Žiniasklaida, kaip visados Lietuvoje, tvirtai laikosi humanistinių pozicijų, drauge su Eutanazijos įstatymo projekto autoriumi aiškina visuomenei, koks europietiškas ir pažangus yra teikiamas įstatymas, kaip tokie įstatymai puikiai veikia Olandijoje ir kitose demokratinėse šalyse, o greitu laiku pergalingai užkariaus ir visą Europą. Neinformuotam gyventojui pateikiami autoriaus paaiškinimai apie tai, su kokia kompetentingų patarėjų komanda ir kaip ilgai jis dirbęs studijuodamas europinę patirtį, kuri yra gerokai liberalesnė ir kiek daug papildomų saugiklių jame pridėta, nes mūsų liaudis dar neišsivadavusi iš viduramžiškų nuotaikų, ir nepajėgi priimti modernios Europos vertybių.
Žmogui, bent kiek susipažinusiam su Europos eutanazinėmis nuostatomis, šiame vaizde galai niekaip nesueina į vieną. Kadangi iš tikrųjų Europos tarptautiniai dokumentai visoms valstybėms rekomenduoja eutanaziją uždrausti, tai arba autorius ir jo komanda nežino tų tarptautinių dokumentų, arba žino, bet tyčia klaidina visuomenę ir Seimą, pateikdami tiesos neatitinkančius įvertinimus.
-------------------------------------------------
