Pasak VLK direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Golubajevos, gydymo įstaigų finansinė situacija išlieka nevienareikšmiška. Gydymo įstaigoms, pirmą šių metų ketvirtį suteikusioms daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyse su VLK, bus sumokėta iš PSDF biudžeto rezervo. T. Golubajeva priminė, kad už viršsutartines paslaugas gydymo įstaigoms bus sumokėta 40,6 mln. eurų. Lėšos gydymo įstaigas turėtų pasiekti per savaitę. Viršsutartinių paslaugų viešosios įstaigos suteikė už 26,7 mln. eurų, o privačios – už 13,9 mln. eurų. Pasak T. Golubajevos, didžiausią sumą – 20 mln. eurų – sudaro ambulatorinės paslaugos, medicininė reabilitacija – apie 5 mln. eurų. Po panašią sumą išleista už slaugos, stacionarines paslaugas ir brangiuosius tyrimus. VLK direktoriaus pavaduotojos duomenimis, labiausiai sutartyse numatytas kvotas viršijo privačios gydymo įstaigos ir sveikatos centrai. „Galima sakyti, kad didžioji dalis paslaugų teikiamos pagal sutarčių apimtį. Sutartys viršijamos šiek tiek daugiau nei 5 proc., bet yra ir nevykdymas apie 2 proc., todėl bendrai sutartys viršijamos 3 proc.“, – apibendrino T. Golubajeva. Ji komiteto posėdžio dalyviams teigė, kad šių metų pirmą pusmetį 99 sveikatos priežiūros įstaigos turėjo teigiamą finansinį balansą, o 66 – neigiamą. Komiteto nariams ji priminė, kad vieno ketvirčio finansiniai duomenys dar nerodo tikrosios gydymo įstaigos situacijos, ji bus matyti tik pasibaigus metams. Kauno klinikos pirmą šių metų ketvirtį baigė turėdamos 5,5 mln. eurų teigiamą balansą. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos per šį laikotarpį gavo 0,4 mln. eurų pelno. Klaipėdos universiteto ligoninės finansinis balansas tebėra neigiamas, jis sudaro 1,8 mln. eurų. T. Golubajevos teigimu, didelės algos apsunkino finansinį gyvenimą šiai gydymo įstaigai.

Iš respublikos lygmens gydymo įstaigų nuostolingiausiai dirba Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“, jos trūkumas siekia 800 tūkst. eurų, nes, anot VLK direktoriaus pavaduotojos, ši gydymo įstaiga priklausoma nuo sezono, todėl tikimasi, kad šiltuoju metu jos situacija smarkiai pagerės. Pusę milijono nuostolių turi Šiaulių ligoninė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė. 15 respublikos lygmens ligoninių pirmo ketvirčio suminis finansinis rezultatas yra teigiamas. Geriausių rezultatų (per 1653 tūkst. eurų) pasiekė Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, taip pat 1,5 mln. eurų pelno turinti LSMU Kauno ligoninė, 113 tūkst. eurų pelno per šį ketvirtį gavo Respublikinė Vilniaus psichiatrinė ligoninė. Su teigiamu finansiniu balansu šį ketvirtį baigė Respublikinė Panevėžio, Klaipėdos vaikų ir kt. ligoninės.

„Regionų ligoninių situacija yra šiek tiek prastesnė, dauguma jų veikė nuostolingai. Bendras rezultatas yra minus 1,4 mln. eurų. Kelios įstaigos baigė su teigiamu rezultatu įvertinus papildomus mokėjimus. Tai – Jonavos, Radviliškio, Ukmergės ir Šilutės ligoninės. Tačiau daugiau nei pusė įstaigų šį ketvirtį baigė su minusu. Beveik po pusę milijono eurų nuostolio turi Utenos ir Alytaus ligoninės. Maždaug pusė rajono ligoninių taip pat dirba nuostolingai. Blogiausia padėtis Jurbarko, Kretingos, Kelmės, Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėse. Regioninė Telšių ligoninė turi 324 tūkst. eurų nuostolio, Tauragės gydymo įstaigos nuostoliai siekia 313 tūkst. eurų.

Rajonų lygmens ligoninių vaizdas gan margas: pusė dirba pelningai, pusė – nuostolingai. Bendras suminis rezultatas yra 0,2 mln. eurų pelno. Didžiausius rezultatus pasiekė Pasvalio, Raseinių, Druskininkų, Vilkaviškio ligoninės. Pelningas pirmas ketvirtis buvo taip pat Rokiškio, Šalčininkų, Kupiškio ir Elektrėnų ligoninėms. Vienuolikos ASPĮ finansinis rezultatas neigiamas, sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas bei Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis po pristatymo pareiškė, kad rezultatai nedžiugina. E. Raistenskio manymu, džiugina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pastangos iš skolų išbristi ir pirmą ketvirtį gauti šiek tiek pelno. „Dėl Klaipėdos universiteto ligoninės turėtų būti atskira kalba, nes tarp Klaipėdos regiono gydymo įstaigų yra didelė konkurencija. Gydytojai dėl algų bėgioja iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Tai kelia atlyginimus ir pablogina viso regiono gydymo įstaigų finansinę būklę. Kadangi Klaipėdos universitetinė ligoninė yra stambiausia žaidėja, diktuoja sąlygas gydytojų algoms, kitos ligoninės konkuruoja, taip pat kelia algas ir tada varo įstaigas į minusą“, – situaciją aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris E. Raistenskis.

Komiteto nariai VLK atstovams pateikė nemažai papildomų klausimų bei pasiūlymų, kaip pagerinti ir pagreitinti dažniau gaunamą informaciją apie gydymo įstaigų finansinę situaciją. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė paprašė pateikti informaciją apie atlyginimus sveikatos priežiūros įstaigose pagal regionus, nes Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio paaiškinimu suabejojo.
 

                                                               „Gydytojų žinių“ informacija