lietuvos_gydytoju_sajunga

Sveikiname!!!

Fri, 24 Apr 2026 08:21:08 GMT

Balandžio 27-ąją švenčiama Lietuvos medicinos darbuotojų diena, skirta pagerbti gydytojus, slaugytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus, oficialiai minima nuo 2004 m..

LIETUVOS GYDYTOJŲ SĄJUNGOS VARDU

prof. Liutauras Labanauskas

Akreditavimo tarnyba teigia, kad 64 proc. efektyviau sprendžiami skundai, kai tai leista savarankiškai daryti ASPĮ

Tue, 14 Apr 2026 10:29:34 GMT

Pernai Akreditavimo tarnyba gavo 221 paciento skundą. Dėl 98 skundų buvo atliekami patikrinimai, o 141 atveju teiktos rekomendacijos įstaigoms. Įgyvendinus Akreditavimo tarnybos rekomendacijas, įstaigose neatliekami patikrinimai, kurie trunka nuo penkių iki aštuonių mėnesių ir reikalauja daugiau resursų, o pacientai ilgiau laukia sprendimo.

„Šie dveji metai parodė, kad gerėja pacientų ir įstaigų bendradarbiavimas, įstaigos skatinamos tobulinti pacientų saugos kultūrą“, – pastebi Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių ir paslaugų kokybės skyriaus vedėjas Rimantas Gagys ir priduria, kad dabar vyksta mažiau administracinių ginčų, o svarbiausia – pacientai atsakymo dėl pateikto skundo iš įstaigos sulaukia greičiau, per vieną mėnesį. Anksčiau tai trukdavo iki 8 mėnesių, kartais, dėl patikrinimų gausos, tęsdavosi 9-10 mėnesių.

Pastebima, kad daliai sveikatos priežiūros įstaigų pakanka Akreditavimo tarnybos rekomendacijų. Vienas iš tokių pavyzdžių – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Institucijos pacientai 2024 m. pateikė 18 skundų Akreditavimo tarnybai. Dėl 7 skundų Akreditavimo tarnyba vykdė asmeniui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimą, dėl 11 skundų pateiktos rekomendacijos Lietuvos kalėjimų tarnybai. 2025 m. patikrinimų nereikėjo – gauta 10 skundų, dėl jų visų Akreditavimo tarnyba teikė rekomendacijas, kurias įgyvendinus buvo išspręstos skunduose nurodytos situacijos.

Sklandžiai spręsti pacientų skundus padeda sveikatos priežiūros įstaigų specialistų bendradarbiavimo ir mediacijos įgūdžiai.

„Jau po pirmųjų susitikimų su pacientais supratome kad, sprendžiant konfliktines situacijas, mums trūksta mediacijos žinių, kurių studijuodami mediciną praktiškai negavome. Taigi pirmasis žingsnis buvo praturtinti savo žinias apie mediacijos taikymą. Tuo tikslu Kalėjimų tarnyboje buvo organizuoti medikams skirti mokymai apie mediaciją“, – patirtimi dalijasi Lietuvos Kalėjimų tarnybos Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.

Skundų nagrinėjimo tvarkoje numatyta, kad pacientas ar jo atstovas, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, pirmiausia turi teikti skundą sveikatos priežiūros paslaugas teikusiai įstaigai. Jeigu jos sprendimas netenkina, tada pacientai ar jų atstovai gali kreiptis į Akreditavimo tarnybą. Kreipiantis reikia nurodyti:

kas netenkina įstaigos atsakyme;ko reikalaujama;pridėti asmens tapatybės dokumento kopiją;įstaigai teikto skundo kopiją ir įstaigos atsakymą.

Pacientus ar jų atstovus, ketinančius teikti skundus, kviečiame susipažinti su skundų nagrinėjimo tvarka .

Kilus klausimų dėl skundų nagrinėjimo tvarkos, konsultuojame telefonu +370 624 80667.

VASPVT informacija

VLK perspėja - galimybės apmokėti virškvotines paslaugas šiemet labai ribotos

Mon, 30 Mar 2026 09:30:06 GMT

Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas gydymo įstaigų sutartims paskirstytas maksimaliai, todėl sveikatos sistemoje nelieka reikšmingo finansinio rezervo papildomam paslaugų apimčių didinimui. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigoms šiemet teks itin kruopščiai planuoti veiklą ir laikytis sutartyse numatytų įsipareigojimų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius pabrėžia, kad esminis šių metų pokytis – ne apimčių augimas, o jų stabilizavimas: „Šiemet paskirstėme praktiškai visą fondo biudžetą gydymo įstaigų sutartims. Todėl papildomų lėšų paslaugų apimtims didinti neturime.“

Nors 2026 metų sutartys yra didesnės nei praėjusiais metais, šis augimas susijęs su paslaugų įkainių indeksavimu, o ne su didesniu planuojamu paslaugų skaičiumi. Todėl iš gydymo įstaigų tikimasi užtikrinti panašias paslaugų apimtis kaip 2025 metais. Vis dėlto skirtingose paslaugų srityse situacija gali skirtis, todėl kiekviena įstaiga turi individualiai vertinti savo sutartinius įsipareigojimus ir pacientų poreikius.

Pirmieji šių metų mėnesiai rodo, kad finansinė aplinka išlieka įtempta. Per sausio ir vasario mėnesius fondas gavo 631 mln. eurų pajamų, t. y. 15 mln. eurų mažiau nei planuota. Nors šis skirtumas dar nėra vertinamas kaip kritinis, didesnio nei planuota pajamų augimo nesitikima. Tikslesnė situacija paaiškės pasibaigus pirmajam ketvirčiui, įvertinus ekonominius rodiklius ir surenkamas įmokas.

Per šį laikotarpį gydymo įstaigos suteikė paslaugų už 488,7 mln. eurų, nors sutartyse buvo numatyta 483,8 mln. eurų – tai yra 4,9 mln. eurų daugiau nei planuota. Šis skirtumas susidarė dėl nevienodo sutarčių vykdymo: dalis įstaigų paslaugų suteikė mažiau nei numatyta (–27 mln. eurų), o dalis – daugiau (+31,9 mln. eurų).

Didžiausi viršijimai fiksuoti ambulatorinių konsultacijų (3,7 mln. eurų) ir dienos chirurgijos (5,8 mln. eurų) srityse. VLK atkreipia dėmesį, kad dienos chirurgijos paslaugų plėtra Lietuvoje jau yra pasiekusi reikiamą lygį, todėl papildomas apimčių didinimas šioje srityje nėra būtinas.

G. Bendorius akcentuoja, kad svarbiausias gydymo įstaigų vadovų uždavinys šiemet – užtikrinti, kad turimų lėšų pakaktų visiems metams. „Lėšos turi pasiekti tuos pacientus, kuriems jų labiausiai reikia, todėl planuoti pravartu racionaliai paskirstant sutartines lėšas visiems metų ketvirčiams,“ – sako jis.

Viršsutartinių paslaugų apmokėjimo galimybės šiais metais bus itin ribotos. Kadangi visos fondo lėšos jau paskirstytos sutartyse, papildomas paslaugų apmokėjimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei metų pabaigoje paaiškėtų, kad dalis įstaigų neįvykdė suplanuotų apimčių. Tokiu atveju nepanaudotos lėšos galėtų būti perskirstytos sutartis viršijusioms įstaigoms, tačiau tik pasibaigus metams, o ne einamuoju laikotarpiu.

VLK pabrėžia, kad šiais metais ligonių kasos ir jos sutarčių partnerių pagrindinis tikslas – užtikrinti stabilų, prognozuojamą ir pacientų poreikius atitinkantį paslaugų teikimą, laikantis sutartyse numatytų apimčių ir racionaliai naudojant turimus finansinius išteklius.

Nuo gegužės 1 d. PSDF apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų

Thu, 26 Mar 2026 09:44:38 GMT

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Taip pat Vyriausybė patvirtino medicinos priemonių sąrašą, į kurį įtrauktų priemonių kainų skirtumai galės būti apmokami paciento lėšomis.

Nuo gegužės mėnesio įsigaliojantys įstatymo pakeitimai įtvirtina reikalavimą, kad gyventojai gaudami sveikatos paslaugas tiek viešosiose, tiek ir privačiose gydymo įstaigose, jei jos yra apmokėtos PSDF lėšomis, jos turės būti teikiamos be jokių papildomų priemokų.

„Atsižvelgdama į pacientų, gydytojų, gydymo įstaigų prašymus, ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa, viešųjų ir privačių gydymo įstaigų atstovais parengė papildomų medicinos priemonių sąrašą, kurį ir patvirtino Vyriausybė. Tokiu būdu pacientui paliekama kelios galimybės: ar rinktis PSDF lėšomis apmokėtą priemonę ir nieko nemokėti, ar pasirinkti brangesnę priemonę iš patvirtinto sąrašo ir primokėti kainų skirtumą,“ – sako sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė.

Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimais įtvirtinta, kad pacientas, gaunantis PSDF lėšomis apmokėtą sveikatos priežiūros paslaugą, gali pageidauti, kad būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos, teikiant šią paslaugą, yra kompensuojamos valstybės. Tokiu atveju jis turi sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę.

Į Vyriausybės patvirtintą priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami pacientų lėšomis, tipų sąrašą įtraukti endoprotezai ( kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių), intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.

Priemonių apraše numatyta, kad prieš pacientui pasirenkant brangiau kainuojančią priemonę, gydytojas privalo pacientui aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kad gydymo įstaiga teikia paslaugas naudodama kompensuojamas priemones, kurios pacientui yra kokybiškos ir nemokamos; nurodyti konkrečiai atliekamai paslaugai pacientui tinkamas brangiau kainuojančias priemones, jų vieneto kainas, reikalingą preliminarų kiekį; pateikti pacientui informaciją raštu ir esant paciento pageidavimui žodžiu apie brangiau kainuojančios priemonės medicininį pagrįstumą, funkcines savybes, privalumus ir galimus trūkumus, lyginant su kompensuojama priemone. Priemonių aprašas turi būti skelbiamas pacientams prieinamoje vietoje kiekvienoje paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje ir (ar) jos interneto svetainėje.

Gegužės mėnesį įsigaliosiantys įstatymo pakeitimai ir patvirtintas priemonių sąrašas suteiks naudos visiems šalies gyventojams: prisidės prie eilių mažinimo, didins paslaugų prieinamumą, nes PSDF apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai galės kreiptis tiek į viešąsias, tiek ir į privačias gydymo įstaigas, būdami ramūs, kad nereikės mokėti papildomai.

SAM informacija

Mokslo premijų laureatai spartina medicinos pažangą

Thu, 05 Mar 2026 13:40:11 GMT

Lietuvos mokslų akademijoje buvo pagerbti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Jų diplomų įteikimo iškilmėse dalyvavo Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitų ministerijų, institucijų atstovai, taip pat šalies mokslininkai ir visuomenės veikėjai.

Sveikindama laureatus Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė Lietuvos mokslininkų pasiekimais ir pažymėjo mokslo svarbą valstybės ekonomikos, saugumo ir įvairiapusiško atsparumo stiprinimui.

„Dirbtinis intelektas, robotizacija ir bet kurios technologijos yra žmogaus proto kūriniai. Algoritmai mokosi iš duomenų, bet kryptį jiems suteikia žmonės. Todėl investicija į mokslą pirmiausia yra investicija į žmogų, o ji visados atsiperka. Nuoširdžiai sveikinu laureatus, didžiuojamės jumis ir jūsų pasiekimais – stiprus mokslas reiškia stiprią valstybę“, – sakė Vyriausybės vadovė I. Ruginienė.

Lietuvos mokslo premijos skiriamos už reikšmingus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Šiemet skirtos 7 premijos. Viena jų skirta Nacionalinio vėžio centro profesoriams Ričardui Rotomskiui ir Vitalijui Karabanovui už darbų ciklą „lnovatyvūs nanotechnologiniai sprendimai vėžio teranostikai (2010–2024)“. „Vėžys išlieka viena sunkiausiai gydomų ir daugiausia mirčių pasaulyje lemiančių ligų. Nanomedicina leidžia sukurti inovatyvius nanodarinius, įgalinčius skirtingų metodų panaudojimą ligos diagnozei bei tolimesniam jos gydymui. Tokia strategija palengvina onkologinių pacientų priežiūrą, nes suteikia galimybę nuolat stebėti ligos eigą ir personalizuoti gydymo procesą. Mokslinių tyrimų rezultatų diegimas į klinikinę praktiką yra esminis žingsnis, sudarant prielaidas didesniam terapiniam aktyvumui ir pacientų išgijimo procentui bei naujos kartos nanotechnologinių priešvėžinių vaistų ir metodų taikymas“, – rašoma darbų teikime mokslo premijai gauti.

Į pagalbą medikams ateina naujausios technologijos, iš kurių perspektyvios atrodo nanotechnologijos. Nors daugelis hipotezių dar visai nesenai galėjo pasirodyti iš fantastikos srities, pastaraisiais metais publikuotų mokslinių straipsnių autoriai jau siūlo realius nanotechnologijų taikymo sprendimus medicinoje. Nanodalelės gali padėti išspręsti daugelį gydytojams kylančių vėžio diagnostikos ir terapijos problemų. Nanotechnologiniai sprendimai vėžio teranostikai yra skirti diagnostikai ir terapijai, sudarant galimybes ankstyvajam ikivėžinių ir vėžinių pokyčių aptikimui bei veiksmingam gydymui. Naujai medicinos sričiai, vienoje nanoplatformoje jungiančiai diagnostiką ir terapiją, yra prieinami vėžio teranostikai, kurie leidžia sukurti inovatyvius nanoderinius, įgalinančius skirtingų metodų panaudojimą ligos diagnozei bei tolimesniam jos gydymui. Pasak mokslininkų, inovatyvi gydymo ir diagnostikos sritis, veikianti principu „gydau tą, ką matau“, vadinama teranostika. Radioligandų terapija – šiuolaikinės teranostikos šerdis. Tai personalizuota gydymo platforma – suleidžiamas radioktyvus vaistas, kuris tiksliai suranda ligos židinį, prie jo prisijungia ir jį sunaikina.

Medicinos ir sveikatos srityje įvertinti Dainius ir Neringa Paužos už darbų ciklą „Žmogaus ir gyvūnų širdies nervų sistemos anatominiai, imunohistocheminiai ir ultrastruktūriniai tyrimai (2010–2024)“. Per pastaruosius 15 metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriai D. Pauža ir N. Paužienė neuromokslų srityje svariai prisidėjo prie širdies intervencijos, ypač širdies vidusieninės nervų sistemos neuroanatomijos ir neurochemijos tyrimų. Profesoriai daugiausia dėmesio skyrė žmonių ir įvairių gyvūnų rūšių širdies nervinio rezginio kartografavimui ir funkcinei analizei, kurie turi fundamentalios reikšmės širdies elektrofiziologijos ir klinikinės kardiologijos plėtrai. Sujungus klasikinius anatominius ir histologinius metodus su šiuolaikiniais, buvo įvairiapusiškai įvertintas neuronų pasiskirstymas širdyje, jų cheminių tipų įvairovė ir su amžiumi bei ligomis susiję širdies vidusieninės nervų sistemos pokyčiai. D. ir N. Paužų atradimai yra svarbūs, norint suprasti, kaip autonominis disbalansas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, aritmijos ar staigi širdies mirtis. Profesorių D. ir N. Paužų atradimai padeda suprasti, kaip autonominis disbalansas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesoriaus Arūno Petronio darbų ciklas „Epigenomika: chronos, pathos, noso (2010–2024)“ yra dar vienas bandymas atsakyti į vieną seniausių ir esminių klausimų – kodėl žmonės serga? Tradiciškai manoma, kad visos ligos yra bent iš dalies paveldimos. Bet kad jos pasireikštų, reikia ir žalingos aplinkos indėlio. Prieš daugiau nei 20 metų prof. A. Petronis iškėlė hipotezę, kad gali būti dar viena ligos priežasčių grupė – epigenetiniai rizikos veiksniai. Epigenetiniai priedai reguliuoja DNR genų veiklą. Panašiai kaip šviesoforai ir kelio ženklai reguliuoja eismą. Spėjama, kad sutrikus tokiai reguliacijai gali išsivystyti diabetas, vėžys, Alzheimerio liga ir t. t. Profesorius atliko daug originalių teorinių ir eksperimentinių epigenominių tyrimų. Iš tokių paminėtini: epigenetinės ligos (lot. nosos) ir patogenezės (lot. pathos) teorijos sukūrimas, epigenetinių pokyčių kartografija psichikos ligų atvejais bei epigenetinės reguliacijos smegenyse charakterizavimas. Pastarųjų metų darbuose atsirado nauja laiko (lot. chronos) dimensija, galinti iš esmės pakeisti supratimą apie epigenetinę ligos kilmę. Spėjama, kad bėgant laikui vidiniai ląstelių epigenetiniai „laikrodžiai“ gali išsiderinti ir sukelti įvairiausius patologinius procesus.

Pelnę visų mūsų pagarbą

Tue, 17 Feb 2026 11:33:17 GMT

Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga už nuopelnus ir mūsų šalies vardo garsinimą Lietuvos prezidentas apdovanojo valstybės ordinais ir medaliais mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanotas Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys už svarų indėlį į Lietuvos biotechnologijų ir gyvybės mokslų raidą, už išskirtinę akademinę lyderystę ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorę Rasą Tamelienę už reikšmingus nuopelnus neonatologijos srityje ir neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros gerinimą Lietuvoje. Jai įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius. Prof. R. Tamelienė yra Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė, pirmojo Lietuvoje Kauno klinikose atidaryto pieno banko iniciatorė. Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje kasmet gydoma apie 3 500 naujagimių. Didžioji dalis klinikoje gydomų mažylių praleidžia vos kelias dienas ir išvyksta toliau augti į namus. Tačiau apie 450 Kauno klinikose gimusių ir iš kitų Lietuvos ligoninių skubiai atvežtų sergančių ar per anksti gimusių naujagimių kurį laiką turi praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, o vėliau ir intensyvaus stebėjimo palatose. Neonatologijos klinikoje prieš pusantrų metų įdiegta moderni centralizuota naujagimių gyvybinių funkcijų stebėjimo sistema, kuri užtikrina greitesnę medikų reakciją ir ramų tėvų miegą. Ši sistema leidžia medikams realiuoju laiku stebėti mažųjų pacientų būklę per mobiliuosius įrenginius ir suteikia galimybę sekti svarbius rodiklius, tokius kaip deguonies įsisotinimas ar širdies susitraukimų dažnis ir kt. Anot prof. R. Tamelienės, patys mažiausi anksčiau laiko gimę naujagimiai klinikoje praleidžia net po du ar tris mėnesius, o jų vystymuisi ypač reikšmingas buvimas šalia tėvų. Tai yra vienas klinikos prioritetų. Kai pagerėjus būklei mažyliai iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus perkeliami į intensyvaus stebėjimo palatas, čia tėvai visą parą gali būti šalia. Jų sveikatos rodikliai stebimi mobilių monitorių. Tačiau dar labiau pagerėjus sveikatos rodikliams, vaikai nėra nuolat prijungti prie monitorių, juos stebi prižiūrintys slaugytojai, gydytojai ir patys tėvai. Ši naujoji įranga suteikia galimybę visą parą būti šalia savo mažylių ir miegoti truputį ramiau, nes sergančių naujagimių būklę stebi išmanūs monitoriai, o slaugytojams į mobiliuosius įrenginius signalai perduodami apie pasikeitusią mažojo paciento būklę.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanota LSMU profesorė gydytoja Vita Lesauskaitė už ilgametį kūrybingą ir nuoseklų darbą kuriant ir plėtojant geriatrijos studijas, mokslą ir sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje. Šios garsios Kauno klinikų Geriatrijos klinikos vadovės, profesorės mokslinių darbų pagrindinė sritis – plaučių ligų epidemiologija ir profilaktika, gerontologijos problemos, pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė, jų gydymas ir slauga. Mokslininkė V. Lesauskaitė yra vadovėlių „Geriatrija“ bei „Pagyvenusių žmonių slauga“ autorė. Ji yra paskelbusi daugiau kaip šimtą mokslinių straipsnių.

Tokiu pat ordinu – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi – pagerbta ir gydytoja, vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė. Jai apdovanojimas įteiktas už nuopelnus kuriant ir stiprinant ankstyvosios pagalbos sistemą, už pedagoginę ir švietėjišką veiklą bei atsidavimą vaikams, turintiems autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų. „Puiki gydytoja, tikra srities profesionalė. Labai išsamiai atsakė į visus klausimus, taip pat išsamiai apžvelgė vaiko būklę ir pateikė rekomendacijas. Visada noriai ir geranoriškai atsako į klausimus. Labai jaučiasi, kad žmogus atsidavęs savo darbui“, – tai viena iš daugelio pacientų nuomonių apie vaikų neurologę L. Mikulėnaitę.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliai įteikti slaugytojams Dariui Adomavičiui, Nataljai Kavaliauskienei, Vaivai Jankienei įteiktas ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai" medalis.

„Gydytojų žinių“ informacija

naudotos LR Prezidento kanceliarijos nuotraukos

VIDEO: Vaikų ligų gydytojai pirmame lygyje dirbs

Tue, 03 Feb 2026 05:19:14 GMT

Svarbūs ministrės įsakymai garantuos aukščiausią paslaugų kokybę vaikams, nes reglamentuoja, kad pirminiame lygyje vaikų ligų gydytojai dirbs.
Informacija glaustai - LGS Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/share/v/1F5p8G3Auz/

Pirmasis dokumentas – įsakymas „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. GRUODŽIO 5 D. ĮSAKYMO NR. V-943 „DĖL PIRMINĖS AMBULATORINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO ORGANIZAVIMO IR ŠIŲ PASLAUGŲ IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ 2026 m. sausio 6 d. Nr. V-10.

Pagal šį įsakymą, jeigu prie PAASP įstaigos yra prirašyta dau giau kaip 800 vaikų, gali būti steigiama ir vaikų ligų gydytojo komanda. Apylinkė – šeimos gydytojo (arba vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo, gydytojo akušerio ginekologo ir gydytojo chirurgo kartu) arba vaikų ligų gydytojo, arba vidaus ligų gydytojo koman dai priskirta aptarnauti prisirašiu siųjų asmenų grupė. Įsakyme nurodyti vidaus ligų gydytojo arba vaikų ligų gydytojo komandos paslaugas teikiantys komandos nariai: vaikų ligų gydy tojas arba vidaus ligų gydytojas ir slaugytojas, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialis tas, apylinkės administratorius, socialinis darbuotojas. Įsakyme nurodytas rekomen duojamas šeimos gydytojo arba vidaus ligų gydytojo, arba vaikų ligų gydytojo komandoje dirban čių narių etatų skaičius. Šis įsakymas įsigaliojo 2026 m. sausio 15 d.

Kitas įsakymas „DĖL VAIKŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ 2 026 m. sausio 16 d. Nr. V-45. Įsakyme išdėstytas Vaikų asmens sveikatos priežiūros tvarkos aprašas, Vaikų asmens svei katos priežiūros organizavimo principai, nustatytas Pirminio, Antrinio ir Tretinio lygio paslaugų teikimas. Šis įsakymas, išskyrus 2 punktą, įsigalios 2026 m. kovo 1 d.;

šio įsakymo 2 punktas įsigalios 2027 m. sausio 1 d. „2 punktas. Jeigu pirminio lygio paslaugas teikiančioje ASPĮ prižiūrima 1 500 ar daugiau vaikų, jų sveikatos priežiūrai rekomenduo jama įdarbinti vaikų ligų gydytoją. Jeigu pirminio lygio paslaugas tei kiančioje ASPĮ prižiūrima daugiau nei 3 000 vaikų, rekomenduojama, kad pirminio lygio paslaugas tei kiančioje ASPĮ dirbtų ne mažiau kaip 2 vaikų ligų gydytojai.“

Dėkojame viceministrei Laimutei Vaidelienei, aktyviai prisidėju siai rengiant šiuos įsakymus.

Rasa Urbonienė LGS Pirminio lygio komisijos pirmininkė

Informacija glaustai - LGS Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/share/v/1F5p8G3Auz/

Didžiausias pacientų lūkestis - aiški informacija apie ligos priežastis ir gydymo eigą

Mon, 02 Feb 2026 12:42:54 GMT

Šeimos gydytojas yra pirmasis specialistas, į kurį kreipiamasi susirgus. Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai labiausiai vertina išsamų gydytojo paaiškinimą apie ligą ir jos gydymą bei pakankamą dėmesį konsultacijos metu.

Didžioji dauguma apklaustųjų (89 proc.) nurodė, kad jiems svarbiausia, jog šeimos gydytojas aiškiai paaiškintų ligos priežastis ir gydymo eigą;
Du trečdaliai (65 proc.) vertina galimybę gauti siuntimą pas gydytoją specialistą;
Pusei (51 proc.) svarbu, kad konsultacijai būtų skiriama pakankamai laiko.
Mažesnė dalis (27 proc.) respondentų pabrėžė, kad būtų aktualu, jei šeimos gydytojas siūlytų dalyvauti prevencinėse programose.

„Tyrimas patvirtina, kad žmonėms itin svarbus yra kokybiškas ir aiškus bendravimas su savo šeimos gydytoju. Pacientai tikisi ne vien medicininių žinių ir siuntimų gydytojų specialistų konsultacijoms, bet pirmiausia nori būti išgirsti ir suprasti. Tai rodo, kad pacientų pasitenkinimas priklauso ne tik nuo šeimos gydytojo priimtų sprendimų, bet ir nuo žmogiško ryšio tarp gydytojo ir paciento. Kai pacientas jaučiasi išgirstas, gydymo procesas tampa efektyvesnis,“ – pažymi VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė D. Prochorova.

Ketvirtadalis tyrimo dalyvių (25 proc.) teigė, kad jų gydymo įstaigose galima registruotis ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir tiesiogiai pas jo komandos narius – slaugytoją, kineziterapeutą, socialinį darbuotoją ar gyvensenos medicinos specialistą.
Dar 24 proc. teigė, kad tokios galimybės nėra, o daugiau nei pusė (51 proc.) prisipažino apie tai nežinantys.

„Šeimos gydytojo komanda – tai ne tik gydytojas, bet ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, galintys padėti pacientui greičiau gauti reikiamą pagalbą, konsultaciją ar patarimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad pacientams dar trūksta žinių apie šias galimybes, todėl svarbu stiprinti informavimą apie šeimos gydytojų komandos narių teikiamas paslaugas ir skatinti gyventojus aktyviau jomis naudotis,“ – sako D. Prochorova.

Beveik pusė apklaustųjų (45 proc.) gerai vertina nuotolinių konsultacijų telefonu kokybę.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų (55 proc.) mano, kad šeimos gydytojas turėtų nustatyti bendrą sveikatos problemą ir iš karto siųsti pacientą pas tinkamą specialistą, kuris toliau skirtų gydymą.
Gerokai mažesnė dalis (32 proc.) apklaustųjų mano, kad šeimos gydytojas turėtų pats diagnozuoti ir gydyti dažniausiai pasitaikančias sveikatos problemas, o tik sudėtingesniais atvejais siųsti pacientą pas gydytoją specialistą.
Vis dėlto beveik pusė apklausos dalyvių (49 proc.) savo šeimos gydytojo galimybes savarankiškai spręsti dažniausias sveikatos problemas be siuntimo pas specialistą vertina gerai.

Tai, pasak VLK specialistės, rodo, kad pacientai pasitiki šeimos gydytojų profesionalumu, tačiau dalis pacientų vis dar tikisi, kad po vizito pas šeimos gydytoją juos konsultuos siauresnės srities specialistai.

„Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad žmonės vertina šeimos gydytojo darbą, mato jį kaip pirmąjį žingsnį sveikatos priežiūros kelyje – tą, kuris įvertina situaciją ir padeda nukreipti toliau. Tai rodo poreikį stiprinti pacientų pasitikėjimą šeimos gydytojo kompetencija spręsti įvairias gyventojų sveikatos problemas savarankiškai ir efektyviai ,“ – pabrėžia D. Prochorova.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rudenį atlikta apklausa atskleidė, kaip šalies gyventojai vertina šeimos gydytojo ir jo komandos darbą bei pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia .

KAUSYKITE ▶ Ar išnyksime?

Mon, 19 Jan 2026 11:01:18 GMT

Valstybės duomenų agentūra pristatė pirmąsias nacionalines gyventojų skaičiaus prognozes iki 2100-ųjų.

Dvidešimto amžiaus devinto dešimtmečio pradžioje:

Tarptautiniu mastu rengiamos Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato ir kitų institucijų demografinės prognozės suteikia galimybę apytikriai įvertinti pasaulio regionų ir tam tikrų valstybių demografinius pokyčius, tačiau bendra globaliais pokyčiais ir modeliavimu pagrįsta metodika ne visada leidžia tiksliai atspindėti šalių nacionalinius ypatumus. Dėl to šie vertinimai Lietuvos atveju gali būti ne itin tikslūs.

Remdamasi oficialiosios statistikos duomenimis ir siekdama užtikrinti patikimesnes ir Lietuvos kontekstui pritaikytas prognozes, Valstybės duomenų agentūra kartu su Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertais parengė 2026–2100 m. šalies gyventojų skaičiaus prognozes. Įvertinus 12 gimstamumo, mirtingumo ir migracijų scenarijų – nuo optimistinių iki pesimistinių, – kaip pagrindas pasirinktas labiausiai tikėtinas vidutinio gimstamumo, vidutinio mirtingumo ir vidutinės neto migracijos (imigrantų, atvykusiųjų gyventi į šalį) ir emigrantų (išvykusiųjų iš šalies) skaičiaus skirtumo) scenarijus. Anot Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovo dr. Daumanto Stumbrio, Lietuvos gimstamumo, mirtingumo ir migracijos raida – gana šiuolaikiška, ir tai svarbu priimant tiek valstybės institucijų, tiek verslo sprendimus. Pasak jo, tarptautinės prognozės gana gąsdinančios. Dar 2024 m. paskelbta Jungtinių Tautų prognozė nėra palanki. Pagal šią prognozę Lietuvoje gyvens nuo 741 tūkst. iki 1,9 mln. gyventojų. Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovas profesorius Domantas Jasilionis priminė, kad per pastaruosius 30 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei ketvirčiu. Prognozuojama, kad 2030 m. darbingo amžiaus gyventojų bus 14 proc. mažiau nei dabar, o 2050-aisiais – 35 proc. mažiau. Jis šios situacijos nedramatizuoja.

„Dabar pirmaeilė užduotis yra atkurti prielaidas atsirasti tai amžiaus struktūrai, kuri galėtų lemti gyventojų skaičiaus stabilizavimą ir augimą. Turime lėtai bandyti atkurti gimstamumą, einamuoju momentu panaikinti darbo jėgos trūkumą ir tik po kelių dešimtmečių galėsime pasiekti tam tikrą proveržį, – teigė mokslininkas. – Turime labai mažai vaikų, mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, tad tas minusas išliks ne todėl, kad nenorima susilaukti vaikų ar pan., bet ir dėl to, kad trūksta reprodukcinio amžiaus moterų. 1990 m. pradžioje buvo beveik milijonas galinčių gimdyti moterų, kurios kasmet pagimdydavo 50–60 tūkst. vaikų, o dabar tokių moterų yra mažiau nei 600 tūkst., ir tas skaičius toliau mažės. Gimsta mažiau vaikų – 2022-aisiais gimė rekordiškai mažai, 22 tūkst. Vadinasi, ateityje turėsime mažiau jaunų, gimdyti galinčių mamų ir apskritai jaunų šeimų. Ir to uždaro rato negalima pakeisti per vienus ar kelerius metus jokia, net ir tobuliausia, demografine politika. Ši demografinė matematika nepriklauso nuo mūsų norų, siekių, politikos. Masinis imigracijos skatinimas. Ar šis scenarijus realus? Mes sulaukėme pabėgėlių iš Ukrainos, taip pat iš Rusijos, Baltarusijos, bet niekas negali pasakyti, kiek jų liks gyventi Lietuvoje ilgesniam laikui. Reikia nepamiršti, kad tarp Ukrainos pabėgėlių dominuoja moterys ir vaikai, kurių vyrai liko Ukrainoje. Neaišku, ar šie žmonės grįš į Ukrainą karui pasibaigus, ar pas juos atvažiuos šeimos nariai į Lietuvą. Jei norime išlikti to paties lygio kaip dabar (t. y. vien padengti minėtą kasmetį minusą per 30 metų), mums reikės 750 tūkst. – beveik milijono imigrantų šeimų pagimdytų vaikų. Šie skaičiai verčia strategiškai apsispręsti, ar mes norime turėti tą beveik milijoną atvykusiųjų, kuriuos reikės integruoti, ar susitaikome su mažėjančiu gyventojų skaičiumi. O galbūt tikimės, kad gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos mažėjimą amortizuosime automatizacija, robotizacija ir dirbtinio intelekto plėtra? Kitų šalių (pvz., Airijos) emigracijos patirtys rodo, kad masinio Lietuvos piliečių sugrįžimo tikėtis neverta, net ir gerėjant šalies ekonominei gerovei. Čia mes gerokai pavėlavome, dauguma emigrantų jau giliai įleido šaknis emigracijos tikslo šalyse.

Politika ir mokslas dažnai sukasi kaip atskiros planetos, nors turėtų suktis viena apie kitą. Lietuvos demografai jau daugiau nei du dešimtmečius kalba apie tas problemas, jos minimos kai kuriuose strateginiuose dokumentuose. Politinis atsakas vėluoja, be to, yra didžiulis atotrūkis tarp problemų iškėlimo ir praktinio sprendimų įgyvendinimo, nes mes neturime realaus programų įvertinimo mechanizmų. Pastebime, kad tas susidomėjimas demografija pašoka artėjant rinkimams, kai kyla daugybė iniciatyvų ir Seime, bet trūksta strateginio požiūrio ir tęstinumo, viskas labai išbarstyta ir menkai koordinuojama.“

Prof. D. Jasilionio teigimu, labai svarbūs duomenys, ypač susiję su jaunesnėmis kartomis. Lietuvoje neturime duomenų, kaip kinta jaunimo prokreaciniai ketinimai. Koks yra planuojamas ar idealus vaikų skaičius? Kokios yra jaunimo vertybės? Tikėtina, jau šiais metais startuos tarptautine metodika paremtas Gimstamumo ir šeimos tyrimas, kurį vykdys Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos socialinių mokslų centras kartu su Valstybine duomenų agentūra. Tai suteikia vilčių, kad gausime reikiamos informacijos, kuri galės būti panaudota scenarijams tobulinti. Mokslininkas mano, kad turbūt atėjo laikas atsiriboti vien nuo kiekybinių demografinių orientyrų: „Svarbu, ne kiek mūsų – 3 ar 4 mln. bus, o kokie mes būsime. Ar bus palankesnė aplinka šeimai kurti ir vaikams gimdyti? Ar užtikrinsime sveiką senėjimą? Ar vykdysime protingą migracijos ir integracijos politiką?“ Optimistiniu scenarijumi, pasak prof. D. Jasilionio, būtų citata iš strategijos „Lietuva 2050“: „Esame stipri tauta, iškilusi per amžius ir prireikus gebanti susitelkti bendriems tikslams, lanksčiai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.“

„Gydytojų žinių“ informacija

VLK: kaip bus apmokamos virškvotinės paslaugos? Žiūrėkite video🎥

Mon, 19 Jan 2026 10:51:31 GMT

Iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo 2026 m. liepos 1 d. gydymo įstaigų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos bus apmokamos pagal šiuo metu galiojančią tvarką.

Vykdant teismo sprendimą, bus atliktas jos poveikio vertinimas ir parengti nauji įsakymų projektai, kurie nustatyta tvarka bus suderinti su suinteresuotomis institucijomis ir priimti iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

„Sprendimas keisti sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką pernai buvo priimtas po išsamaus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybių vertinimo. Matėme, kad gali nepakakti lėšų apmokėti visoms viršijus sutartis gydymo įstaigų suteikiamoms paslaugoms – atotrūkis tarp paslaugų poreikio ir fondo galimybių didėja. Todėl buvo nustatyta nauja apmokėjimo tvarka, kuri padeda užtikrinti biudžeto panaudojimo tvarumą, skatina gydymo įstaigas laikytis sutarčių ir kuo tikslingiau teikti pacientams reikalingiausias paslaugas, o gyventojams – gauti šią pagalbą,“ – sako Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.

Dėl riboto fondo biudžeto visos paslaugos, kiek jų gali suteikti gydymo įstaigos, negali būti apmokėtos, todėl buvo patvirtintas apmokėjimo eiliškumas. Tai reiškia, kad visos gydymo įstaigų ir ligonių kasos sutartyse numatytos paslaugos yra apmokamos 100 proc. Viršijus sutartą paslaugų skaičių, papildomai suteiktos paslaugos kompensuojamos kas ketvirtį pagal nustatytą tvarką. Jos apmokamos esant papildomų galimybių – jeigu į fondą surenkama daugiau pajamų, nei buvo planuota, arba jeigu sutaupoma lėšų iš tam tikrų paslaugų, kurių suteikta mažiau.

Pirmiausia apmokamos sutartis viršijančios prioritetinės paslaugos: skubi pagalba, stebėjimas, prioritetinės stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos (gimdymai, insulto, infarkto gydymas, kardiochirurgijos, endoprotezavimo, onkologijos), prioritetinės stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, taip pat prioritetinės gydytojų specialistų konsultacijos (kardiologo, neurologo, endokrinologo, hematologo, onkologo radioterapeuto, onkologo chemoterapeuto) ir kt. Toks viršsutartinių paslaugų apmokėjimas leidžia ribotus fondo išteklius visų pirma skirti toms paslaugoms, kurių nesuteikus kiltų rizika pacientų sveikatai ar net gyvybei.

Prioritetinėms nepriskirtos paslaugos, jas viršijus, kompensuojamos proporcingai pagal nustatytą tvarką, kai lieka lėšų apmokėjus visas prioritetines paslaugas. Tai taikoma tam tikroms konsultacijoms (išskyrus prioritetines, išsamias ir išplėstines), dienos stacionaro ir dienos chirurgijos, taip pat pradinės, ambulatorinės ir stacionarinės reabilitacijos neprioritetinėms paslaugoms. Šių paslaugų apmokėjimas gali būti dalinis, todėl gydymo įstaigos skatinamos atsakingai jas planuoti.

VLK informacija

Didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius medicinos studijoms

Wed, 14 Jan 2026 11:05:02 GMT

Spręsdama specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia kasmet palaipsniui didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių studijuojantiems pagal slaugytojų padėjėjų profesinę mokymo programą, stojantiems į slaugos ar medicinos rezidentūros studijas. Praėjusiais metais finansuojamų slaugos studijų vietų padaugėjo net 100, šiais metais siūloma didinti dar 85 vietomis. Antrus metus iš eilės sparčiai auga ir slaugos studijų populiarumas.

„Stojančiųjų noras rinktis slaugos studijas rodo augantį šios profesijos prestižą. Tai – didelis pasiekimas, kadangi anksčiau nebūdavo užimamos visos valstybės finansuojamos studijų vietos. Pokyčiui įtakos turėjo suaktyvinta komunikacija, atsiradusi galimybė skirti stipendijas ar apmokėti būsimų specialistų studijas, medikų darbo užmokesčio didinimas, darbo sąlygų gerinimas, slaugytojams suteiktos papildomos funkcijos ir atsakomybės“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Finansavimą siūloma didinti ir 2026 m.

Jau suformuotas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateiktas 2026 metų priėmimui nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio formavimo užsakymas, kurį ŠMSM dar derins su Vyriausybe ir Finansų ministerija. Ateinančiais mokslo metais siūloma dar didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių pasirinkusiems slaugos (85 vietomis daugiau), visuomenės sveikatos srities (5 vietomis daugiau), dantų technologijų (10 vietų), burnos higienos (10 vietų) studijas ir slaugytojo padėjėjo profesinei mokymo programai (100 vietų daugiau).

Taip pat Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas, jei bus rastas finansavimas, siūlo 20 vietų didinti valstybės finansavimą vientisosioms medicinos krypties studijoms (iš viso 2026 m. – 385, 2025 m. – 365) ir 20 vietų medicinos rezidentūros studijoms regionams (iš viso 2026 m. – 405, iš kurių 40 vietų regionams, 2025 m. – 385).

Papildomos specialistų pritraukimo priemonės

2025 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Sveikatos specialistų rengimas, pritraukimas“, kuriame dalyvauja 53 savivaldybės. Asmenims, kurie 2021-2029 m. baigia slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo programą, slaugos, odontologijos priežiūros, išplėstinės praktikos slaugos, medicinos, odontologijos rezidentūros studijas ar slaugos specializacijų neformaliojo švietimo programą, savivaldybės gali apmokėti studijų kainą bei gydytojams rezidentams skirti priedą prie darbo užmokesčio. Iš viso projektui numatyta skirti 17 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir bendrojo finansavimo lėšų.

Šiais metais startuoja dar vienas projektas, kuriuo siekiama į gydymo įstaigas pritraukti sveikatos priežiūros specialistus iš užsienio, iš Lietuvos išvykusius ir norinčius sugrįžti specialistus, taip pat specialistus, nedirbančius pagal profesiją, bet svarstančius grįžti į profesinę veiklą. ES fondų investicijų programa finansuojamą projektą „Užsienio sveikatos priežiūros specialistų (įskaitant ir iš Lietuvos išvykusius sveikatos priežiūros specialistus) ir neaktyvių sveikatos priežiūros specialistų pritraukimas“ vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Darbo užmokesčio didinimas ir darbo sąlygų gerinimas

Įgyvendindama Dvidešimtosios Vyriausybės programos nuostatas „Pasiekti tolygų sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių viešajame sektoriuje, darbo užmokesčio didėjimą (ypatingą dėmesį skiriant darbo užmokesčio slaugytojams didinimui) – peržiūrėti medikų darbo užmokesčio, darbo krūvio, darbo sąlygas, psichologinės gerovės užtikrinimo veiksmus“, SAM kasmet nuo kovo 1 d. pradeda derybas dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties, kurių metu keliami darbo užmokesčio didinimo ir darbo sąlygų gerinimo klausimai.

Per pastaruosius 4 metus šalies viešosiose gydymo įstaigose dirbančių slaugytojų mėnesio vieno etato vidutinis darbo užmokestis padidėjo 41 procento (nuo 1920 Eur iki 2713 Eur).

Taip pat SAM yra pateikusi Vyriausybės strateginės analizės centrui užklausą dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvių analizės, pagal kurios rezultatus būtų peržiūrimas teisinis reguliavimas.

Vilniaus Medicinos draugijos naujieji Garbės nariai

Tue, 06 Jan 2026 09:20:38 GMT

Vilniaus medicinos draugija (toliau – Draugija) – pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų bendruomenė – gruodžio mėnesį minėjo išskirtinę sukaktį – 220 metų nuoseklios tarnystės mokslui, žmogui ir visuomenės sveikatai. Per daugiau nei du šimtmečius Draugija tapo ne tik svarbiu medicinos mokslo židiniu, bet ir gyva, kartas jungiančia bendruomene, kurioje susitinka patirtys, idėjos, profesinė atsakomybė ir rūpestis žmogumi. Tai ištisa Lietuvos medicinos istorijos epocha, jungianti praeitį ir dabartį, Rytų ir Vakarų akademines tradicijas, mokslinę mintį ir praktinę tarnystę visuomenei, istoriją ir kultūrą. Ši sukaktis liudija ilgaamžę, prasmingą ir aktyvią Draugijos veiklą, tęsiamą kartų pastangomis, idėjomis ir profesiniu atsidavimu – tikėjimu medicina kaip mokslu, kultūra ir žmogiška pareiga.

Kuriantiems Draugijos istoriją - Garbės nario vardas

Vilniaus medicinos draugija jau daugiau kaip du šimtmečius vienija žmones, kurie ne tik skatina medicinos mokslo raidą, bet ir ją įprasmina savo darbais, kultūra, bendryste ir tarnyste visuomenei. „Draugijos Garbės nario vardas nėra vien statusas – tai bendruomenės pagarba, pasitikėjimas ir įvertinimas, skiriamas tiems, kurie savo veikla praturtina ne tik mediciną, bet ir jos istoriją, kultūrą ir žmogiškąsias vertybes“ – pabrėžė doc. dr. Lina Zabulienė. Dar Draugijos įkūrėjas prof. Jozefas Frankas rašė, kad tikrasis gydytojų luomo kilnumas remiasi „ne garbės troškimu, bet gebėjimu savo darbu iškelti kitą žmogų“. 1977-2015 m. garbės nariais išrinkti 34 asmenys. Minint 220-ąsias Draugijos metines, į jo gretas pakviesta dar vienuolika mokslininkų, istorikų, kultūros puoselėtojų, akademinės bendruomenės lyderių, kurių idėjos ir darbai reikšmingai prisidėjo prie Draugijos misijos.

Naujai išrinkti Garbės nariai:

Kazimieras Valius – žurnalistas, buvęs LRT darbuotojas, skyriaus vedėjas, analitinių laidų kūrėjas, leidinio „Gydytojų žinios“ vyriausiasis redaktorius. Ilgametis Vilniaus medicinos draugijos bičiulis ir patarėjas. Jo tekstai ir idėjos stiprina ryšį tarp medicinos bendruomenės ir visuomenės, puoselėja atminties kultūrą, todėl „Gydytojų žiniose“ atliepiamos ne tik medicinos aktualijos, bet ir patraukliai nušviečiama istorinių asmenybių veiklos svarba nūdienai. Už aktyvią veiklą Lietuvos blaivybės draugijoje apdovanotas premija.

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas – VU rektorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas, istorijos mokslų daktaras, ilgametis Istorijos fakulteto dekanas (2012–2020 m.), VU Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas, aktyvus akademinės bendruomenės lyderis. Jo pasiekimai įvertinti Vilniaus universiteto rektoriaus premijomis už mokslo ir pedagoginę veiklą, Lietuvos nacionaline mokslo premija, Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžiumi.

Dr. Reda Griškaitė – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, atliekanti tarpdalykinius, tarptautinius inovatyvius mokslinius tyrimus, tyrinėjanti XIX a. Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją, aktyviai prisidedanti prie mokslo sklaidos. Įvertinta įvairiomis premijomis bei apdovanojimais, tarp kurių – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, „Gloriae pharmaciae Lituaniae“ apdovanojimas.

Dr. Vilma Gudienė – farmacijos mokslų daktarė, farmacijos istorijos tyrėja, monografijų – „Socialiniai Lietuvos farmacijos bruožai“ ir e-knygos apie dekaną, pirmąjį farmacijos mokslų daktarą Benediktą Šiaulį – autorė, viena iš Farmacijos istorijos draugijos įkūrėjų, tarptautinių farmacijos istorijos organizacijų narė ir viceprezidentė. Jos darbai garsina Lietuvos farmacijos paveldą pasaulyje, o kartu stiprina ir Vilniaus medicinos draugijos ištakas, kurių dalis – farmacijos sekcija.

Dr. Ramūnas Kondratas – visuomenininkas, filosofijos daktaras, mokslo istorikas, kurio indėlis į Lietuvos medicinos istorijos sklaidą yra išskirtinis. Harvardo universitete apgynė daktaro disertaciją „Jozefas Frankas (1771–1842) ir klinikinės medicinos išsivystymas“. Buvęs Nacionalinio Amerikos istorijos muziejaus Smithsonian instituto Vašingtone, kuratorius, , VU muziejaus atkūrimo (2008 m.) iniciatorius ir direktorius (2010–2020 m.), aktyvus tarptautinių paveldo organizacijų narys, tarp jų ir UNESCO Lietuvos programos „Pasaulio atmintis“ Valdybos narys.

Dr. Julius Ptašekas – biomedicinos mokslų daktaras, buvęs Lietuvos higienos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Ekologinės medicinos centro direktorius, nuo 1999 bendrovės Diagnostinės sistemos direktorius. Ilgametis tarptautinių organizacijų – Pasaulinio ekologijos ir vėžio instituto, Pasaulio sveikatos organizacijos – narys. Sėkmingai atkūrė Paliesiaus dvarą, įkūrė sveikatinimo centrą ir vykdo kultūrinę veiklą. Nuoširdus Vilniaus medicinos draugijos bičiulis ir rėmėjas, savo veikla jungiantis mediciną, kultūrą ir visuomenės gerovę.

Dr. Birutė Railienė – bibliografė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos Mokslo istorijos tyrėja Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Mokslinių interesų kryptys – bibliografija, biografistika, Lietuvos mokslo istorija. Knygų „Andrius Sniadeckis“ (2005), „Kraujo lašo paslaptys: Vyto Antano Tamošiūno bibliografijos rodyklė“ (2012), „Andriaus Sniadeckio portretai“ (su bendraautoriais, 2020) ir kt. autorė, kultūros ir mokslo istorijos renginio „Andriaus Sniadeckio skaitymai“ iniciatorė ir organizatorė.

Prof. dr. Rimantas Stukas – gydytojas higienistas-epidemiologas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, visuomenės sveikatos lyderis, dešimtmečius formuojantis visuomenės sveikatos politiką ir studijų kryptį Lietuvoje. VU Medicinos fakulteto Studijų prodekanas (2000–2018 m.), Visuomenės sveikatos instituto vadovas (2007–2017 m.), nuo 2002 m. nuolatinis Medicinos fakulteto Tarybos narys, jau beveik dešimtmetį vadovauja VU MF Visuomenės sveikatos katedrai. 2024 m. Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programos studentų išrinktas geriausiu fakulteto dėstytoju. Jo veikla yra gyvas Draugijos misijos „žinios visuomenei“ tęsinys.

Prof. dr. Audrius Šileikis – abdominalinės chirurgijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras, nuo 2003 Vilniaus chirurgų draugijos narys, iždininkas (2009–2016 m.), dešimtmetį buvęs jos pirmininku, aktyvus mokslinių konferencijų iš kurių net penkios rengtos su Vilniaus medicinos draugija, organizatorius. Partnerystė su Draugija buvo itin produktyvi ir prasminga – buvo pateiktos net 7 nominacijas geriausiam darbui, įdiegtam į klinikinę praktiką, iš kurių dviejų darbų autoriai laimėjo Diplomą ir simbolinę premiją.

Regina Vaišvilienė – Lietuvos medicinos bibliotekos direktoriaus patarėja, Lietuvos medicinos bibliotekos istorijos ir medicinos paveldo puoselėtoja, parodų, straipsnių ir bibliografinių leidinių autorė, pranešimų lektorė. Daugiau kaip keturis dešimtmečius padeda medikams ir tyrėjams rasti reikiamą mokslinę informaciją. Nuolat vykdo ekslibrisų kolekcijos sklaidą, renka ir atskleidžia Lietuvos medikų kūrybinį ir meninį palikimą.

Prof. habil. dr. Arūnas Valiulis – gydytojas vaikų pulmonologas, habilituotas mokslų daktaras, pedagogas, Lietuvos Mokslų akademijos narys, Lietuvos ir tarptautinių profesinių draugijų narys ir lyderis, kurio veikla jungia klinikinę praktiką, akademinę lyderystę ir socialinį jautrumą. Aktyvus paramos Ukrainai iniciatyvų kūrėjas, vienkartinių Orumo stipendijų Ukrainos universitetų studentams medikams, kurie neteko kare savo tėvų, steigėjas.

Plačiau: https://www.mf.vu.lt/apie-mf/naujienos/33-bendros-naujienos/5203-vilniaus-medicinos-draugija-mini-220-metines-islaikytos-ir-puoselejamos-kertines-vertybes?fbclid=IwY2xjawPImuZleHRuA2FlbQIxMABicmlkETE3RlZhSUVydzRSYmZlWHhIc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHvjQv_r5H9RGR8a2_e6UBsFPdxg1n9IvmtWhvHN0FAM5N8YpAMRgnKwo6ryL_aem_cU1hJvld7kFeNsY55VcdA

Pagal VUMF informaciją (VU MF nuotraukos)

Telemedicinos paslaugos net 24 rajono ligoninėse

Mon, 05 Jan 2026 11:20:03 GMT

Skubiosios telemedicinos paslaugų dėka profesionali medicinos pagalba vidurio ir vakarų Lietuvos (VVL) regiono ligoninėse pacientams taps operatyviau prieinama

Svarbu skubiąją pagalbą užtikrinti kuo arčiau paciento gyvenamosios vietos, nes laiko gaišimas transportuojant pacientą į aukštesnio lygio gydymo įstaigą gali pabloginti gydymo rezultatus. Greitai ir kokybiškai atliktas atvykusio paciento tyrimas skubios pagalbos skyriuje, dažnai lemia ne tik pasveikimo greitį, bet ne retai – ir gyvybę.

Siekiant didinti skubiosios medicinos pagalbos prieinamumą ir kokybę, plečiant skubiosios telemedicinos paslaugų teikimą VVL regione, bendrai projekto veiklai apsijungė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir partneriai: Klaipėdos universiteto ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Tai – milžinišką patirtį ir didžiausius pacientų srautus SPMS turinčios gydymo įstaigos VVL regione. Planuojama, kad prie projekto prisijungs 24 regiono ligoninės, kuriose dirbantys gydytojai galės konsultuotis su aukštesnio lygio gydymo įstaigų specialistais pasitelkdami telemedicinos galimybes.

Inovatyvios technologijos – telemedicina, nuotolinės konsultacijos – šiandien siūlo pažangius pacientų srautų valdymo sprendimus“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Pasak Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovo prof. Kęstučio Stašaičio, projekto metu bus išplėstas skubiosios telemedicinos tinklas, suteikiantis regionų ligoninių pacientams ir ten dirbantiems specialistams galimybę gauti aukščiausio lygio specialistų konsultacijas nuotoliniu būdu.

„Tai padės išvengti perteklinio pacientų vežiojimo tarp ligoninių, tolygiau paskirstyti pacientų srautus, mažinti ypač užimtų gydymo įstaigų apkrovą, užtikrinti savalaikę diagnostiką ir gerinti pacientų patirtis, – sako prof. Kęstutis Stašaitis. – Taip pat šio projekto metu planuojame išbandyti virtualios ligoninės modelį. Tai suteiks galimybę pacientus, kurie buvo gydyti Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyriuose, pagerėjus būklei išleisti į namus, tačiau išlikus poreikiui nuotoliniu būdu stebėti ir gydyti sergančiuosius nesudėtingomis ūminėmis infekcijomis bei kvėpavimo takų ligomis.“

Virtuali ligoninė ypač naudinga pacientams gyvenantiems atokiose vietovėse, turintiems augintinių, kurių negali palikti vienų, ar mobilumo problemų. Ji mažina hospitalizacijų skaičių ir stacionarinių lovų poreikį, optimizuoja medicinos personalo darbo krūvį ir mažina gydymo kaštus. Virtualios ligoninės leidžia pacientams gauti profesionalią priežiūrą namuose, išlaikant saugumą – esant poreikiui, pacientas gali būti pervežtas į gydymo įstaigą arba sulaukti vizito namuose.

Pacientų gydymas namuose turi ir kitų privalumų: mažesnę hospitalinių infekcijų riziką, psichologinį komfortą, artimųjų palaikymą, o tai teigiamai veikia sveikimo procesą. Šis inovatyvus modelis padėtų pacientams greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.

Projektui „Telemedicinos paslaugų plėtra Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ skirta 4,5 mln. eurų, jis finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir bendrojo finansavimo lėšomis.

SAM informacija

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti svarbūs tyrimai

Mon, 05 Jan 2026 10:59:07 GMT

Tyrimų plėtra šeimos gydytojams ne tik suteiks galimybę greičiau nustatyti pacientų negalavimų priežastis ir pradėti gydymą, sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:

· vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;

· vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;

· skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;

· Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;

· greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;

· mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.

Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą . Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.

Nuo kitų metų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau. Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.

Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų fondo lėšų.

VLK info

Prof. D. Jatužis - kandidatas į NST pirmininkus

Wed, 17 Dec 2025 11:13:21 GMT

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku paskirti Lietuvos neurologų asociacijos prezidentą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorių Dalių Jatužį.

Projektą pristatęs Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pretendentą įvardijo kaip profesionalą ir gerą administratorių. Jo įsitikinimu, D. Jatužio paskyrimas vadovu labai sustiprins Nacionalinės sveikatos tarybą.

„Priimu šį Nacionalinės sveikatos tarybos narių pasitikėjimą su didele garbe, bet kartu kaip iššūkį. Puikiai žinome, sveikatos apsaugos sritis yra nelengva, susidurianti su daugeliu iššūkių. Manyčiau, tik bendradarbiaudami, išklausydami visų nuomones, tiek visų pirma Lietuvos gyventojų, tiek sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų, tiek Seimo narių ir Sveikatos reikalų komiteto, galime rasti geriausius sprendimus šioje nelengvoje situacijoje“, – sakė kandidatas į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkus.

D. Jatužis 1991 m. baigė medicinos studijų programą Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, 1995 m. įgijo neurologo specialybę, 1999 m. – biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, 2012 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

Nuo 1996 m. iki šiol ėjo įvairias pareigas Vilniaus universitete. 2017–2022 m. ėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto direktoriaus pareigas. Nuo 2022 m. yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas.

Seimas lapkričio 13 d. patvirtino naują Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį. Joje iš viso dirbs 15 narių.

Nacionalinė sveikatos taryba – Seimui atskaitinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatus.

Po kandidatūros pristatymo Seimo nutarimo projektas ( Nr. XVP-1127 ) bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Kandidatūros tvirtinimas numatomas gruodžio 23 d.

11.3 mln. eurų papildomai 2026 m. medikų atlyginimams

Mon, 15 Dec 2025 10:34:38 GMT

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui skirti 11,3 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms kelti. Dar apie 0,5 mln. eurų numatyta skirti iš šių metų fondo biudžeto. Šios lėšos leis jau 2026 metų pradžioje padidinti medikų atlyginimus, kaip numatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinėje sutartyje.

Kitų metų fondo biudžete jau suplanuota papildomai skirti iš viso 163 mln. eurų LNSS šakos kolektyvinei sutarčiai įgyvendinti ir prognozuojamos infliacijos (3,2 proc.) poveikiui kompensuoti. Tačiau tam, kad gydymo įstaigos galėtų pradėti didinti atlyginimus ir patenkinti didėjančio finansavimo poreikį dėl infliacijos nuo metų pradžios, svarbu jau už gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas atsiskaityti padidintomis bazinėmis kainomis.

„Sveikatos priežiūros įstaigos jau kitų metų pradžioje turės galimybę didinti darbuotojų atlyginimus. Perskaičiavome sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir tam numatėme papildomas fondo rezervo lėšas. Gruodžio mėnesį suteiktos paslaugos bus apmokamos padidintomis kainomis, įstaigos, prasidėjus naujiems metams, galės peržiūrėti darbuotojų darbo užmokestį, atliepti kitus poreikius, susijusius su infliacija“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius.

Ligonių kasai atliekant bazinių kainų indeksavimą, įvertinta keletas svarbių veiksnių ir atsižvelgta į dvi pagrindines dedamąsias – didėjančias gydymo įstaigų sąnaudas dėl infliacijos ir didesnį lėšų poreikį medikų atlyginimų augimui. Daliai paslaugų kainų bus taikomas minimalus, tik infliacijos poveikį kompensuojantis padidinimas, kitoms – didesnis, priklausantis nuo to, kiek konkrečios paslaugos kainą sudaro darbo užmokestis ir infliacija. Kai kurių paslaugų, kurių kainos buvo padidintos anksčiau arba kurių struktūra neleidžia proporcingai didinti, bazinės kainos išliks nepakitusios.

VLK analizė parodė, kad didelė dalis gydymo įstaigų jau dabar gydytojams moka pastoviosios dalies atlyginimus, kurie siekia arba viršija 2026 metams numatytą dydį (2 595 eurų). Tuo tarpu slaugytojų darbo užmokesčio pastovioji dalis daugelyje įstaigų vis dar yra mažesnė nei turėtų būti kitais metais, todėl jų atlyginimų augimo poreikis yra ryškesnis.

Skaičiuojama, kad skiriamos papildomos PSDF rezervo lėšos sudarys galimybę slaugytojų vidutinį bruto darbo užmokestį padidinti apie 8 proc., gydytojų – apie 3 proc.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba taip pat pritarė 6,2 mln. eurų skyrimui iš PSDF biudžeto rizikos valdymo dalies paslaugoms, skirtoms gyvybei gelbėti ir išsaugoti.

Galutinį sprendimą dėl PSDF rezervo lėšų skyrimo priima sveikatos apsaugos ministras.

VLK informacija

LT ID – naujos kartos elektroninis parašas

Tue, 18 Nov 2025 12:48:22 GMT

sveikatos priežiūros specialistai nuo šiol elektroninius dokumentus E. sveikatos sistemoje gali pasirašyti nauja elektroninio parašo priemone – mobiliąją programėle LT ID.

LT ID – tai saugus kvalifikuotas elektroninis parašas mobiliojoje programėlėje. Nemokamą mobiliąją programėlę galima atsisiųsti iš Google Play ar App Store parduotuvių.

Su LT ID elektroniniu parašu E. sveikatos sistemoje vienu metu galima pasirašyti didelį kiekį elektroninių dokumentų. Tad tokiu būdu sutaupomas laikas, atsisakoma rutininių pasirašymo veiksmų.

Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos (ESPBI IS) pagrindinis tvarkytojas Registrų centras E. sveikatos specialistų portale atliko pakeitimus ir išplėtė elektroninių dokumentų pasirašymo galimybes. Nuo šiol specialistai portale elektroninius dokumentus gali pasirašyti ne tik stacionariu ir mobiliu parašu, bet ir LT ID elektroniniu parašu.

LT ID taip pat galima naudoti ir kitų el. dokumentų pasirašymui ar tapatybės patvirtinimui elektroninėje erdvėje, pavyzdžiui, prisijungti prie E. sveikatos sistemos, Elektroninių valdžios vartų ar Sodros.

Kaip tapti naudotoju?

Tapti LT ID naudotoju paprasta – tereikia atsisiųsi nemokamą mobiliąją aplikaciją iš vienos iš mobiliųjų aplikacijų parduotuvių (Google Play ar App Store) ir vadovaujantis programėlėje esančiu vedliu užsiregistruoti. LT ID naudotojams pakanka turėti mobilųjį įrenginį su interneto ryšiu, jokių papildomų e. parašo kūrimo įrenginių (USB, lustinių ar SIM kortelių) turėti nereikia.

Norint nuotoliniu būdu susikurti LT ID e. parašą mobiliosios aplikacijos naudotojas turi turėti vieną iš šių kvalifikuotų tapatybės patvirtinimo priemonių: mobilųjį elektroninį parašą, kvalifikuotą elektroninį parašą USB įrenginyje ar lustinėje kortelėje.

Neturintys nei vienos iš minėtų priemonių, LT ID naudotojais gali tapti atvykę į artimiausią Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, kur specialistai patvirtins kliento tapatybę, padės jam įsidiegti LT ID aplikaciją ir naudotis jos teikiamais privalumais.

LT ID elektroninio parašo ir spaudo sertifikatai išduodami nemokamai 5 metams.

Daugiau informacijos apie LT ID naudą ir galimybes galima rasti interneto svetainėje www.ltid.lt .

Modernizuotos E.sveikatos instrukcijos gydytojams

Tue, 18 Nov 2025 12:21:29 GMT

E. sveikata – nuo lapkričio 8 d. atsinaujino. Po atnaujinimo stabilizavus sistemos darbą, ja jau gali naudotis tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek gyventojai.

„Medikui atnaujinta E. sveikatos sistema padeda paprasčiau ir greičiau rasti aktualią informaciją apie paciento sveikatą, patogiau tvarkyti sveikatos duomenis elektroniniu būdu dėl naujai atsiradusių ir esamų modernizuotų duomenų rinkinių struktūrizavimo, tai įgalina kokybiškiau suteikti paslaugas pacientams. Pacientai savo ruožtu gali matyti daugiau savo sveikatos struktūrizuotų duomenų.“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Susipažinti su naujais E. sveikatos funkcionalumais specialistams padės mokymų įrašai ir edukacinė medžiaga, kuri yra skelbiama čia : E. sveikatos portalas/Modernizuotos ESPBI IS instrukcijos .

Viceministras dėkoja E. sveikatos naudotojams už supratingumą ir kantrybę, po atnaujinimų diegimo susidūrus su sistemos sulėtėjimu ir nepatogumais jungiantis bei naudojantis sistema. Atnaujinimai buvo didelio masto ir buvo atliekami aktyviai naudojant E. sveikatos sistemą, tai pareikalavo papildomų pastangų stabilizuojant jos darbą. Pagrindiniam sistemos tvarkytojui Registrų centrui pašalinus kilusius trikdžius, sistema veikia stabiliai.

Atnaujintą E. sveikatos sistemą specialistai dar vadina naująja E. sveikatos sistemos versija, nes sukurtos net kelios naujos posistemės, modernizuotos jau veikiančios. Taip pat įdiegta daug papildomų funkcijų. Technologinius sistemos naujovių diegimo darbus atliko pagrindinis sistemos tvarkytojas Registrų centras.

Dirbantiems tiesiogiai su E. sveikatos portalu pokyčiai tapo matomi nuo diegimo į gamybinę aplinką dienos, o įstaigos, kurios dirba su vidinėmis informacinėmis sistemomis atnaujinimus pajus priklausomai nuo savo sistemos pasiruošimo. Gydymo įstaigos visus pakeitimus savo sistemose turėtų baigti iki kitų metų gegužės mėnesio.

CPME Generalinė Asamblėja Atėnuose

Tue, 04 Nov 2025 06:10:08 GMT

Spalio 24 ir 25 d. Atėnuose vyko Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) Generalinė Asamblėja, kurią organizavo Graikijos gydytojų asociacija (Panhellenic Medical Association) savo 100-ųjų metinių proga.

Nepaisant gausėjančių įrodymų ir pakartotinių gydytojų įspėjimų, Graikijos medikams nebuvo suteiktas reikalingas politinis prioritetas. Graikijos gydytojai dalijosi asmenine patirtimi apie Europos sveikatos priežiūros darbuotojų krizę. Liudijimuose pabrėžiamas per didelis darbo laikas, darbuotojų trūkumas, finansiniai iššūkiai, išsekimas ir poveikis psichikos sveikatai, įskaitant perdegimą. Gydytojai pabrėžė, kad darbo sąlygos veikia jų savijautą bei asmeninius santykius, ir paragino politikos formuotojus įsiklausyti į jų balsus ir užtikrinti medikų apsaugą ir pagarbą.

Atėnų oftalmologas dr. Koulas Charalampas paragino politikus imtis veiksmų: „Dėl didelio darbo krūvio ir ilgo darbo laiko sveikatos priežiūros specialistai patiria didelį perdegimą. Graikijos sveikatos priežiūros darbuotojai yra nepakankamai apmokami, pervargę ir patiria fizinį bei emocinį stresą. Vyriausybėms laikas investuoti į sveikatos priežiūros sektorių ir jo darbuotojus.“

Lemno salos psichiatras dr. Katsigiannopoulas Constantinas pasidalijo viltimi, kad gydytojai įgyvendins savo aistrą medicinai: „Personalo trūkumas, išsekimas dėl laiko ir budėjimo pamainų. Ilgos nepertraukiamo darbo valandos, dažniausiai be tinkamos paramos. Gyvenimo lygis yra neproporcingas medicinos studijų pastangoms ir medicinos profesijos naštai. Įsiklausykite į savo balsą. Praktikuokime mediciną, apie kurią svajojame ir kurios nusipelno mūsų aistros.“

CPME prezidentas dr. Ole Johanas Bakke pridūrė: „Iššūkiai, su kuriais susiduria mūsų kolegos iš Graikijos, yra svarbūs sveikatos priežiūros specialistams visoje Europoje. Jų istorijos yra Europos masto krizės, kurią galima įveikti tik solidariai, pasitelkiant koordinuotą Europos sveikatos priežiūros darbuotojų strategiją, simptomai. Raginame Europos politikos formuotojus įsiklausyti į gydytojų balsus.“

Asamblėjos pirmąją dieną pranešimai ir diskusijos sukosi apie sveikatos priežiūros darbuotojų krizę Europoje. Pristatytas Europos Parlamento parengtas pranešimas dėl sveikatos priežiūros darbuotojų krizės, kuris turėtų padėti sustiprinti raginimą Europos Komisijai parengti ES sveikatos priežiūros darbuotojų strategiją. Darbo jėgos trūkumas ir sveikatos priežiūros darbuotojų senėjimas tebėra neatidėliotini iššūkiai visose valstybėse narėse. CPME taip pat dalyvauja šiame procese ir pabrėžia, kad darbo sąlygų gerinimas ir darbo užmokesčio didinimas yra veiksmingiausia pirminė prevencinė priemonė, skirta sveikatos priežiūros specialistų gerovei apsaugoti; taip pat atkreipia dėmesį į neatidėliotiną poreikį spręsti psichosocialinės rizikos darbe problemą ir didinti medicinos profesijos patrauklumą.

CPME atkreipia dėmesį į skaitmeninių įrankių ir dirbtinio intelekto naudojimo riziką sprendžiant darbo jėgos trūkumo problemą ir pabrėžia, kad šie įrankiai gali paremti, o ne pakeisti klinikinę patirtį. Todėl dirbtinis intelektas turėtų būti suprantamas kaip įrankis, papildantis gydytojų ir jų komandų darbą, atlaisvinantis laiką tiesioginei pacientų priežiūrai ir užtikrinantis paslaugų kokybę bei saugą. Dirbtinis intelektas negali pakeisti gydytojų sprendžiant Europos sveikatos priežiūros darbuotojų krizę.

Profesinės praktikos darbo grupėje buvo svarstomas Sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo politikos projektas. Daugiausia diskusijų sulaukė užduočių perdavimo reforma Europos valstybėse (task shifting). Diskusijose kalbėta apie augantį polinkį perkelti atsakomybę slaugytojams, vaistininkams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuro parengtoje ir valstybių narių patvirtintoje Bukarešto deklaracijoje skaitmeninės inovacijos ir užduočių perdavimas įvardijami kaip pagrindiniai veiksniai, galintys spręsti darbo jėgos trūkumo problemą. CPME nuomone, užduočių perdavimas gali padėti optimizuoti išteklius, jei jis yra saugiai suplanuotas ir tinkamai įgyvendintas, kad gydytojai galėtų daugiau dėmesio skirti pacientų priežiūrai ir užduotims, kurioms konkrečiai reikalinga jų patirtis.

2025 m. gegužę–liepą CPME atliko nacionalinių gydytojų asociacijų apklausą, siekdama surinkti CPME narių nuomones apie saugų gydytojų personalo lygį. Personalo lygis buvo nagrinėjamas sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu. Atsižvelgiant į nuolatinį susirūpinimą dėl gydytojų trūkumo ir nesaugių darbo sąlygų, kurias dar labiau padidina mažas personalo lygis, CPME domisi, ar nacionalinės gydytojų asociacijos yra nustačiusios saugaus personalo lygio gaires savo šalyse. CPME ragina Europos Komisiją remti nacionalines vyriausybes nustatant minimalių darbo jėgos pajėgumų lyginamuosius rodiklius, užtikrinančius saugų gydytojų personalo lygį. Atsižvelgiant į padidėjusį politinį susidomėjimą sveikatos priežiūros darbuotojais, CPME svarbu suprasti narių požiūrį į saugų personalo lygį, kad galėtų toliau tobulinti savo propagandos pastangas ir žinutes šiuo klausimu.

Skaitmeninės sveikatos darbo grupėje prioritetinės sritys apima Europos sveikatos duomenų erdvę, dirbtinį intelektą, skaitmeninius gebėjimus ir e. sveikatą, kurios, be kita ko, apima telemediciną, EHRxF (Europos elektroninių sveikatos įrašų mainų formatą) ir ES sveikatos sąjungos dokumentų rinkinį skaitmeniniu požiūriu. Diskusijose aptarta bendrų veiksmų XT-EHR dabartinė situacija (XT-EHR yra bendras veiksmas, kuriuo siekiama palengvinti Europos sveikatos duomenų erdvės tarpvalstybinio keitimosi duomenimis įgyvendinimą ir jos įgyvendinimo gairių nustatymą). Dirbtinio intelekto įstatymas, įsigaliojęs 2024 m. rugpjūčio 1 d., skatina atsakingą ir patikimą dirbtinio intelekto kūrimą ir diegimą ES. Skaidrumo įpareigojimai bus taikomi nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Posėdyje dalyvavo svečiai pranešėjai, tarp jų – Maria Papaphilippou, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros atstovė (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) yra Sąjungos agentūra, skirta aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Europoje užtikrinti). Ypatingųjų sektorių atsparumo kibernetinio saugumo pareigūnė pasikeitė nuomonėmis apie kibernetinį saugumą sveikatos priežiūros srityje ir jų darbą su Europos Komisija, rengiant Ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kibernetinio saugumo veiksmų planą. Supažindino su praktinėmis gairėmis sveikatos priežiūros įstaigoms, kaip apsaugoti jautrius duomenis, sumažinti dažniausiai pasitaikančių kibernetinių grėsmių poveikį ir sustiprinti bendrą kibernetinį atsparumą. Ji domėjosi CPME narių nuomonėmis apie sveikatos priežiūros sektoriaus kibernetinio saugumo brandą jų valstybėje, šiuo metu kylančius sunkumus. Dr. Haralampas Karanikas, Tesalijos universiteto Graikijoje Kompiuterių mokslo ir biomedicininės informatikos katedros dėstytojas, pasidalijo informacija apie i2X projektą, pristatė šio projekto poreikių vertinimo klausimyną ir CPME indėlį šiame projekte.

Vaistų ir sveikatos priežiūros darbo grupėje diskutuota dėl ES farmacijos teisės aktų peržiūros. ES institucijoms pradedant derybas dėl ES bendrųjų farmacijos teisės aktų peržiūros, Europos gydytojai dar kartą patvirtina, kad ES negali praleisti progos iš naujo subalansuoti farmacijos sektorių pacientų ir sveikatos priežiūros sistemų labui. CPME prezidentas dr. O. J. Bakke sakė: „ES farmacijos teisės aktų peržiūra yra galimybė iš naujo subalansuoti sektorių. Europos gydytojai ragina ES lyderius užtikrinti, kad ES farmacijos sistema tarnautų pacientams. Turime užtikrinti, kad visi ES piliečiai turėtų lygias galimybes gauti jiems reikalingus vaistus. Tai reiškia, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrintas vaistų kainodaros ir kompensavimo dokumentų parengimas.“

Kalbant apie naujų antimikrobinių vaistų kūrimą, Europos gydytojai sutinka, kad reikalingas naujas rinkos modelis. Tačiau gydytojai turi didelių abejonių dėl siūlomų išimčių, kurios galėtų gerokai pailginti kitų brangesnių vaistų, pavyzdžiui, vėžio gydymo, pacientų pasiekimo laikotarpį. Turėtų būti įdiegtos apsaugos priemonės, siekiant išvengti piktnaudžiavimo išimtimis. CPME nuomone, elektroninė vaisto informacija (ePI) niekada neturėtų pakeisti vaistų pakuotėse esančios popierinės versijos. CPME ragina vyriausybes ir nacionalines kompetentingas institucijas išlaikyti šį popierinių lapelių ir elektroninės versijos vaistų pakuotėse papildomumą. Taip pat CPME pabrėžia, kad ePI neturi pažeisti pacientų privatumo, o trečiųjų šalių nuorodos neturi saugoti asmeninės informacijos. Labai svarbu užtikrinti, kad pacientų duomenys nebūtų renkami pacientų profiliuose ir naudojami komerciniais tikslais ar reklaminei veiklai.

Asamblėjoje dalyvavo PSO atstovas dr. Tomas Zapata (Sveikatos priežiūros darbuotojų ir paslaugų teikimo skyriaus vadovas, PSO/Europa), kuris skaitė pranešimą apie slaugytojų ir gydytojų psichikos sveikatos tyrimą, skirtą įvertinti gydytojų ir slaugytojų psichikos sveikatai, gerovei ir darbo sąlygoms 27 Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje ir Norvegijoje. Išvados parodė didelį psichikos sveikatos sutrikimų ir nesaugių darbo sąlygų, įskaitant smurtą, ilgą darbo laiką ir pamaininį darbą, paplitimą visose tirtose šalyse. Nesaugios darbo sąlygos buvo susijusios su prastesne psichikos sveikata. Pranešėjas įvardijo septynis politikos veiksmus, skirtus padėti valstybėms narėms teikti pirmenybę veiksmams, kuriais siekiama pagerinti darbo sąlygas, ir stebėti pažangą.

Lietuvos atstovė CPME dr. Daiva BROGIENĖ

Pagarba medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms

Tue, 04 Nov 2025 06:04:07 GMT

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pirmą kartą organizavo iškilmingą ceremoniją po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusiems žmonėms palaidoti.

Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus profesoriaus Rimvydo Petrausko, tai išskirtinis pagarbos žmonėms, prisidėjusiems prie Medicinos mokslo pažangos ir būsimų medikų ugdymo, ženklas, taip pat dėkingumo jų šeimoms išraiška.

lškilminga donorų pagerbimo ceremonija prasidėjo ryte Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur žvakių liepsnoje ir gėlėse buvo sustatytos visos 27 po mirties medicinos mokslui kūnus paaukojusių žmonių palaikų urnos. Čia artimieji, akademinės bendruomenės nariai, dėstytojai, studentai galėjo atsisveikinti su 27 kremuotais palaikais, su tais, kurie savo valia buvo išreiškę norą būti palaidoti Vilniaus universiteto numatytoje vietoje. Iškilmingos ceremonijos pradžioje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Dalius Jatužis žiniasklaidos atstovams priminė, kad „tai – neįkainojama dovana, už kurią mes esame be galo dėkingi tiems, kurie paaukojo po mirties savo kūnus anatomijos studijoms ir būsimiems gydytojams ruošti. Ta auka mūsų geradarių turbūt yra didžiausias nemirtingumo įprasminimas. Be abejonės, ne tik iš knygų, muliažų, lentelių, bet ir kompiuterių, simuliatorių. Bet visgi tas prisilietimas prie žmogaus kūno, supratimas jo sandūros yra be galo svarbus žinių įgijimo etapas. Kita vertus, tai yra pati pirmoji žmogiškumo pamoka pradedant medicinos studijas. Tas būsimasis medikas gali suprasti būtent tą auką, tą atnašavimą, prie kurio jis prisiliečia, prie žmogaus kūno, prie trapumo. Taip įgauna pirmą galimybę išmokti pagarbos, orumo ir supratimo, ką reiškia žmogaus kūnas.“

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vadovė profesorė Janina Tutkuvienė pabrėžė, kad tik dabar buvo galima pagerbti šiuos 27 žmones, kurie buvo išreiškę savo valią būti palaidoti universiteto numatytoje vietoje. „Labai daug palaikų pasiima artimieji, pats žmogus būna valios pareiškime parašęs, kad norėtų būti palaidotas savo giminės numatytoje vietoje. Tad šių palaikų urnos kaupėsi Medicinos fakultete keletą metų – tiesiog užtruko visi procesai, reglamentavimai. Tas procesas užtruko 8 metus, kol gavome laidojimo vietą, tinkamas orias sąlygas. Mes esame įsipareigoję žmonėms, jų artimiesiems, bet sklypą gauti užtruko gana ilgai. Pradžioje mums pasiūlė sklypą labai toli, periferijoje. Bet manėme, kad šie žmonės privalo būti pagerbti aukščiausiu lygmeniu. Prieš keletą metų tai suprato ir mūsų valdininkai. Buvo skirtas labai didelis, gražus plotas sostinės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Ši vieta pritaikyta ne tik šios laidotuvių ceremonijos žmonėms, ateityje kapavietėje bus galima sutalpinti per 1 000 urnų. Ateityje galėsime ten pat su ta pačia pagarba, oriai, periodiškai atsisveikinti su žmonių, mokslui paaukojusių savo kūnus po mirties, palaikais. Žmonės, dovanojantys savo kūną po mirties anatomijos studijoms, yra pralenkę laiką savo mąstymu, drąsa, pasiaukojimu, altruizmu ir supratimu, kad po mirties jie dar daug pasitarnautų. Ir kiekvienas toks poelgis yra tarsi žingsnis link tikslesnės diagnozės, geresnio gydymo ir netgi išsaugotos gyvybės. Šiuolaikinės technologijos leidžia nusileisti net iki ląstelės, molekulinio lygmens, bet pastaruoju metu iš makroskopinių, anatominių tyrimų mes supratome, kad labai mažai žinome, nes atsirado naujos technologijos, įgalinančios tai suprasti. Mes galime studijuoti žmogų iš dovanotų kūnų, pasitelkę kitas technologijas. Studentai supranta ir pamato, kokie yra įvairūs kūnai, varijuoja organų dydžiai, nervų kraujagyslių šakojimai. Tai svarbu. Kai mes prisiliečiame savo žvilgsniu, savo rankomis prie to dovanoto kūno, nagrinėjame jį, tai – neišdildomas įspūdis studentui visam gyvenimui. Jiems pirmą kartą šis įspūdis, prisilietimas kelia nemažai klausimų: ar aš galiu, ar negaliu dirbti tokį darbą. Tikrai būna, kai vienas kitas studentas pakeičia nuomonę. Mes visi esame skirtingi. Tai – stiprus išbandymas profesine prasme“, – pabrėžė prof. J. Tutkuvienė.

Pasak jos, daugėja žmonių, norinčių paaukoti kūną mokslui. „Svarbiausias veiksnys, kodėl žmonės vis dažniau savo valia aukoja kūną studijoms, – besikeičiantis mąstymas, išlaisvėjimas, platesnis šio reiškinio nušvietimas žiniasklaidoje, palankus Bažnyčios požiūris ir didėjantis žmonių altruizmas bei noras pasitarnauti dar ir po mirties“, – įsitikinusi prof. J. Tutkuvienė. Ji prisimena katedroje pirmąjį (1990 m.) ranka rašytą Vilniaus universiteto biomedicinos srities garbaus profesoriaus emerito pareiškimą. Savo noru paaukoti kūną mokslui po mirties Lietuvoje galima nuo 2007 m., kai įsigaliojo Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Anot J. Tutkuvienės, kūnų donorystės pareiškimų Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas gauna nuo 30 iki 60 per metus, vidutinis žmonių amžius – 64 metai. Donorų kūnų kiekvienais metais gaunama nuo 6 iki 11 (vidutiniškai – 8). Profesorė pridūrė pridūrė, kad valios pareiškimas forminti savo kūną donorystei mokslinių tyrimų tikslams yra labai griežtas, atitinkantis vakarietišką požiūrį. Paprastai užpildyti formos negalima, tai turi būti patvirtinta notaro. Pastaruosius dvejus trejus metus valios pareiškimai skaičiuojami jau dešimtimis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vadovė prof. J. Tutkuvienė įsitikinusi, kad žmogaus kūno dovanojimas medicinos studijoms ir mokslui – vienas kilniausių ir prasmingiausių poelgių, kokį galima padaryti. Ji improvizuotoje spaudos konferencijoje sakė, kad kai kurie paaukoję kūnus mokslo labui nenorėjo skelbti savo pavardės. Tad ant kai kurių urnų nėra asmens pavardžių, tik urnos viduje yra pateikti asmens vardas, pavardė ir kiti duomenys.

lškilmingos donorų pagerbimo Medicinos fakultete ceremonijos metu giesmes atliko garsusis ansamblis „Kankleliai“. Po atsisveikinimo su 27 kremuotais palaikais, kuriuos palaimino Vilniaus universiteto kapelionas Aldonas Gudaitis, procesija pajudėjo į Antakalnio kapines, kur prasidėjo iškilminga laidojimo ceremonija specialiai įrengtoje kapavietėje. Kremuotus palaikus į paskutinę kelionę palydėjo geradarių artimieji, Vilniaus universiteto kapelionas, Vilniaus universiteto rektorius R. Petrauskas, Medicinos fakulteto dekanas D. Jatužis, profesorė J. Tutkuvienė, taip pat gausus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojų ir studentų būrys.

„Ši ceremonija reikšminga ne tik Vilniaus universiteto bendruomenei, bet ir visai visuomenei. Kiekvienas žmogus, paaukojęs savo kūną medicinos mokslui, dovanoja galimybę būsimiems gydytojams mokytis realios kūno anatomijos, o mums visiems – galimybę siekti pažangesnės medicinos. Ši ceremonija – mūsų nuoširdus padėkos ženklas jiems ir jų artimiesiems už šią kilnią dovaną“, – sakė Vilniaus universiteto rektorius R. Petrauskas.

„Gydytojų žinių“ informacija.

VLK: daugumos ASPĮ finansai stabilūs

Tue, 14 Oct 2025 10:20:55 GMT

Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys.

Vertinant visus lėšų šaltinius, visų 169 viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas šių metų pirmąjį pusmetį buvo teigiamas – siekė +3 mln. eurų, o vertinant tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą – nežymiai neigiamas ir sudarė -3 mln. eurų.

Rugpjūčio mėnesį ligonių kasa gydymo įstaigoms papildomai apmokėjo 50 mln. eurų už sutartis viršijusias paslaugas, suteiktas per antrąjį metų ketvirtį (iš jų 27 mln. eurų – viešosioms). Tai sustiprino gydymo įstaigų finansinę padėtį pirmąjį metų pusmetį.

„Matome, kad dauguma gydymo įstaigų geba veikti atsakingai ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą. Nors kelios universitetų, respublikos ir regiono lygmens įstaigos susiduria su laikinais, tik joms būdingais iššūkiais, susijusiais su išaugusiu darbo užmokesčiu, per dideliu darbuotojų skaičiumi ar per mažu veiklos efektyvumu. Tačiau jau dabar priimami vadybiniai įstaigų vadovų sprendimai, sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvos, pavyzdžiui, riboti priemokas ir didinti fondo pajamas, turėtų šias problemas išspręsti“, – įsitikinęs VLK direktorius Gytis Bendorius.

Pasak jo, vis daugiau regiono ir rajono ligoninių susiduria su bendra problema – joms vis sunkiau subalansuoti priskirtas akušerijos, pediatrijos, skubios pagalbos, intensyvios terapijos funkcijas, kai šių paslaugų apimtys mažėja, o jų kaštai išlieka aukšti.

„Galimos dvi sprendimo kryptys: optimizuoti paslaugas regionuose – uždarant neefektyvius skyrius, stiprinant skubią pagalbą ir pacientų pervežimo paslaugas, arba papildomai finansuoti sveikatos paslaugas arčiau gyventojų“, – pabrėžia G. Bendorius.

VLK duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį viešųjų gydymo įstaigų pajamos iš fondo augo 13 proc., tačiau sąnaudos didėjo šiek tiek labiau – 14 proc., o tai turėjo įtakos galutiniam rezultatui. Su teigiamu finansiniu rezultatu pusmetį baigė 112 gydymo įstaigų, su neigiamu – 57.

Finansiškai stabiliausios išlieka poliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centrai bei slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės – šių įstaigų rezultatai yra teigiami. O aukštesnio lygmens ligoninių išlaidos augo sparčiau nei pajamos, todėl jos turi neigiamą finansinį rezultatą.

Neigiamą universiteto ligoninių suminį rezultatą labiausiai lėmė VUL Santaros klinikų finansinė situacija (-9,4 mln. eurų), respublikos lygmeniu – LSMU Kauno ligoninės (-3,8 mln. eurų) ir Respublikinės Šiaulių ligoninės (-3,1 mln. eurų), o regiono lygmeniu – Telšių (-0,6 mln. eurų), Tauragės (-1 mln. eurų) ir Utenos (-1,6 mln. eurų) ligoninių finansinė padėtis.

VLK primena, kad viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos kiekvieną pusmetį teikia ligonių kasai finansinių rezultatų ataskaitas, pagal kurias vertinamas fondo lėšų panaudojimas.

VLK info

Plačiau ,,Gydytojų žiniose"

https://irp.cdn-website.com/b2cc7610/files/uploaded/GZ+2025-20.pdf

Kaip didės darbo užmokestis 2026 m.? Pasirašyti LNSS šakos sutarties pakeitimai

Mon, 06 Oct 2025 10:10:57 GMT

Spalio 3 d. LGS pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo. Dokumentu įsipareigojama dešimtus metus iš eilės didinti darbo užmokestį LNSS gydymo įstaigų darbuotojams. Kitais metais prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems.

Sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių darbuotojų darbo užmokestį sudaro pastovioji, kintamoji dalys bei mokamas papildomas darbo užmokestis (priedai, priemokos, vienkartinės išmokos). Gydytojo, dirbančio vienu etatu, pastovioji darbo užmokesčio dalis (PDU) kitais metais didės apie 12 procentų arba 285 Eur neatskaičius mokesčių: nuo 2 310 Eur iki 2 595 Eur. Jeigu vienu etatu dirbančiam gydytojui, nustatytas pastoviosios dalies darbo užmokesčio dalies dydis viršija 2 595 Eur, tuomet ateinančiais metais jo pastovioji darbo užmokesčio dalis gali didėti mažesniu procentu.

Slaugytojo su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, dirbančio vienu etatu, pastovioji darbo užmokesčio dalis kitais metais didės apie 12 procentų arba 228 Eur neatskaičius mokesčių: nuo 1 848 Eur iki 2 076 Eur.

Pažymėtina, kad LNSS įstaigos darbo apmokėjimo nuostatuose galės būti nustatytas ir didesnis darbo užmokestis, jeigu tai be papildomo finansavimo skyrimo leis įstaigos finansinė padėtis.

Gydymo įstaigų teikiamais duomenis, 2025 m. sausio-liepos mėn. vidutinis šalies gydytojų bruto darbo užmokestis, tenkantis vienam etatui, siekia 5 858 Eur, slaugytojų – 2 624 Eur.

2025 m. spalio 3 d. Susitarimas dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. S-229 pakeitimo ir papildymo Nr. S-68

Ar kitų metų PSDF bus didesnis?

Wed, 01 Oct 2025 10:57:50 GMT

Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų, sako VLK direktorius G. Bendorius.

Seime įvyko Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Linos Šukytės-Korsakės organizuotas pasitarimas su rajoninių ligoninių vadovais dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pokyčių ir kitų finansinių problemų. Pasitarime dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, viceministrė Laimutė Vaidelienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius.

Parlamentarė L. Šukytė-Korsakė vasaros mėnesiais lankėsi įvairių rajonų gydymo įstaigose, susitikimuose išgirdo daug diskusinių klausimų: „Kalbėdama su Sveikatos apsaugos ministerijos ir VLK vadovais, siūliau padaryti bendrą susitikimą, kuriame bus aptartos šių ir kitų metų finansinės galimybės. Iš įstaigų atstovų susitikimuose išgirdau daug negatyvių pasisakymų, bėdų. Tad šiame susitikime bandysime aptarti gydymo įstaigų problemas ir kt.“

Viceministrė Laimutė Vaidelienė sakė, kad tema yra aktuali, visiems suprantama ir skaudi: „Tikrai ministerija žino tas problemas. Situacija ta, kad ne viską galime spręsti, kaip norėtume. Girdėdami vieni kitus, galime kažką padaryti.“

Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Bendorius pateikė pranešimą „Sveikatos paslaugų finansavimas 2025–2026 m.“. Jis kalbėjo apie šių metų III ir IV ketvirčių paslaugų apmokėjimo tvarką, paslaugų teikimo tendencijas, apie siuntimų konsultacijoms tendencijas, taip pat kitų metų planuojamas PSDF pajamas ir apie galimus mokėjimo už paslaugas pakeitimus 2026 m. „Per 5 metus PSDF padidėjo nuo 2 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tai atrodytų tarsi ir gerai, bet realiai visas tas iš lėto didėjančias pajamas „suvalgė“ didesni atlyginimai ir infliacija. Jei lygintume su BVP, kaip buvo mažiau nei 5 proc., taip ir liko. Tai tie mūsų 5 proc. BVP sėdi Europos dugne. Realiai galėtų būti 7,5–8 proc. BVP, arba 6 mlrd. vietoj 4 mlrd. eurų. Tai būtų daug teisingesnis fondo dydis Lietuvos pacientų atžvilgiu. 32 proc. asmeninių išlaidų sveikatai susimoka mūsų gyventojai. Tai per didelės išlaidos. Daugiausia sumokama už vaistus, odontologijos paslaugas, papildomas priemokas ir kt. Mes neturime vieno galimo papildomo pajamų šaltinio – paciento mokesčio. Tarkime, Estijoje yra vizito mokestis (apie 20 eurų pas specialistą), daugelyje Europos šalių įprasta, kad šiek tiek už sveikatą reikia prisimokėti, tuomet tas vizitas labiau vertinamas, išvengiama perteklinio vartojimo, bet yra pavojus dėl sveikatos paslaugų prieinamumo. Mes nesiūlome recepto mokesčio, lovadienio ar vizito mokesčių. Priemokų dalis šiuo metu nėra svarstoma.“

Pasak VLK vadovo, planuojamas išlaidas šiemet PSDF galės apmokėti tik maksimaliai panaudojęs rezervą. Nuo lapkričio 1 d. 4,2 mln. eurų bus skirta naujiems vaistams kompensuoti. Apie 28 mln. eurų reikės skubios pagalbos paslaugoms kompensuoti, taip pat numatytos lėšos (per 93 mln. eurų) III–IV ketvirčių viršsutartinėms paslaugoms apmokėti. Susitikime VLK direktorius Gytis Bendorius teigė, jog nepaisant pastangų įgalinti medikus paslaugų kiekis nugali kokybę ir greitį. Išrašomų siuntimų per metus daugėja (padidėja 0,8 mln.). Šiemet siuntimų išrašyta beveik 11 mln. Paslaugų skaičiai auga visose grupėse, išskyrus aktyvaus stacionaro. Drastiškai auga konsultacijų, brangių tyrimų, radiologų ir kt. paslaugos. Anot jo, kai kurių paslaugų augimas atrodo mediciniškai nepagrįstas. Sakysime, operacijos stacionare ir dienos stacionare. Tad šiemet kai kurios viršsutartinės paslaugos bus apmokamos tik 50 ar 70 proc., o stacionarinės paslaugos – 30 proc. Mes esame išskyrę 9 priežastis, dėl ko rašomi siuntimai, turime idėjų, kaip su tuo tvarkytis. Iš tų priežasčių pagrindinės tokios: pacientas reikalauja, šantažuoja gydytoją, jei nerašysi siuntimų, persirašysiu pas kitą šeimos gydytoją; šeimos gydytojas turi didelį krūvį ir tingi arba nemoka, neišmano dirbti ir dėl to siunčia; kartais yra administracijos finansinis spaudimas (nustatomos kvotos šeimos gydytojams, kiek turi išrašyti siuntimų, kad „pamaitintų“ specialistus), kai kuriose gydymo įstaigose konsultacijų skaičiai yra labai išaugę. Bet kokiam sistemos optimizavimui finansavimas yra svarbus. Tai vienas elementų, bet ne vienintelis. Medicininės elgsenos nekeičia finansinis reguliavimas. Reikia susitarimo dėl indikacijų. Galimi mokėjimo už paslaugas pakeitimai 2026 m. Būtina sudaryti realias sutartis (indeksuotomis kainomis ir tokiam pat paslaugų skaičiui) ir apriboti sutarčių viršijimą. Estai sudaro realias sutartis, galima viršyti 10 proc. paslaugų ir apmokama 70 proc. kainos. Visas viršytas paslaugas apmokėti 30–60 proc. kainos. Pakeisti konsultacijų epizodą – iš 3 vizitų į 2 ir išgyvendinti „pakartotinius“ siuntimus. KT, MRT poreikį reikėtų skaičiuoti ir finansuoti savivaldybės lygmeniu, paslaugų apriboti medicininėmis indikacijomis. Baziniai mokėjimai, pediatrijos, skubios pagalbos, intensyvios terapijos, akušerijos, neonatologijos, TBC skyriams, šeimos gydytojų finansinis skatinimas – išspręsti kuo daugiau sveikatos problemų, dalį šeimos gydytojų GDR mokėjimų pakeisti skatinamosiomis paslaugomis.

„2026 m. turime du planus. Pirmasis – jeigu niekas nesikeičia su finansavimu, PSDF biudžetas bus 4,226 mlrd. eurų, bet XIX ir XX Vyriausybės savo programose yra įsirašiusios didinti sumas už valstybės draudžiamus asmenis. Esame pateikę, sunkiai, su gausybe asmenų diskutuojame su Finansų ministerija dėl to realaus padidinimo. Mūsų maksimalus norimas planas būtų 4,8 mlrd. eurų, bet ar tai pavyks – kitas klausimas. Jeigu pajamos bus tokios, kaip įstatymai numato (4,2 mlrd. eurų), be finansavimo pokyčių 2026 m. PSDF galės apmokėti tiek pat vaistų ir paslaugų kaip ir šiemet. Tuomet galėsime tik indeksuoti paslaugų kainas atlyginimams ir kompensuojamųjų vaistų tęstinumą. Finansų ministerija mano, kad kitąmet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 7,5 proc. Gydymo įstaigos atlyginimus turės pakelti apie 6 proc. Tam nueis 185 mln. eurų. 23 mln. eurų bus skiriama kompensuojamiesiems vaistams pratęsti. 2025 m. PSDF planuojamos išlaidos siekė 4 mlrd. eurų. Sudėjus visas šias sumas ir bus 4,226 mlrd. eurų – visas 2026 m. PSDF biudžetas. Intensyviosios terapijos klasteriui, šeimos gydytojų tyrimų plėtrai, pediatrijai, naujiems kompensuojamiesiems vaistams, skubiai pagalbai ir kt. paslaugoms lėšų paprasčiausiai nebus. Bet jei būtų PSDF biudžetas 4,8 mlrd. eurų, būtų galimybė padidinti paslaugų apimtį. Todėl SAM ir VLK toliau diskutuoja su Finansų ministerija. Tad papildomas poreikis būtų 322 mln. eurų“, – kalbėjo VLK direktorius G. Bendorius.

Diskusijas pradėjo Kėdainių ligoninės vadovė Asta Šakickienė. Ji teigė nesuprantanti gydymo įstaigų sutarčių esmės: „Kėdainiai turi 45 tūkst. gyventojų, pagal sutartį vieno žmogaus suma – 280 eurų, o Druskininkai turi daug mažiau gyventojų, bet jų sutarties suma vienam žmogui yra apie 500 eurų. Susipažinusi su kitų rajonų duomenimis supratau, kad gyventojų skaičius čia nieko nelemia. Kaip atsitiko, kad sutartys skirtingos, o gyventojų skaičius bemaž visur vienodas? Paskirsčius paslaugas pagal prioritetus, reiktų atkreipti dėmesį į dienos stacionarą, ten patenka vaikai su ankstyva korekcija. Pas mus jie sudaro 23–27 proc. Tai labai jautri sritis. Ten pat patenka geriatrija. Tai nauja paslauga, įsteigti skyriai, skirtas finansavimas. Ji auganti, padeda mūsų senoliams neatsidurti slaugos ligoninėje. Jie pateko į tą patį katiliuką, plius kraujo perpylimas, kraujo komponentai perėjo į dienos stacionarą. Mes turime tas paslaugas mažinti, kertame tą šaką, apribodami finansavimą. Nesutiksiu, kad gydomi ligoniai nuo onkologijos negali patekti į stacionarą. Vemiantys, viduriuojantys kasdien turi važiuoti į stacionarą. Mes jų negalime paguldyti, nes „viršijame“ stacionarą. Gal galima tam tikras kritines ligas atskirti? Atėjusi pirmais metais dirbti daug skaičiavau. Kiek gydytojas dirba. Įvertinus visas atostogas, privalomą ar neprivalomą kvalifikaciją, sudėliojame vaikadienius, mamadienius (tėvadienius), bendru sutarimu su profesinėmis sąjungomis išsiaiškinome, kad 280 konsultacijų per mėnesį būtų norma (vienai konsultacijai skiriama 20 min.). Dienos pabaigoje galėtų 1 valandą skirti normaliai dokumentams sutvarkyti. Taip pat pasidėliojame, kurie vykdo išplėstinės konsultacijas, kurie dirba su vaikais, kur yra procedūrų. Jie turėtų konsultacijai skirti 30 min. (jei norima normalaus tyrimo). Aš niekaip nesuprantu, kai VLK vadovas savo pranešime teigė, kad galima 450 konsultacijų.“

Atsakydamas į Kėdainių ligoninės vadovės klausimus, G. Bendorius teigė: „ Aš pats nesuprantu, man taip pat yra paslaptis dėl sutarčių, kaip jos sumuojamos. Iš kažkur atsiradusi „70 – 30“ taisyklė (70 proc. buvusios sumos, 30 proc. – nuo buvusio fakto). Tai yra būdas suskaičiuoti, stabilioje ekonomikoje būtų normalu. Dabar skaičiuojame pagal regiono poreikį, nuskaičiuojama, kur pacientas paslaugą gavo. Šiuos pakitimus būtų galima būtų ir koreguoti. Atsakant į kitą klausimą, reiktų patikslinti, kas yra prioritetinis stracionaras. Lietuvoje yra didelis išvengiamas hospitalizacijos procesas (13,5 proc.). Iš 480 tūkst. stacionaro atvejų – 20 tūkst. atvejų išvengiama hospitalizacijos. Tai – apie 130 mln. eurų. Jeigu juos „nupjautume“, mums liktų pinigų, bet ligoninė „užsilenktų“ į nuostolius. Kartais pacientus laiko pinigams pasiimti, o kartais jie būna išleisti. Kalbant ir aiškinantis dėl konsultacijų, kaip dabar suorganizuotas darbas, galimas atvejis, kad 280 konsultacijų specialistas gali padaryti. Bet niekas nesako, kad tai – gerai. Vokiškas standartas yra 20 min. naujam pacientui, 15 min. – pakartotiniam, iš 300 šeimos gydytojų 30-iai dokumentaciją rengia dirbtinis intelektas. Jokia slaugytoja, jokia papildoma valanda. Bet tai ilgas ir sunkus atvejis, kaip tai padaryti. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vyko panaši diskusija: kodėl nėra mums normų, sunorminkite mums darbus. Mano atsakymas jiems buvo toks: jei sunorminsime, jūs neapsidžiaugsite. Tuomet atsistojo Akašerijos skyriaus vadovas, kuris dirbo Londone ir taip pat Norvegijoje. Jis patvirtino, kad užsienio ligoninėse po prakaitu dirbama ir padaroma du kartus daugiau. Medikų darbo našumo klausimas yra „stiprus“, jų algos yra panašios į europines, o darbo našumas – dar ne. Kaip tai padaryti? Sveikatos centrų idėja prieš 30 metų buvo išdraskyta, sujungti I ir II lygius, vėliau išskirti. Amžinas klausimas, kokius darbus šeimos gydytojas atliks. Kartais reikalaujama laisvės gydymo įstaigoms, o kartais daug reguliavimo, atseit, nustatykite algas ir priedus, nustatykite krūvius. Kiek galima perrašyti vadovėlius: kiek ir ką operuoti ir kt. Išprotėsime, jei perrašysime vadovėlius. Per COVID-19 kai kas atprato dirbti. Pacientas ir gydytojas yra suinteresuoti to vieno atvejo maksimalizavimo. Ligoninės vadovas, SAM ir VLK suinteresuoti, kad bendras sveikatos kiekis Lietuvoje būtų kuo didesnis. Dėl šeimos gydytojų siuntimų galvojama. Yra per 70 būklių, kurias turi įtarti ir gydyti, esant reikalui pasitelkdamas kitus specialistus.“

Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas manantis, jog Lietuvoje nesame apsisprendę, kur kokias paslaugas, kokioje ligoninėje privaloma teikti: „Todėl tie pinigai išsibarsto. Mums Tauragėje priimti gydytojus į priėmimo skyrių pasitarė gan keblu. Kai kuris tiesiai šviesiai pareiškia, kad geriau važiuos į šalia esančias ligonines, kuriose priėmimo skyrius nėra tiek apkrautas. Ten gaus tiek pat pinigų, premiją ir mažiau reikės dirbti. Kaip tą bizniavimą panaikinti? Gydytojui dabar nėra ribų, kiek paprašo, tiek gydymo įstaiga turi jam mokėti. Tai nėra normalu. Tai – finansavimo ydingumo klausimas. Kaip jį pakeisti? Nežinau. Reikia skatinti gydymo įstaigose greitesnį dirbtinį intelektą, galėsime sutaupyti lėšų. Konsultacinę veiklą tikrai ateityje pakeis dirbtinis intelektas. Dabar gydytojai turi visą derybų galią, o slaugytojai neturi jokios.“

Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis manantis, kad bazinis mokėjimas vertas dėmesio. „Skubios pagalbos medikų rengimas labai „buksuojantis“. Tam, kad paslaugų spektras būtų platus, reikalingi skubios pagalbos gydytojai. Kita problema – intensyvios terapijos paslaugų teikimas. Buvo sakoma, kad iki kovo bus priimti sprendimai dėl intensyviosios terapijos klasterio. Šiandien – rugsėjo pabaiga, dabar teigiama, kad tai bus nutarta metų pabaigoje. Iš tikrųjų konsultacijų skaičius kyla. Ten, kur yra struktūriniai sveikatos centrai, juose dažnai turimi nurodymai, kad konsultacijų būtų daugiau, nei jų reikia. Dirbtinai eilė daroma tam, kad iš ligonių kasų būtų gauti papildomi apmokėjimai. Jūs pateikėte galimus 2026 m. PSDF biudžeto du variantus – 4,2 ir 4,8 mlrd. eurų. 4,2 mlrd. eurų variantas – tai paklodė, labai jau susidėvėjusi, bet mūsų visų – gydymo įstaigų, manau, kad ir savivaldybių – tikslas, kad PSDF biudžetas būtų didesnis. Aš nepavydžiu sveikatos apsaugos ministrei M. Jakubauskienei, kai jai reikia derėtis su Finansų ministerija, nes labai dažnai derybos baigiasi žodžiu iš dviejų raidžių – „ne“. Kaip padaryti, kad finansininkai priimtų mums palankius sprendimus? VLK pranešime paminėjote apie kai kuriose šalyse esamus recepto, registracijos mokesčius. Jei pabandytume išsakyti tokius norimus variantus. Visuomenėje ir žiniasklaidoje kiltų šaršalas, gal tada būtų geresnė galimybė SAM derėtis su Finansų ministerija? Mes turime su visomis partijomis sutarti, kad būtina didinti PSDF biudžetą“, – teigė A. Klišonis, Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos narys.

Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas kalbėdamas apie stacionaro neapmokėjimus pastebėjo ir pasiūlė nusipirkti duonos tik už 30 proc. jos apmokėjimą: „Niekaip nepavyks to padaryti. Kaip daugelis šio susitikimo dalyvių pastebėjo, ši viduramžių baudžiava vis tęsiasi. Negali šitaip būti. Reikia priminti, kad niekas pacientų negaudo tinklais: yra ligos, patenka jos į indikacijos spektrą – turi gauti paslaugas. Bet iš ko jas apmokėti? Tai gal atidarykime papildomą draudimo fondą? Dar vienas siūlymas: krašto apsaugai siektina 4 proc. BVP, tai gal tik 3,8 proc.? Gal reikėtų ieškoti konsensuso? Stacionarinė paslauga nėra vienalytė. Gal reikia atskirti, kas į tą stacionarą patenka, nes dabar „patenka po viena eilute“ visi – ir naujagimiai, ir chirurginiai, ir pediatriniai ligoniai bei kiti pacientai. Tokiam prognozavimui būtų vietos.“

Pasiūlymus bei pastabas susitikime taip pat išsakė Anykščių ligoninės vadovas Dalius Drunga, Kaišiadorių rajono savivaldybės centro direktorius Linas Vitkus, Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romualdas Sakalauskas, Šalčininkų ligoninės direktorė Valentina Vaitkienė ir kt. Viceministrė L. Vaidelienė irgi pateikė keletą pastabų. Susitikime buvo išsakytos pastabos dėl skubios pagalbos gydytojų ruošimo, vietų į skubios pagalbos gydytojų rezidentūrą buvo padidinta, bet, deja, niekas nepageidavo stoti. SAM pateikė įstatymo projektą dėl nuotolinių paslaugų. Jei bus priimtas įstatymo pakeitimas, bus palengvinimas.

Sveikatos apsaugos ministrė apibendrindama susitikimą sakė, kad dalyvių keliami klausimai yra svarbūs, jie nėra pamiršti SAM veikloje: „Mes girdime, kad finansavimas yra aktualiausias nuo pat PSDF biudžeto iki institucijos lygmens. Mes tai girdime, skiriame dėmesį ir dirbtinio intelekto įrankių paieškai, ir inovacijoms pritaikyti, nes tai prisidėtų prie efektyvumo gerinimo. Kol kas nėra vieningos opinijos ir pozicijos, bet kalbame apie reguliavimą, kontrolės mechanizmą, subalansavimą ir apie standartizuotus sprendimus. Pasižymėjome pastabas, komentarus ir galėsime apie tai detaliau diskutuoti. Atsižvelgiant ir regionų sveikatos politiką, kuri SAM veikloje – prioritetinė sritis, dabar labiau stiprės, atsakant į jūsų išreikštus poreikius. Mes kalbame apie paslaugų teikėjų ir gyventojų sveikatos ekosistemas savivaldybės lygmeniu. Dalis tų problemų, su kuriomis susiduria ligoninių stacionarai, yra susijusios su ne visai gal efektyviai veikiančia sveikatos sistemos dalimi. Tie klausimai turės būti aptarti ir aiškiai įvardinti, siekis būtų simbiozė teikiant paslaugas ir vertinant savivaldybės sveikatos lygį, kad tai būtų maksimaliai užtikrinta ir išsaugota.“

„Gydytojų žinių“ informacija.

Laboratorinių tyrimų duomenys bus keliami į E.sveikatą

Wed, 01 Oct 2025 10:25:16 GMT

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu. Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai. Tad suvestus laboratorinių tyrimų duomenis galės matyti tiek gyventojai, prisijungę prie savo paskyros E. sveikatos portale, tiek gydytojai specialisto portale.

„Tai labai svarbus darbo įrankis medikui, kurio šiais, skaitmenizacijos laikais, labai trūko. Pacientui nebereikės spausdinti popierinių tyrimų atsakymų, ypač kai jie atliekami kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje nei pacientas yra prirašytas. Dabar specialistui pakaks tiesiog prisijungti prie E. sveikatos specialisto portalo ir jis matys visus paciento atliktų tyrimų duomenis“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Pasak Lietuvos medicinos bibliotekos direktoriaus Martyno Bieliausko, projektas harmonizuoja klinikinių laboratorinių tyrimų duomenis E. sveikatos informacinėje sistemoje, nes sukurtas vieningas laboratorinių tyrimų duomenų apsikeitimo standartas.

„Laboratorijos į E. sveikatos sistemą teiks tyrimų atsakymus struktūrizuotu formatu, naudodami naują klinikinių laboratorinių tyrimų nomenklatūrą ir kitus klasifikatorius. Vėliau tai leis tam tikrų tyrimų duomenis lyginti ar demonstruoti jų dinamiką grafiškai. Be to, bus galima panaudoti laboratorinių tyrimų duomenis analizei ir tyrimams. Ateityje tai palengvins klinikinių laboratorinių tyrimų apsikeitimą ir tarp Europos Sąjungos šalių“, – naujos posistemės privalumus vardina M. Bieliauskas.

Naująją posistemę aktyviai testavo sostinės Karoliniškių poliklinikos, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės specialistai. Palaipsniui prie šios naujovės prisijungs vis daugiau gydymo įstaigų. Ir tik tuomet atsiras galimybė matyti laboratorinius tyrimų atsakymus E. sveikatos portalo ELAB posistemėje.

„Posistemė labai palengvins gydytojų darbą, nes specialistai E. sveikatos sistemoje matys paciento laboratorinių tyrimų rezultatus nepriklausomai nuo to, kokioje įstaigoje atlikti tyrimai, palengvins bendravimą tarp sveikatos priežiūros įstaigų, laboratorijų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Pacientams sudaroma galimybė matyti laboratorinių tyrimų rezultatus E. sveikatos portale, iki šiol ši galimybė buvo labai ribota“, – sako Karoliniškių poliklinikos Klinikinės laboratorijos vedėja Gintarė Sragauskienė.

Projektą „Laboratorinių tyrimų rezultatų ir užsakymų aprašymo naudojant tarptautines nomenklatūras, formuojant elektroninius sveikatos įrašus, elektroninės paslaugos sveikatos priežiūros specialistams sukūrimas“, įgyvendino Registrų centras, Lietuvos medicinos biblioteka ir Sveikatos apsaugos ministerija.

SAM Komunikacijos skyrius

Siūlymas leisti teikti konsultacijas dirbant už ASPĮ ribų

Mon, 15 Sep 2025 07:55:27 GMT

Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įteisinti galimybę gydytojams, odontologams, slaugytojams, akušeriams, burnos priežiūros ir kitiems sveikatos specialistams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų.

Pasak projektą pristačiusios laikinosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, šio įstatymo pakeitimais yra siekiama pagerinti paslaugų prieinamumą, ypač regionų gyventojams.

M. Jakubauskienė atkreipė dėmesį, kad „nuotolinės konsultacijos negali ir nebus teikiamos kaip pagrindinis paslaugų teikimo srautas ir mastas“. Politikės tvirtinimu, iš esmės nuotolinė konsultacija būtų teikiama tuomet, kai nėra reikalinga paciento apžiūra ar fizinis kontaktas.

„Iš esmės, kada tos nuotolinės sveikatos priežiūros konsultacijos gali būti teikiamos, tai pirmiausia pakomentuojant tyrimų rezultatus, kai reikia pratęsti vaistus ar išduoti elektroninį siuntimą tyrimams ir pakonsultuoti kitais su sveikata susijusiais klausimais“, – nuotolinių konsultacijų atvejus vardijo ministrė.

Kai fizinis kontaktas su pacientais nėra būtinas, nuotolinės gydytojų paslaugos pacientams teikiamos ir šiuo metu. Tačiau sveikatos specialistai privalo tuo metu būti konkrečioje sveikatos įstaigoje, kuri turi licenciją teikti tam tikras paslaugas.

Po pristatymo už šiuos pakeitimus ( projektas Nr. XVP-689 ) vieningai balsavo 102 Seimo nariai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 11 d.

LRS informacija

Akreditavimo tarnyba: mažės beprasmių ginčų

Mon, 08 Sep 2025 10:39:03 GMT

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka .

Pagrindiniai pakeitimai

Patvirtinta skundo forma. Nuo šiol kiekvienas pacientas, pateikdamas skundą dėl galimai nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ar pažeistų teisių, užpildys nustatytą formą. Ji padės užtikrinti, kad pateikiama visa reikalinga informacija, todėl skundas nebus grąžinamas tikslinti, o nagrinėjimo procesas taps greitesnis ir aiškesnis.
Aktyvus dalyvavimas ginčo sprendime . Siekiant skatinti pacientų saugos kultūrą ir užtikrinti konstruktyvų ginčų sprendimą, nustatyta prievolė tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms aktyviai dalyvauti nagrinėjant skundus. Jei pacientas nesutiks bendradarbiauti ir ignoruos įstaigos pastangas įgyvendinti Akreditavimo tarnybos rekomendacijas, galutinis sprendimas bus priimamas įvertinus įstaigos veiksmus.

Tikslas – bendradarbiavimas ir mažiau beprasmių ginčų

Akreditavimo tarnybos specialistai siekia supaprastinti skundų sprendimų būdus ir nuolat stebi situaciją, siūlo būtinus pakeitimus. 2024 m. tarnyba, mažindama naštą sveikatos priežiūros įstaigoms ir trumpindama skundų nagrinėjimo laiką keitė tvarką ir organizavo seminarų ciklą pokyčiams pristatyti. Nauja skundų nagrinėjimo tvarka pateisino lūkesčius – iš 105 gautų skundų per 2025 m. pirmą pusmetį, 60 proc. buvo nukreipta tiesiogiai sveikatos priežiūros įstaigoms ir išspręsta taikiai, bendraujant pacientui su sveikatos priežiūros įstaiga. Šiuo naujuoju pakeitimu siekiama dar sklandesnio skundų nagrinėjimo proceso jo pirminiame etape – pateikiant skundą.

Akreditavimo tarnyba tikisi, kad geranoriškas pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų ir Tarnybos bendradarbiavimas padės operatyviau spręsti problemas, užtikrins aukštesnę paslaugų kokybę ir sumažins beprasmių ginčų skaičių.

Skundo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės teikimo formą rasite čia.

Akreditavimo tarnybos informacija

Atnaujinta vaistų išrašymo ir išdavimo tvarka

Thu, 28 Aug 2025 11:20:18 GMT

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarką, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams.

Paankstintas recepto galiojimas, galimybė įsigyti vaistą arba kompensuojamąją MPP dalimis, be galiojančio recepto ir pagal poreikį bei kitos naujovės pagerins vaistų ir kompensuojamųjų MPP prieinamumą ir skatins racionalų vaistų išrašymą bei vartojimą.

„Vaistai gali ir padėti, ir pakenkti sveikatai, todėl jų išrašymas ir išdavimas yra griežtai reglamentuotas, o asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai privalo laikytis daugybės taisyklių. Tačiau įvertinus daugiametę praktiką ir peržiūrėjus visas taisykles, mums pavyko atsisakyti arba sušvelninti tam tikrus ribojimus, kurie atrodo pertekliniai ir sukelia daugiau nepatogumų nei atneša naudos. Diskutuojant su visomis suinteresuotomis pusėmis – pacientais, asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistais – radome optimalius sprendimus, kurie palengvins receptų rašymą ir vaistų išdavimą, nesukeldami rizikos paciento sveikatai ir saugiam bei efektyviam gydymui“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Detali informacija apie naujoves, kurių daugelis įsigalios š. m. lapkričio 7 d. skelbiama ČIA.

Pacientams – mažiau kliūčių gauti vaistus

Pagal atnaujintą tvarką, tęsiant gydymą tais pačiais vaistais ar kompensuojamosiomis MPP, naujas asmens sveikatos priežiūros specialisto išrašytas receptas galės įsigalioti likus septynioms, o ne penkioms dienoms iki anksčiau paskirtų vaistų, kompensuojamųjų MPP likučio pabaigos. Tai leis pacientams patogiau planuoti vaistų, kompensuojamųjų MPP pirkimą ir juos įsigyti anksčiau, taip pat padės užtikrinti racionalų bei atsakingą vaistų, kompensuojamųjų MPP skyrimą ir vartojimą.

Vaistų ir kompensuojamųjų MPP išdavimas (pardavimas) dalimis bus naudingas tais atvejais, kai vaistinė neturės tiek vaisto ar kompensuojamųjų MPP pakuočių arba tokio jų kiekio, koks yra išrašytas pacientui. Iki šiol pacientas, susidūręs su tokia situacija, turėdavo ieškoti kitos vaistinės, kuri turėtų visą jam reikalingą vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekį, arba kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, kad jis patikslintų receptą. Dabar atsiranda galimybė atsiimti tik dalį elektroniniame recepte nurodyto vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekio, o kitą dalį atsiimti vėliau toje pačioje ar bet kurioje kitoje vaistinėje, atsižvelgiant į vaistinėje turimų vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekį arba paciento finansines galimybes.

Sutrikus sudėtinių vaistų, išrašytų elektroniniuose receptuose, tiekimui, jie galės būti išduodami pacientui atskiromis veikliosiomis medžiagomis.

Jeigu paciento nuolat vartojami receptiniai vaistai ar kompensuojamosios MPP baigsis, o jis nespės laiku kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų išrašytas naujas receptas, tam tikras sąlygas atitinkančius vaistus ar kompensuojamąsias MPP farmacijos specialistas galės išduoti (parduoti) ir be galiojančio recepto, atsižvelgdamas į anksčiau išrašytus receptus ir kitus reikalavimus.

Jeigu pacientui periodiškai pasireiškia tam tikri negalavimai, pvz., pūslelinė, migrena arba kitokie skausmai, jam nebereikės nuolat namuose laikyti vaistų atsargų. Asmens sveikatos priežiūros specialistas galės išrašyti receptą su žyma „Esant poreikiui“, kuris galios iki pusės metų ir galės būti panaudotas bet kada, kai atsiras simptomai, dėl kurių paskirtas ir išrašytas vaistas.

Į pagalbą asmens sveikatos priežiūros specialistams – nauji funkcionalumai E. sveikatoje

Receptų rašymas yra kruopštus ir sudėtingas procesas, kuriame pasitaiko klaidų, todėl E. sveikatoje diegiama asmens sveikatos priežiūros specialistų ilgai laukta galimybė koreguoti receptus. Tai bus galima padaryti, kai receptas yra aktyvus, nėra rezervuotas, vaistas ar kompensuojamoji MPP pagal receptą nėra nė karto išduota (parduota).

Taupyti asmens sveikatos priežiūros specialistų laiką ir palengvinti receptų rašymą taip pat padės E. sveikatoje diegiami nauji klasifikatoriai, kurie realiu laiku pateiks informaciją apie vaistų tiekimo sutrikimus, kompensuojamųjų vaistų bei kompensuojamųjų MPP sąrašo, jų kompensavimo sąlygų pokyčius ir kt. Tai reiškia, kad informacija, kurios iki šiol asmens sveikatos priežiūros specialistai turėdavo ieškotis skirtinguose tinklalapiuose arba dokumentuose, pati atsiras ekrane rašant receptą ir suvedus vaisto ar kompensuojamosios MPP pavadinimą.

Pacientams E. sveikatoje bus teikiama aktuali informacija, susijusi su jų vartojamų vaistų saugumu, taip pat atsiras galimybė E. sveikatoje pateikti pranešimą apie nepageidaujamą reakciją į vaistą. Tokie patys funkcionalumai bus prieinami ir asmens sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistams.

Tikslas – popierinius receptus palikti praeičiai

SAM siekia, kad popieriniai receptai būtų rašomi tik išimtiniais atvejais, nes paciento medicinos dokumentų tvarkymas vienoje sistemoje elektroniniu būdu asmens sveikatos priežiūros specialistams suteikia tikslesnę informaciją apie paciento vartojamus vaistus, jų suderinamumą, padeda užtikrinti efektyvesnį gydymą, mažina galimus piktnaudžiavimo atvejus, o farmacijos specialistams padeda kokybiškiau suteikti farmacinę paslaugą.

E. receptų naudojimas yra patogus pacientui, kuriam nebelieka rizikos pamiršti arba pamesti popierinį receptą bei taupo farmacijos specialistų laiką, skiriamą popierinių receptų tvarkymui, saugojimui ir naikinimui.

Kad informacija apie visus paciento vartojamus vaistus būtų kaupiama ir prieinama vienoje vietoje, farmacijos specialistai nuo 2026 m. gegužės mėn. turės suvesti tam tikrų popierinių receptų duomenis į E. sveikatą. Suprasdama, kad vaistinėms toks pakeitimas sukels papildomą administracinę naštą, SAM numatė išimtis ir galimybę jį įgyvendinti etapais iki 2027 m.

SAM info

50 mln. eurų iš PSDF rezervo

Fri, 22 Aug 2025 07:49:18 GMT

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas.

2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse. Kad būtų galima atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, reikia papildomo finansavimo.

„Norime užtikrinti, kad pacientai laiku gautų reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, o su gydymo įstaigomis būtų atsiskaityta už jų darbą. Skirdami šias lėšas iš fondo rezervo, reaguojame į paslaugų poreikį ir padedame išlaikyti jų prieinamumą visoje šalyje“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Papildomi 50,5 mln. eurų iš fondo rezervo gydymo įstaigoms bus paskirstyti prioritetinėms aktyviojo gydymo paslaugoms (2,1 mln. eurų), slaugos paslaugoms (5,5 mln. eurų), ambulatorinėms paslaugoms (27,2 mln. eurų), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui (7,9 mln. eurų), brangiesiems tyrimams ir procedūroms ambulatorinėmis sąlygomis (7,7 mln. eurų).

VLK analitikų teigimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įplaukų planas šiemet vykdomas ir pirmąjį pusmetį gauta apie 30 mln. eurų viršplaninių pajamų. Prognozuojama, kad metų pabaigoje įplaukos gali viršyti planą 1–2 procentais, arba 50-80 mln. eurų, todėl rezervo lėšų panaudojimas antrą metų ketvirtį suteiktoms viršsutartinėms paslaugoms apmokėti yra finansiškai pagrįstas.

Vis dėlto vertinant šių metų plano vykdymo tendencijas, ženklių viršplaninių pajamų nebeprognozuojama, todėl kitą pusmetį VLK turės mažesnes galimybes apmokėti gydymo įstaigų suteiktas viršsutartines paslaugas. Įstaigos raginamos atsakingai ir racionaliai organizuoti savo veiklą bei planuoti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, teikiant pirmenybę pacientams, kuriems pagalba labiausiai reikalinga. Dėl mažėjančių finansinių galimybių sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka pirmiausiai bus apmokamos sutartis viršijančios prioritetinės, gyventojams reikalingiausios paslaugos.

Ligonių kasos informacija

Pirmą receptą medicinos pagalbos priemonėms gali išrašyti slaugytoja

Thu, 07 Aug 2025 08:54:00 GMT

Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali šie sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Laikinai einančios sveikatos apsaugos ministro pareigas Marijos Jakubauskienės įsakymu tikslinama iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią pirmą kartą medicinos pagalbos priemonę pacientui galėjo išrašyti tik gydytojas.

„Slaugytojas ir anksčiau pacientui parinkdavo tinkamą priemonę, paaiškindavo kaip ja naudotis, todėl leidžiant sveikatos priežiūros specialistui išrašyti kompensuojamuosius receptus, jam suteikiama dar daugiau savarankiškumo, galimybių panaudoti savo kompetencijas praktikoje“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Pakeitimai dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (pvz.: tvarsčių, diagnostinių juostelių, sauskelnių, stomos priežiūros priemonių) išrašymo padės tiek gydytojams, tiek slaugytojams išvengti neaiškumų, skiriant medicinos pagalbos priemones.

Pagal naująją tvarką šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas nustato pacientui diagnozę ir nurodo, kokias priemones būtų tikslinga skirti. Slaugytojas gali parinkti tinkamiausias priemones ar priemonių grupę ir išrašyti kompensuojamąjį receptą, paaiškinti, kaip ir kokiu dažnumu jas naudoti. Pvz.: šeimos gydytojas pacientui diagnozuoja šlapimo nelaikymą, nurodo, kad tikslinga skirti priemonių šlapimo nelaikymui valdyti ir kokių kiekių reikia neviršyti. Tuomet slaugytojas parenka pacientui tinkamiausias priemones pagal šlapimo nelaikymo laipsnį, jo judėjimo galimybes ir poreikius bei išrašo atitinkamai grupei priklausančios medicinos pagalbos priemonės receptą.

Įsakymo „Dėl Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (C sąrašo) patvirtinimo“ pakeitimai, leidžiantys sveikatos priežiūros specialistui išrašyti kompensuojamuosius receptus, mažina šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą ir darbo krūvį, o slaugytojams suteikia daugiau savarankiškumo, keliamas šios profesijos prestižas.

SAM info

Akademikė prof. Sonata Jarmalaitė patarinės LR Prezidentui

Mon, 04 Aug 2025 09:31:59 GMT

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja paskirta ir nuo rugpjūčio 1 d. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje pradeda dirbti Sonata Jarmalaitė. Patarėja bus atsakinga už asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimus .

S. Jarmalaitė yra Vilniaus universiteto profesorė, biomedicinos mokslų daktarė, turinti sveikatos politikos ir vadybos magistro laipsnį. Patarėja turi ilgametę vadovaujamo darbo patirtį Nacionaliniame vėžio institute – 2016 m. pradėjo eiti direktoriaus pavaduotojo mokslui pareigas, 2019–2022 m. laikinai vadovavo įstaigai. Profesorė yra publikavusi per 70 mokslo darbų, vadovavo ir dalyvavo daugiau nei 25 nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose projektuose, tarp jų Europos Sąjungos, Suomijos ir Lietuvos iniciatyvose vėžio gydymo srityje.

S. Jarmalaitė aktyviai dalyvauja nacionalinėje ir tarptautinėje ekspertinėje veikloje, yra įvairių komitetų narė, atstovauja Lietuvai tarptautinėse iniciatyvose, yra įvertinta Lietuvos mokslo premija ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Įpareigojimas ligoninėms: užtikrins sąlygas artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju

Mon, 04 Aug 2025 08:57:57 GMT

SAM įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota.

„Artimojo mirtis yra skausminga ir jautri gyvenimo patirtis, todėl atsisveikinimas su mirštančiu artimuoju yra svarbus tiek pačiam pacientui, tiek jo artimajam. Detaliai nurodyti, kaip turėtų atrodyti artimųjų orus atsisveikinimas su mirštančiu asmeniu Sveikatos apsaugos ministerija negali dėl šalies stacionarinių gydymo įstaigų specifinių skirtumų. Todėl šalies gydymo įstaigossavo vidaus taisyklėse turės nusimatyti, kaip paciento artimiesiems užtikrinamas orus atsisveikinimas su mirštančiuoju“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Jurgita Platakytė.

Ministrės Marijos Jakubauskienės pasirašytas teisės akto pakeitimas įpareigos stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas savo vidaus tvarkos taisyklėse numatyti sąlygas artimiesiems atsisveikinti su mirštančiuoju ir mirštančiam oriai numirti pagarboje, užtikrinant jo teisę į privatumą.

Šis pakeitimas bus įgyvendinamas papildant sveikatos apsaugos ministro 2008 m. įsakymą Nr. V-338 ir įsigalios nuo 2025 m. lapkričio 1 d.

SAM Komunikacijos skyrius

Įvertinti tie, kurių darbai kalba patys už save

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 07 Jul 2025 14:54:32 GMT

„Nuoširdžiai dėkojame jums visiems už tai, ką padarėte Lietuvos labui ir ką nuveiksite ateityje. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys – tai gyvas drąsios, kūrybingos, modernios valstybės, aktyviai dalyvaujančios tarptautiniame gyvenime, įrodymas“, – teikdamas ordinus ir medalius sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės dienos proga per 70 Lietuvos ir užsienio piliečių buvo apdovanoti Valstybės ordinais ir medaliais.

Tarp apdovanotųjų buvo ir gydytojai. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanota Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų kardiologė Rita Sudikienė. Šis apdovanojimas mokslo daktarei suteiktas už tūkstančius išgelbėtų vaikų gyvybių diagnozuojant ir gydant įgimtas vaikų širdies ydas bei atliekant vaikų širdies transplantacijas. „Profesionali, empatiška ir nepaprastai atsidavusi darbui gydytoja“. „Ji itin profesionali, visada atsižvelgia ne tik į širdies, bet ir į bendrą būklę, pasiteirauja apie savijautą, duoda patarimų, jei reikia, parekomenduoja kitos srities gydytoją“. Tai tik keletas pacientų ir jų šeimos atstovų atsiliepimų apie šią gydytoją.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu pagerbta Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė gydytoja nefrologė profesorė lnga Arūnė Bumblytė už atsidavimą nefrologijai, organų donorystei, suteikiant viltį gyventi.

Prieš 24 metus atlikta inksto transplantacija Kauno klinikose buvo naujo ligoninės istorijos etapo pradžia, nes netrukus buvo pradėtos atlikti ir kitų organų persodinimo operacijos. Pernai birželio pabaigoje buvo atlikta 700-oji inksto transplantacija. „Šis skaičius rodo mūsų centro brandą. Su kiekviena atlikta inksto transplantacija didėja centro patirtis ir dabar mūsų komanda, kurią sudaro daug specialistų, yra pasiruošusi bet kokiems iššūkiams“, – teigė Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. l. A. Bumblytė.

Prezidentas G. Nausėda Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį įteikė Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojui docentui Vitalijui Sokolovui. Šis aukščiausios kvalifikacijos medikas apdovanojimą pelnė už atsidavimą ne tik darbui, bet ir žmogiškumui, už atsidavimą organų donorystei, suteikiant viltį gyventi. Jis su profesoriumi Baliu Dainiu 2000 m. Vilniuje pradėjo pirmąsias kepenų transplantacijas. Pasak V. Sokolovo, ypatingų operacijų būna tik keliolika per metus. Pasitaiko, kai transplantacija baigiasi ir 3 val. nakties. „Atsimenu beveik visų pacientų pavardes. Chirurgo veido pacientai nepamiršta daug metų“, – sakė gydytojas chirurgas. „Lietuva – maža šalis, tad transplantacijų daug neatliksi. Štai Rygoje buvo sukurtas inkstų transplantacijos centras visai Latvijai. Nėra tiek daug operacijų, jie turėjo mažai darbo. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, Lietuvoje logiška būtų tikėtis 20 kepenų transplantacijų per metus. Todėl tie specialistai, kurie daro transplantacijas, užsiima ir kitų ligonių gydymu. Kepenų chirurgija yra sudėtinga sritis. Inkstų transplantacija yra daug paprastesnė“, – įsitikinęs doc. V. Sokolovas.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu buvo apdovanotas ir JAV profesorius gydytojas nefrologas Michaelas Yuddas. Jis pagerbtas už išskirtinius nuopelnus gelbstint Lietuvos nefrologinius ligonius 1990–1991 m. bei reikšmingą indėlį stiprinant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Nauja akreditavimo šeimos medicinos paslaugai standartų versija

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 30 Jun 2025 10:26:09 GMT

VASPV tarnyba parengė standartų šeimos medicinos paslaugai versiją, kuri įsigaliojo 2025 m. gegužės 25 d. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 70 įstaigos akreditavimo pažymėjimų, o apie 35 proc. pacientų yra prisirašę prie įstaigų, akredituotų šeimos medicinos paslaugai.

Nacionalinių akreditavimo standartų šeimos medicinos paslaugai nauja versija sudaryta iš penkių skyrių:

1. Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra – paciento, kaip centrinės figūros, dalyvavimas savo sveikatos priežiūroje pripažįstamas pagrindiniu aukštos kokybės sveikatos priežiūros komponentu. Sveikatos priežiūros įstaigos raginamos įtraukti pacientą ir padaryti jį aktyviu sveikatos priežiūros dalyviu. Tai į individo poreikius orientuota priežiūra, kai priimant klinikinius sprendimus užtikrinamos individo preferencijos, poreikiai ir vertybės, kai teikiama individus gerbianti ir atliepianti priežiūra. Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra užtikrina, kad paslaugos yra individualizuotos, koordinuojamos ir įgalinančios asmenis rinktis, tvarkyti savo sveikatą ir gyventi nepriklausomai, jei tai leidžia jų sveikata.

2. Klinikinė priežiūra – dėmesys skiriamas šeimos gydytojo komandos teikiamoms paslaugoms, būtinoms tenkinti pacientų klinikinės priežiūros, sveikatos stiprinimo ir prevencinės priežiūros poreikius, įskaitant ankstyvosios diagnostikos programas, susirgimų diagnostiką ir gydymą, užtikrinant prieinamumą, diagnostinių, gydomųjų ir kitų klinikinių paslaugų savalaikiškumą, priežiūros koordinavimą ir tęstinumą pačioje įstaigoje ir už jos ribų, o taip pat ir sistemas sekti pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą ir rezultatus. Detalesni reikalavimai leis užtikrinti registravimosi pas šeimos gydytoją ir jo komandos narius sistemos lankstumą, atsižvelgiant į priežiūros skubumą ir pacientų poreikius (pvz., lėtinėmis ir dauginėmis ligomis sergančių, komunikacijos problemų turinčių, negalią turinčių).

3. Paciento sveikatos informacijos valdymas – įstaigoje užtikrinamas paciento sveikatos informacijos privatumas ir konfidencialumas, kaip ir kam atskleidžiama ir perduodama paciento sveikatos informacija, esanti asmens sveikatos istorijoje ir kituose medicininiuose dokumentuose. Paciento sveikatos informacijos valdyme pagrindinis dėmesys skiriamas elektroninei sveikatos istorijai ir ypač paciento svarbios informacijos dokumentavimui bei prieigai prie jos (alergijos, persirgtos ligos, chirurginės intervencijos, ligos, dėl kurių pacientas nuolat stebimas, specialūs paciento poreikiai ir pan.). Labai dažnai įstaigų naudojamose informacinėse sistemose nėra galimybės sveikatos priežiūros specialistams tokią informaciją turėti lengvai prieinamoje vietoje, jos tenka ieškoti tarp daugybės kitų chronologine tvarka sudėliotų įrašų. Taigi nuostatuose numatyti detalesni reikalavimai pacientų identifikavimui ne tik teikiant paslaugas, bet ir pildant jo medicininę dokumentaciją, nes netinkamas pacientų identifikavimas yra nereta nepageidaujamų įvykių.

4. Sauga ir kokybės gerinimas – reikalavimai, kaip sumažinti netyčinę pacientų žalą didesnės klinikinės rizikos atvejais; kaip išvengti ir tvarkytis su problemomis ir nepageidaujamais įvykiais, įskaitant su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas; kaip užtikrinti darbo vietos saugą ir palaikyti nukentėjusius pacientus ar personalą. Ypač akcentuojamas kokybės gerinimo procesas, įstaigoje kuriant rizikos valdymo sistemą ir kokybės gerinimo planą. Dėmesys prisirašiusių pacientų populiacijos poreikiams ir pacientų patirčiai. Kalbant apie pacientų saugą, numatyta, kad turi būti akcentuojama ne tik nepageidaujamų įvykių registravimas ir analizė, bet ir rizikos valdymas bei saugos kultūros diegimas.

5. Įstaigos ištekliai – švarios, saugios ir apsaugotos fizinės infrastruktūros reikalavimai, įskaitant atitinkamus medicinos prietaisų, vaistų ir efektyvų žmogiškųjų išteklių valdymą. Aiškiau detalizuoti reikalavimai riboto judumo pacientų poreikiams bei šeimos gydytojo komandos komplektacijai.

Be to, pagal naują tvarką mažinamas reikalaujamų dokumentų skaičius, labiau akcentuojama į tai, kaip vykdomi reikalavimai, o ne į tai, kaip tai turėtų vykti (kaip aprašyta vidaus dokumentuose).

Visi šie nauji aspektai, taikytini akredituotoms šeimos medicinos paslaugai sveikatos priežiūros įstaigoms dar metų pradžioje buvo pristatyti medikų bendruomenei specialiai tam organizuotuose seminaruose.

Mažiau sudėtingas slaugytojų funkcijas planuojama perduoti padėjėjams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 19 Jun 2025 09:55:18 GMT

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.

„Jau šiandien susiduriame su slaugytojų trūkumu, dėl to gali sutrikti tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, pacientams tenka ilgiau laukti. Įstatymų pakeitimai leis perskirstyti funkcijas, o tai ne tik padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją, bet ir leis subalansuoti medikų darbo krūvius, o slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo profesijos taps patrauklesnės“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad slaugos paslaugas teikia slaugytojai kartu su slaugytojų padėjėjais. Tokiu būdu pastariesiems galės būti suteikta daugiau kompetencijų, praplečiant jų veiklos ribas: slaugytojų padėjėjus labiau įtraukiant į klinikinį darbą, jiems perduodant mažiau sudėtingas slaugytojų funkcijas.

Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projekte tikslinamos licencijų išdavimo, galiojimo stabdymo ir galiojimo panaikinimo sąlygos bei patikslinama slaugos ir akušerijos praktikos veiklų priežiūra. Pavyzdžiui, papildomos licencijos turėjimo sąlygos (kad teismas nebūtų atėmęs teisės verstis slauga ar akušerija, nebūti neveiksniu ar ribotai veiksniu ir kt.) bei atsisakoma neaktualių licencijų išdavimo, stabdymo ir naikinimo pagrindų: reikalavimo būti Lietuvos piliečiu ir turėti leidimą gyventi šalyje norint gauti licenciją; licencija nenaikinama, kai šiurkščiai pažeidžiamos pacientų teisės, nes šių pažeidimų priežiūra yra kitų institucijų veikla ir kt. Tikslinamos slaugytojų ir akušerių profesinės kompetencijos vertinimo mechanizmo nuostatos. Taip pat įstatymo pakeitimais suteikiama teisė slaugytojams koordinuoti slaugytojų padėjėjų veiklą.

Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo bei Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimų projektais siekiama užtikrinti geresnį slaugos paslaugų prieinamumą, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos reguliavimo aiškumą ir slaugytojų bei akušerių teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

SAM Komunikacijos skyrius

Seime keliamas klausimas dėl PSDF rezervo dydžio

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 16 Jun 2025 09:31:22 GMT

Seimo Audito komitetas kelia klausimus dėl PSDF biudžeto rezervo dydžio pagrįstumo ir maksimalaus dydžio

Seimo Audito komitetas, posėdyje apsvarstęs 2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatus, akcentavo būtinybę spręsti PSDF biudžeto rezervo kaupimo ir jo panaudojimo klausimą.

Audito rezultatai atskleidė, kad 2024 m. pradžioje šiame rezerve buvo sukaupta 722 mln. eurų, per metus 173 mln. eurų buvo panaudota asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti bei sveikatos programoms finansuoti. 2024 m. pabaigoje PSDF biudžeto rezervo likutis sudarė 548 mln. eurų.

Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pabrėžė, kad nuolat girdime, jog eilės pas gydytojus yra didelės, specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų reikia laukti ilgai ir visa tai vyksta dėl to, kad trūksta lėšų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu auditoriai sako, kad lėšų yra ir jos kasmet kaupiamos ir laikomos indėliuose ar valstybės vertybiniuose popieriuose, tačiau glumina tai, kad tik nedidelė šių lėšų dalis panaudojama trūkstamoms gydymo paslaugoms apmokėti.

Posėdyje taip pat diskutuota ir apie poreikį nustatyti maksimalų PSDF biudžeto rezervo dydį, nes šiuo metu teisės aktai neapibrėžia, kiek lėšų šiame rezerve Lietuvai būtina turėti. Todėl komitetas nusprendė kreiptis į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, akcentuodamas būtinybę šiam komitetui apsvarstyti, ar kaupiamas PSDF biudžeto rezervas yra paremtas aiškiais poreikiais ir aplinkybėmis, koks maksimalus rezervo dydis yra Lietuvai reikalingas. Be kita ko, komitetas kreipsis ir į Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas jų įvertinti, ar teisės aktuose nustatyti PSDF biudžeto rezervo sudarymo ir panaudojimo principai yra tinkami ir racionalūs.

LRS info

Nuo liepos 1 d. - viena konsoliduota VLK

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 12 Jun 2025 10:30:07 GMT

Nuo 2025 m. liepos 1 dienos penkios teritorinės ligonių kasos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – prijungiamos prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), kuriai pereina visos jų teisės ir pareigos. Šia pertvarka siekiama modernizuoti ir efektyvinti privalomojo sveikatos draudimo vykdymą visos šalies mastu.

Reorganizavimo esmė – suvienodinti regionines praktikas, sumažinti administracinę naštą sveikatos priežiūros įstaigoms ir kitiems sutarčių partneriams, stiprinti kontrolės ir konsultavimo funkcijas bei užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų naudojimą.

„Kuriame šiuolaikišką, vieningą organizaciją, kuri leis mums veikti koordinuotai visoje šalyje. Džiaugiamės, kad dauguma darbuotojų sutiko tęsti darbą naujoje struktūroje – tai padės mums išlaikyti sukauptas kompetencijas ir dar geriau atliepti gyventojų bei sveikatos priežiūros įstaigų poreikius“, – teigia VLK kancleris Tomas Ragauskas.

Pasak VLK kanclerio, naujoje organizacijoje bus optimizuotas žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimas. Iš 280 TLK dirbusių darbuotojų darbo santykiai nutrūksta tik su maždaug 8 proc. Sprendimai priimti individualiai, darbuotojams užtikrintos visos priklausančios socialinės garantijos.

Prie šiuo metu veikiančios VLK struktūros nuo liepos prisidės trys nauji departamentai – Įstaigų sutarčių valdymo, Įstaigų priežiūros ir Gyventojų aptarnavimo. Kiekvienas departamentas turės padalinius visuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – taip bus užtikrintas sklandus funkcijų vykdymas regionuose.

Šiuo metu intensyviai vykdomi visi būtini paruošiamieji darbai, kad duomenų perdavimas iš buvusių ligonių kasų į naująją struktūrą vyktų sklandžiai. Gyventojų aptarnavimas ir toliau vyks nenutrūkstamai.

Po reorganizacijos VLK toliau vykdys visas įprastas funkcijas: rengs PSDF biudžeto projektus, sudarys sutartis su gydymo įstaigomis, vaistinėmis, ūkio subjektais, kompensuos sveikatos priežiūros paslaugas apdraustiesiems, prižiūrės sutarčių vykdymą, atliks finansinę analizę ir konsultuos gyventojus privalomojo sveikatos draudimo klausimais.

Tikimasi, kad ši pertvarka sustiprins viešųjų paslaugų valdymą, padės racionaliau naudoti išteklius ir dar geriau atliepti gyventojų lūkesčius sveikatos apsaugos srityje.

VLK info

Nėra teisinga, jei patekimo pas gydytoją greitį lemia pajamos, o ne klinikinė rizika

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 11 Jun 2025 10:23:26 GMT

Birželio 10 d. po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų draudžiama iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šie pakeitimai įvardijami kaip pirmasis žingsnis, stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.

„Egzistuojanti tvarka yra netoleruotina, nes ji iškreipia visą sveikatos sistemą. Deja, dažnai pacientai su siuntimu kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su Valstybine ligonių kasa, bet už paslaugą vis tiek turi mokėti papildomai. Skaičiuojama, kad per metus pacientai tokiems mokėjimams išleidžia ne mažiau 40 mln. eurų. Priėmus įstatymo pataisas tokios galimybės gauti dvigubą apmokėjimą už paslaugą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir paties paciento neliks“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Įstatymų pataisomis planuojama panaikinti galiojančią nuostatą, kuri numato galimybę pacientui už papildomą mokestį pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, ir įtvirtinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra teikiama nemokamai, o už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.

Priemokų naikinimas padės spręsti ir eilių problemą, nes šiuo metu priemokos imamos ir už tai, kad pacientas greičiau patektų pas specialistą, tuomet kitiems vizito laukiantiems pacientams eilė dar labiau pailgėja. Priėmus įstatymo pataisas galimybės apeiti eiles nebeliks.

„Ne klinikinė būklė lemia, kada tu gauni paslaugą, ne klinikinė rizika apibrėžia paslaugos gavimo greitį, o tavo pajamos. Socialinės atskirties mažinimo požiūriu tai nėra teisinga“, – pristatydama įstatymo pataisas kalbėjo M.Jakubauskienė.

Dažniausiai įvairių sveikatos priežiūros paslaugų kreipiasi vyresni asmenys. O Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje (36,9 proc.). Draudžiant papildomus mokėjimus siekiama mažinti pacientų atskirtį gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo turimų pajamų.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės, teiginiai, kad pacientui PSDF lėšomis apmokamas tik bazinis (pigiausias) paslaugos paketas, neatitinka tiesos. Paslauga pacientui yra parenkama atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir nustatytas medicinines indikacijas. Iš viso už suteiktas paslaugas viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms per metus sumokama maždaug 4 milijardai eurų.

Priėmus įstatymų pakeitimus, imti mokestį iš paciento bus galima tik už tas paslaugas, kurios nėra apmokamos PSDF lėšomis: kai pacientas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kai paslaugą pacientas pasirenka savo iniciatyva, be medicininių indikacijų, už nebūtinuosius tyrimus, grožio paslaugas ir pan.

Ministerija papildomų mokėjimų uždraudimą įvardija kaip pirmąjį žingsnį stiprinant viešąjį sveikatos sektorių. Jau yra parengtos ir pateiktos derinti Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kad, pasirašant sutartis su Valstybine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo, būtų suteiktas prioritetas viešosioms gydymo įstaigoms. Taip pat planuojama per kelerius metus padidinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už valstybės draudžiamus asmenis.

Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Toliau jis bus svarstomas Seimo sveikatos reikalų komitete.

SAM Komunikacijos skyrius

Sveikatos sistema LR Prezidento metiniame pranešime 2025

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 05 Jun 2025 08:41:10 GMT

Nesveikas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai veda prie daugelio sveikatos problemų.

Ten, kur nesuveikia prevencija, tenka įsikišti gydytojams. Kartais tai nutinka pernelyg vėlai. Kainą dėl to moka ne vien pacientai, jų artimieji, bet ir mūsų valstybė.

Gerbiamieji,

Turime ieškoti konkrečių būdų, kaip sumažinti eiles pas gydytojus. Anksčiau buvo daug kalbama apie perteklinės biurokratijos šalinimą sveikatos apsaugoje – atėjo laikas parodyti konkrečius rezultatus!

Prioritetą turime skirti sveikatos nelygybės mažinimui. Adekvačias medicinines paslaugas turi gauti visi Lietuvos gyventojai, nepaisant jų gyvenamosios vietos. Pažangiausia diagnostika ir gydymas, o tai reiškia – ir aukštos kvalifikacijos gydytojai, patyrę slaugytojai, turi pasiekti kiekvieną šalies regioną.

Vis dar pralaimime nacionalinėje kovoje su širdies ligomis, vėžiu, insultu ir kitais sunkiais susirgimais. Kol nesugebame užtikrinti viešųjų sveikatos paslaugų prieinamumo, vis daugiau Lietuvos gyventojų jaučiasi priversti mokėti privatiems paslaugų teikėjams. O kaip dėl tų, kurie susimokėti negali?

Kam tikrai negalėjau pritarti – tai skubotam praėjusio Seimo sprendimui suteikti nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančioms įstaigoms teisę išduoti siuntimus pas specialistus. Vetavau įstatymo pakeitimus, kurie galėjo išbalansuoti visą nacionalinę sveikatos sistemą, ypač jos išteklių planavimą ir teisingą paskirstymą.

Svarbiu žingsniu tapo Retų ligų komisijos veiklos pokyčiai, suteikiant svaresnį balsą gydytojams ir pacientams. Pagaliau pradėjome kompensuoti vaistus cistinei fibrozei gydyti. Turime ir toliau didinti inovatyvaus gydymo bei naujų vaistų prieinamumą.

Sveikatos paslaugų nelygybę gali padėti sumažinti taip pat ir ambulatorinių paslaugų plėtra regionuose. Sparčiai senstant visuomenei, būtina spręsti slaugos ir ilgalaikės priežiūros problemas.

Lūkesčiai Sveikatos apsaugos ministerijai – išties dideli. Tačiau potenciali nauda – dar didesnė. Ši Vyriausybė turi progą įgyvendinti istorinius pokyčius, kurių teigiamus rezultatus pajaustų daugelis šalies gyventojų.

Visas pranešimo tekstas: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=291954

Atnaujinti rodikliai nustatysiantys ASPĮ vadovo ir pavaduotojų atlyginimus

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 02 Jun 2025 10:46:30 GMT

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertins gydymo įstaigų padarytą pažangą ir nustatys įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų darbo užmokestį pagal atnaujintus rodiklius. Bus stebima, ar įstaigos racionaliai naudoja finansinius išteklius ir ar laiku bei kokybiškai pacientams suteikia paslaugas.

Įstaigos bus vertinamos ir pagal tokius rodiklius kaip pacientų pasitenkinimas paslaugomis, darbuotojų kaitos dažnis, išvengiamų hospitalizacijų skaičius, vyresnių nei 65 m. žmonių skiepijimas gripo vakcina.

Siekiama skatinti šalies gydymo įstaigas dar racionaliau naudoti finansinius išteklius, efektyviau koordinuoti įstaigų veiklą ir teikti kokybiškesnes paslaugas, orientuotas į pacientą.

Nustatyti siektini rodikliai apima įvairius veiklos aspektus ir yra taikomi skirtingoms asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupėms.

Papildomai atskirtos tokios įstaigų grupės kaip pirminės sveikatos priežiūros centrai, sveikatos centrai, reabilitacijos ir slaugos įstaigos, Nacionalinis kraujo centras bei Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Tai leis taikyti konkrečioms įstaigų rūšims labiau pritaikytus ir aktualius veiklos rodiklius.

Pagal atnaujintus vertinimo rodiklius, įstaigų vadovai, kurie netinkamai valdo finansinę situaciją ir metų pabaigoje įstaiga pasiekia neigiamą finansinį rezultatą – neteks daugiau balų, skaičiuojant jų darbo užmokesčio kintamąją dalį. Pagal naują tvarką visų įstaigai taikomų rodiklių, kurie naudojami kintamajai daliai nustatyti, siekiami tikslai bus vertinami kompleksiškai, taip motyvuojant įstaigų vadovus siekti geresnių rezultatų.

Šalies gydymo įstaigų vertinimas kasmet yra atliekamas kovo-balandžio mėnesiais, jo metu už kiekvieną rodiklį skiriami balai, paskui jie susumuojami. Šie įvertinimai tampa pagrindu skiriant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimo kintamąją dalį. Tokia sistema skatina kryptingą pažangą, efektyvumą ir pacientų lūkesčius atitinkančių paslaugų teikimą.

2025 m. gegužės 21 d. SAM patvirtintą įsakymą Nr. V-482 dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių, galite rasti čia .

Žinotina atnaujinant licencijas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 19 May 2025 11:29:33 GMT

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba primena, kad jau galima prisijungti prie Sveikatos specialistų kompetencijų platformos , kurioje yra kaupiami sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo duomenys gauti nuo šių metų sausio 1 d.

Tarnybos specialistai informuoja, kad gydytojų, slaugytojų, akušerių, ir kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka nesikeičia.

Licencijos turėtojai norėdami įgyvendinti licencijuojamos veiklos sąlygas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registre (Licencijų registre) turi:

užpildyti – „Pranešimas licencijuojamos veiklos priežiūrai (licencijos pratęsimui)“;
pateikti dokumentą, patvirtinantį teisėtą vertimąsi praktika pagal atitinkamą profesinę kvalifikaciją (pavyzdžiui, darbdavio pažymą);
pateikti privalomąjį profesinės kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus (t. y. tobulinimo pažymėjimus).

****************************Svarbu***************************

Jeigu kvalifikacijos tobulinimą įrodantys dokumentai (t. y. tobulinimo pažymėjimai) yra pateikti Kompetencijų platformoje, tuomet papildomai jų skenuotų kopijų, ar išrašų teikti į Licencijų registrą nereikia.

Profesinės kvalifikacijos tobulinimosi dokumentus, gautus iki šių metų sausio 1 d., licencijuojamos veiklos priežiūrai galima teikti dviem būdais:

skenuotas kopijas teikti kartu su pranešimu licencijuojamai veiklos priežiūrai į Licencijų registrą , arba savarankiškai pateikti juos į Kompetencijų platformą . Instrukciją kaip kvalifikacijos tobulinimosi pažymėjimus įkelti į Kompetencijų platformą galite rasti Specialisto naudojimosi vadovas.pdf (lrv.lt) 3.3 skyriuje – „Pažymėjimo įkėlimas“.

Abu profesinės kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų pateikimo būdai yra tinkami.

Savarankiškai įkelti tobulinimosi pažymėjimai Kompetencijų platformoje turės statusą „Nevertintas“. Kontroliuojančios institucijos specialistai juos vertins tik licencijos priežiūros metu.

Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra vykdoma kas penkerius metus nuo licencijos išdavimo dienos, bet ne nuo jos paskutinės priežiūros atlikimo dienos. Licencijos turėtojas dokumentus licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrai turi pateikti ne vėliau kaip penkeri metai nuo licencijos išdavimo datos, ne vėliau kaip per vieną mėnesį praėjus penkerių metų terminui.

Pavyzdžiui, jeigu licencija išduota 2020 m. gegužės 10 d., tai dokumentus licencijuojamos veiklos priežiūrai reikia pateikti iki 2025 m. birželio 10 d. (nepriklausomai nuo to, kada buvo įvykdyta paskutinė jos priežiūra).

VASPVT informacija

Spinduliai, paspartinę medicinos mokslo vystymąsi

Thu, 08 May 2025 14:49:21 GMT

Šiemet minime žymaus vokiečių fiziko Vilhelmo Konrado Rentgeno gimimo 180-ąsias metines. Jis buvo
keleto Vokietijos universitetų profesorius. Tai – pirmasis fizikas, 1901 m. gavęs Nobelio fizikos premiją.
Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas).

1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir
nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją

dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute
Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi.

Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.

Jis buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje, kuri gyveno Lenepe (dabar – Remšeidas). 1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti į Apeldorno miestą Vidurio Rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį vaikystės. Pradinį ir vidurinį išsilavinimą jis įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būdamas septyniolikos ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tada neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau jis neoficialiai jame lankė fizikos, botanikos, zoologijos ir chemijos paskaitas.

Sužinojęs iš vieno draugo apie liberalią Ciuricho federalinio politechnikos instituto studentų priėmimo politiką, 1865 m. V. K. Rentgenas išvyko į Šveicariją ir išlaikė stojamuosius egzaminus. Ėmęs studijuoti mašinų gamybą, jis buvo supažindintas su matematika, braižyba, technologijomis, mechanika, termodinamika ir hidrologija. Po trejų metų jaunasis mokslininkas įgijo mechaninės inžinerijos diplomą. Studijuojant Ciuriche, V. K. Rentgenui daug įtakos turėjo vokiečio fiziko ir matematiko Rudolfo Klauzijaus paskaitos bei darbas laboratorijoje su fiziku Augustu Kundtu. Būtent pastarasis mokslininkas V. K. Rentgenui pasiūlė pereiti iš inžinerijos į fizikos sritį. 1869 m. Ciuricho universitete jis apsigynė fizikos daktaro disertaciją ir tapo A. Kundto asistentu. Šešerius metus jis praleido Šveicarijoje. Šiuo laikotarpiu jis susižadėjo su savo gyvenimo meile Ana Berta Lidvik, su kuria vėliau susituokė. Beveik 50 metų kartu pragyvenusi pora vaikų nesusilaukė, tačiau įsivaikino A. Bertos dukterėčią.

Kai Ciuricho universiteto fizikos profesoriui A. Kundtui buvo pasiūlytas darbas Vurcburgo universitete, kartu su šiuo mokslininku atvyko ir jo asistentu tuo metu buvęs V. K. Rentgenas. Dar po kelerių metų kolegos persikraustė į Strasbūrą. Nuo tada keliolika metų V. K. Rentgenas dirbo įvairiuose universitetuose ir pamažėle įgijo puikaus mokslininko reputaciją. 1895 m. lapkričio 8 d. 50-metis mokslininkas, tyrinėdamas elektros energijos kryptį, visai atsitiktinai atrado X spindulius, kaip juos pradžioje V. K. Rentgenas pavadino. Eksperimentiškai aptikęs naujo tipo X spindulius, mokslininkas neskubėjo šiuo atradimu dalintis su visu pasauliu. Kol nebuvo užtikrintas, ką tiksliai rado ir ar eksperimentuose neįsivėlė klaidų. Kitą dieną po to, kai atrado paslaptingus spindulius, jis užsidarė laboratorijoje, paskyrė visą savo laiką intensyviai spindulių savybių stebėsenai. Kelias savaites tyrinėjęs X spindulius, V. K. Rentgenas paslaptį pirmiausia atskleidė savo žmonai A. Bertai. Jis, naudodamas X spindulius, nufotografavo žmonos plaštaką, uždėtą ant fotografinės plokštelės. Išryškinus plokštelę, nuotraukoje buvo matyti jos kaulai ir vestuvinis žiedas. Tačiau nuotrauka jos nesužavėjo – pamačiusi ją, moteris sušuko: „Aš matau savo mirtį!“

Kitąmet, 1896 m. sausio 23 d., Viurcburgo universiteto didžiojoje auditorijoje, iškilmingame fizikų ir medikų posėdyje, V. K. Rentgenas viešai pranešė apie atrastus X spindulius. Visiems stebint, padarė posėdžio pirmininko, žinomo mokslininko profesoriaus Alberto von Kiolikerio, plaštakos rentgenogramą. Po ilgai trukusių ovacijų pirmininkas pasveikino V. K. Rentgeną su atradimu ir pasiūlė spindulius pavadinti jo vardu. Po šio iškilmingo posėdžio V. K. Rentgeno garbei studentai surengė iškilmingas eitynes su fakelais. Tuomečiame mokslo pasaulyje šis atradimas buvo sensacija.

Po mėnesio X spinduliai tapo labai madinga pokalbio tema. Rentgeno spindulių atradimas išjudino mokslo pasaulį. Vos po kelių mėnesių šimtai fizikų ėmė tyrinėti šiuos spindulius. Praėjus metams, spindulių tema jau buvo parašyta apie tūkstantį mokslinių darbų. Nors pats V. K. Rentgenas apie X spindulius parašė vos tris straipsnius, jis šiuose darbuose buvo toks nuodugnus, kad dar kone dešimtmetį kiti mokslininkai apie Rentgeno spindulius neatrado beveik nieko naujo. Visuotinę reakciją V. K. Rentgeno atradimas sukėlė, kai Vienos laikraščio pirmajame puslapyje pasirodė išspausdinta mokslininko žmonos plaštakos nuotrauka. Prietaringoms masėms pirmą kartą išvydus gyvo žmogaus kaulų atvaizdą, kilo sąmyšis. Dalis žmonių gėrėjosi atradimu, kiti griežtai tai smerkė. Žmogaus kūno tyrimus X spinduliais jie laikė nepadoriais. Atsirado net tokių, kurie siūlė nuteisti mokslininką mirties bausme. Skeptikai sakė, kad tai yra mirties spinduliai, kurie sunaikins žmonių rasę. Entuziastai sakė priešingai – kad jie akliesiems grąžins regėjimą. Pats V. K. Rentgenas į tai mažai tekreipė dėmesio, stengėsi laikytis atokiau nuo viešumos.

Žinia apie jo atradimą sklido žaibiškai po visą pasaulį. Šiuo atradimu susidomėjo ir pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II. Jis pasikvietė mokslininką į Berlyną, paprašė pademonstruoti sensacinguosius X spindulius, buvo pasiryžęs V. K. Rentgeno pavardei suteikt „von“ titulą, tačiau mokslininkas šios garbės atsisakė. Jis nesiekė nei šlovės, nei pelno, todėl atsisakė patentuoti savo atradimą. Dėl šios priežasties X spinduliai buvo greitai pritaikyti moksle, medicinoje ir net pramoginiais tikslais, nes pamatyti savo kūną iš vidaus daugelis norėjo vien dėl smalsumo. Kadangi spindulių žala sveikatai dar nebuvo ištirta, visi masiškai ėmė jais naudotis. Greitai šie spinduliai pradėti taikyti medicinoje.

Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius savo knygoje „Medicinos atradimų istorijos“ mini, kad X spinduliai 1896 m. panaudoti kaulų lūžių, plaučių diagnostikai, karo metu – kulkų lokalizacijai. V. K. Rentgenas taip pat nustatė, kad ilgesnis apšvitinimas X spinduliais sukelia odos nudegimus. Prieš 130 metų atrasti X spinduliai yra nepakeičiama medicinos dalis, be kurios nebūtų įmanoma vėžio, insulto, traumų diagnostika. R. V. Kazakevičius knygoje teigė, kad Lietuvoje rentgeno spindulius pradėta taikyti labai greitai – vos po penkių mėnesių juos atradus. 1896 m. balandžio pradžioje Vilniaus medicinos draugija pasikvietė iš Sankt Peterburgo fiziką A. Geršūną. Jis supažindino medikus su naujais spinduliais, parodė aparatą ir padarė plaštakos, kurioje buvo svetimkūnis, rentgenogramą. Būtent tais pačiais 1896 m. Vilniuje atidarytas pirmas Lietuvoje rentgeno kabinetas (gydytojas F. Dembovskis), o 1914 m. – Kaune (gydytojas L. Lapinas). Tuo metu Lietuvoje nebuvo tikrų gydytojų rentgenologų. Pirmieji specialistai, baigę mokslus Berlyne (tokios gydytojos specialistės buvo Paulina Kalvaitytė, Ona Kerpauskaitė, Elena Jasevičiūtė, jos atsirado jau po Pirmojo pasaulinio karo).

Šiandien sunkiai berastume medicinos mokslų šaką, kuri sėkmingai vystytųsi be rentgeno spindulių profilaktikos, diagnostikos ir gydymo. Šio mokslininko atrastais spinduliais buvo išaiškinta šimtai anksčiau nežinotų ligų, geriau suprasti fiziologiniai procesai. Plačiausiai X spinduliai taikomi medicinoje ir stomatologijoje diagnostikai.

XIX–XX a. mokslininkas V. K. Rentgenas savo kantriu darbu, įžvalgumu ir kilniu nesavanaudišku būdu toli į priekį pastūmėjo viso pasaulio mokslo bei medicinos progresą. Yra manančių, kad vien dėl V. K. Rentgeno atrastų spindulių panaudojimo medicinoje buvo išgelbėta daugiau žmonių gyvybių nei prarasta per visus pasaulio karus.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijų 7-asis suvažiavimas-konferencija „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 06 May 2025 11:15:23 GMT

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas organizuoja respublikinę konferenciją „Vaikų gastroenterologija ir mityba 2025“, tai kartu bus ir Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos 7-asis suvažiavimas. Suvažiavimas vyks 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio g. 45, Vilnius. Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu.

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistams, visuomenės sveikatos specialistams. Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024 m. išleistas vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.

Programa

9.00–10.00 Registracija

Pirmininkauja prof. V. Urbonas (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika. VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras. Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas)

10.00–10.30 Kūdikių adaptuoti pieno mišiniai. Gyd. J. Parnarauskienė, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras

Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas

10.30–10.55 Vaikų nevalgymo, maisto išrankumo priežastys ir gydymo galimybės. Doc. R. Rokaitė, LSMUL, KK Vaikų ligų klinika.

10.55–11.20 Probiotikai ir infekcijos vaikų amžiuje. Prof. F. Indrio, Salento universitetas, Italija.

11.20–11.45 Ar maisto skaidulos naudingos probiotikams. Prof. V. Urbonas, MF Vaikų ligų klinika.

11.45–12.15 Kavos / arbatos pertrauka

12.15–12.45 Lėtinio vaikų viduriavimo priežastys ir ištyrimo galimybės. Prof. R. Kučinskienė, LSMUL, KK Vaikų ligų klinika

12.45–13.10 Kūdikių kolikos priežastys ir gydymas. Prof. V. Urbonas, VU MF Vaikų ligų klinika

13.10–13.30 Pankreatitų, kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo diagnostika ir gydymas. Dr. B. Prušinskas, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras

13.30–14.20 Pietūs

Pirmininkauja prof. R. Kučinskienė (LSMU, Kauno klinikų Vaikų ligų klinika)

14.20–14.40 Stemplės motorikos sutrikimo ligos. Gyd. R. Petrikėnė, LSMUL, KK Vaikų ligų klinika

14.40–15.05 Helicobater pylori reikšmė virškinimo ir nevirškinimo organų ligoms. Dr. B. Prušinskas

VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras

15.05–15.30 Hemangiomų diagnostika ir gydymas. Dr. A. Strumila, VUL Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centras

15.30–15.50 Vaikų virusinių hepatitų diagnostikos ir gydymo galimybės. Prof. V. Urbonas, VU MF Vaikų ligų klinika

15.50–16.20 Kas naujo vaikų gastroenterologijoje. Informacija iš Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) 2025 m. konferencijos. Gyd. D. Varnas, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras, VU MF Vaikų ligų klinika

16.20–16.30 Diskusija

16.30–17.00 Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos suvažiavimas (tik draugijos nariams)

Dalyviams bus išduodami 6 val. profesinio tobulinimo pažymėjimai. Užsiregistravę dalyviai galės peržiūrėti konferencijos pranešimus 2 savaites po jos pabaigos.

Konferencijos dalyvio mokestis (gyvai ir nuotoliniu būdu):

LVGMD nariai – nemokamai. Ne LVGMD nariai – 10 eurų.

Registruotis Mededu platformoje – www.mededu.lt

Prof. Vaidotas Urbonas

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas

El. p. vaidotasur@gmail.com

LGS pozicija dėl priemokų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 16 Apr 2025 09:24:21 GMT

Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.

Manytina, kad:

1. siūlomi Pakeitimai iš dalies nėra pakankami siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą pacientams bei nepagrįstai atimtų galimybę iš pacientų gauti nemokamą paslaugą , p rocedūrą vien tik dėl pasirinktos kitos medicinos priemonės (pvz. lęšiuko, endoprotezo), apmokamos paciento lėšomis, kai pati paslauga ar procedūra pacientui turi būti garantuojama nemokamai.

2. Neturi būti ribojama pacientų, pageidaujančių gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nėra kompensuojamos, teisė susimokėti už šias paslaugas, priemones, vaistus, patiems, ministerijos nustatyta tvarka į gydymo įstaigos biudžetą, kadangi pacientams turi būti užtikrintas paslaugų prieinamumas toms paslaugoms, kurias pacientai patys pasirinka papildomai ir apmoka patys.

3 . LGS siūlo užtikrinti, kad už tą pačią paslaugą nebūtų galima reikalauti priemokų, tačiau dėl naudojamų kitokių medžiagų ar vaistų, medicinos priemonių, jeigu pacientas pasirenka, būtų galimybė pacientui pasirinkti naudoti ne standartinę, o pvz. naują ir jo poreikius ir lūkesčius geriau patenkinančią priemonę, kurios nekompensuoja VLK, nes pvz. ji nėra įtraukta į kompensuojamų sąrašą dar. Pacientas pats galėtų apmokėti tokią pasirinktą priemonę ar vaistą, pvz. lešiuką, sąnario endoprotezą, tačiau pati paslauga, pvz. sąnario keitimas būtų kompensuojama nepriklausomai nuo to, kuri medicinos priemonė pasirenkama (kompensuojama ar alternatyvi, įsigyjama paties paciento). Tokiu būdu būtų užtikrinamos nemokamos valstybės garantuojamos paslaugos apdraustiesiems visa apimtimi, o pacientams ir įstaigoms būtų aišku kada pacientas turi mokėti už vaistą ar medicinos priemonę, t.y. kai tokią alternatyvą pats pasirenka.

4. Pažymime, kad gydytojai, įvertinę kiekvieną pacientą individualiai, atsižvelgiant į medicinos mokslo ir praktikos žinias, gerąją patirtį, pateikia medicinos mokslu pagrįstas gydymo ir tyrimo rekomendacijas, individualizuotas alternatyvas, kai tokios galimos, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, jo lūkesčius ir poreikius, siekiant suteikti kokybišką paslaugą kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. ir tą gali padaryti tik tuo atveju, jeigu valstybė užtikrins paslaugų prieinamumą bei paciento teisę pasirinkti vaistus, medicinos priemones, medžiagas numatant galimybę už jas mokėti, o atitinkamai, numatant galimybę nemokamai suteikti paslaugas, atlikti procedūras apdraustiesiems, nepriklausomai nuo to brangesnė ar pigesnė medicinos priemonė, vaistas, medžiaga būtų pasirinkta. Tikimės, kad atsižvelgsite į aukščiau nurodytas mūsų pasiūlymą dėl įstatymų projektų tobulinimo.

SAM: panaikinti neteisėtas priemokas už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 04 Apr 2025 04:36:58 GMT

Įgyvendindama Vyriausybės programą, SAM teikia įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

The body content of your post goes here. To edit this text, click on it and delete this default text and start typing your own or paste your own from a different source.

CPME Asamblėja: Žingsniai link geresnės gydytojų ateities

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 02 Apr 2025 10:27:19 GMT

2025 m. kovo 20–22 d. Briuselyje įvyko Europos nuolatinio gydytojo komiteto (CPME) Asamblėja, kuri pažymėjo svarbų žingsnį sprendžiant visuotinę gydytojų krizę Europoje. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamente, kur CPME delegatai susitiko su naujaisiais Sveikatos komiteto nariais – dr. András Kulja ir Tilly Metz.

Diskusijose, kurios vyko šios Asamblėjos metu, ypač akcentuota gydytojų krizės problematika, kuri kilo dėl skirtingų veiksnių Europoje. Delegatai dalijosi asmenine patirtimi ir siūlė, kad, norint rasti efektyvius sprendimus, būtina bendradarbiauti ne tik atskirose valstybėse, bet ir sukurti bendrą Europos Sąjungos strategiją.

Generalinė Asamblėja, vykusi kovo 22 d., buvo ypatinga ne tik dėl svarbių klausimų, bet ir dėl pirmą kartą Asamblėjoje pirmininkavusio naujojo CPME prezidento – dr. Ole Johano Bakke iš Norvegijos. Jo vadovavimas suteikė pasitikėjimo ir optimizmo, nes diskusijos apie e. sveikatą, dirbtinio intelekto galimybes sveikatos sektoriuje ir gydytojų psichikos sveikatą buvo itin svarbios.

Asamblėjos metu buvo atkreiptas dėmesys į medicinos personalo darbo sąlygų saugumą, kuriuos šiuo metu įtakoja gydytojų, slaugytojų ir kito medicinos personalo trūkumas. Ypač reikšminga buvo tai, kad pagaliau daugiausiai kalbėta apie gydytojų darbo krūvius, kurie turėtų būti reglamentuoti nacionaliniuose teisės aktuose. Delegatai išreiškė entuziazmą bendradarbiauti, ieškant sprendimų ne tik vietos, bet ir globaliame kontekste.

Taip pat džiugina, kad Europos Komisijos ekspertų grupė jau pradeda darbą šiuo klausimu ir tikimasi, kad per kitą Asamblėją bus pristatyti pirmieji tyrimų rezultatai. CPME planuoja pateikti klausimyną Europos valstybių gydytojų asociacijoms, siekdama išsiaiškinti, kaip šalys reglamentuoja sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius ir užtikrina saugų gydytojų darbo lygį.

Visi šie veiksmai liudija apie bendrą pastangą ir norą siekti geresnės ateities Europos gydytojams. Diskusijos ir sprendimai, priimti šioje Asamblėjoje, gali tapti tvirtu pagrindu kuriant tvarią, saugią ir efektyvią sveikatos priežiūros sistemą visame kontinente. Optimizmas ir bendradarbiavimas, regis, vėl grįžta į Europos sveikatos sektorių.

Lietuvos atstovė CPME dr. Daiva Brogienė

LGS siūlymai dėl QR kodų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 19 Mar 2025 11:31:37 GMT

Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaudama šalies gydytojų pažeidžiamus interesus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. numatyto draudimo įgyvendinimo, kreipėsi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą ragindama atkreipti dėmesį į problemą, susiklosčiusią dėl teisinio reguliavimo pakeitimo sukeliamų neigiamų pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų prieinamumui.

Primename Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau Komiteto) nariams, kad Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis [1] , sveikatos priežiūros įstaigose dar 2023 m. IV ketv. iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų (524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 79 slaugytojų). Valstybės kontrolės atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2023 m. atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų. Situacija negerėja, o darbuotojų trūkumas, jaučiamas vis labiau, kadangi įstaigose trūkstant personalo gydytojams užkraunamas vis didesnis darbo krūvis, kai kuriose įstaigose apskritai nėra specialistų, kas lemia paslaugų prieinamumo mažėjimą pacientams, sudaro prielaidas paslaugų kokybės blogėjimui, gydytojų darbo sąlygų bloginimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. numatyta, kas kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 28. p. numato, kad gerbdamas įstatymus ir kitų teisės aktų reikalavimus, gydytojas turi teisę siūlyti juos keisti, taip pat turi teisę reikalauti keisti individualius teisės aktus, jei jų nuostatos prieštarauja pacientų interesams ar varžo gydytojo profesinę autonomiją.

Atkreipiame Komiteto dėmesį, kad siekiant įstatymo pakeitimai priimti įgyvendinti Lansarotės konvencijos nuostatas bei užtikrinant vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, tačiau Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos, kurios reikalauja turėti QR kodą, įsigaliojusios nuo 2024 m. lapkričio 1 d., susidarė situacija, kad asmuo bet kada gyvenime padaręs ne seksualinį nusikaltimą, tačiau atitinkantį tyčinio sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo apibrėžimą arba teistas dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, niekada gyvenime nebegali /nebegalės vykdyti jokios savanoriškos veiklos, atlikti praktikos ar stažuotis sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Kaip matyti iš minėtos formuluotės 30 str. 1 d. 1 punkte, draudimas dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose taikomas nepriklausomai nuo to, ar šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, kaip yra numatyta 30 str. 1 d. 2 p.-4 p.

Atkreipiame Komiteto dėmesį, kad beveik visos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, įmonės ir organizacijos, išskyrus tas, kurios teikia paslaugas išimtinai tik suaugusiems (kurių yra itin mažai), turi patikrinti visi asmenis, nepriklausomai nuo jų darbo / kitos veiklos pobūdžio, ir nustačius, kad asmuo kada nors gyvenime buvo teistas už nusikaltimą, nesusijusį su vaikais ir ne seksualinio pobūdžio, t.y. bet kokį tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą neteks teisės dirbti sveikatos priežiūros paslaugų srityje veikiančioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, nepriklausomai nuo to, kad teistumas panaikintas ar išnykęs, nesvarbu, kad pavyzdžiui, veika buvo padaryta ir asmuo nuteistas prieš 30 ar daugiau metų ir pan. Pažymėtina, kad tokie asmenys būti nepagrįstai nubausti antrą kartą, taip pat, tai sukeltų nepagrįstas neigiamas pasekmes ir paslaugų prieinamumui, nes ir taip trūkstant darbuotojų, nemažas procentas netektų teisės dirbti, kadangi draudimas taikomas ir asmenims, atleistiems nuo atsakomybės dėl įvairių pagrindų.

Tai reiškia, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, įmonės ir organizacijos turės atleisti ir negalės įdarbinti asmenų, kurie kada nors buvo ar bus nuteisti padarę bet kokią tyčinę veiką, atitinkančią sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo požymius ir nesvarbu, kad ta veika nesusijusi su vaikais ar seksualiniu apsisprendimu . Tai apima gydytojus, taip pat, visą kitą personalą, kuris net neturi tiesioginio kontakto su vaikais, kas lemia / lems didžiulį darbuotojų trūkumą, kadangi Lietuvoje yra didelis trūkumas darbuotojų dirbti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, o dėl darbuotojų trūkumo jau dabar įvairių sričių gydytojai, slaugytojai, kitas personalas, paslaugas teikia keliose įstaigose, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikimo prieinamumui užtikrinti trūksta apskritai personalo.

Atkreipiame Komiteto dėmėsį, kad sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose nurodytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. numatytas draudimas turėtų būti taikomas tik asmenims, teistiems už nusikaltimus prieš vaikus – susijusius su vaikais ir tai būtų suprantama, atsižvelgiant į tokio draudimo tikslą, t.y. apsaugoti vaikus. Dabar numatytas perteklinis draudimas sudaro prielaidas ilgametę darbo patirtį turinčių specialistų, ypač, gydytojų, šiuo metu teikiančių ir toliau turinčių galimybę teikti paslaugas, praradimui, kadangi šie emigruos į kitas šalis negalėdami teikti paslaugų čia nuo 2025 m. balandžio 30 d. Pažymime, kad pagal esamą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. 1 p. formuluotę, draudimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas turi tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas problemas Lietuvos gydytojų sąjunga palaiko Seimo nario Igno Vėgėlės registruotų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-147, Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-149 ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo Nr. XI-1503 1 ir 6 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XVP-148 pakeitimus ir teikia siūlymą detaliau patikslinti asmenų, kuriems taikomas draudimas dirbti su vaikais, ratą (priedas Nr.1).

Pridedama: 2 lapai (Lietuvos gydytojų sąjungos siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-147 redakcija).

L ietuvos gydytojų sąjunga – profsąjunginė savaveiksmė ir savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti apie 70 procentų Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

[1] https://sam.lrv.lt/lt/news/mediku-trukumui-mazinti-parengtas-veiksmu-planas/

Mokslas - kur kas daugiau nei tik ekonominėė nauda

Thu, 06 Mar 2025 13:04:11 GMT

Atnaujinta GMP teikimo tvarka

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 06 Mar 2025 10:26:32 GMT

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) pradeda teikti paslaugas atnaujinta tvarka.

Lyginant su ankstesniu reglamentavimu, pasikeitimai liečia detalesnį pacientų būklės aprašymą. Toks detalumas leis GMP dispečeriams priimant skambutį tiksliau identifikuoti pagalbos poreikį. Tarnyba tikisi, kad tai padės vienodinant GMP pagalbos reagavimo laiką visoje Lietuvoje, padidins skubios pagalbos rezultatyvumą ir efektyvumą bei leis plėtoti Tarnybos konsultacinę veiklą.

Skambučio metu GMP dispečeris, išklausęs ir surinkęs informaciją apie pacientą, taip pat įvertinęs jo būklę pagal gyvybinius parametrus telefonu, priskiria iškvietimą atitinkamai reagavimo kategorijai arba pataria dėl tolimesnio gydymo plano, siekdamas suteikti geriausią įmanomą pagalbą pacientui.

GMP iškvietimai skirstomi į keturias reagavimo kategorijas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklės sunkumą:

I reagavimo kategorija – skubus iškvietimas

Atvykimo laikas:

Miesto teritorijoje – iki 15 min.
Kaimiškoje teritorijoje – iki 25 min.
Klinikinės mirties atvejais, įvykusiais liudininkų akivaizdoje, siektinas atvykimo laikas – iki 10 min.

Šiai kategorijai priskiriami:

Sąmonės sutrikimas
Gausus, nesustabdomas kraujavimas
Pasunkėjęs kvėpavimas
Sunki alerginė reakcija
Staiga atsiradęs paralyžius
Regos ar pusiausvyros sutrikimas
Ūmus krūtinės skausmas
Traukuliai
Diabeto komplikacijos su sąmonės sutrikimu
Nėštumo ar gimdymo komplikacijos
Ūmus psichikos sutrikimas
Sunki trauma
Masinė nelaimė
Stiprus skausmas
Vaikų karščiavimas, kuris nepraeina vartojant karščiavimą mažinančius vaistus

II reagavimo kategorija – atidedamas iškvietimas

Atvykimo laikas: iki 60 min.

Šiai kategorijai priskiriami:

Netrauminis nugaros skausmas
Nepavojingos kūno srities sužalojimai
Buvęs sąmonės sutrikimas ar traukuliai, kurie šiuo metu nepasireiškia
Karščiavimas:
Suaugusiesiems – daugiau nei 39 °C
Vaikams – daugiau nei 38 °C (išliekantis ilgiau nei 24 val. , nepaisant vartojamų temperatūrą mažinančių vaistų)
Širdies veiklos sutrikimai, kai širdies dažnis yra 50–130 k./min.
Vidutinio stiprumo skausmas
Specializuoti ir nespecializuoti pervežimai esant stabiliai paciento būklei

III reagavimo kategorija – peradresuojamas iškvietimas

Po pokalbio skambutis peradresuojamas kitoms institucijoms ar tarnyboms.

Šiai kategorijai priskiriami:

Pacientai, kuriems, įvertinus jų būklę, siūloma kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ASPĮ) arba skubios pagalbos skyrių
Atvejai, kai girtaujantys ar triukšmaujantys asmenys nukreipiami policijos pareigūnams

IV reagavimo kategorija – patariamasis iškvietimas

Pokalbio metu pacientas konsultuojamas GMP dispečerio arba kito sveikatos priežiūros specialisto. Šiais atvejais GMP brigada nesiunčiama .

Svarbu!

Skambinantysis neturi iš anksto žinoti, kuriai kategorijai priskiriama paciento būklė. Kategoriją nustato GMP dispečeris, išsamiai įvertinęs situaciją ir surinkęs reikiamą informaciją.

Su naujuoju Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo aprašu galite susipažinti ČIA .

Seime siūlymas ASPĮ vadovus antrai kadencijai skirti be konkurso

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 20 Feb 2025 10:57:31 GMT

Seimo narė Jurgita Šukevičienė užregistravo pakeitimų projektą, kuriuo siūlo keisti nuostatą dėl sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo antrai kadencijai.

Įstatymo Projektu siūloma įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigos vadovas antrai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, jeigu kiekvienais pirmosios kadencijos metais jo vadovaujama viešoji įstaiga pasiekė privalomus rodiklius.

„Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Projektu siūlome įtvirtinti galimybę, pasibaigus pirmajai penkerių metų kadencijai, atsižvelgiant į darbo rezultatus, vadovą be konkurso skirti antrai penkerių metų kadencijai. Sprendimas dėl įstaigos vadovo skyrimo antrai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki vadovo kadencijos pabaigos“, – paaiškina J. Šukevičienė.

„Kitoms įstaigoms (pavyzdžiui, kultūros, švietimo) leidžiama be konkurso skirti vadovą dar vienai kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Siūlome tokią tvarką taikyti ir sveikatos priežiūros įstaigoms“, – komentuoja J. Šukevičienė.

„Žvelgiant į dabartinę sveikatos sistemos situaciją, akivaizdu, kad vadovaujant įstaigai reikia daug įdirbio, kol įgyvendinami didesni pokyčiai. Tęstinumo ir stabilumo požiūriu dabartinė tvarka kelia daug abejonių. Geriems vadovams reikia suteikti galimybę tęsti darbus“, – įsitikinusi parlamentarė.

„Gerai dirbantys įstaigų vadovai galės nuosekliai siekti užsibrėžtų ilgalaikių tikslų. Norint įgyvendinti reikšmingus pokyčius, reikia laiko“, – pabrėžia Seimo narė J. Šukevičienė.

Siūloma keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą. Projektu siūloma suvienodinti visų viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų galimybes tęsti darbą.

Pagal Elta

Ką žada naujoji Vyriausybė

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 20 Feb 2025 08:37:18 GMT

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ir pristatė naujosios Vyriausybės programos prioritetus sveikatos srityje.

„Sveikata yra kasdienio gyvenimo resursas, o ne prabangos prekė, skirta tik turtingiems ir išsilavinusiems Lietuvos gyventojams. Būti geros sveikatos ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas yra fundamentinė žmogaus teisė. XIX Vyriausybės programos prioritetuose sveikatos srityje akcentuojama labiausiai rūpimi klausimai: medikų pritraukimas ir darbo sąlygų gerinimas, eilių mažinimas ir paslaugų kokybės gerinimas, visuomenės sveikatos stiprinimas bei sveikatos gyvensenos skatinimas, inovacijų diegimas sveikatos sektoriuje. Taip pat akcentuota gyventojų psichikos sveikatos stiprinimo svarba, sveikatos sektoriaus pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir kitoms grėsmėms. Rengdama programos įgyvendinimo planą ministerija partnerius kvietė teikti pasiūlymus. Nors pateikimo terminas buvo gan trumpas, kvietimas sulaukė susidomėjimo – gauti 54 pasiūlymai. Tai rodo sveikatos klausimų aktualumą. Daugiau kaip 50 proc. šių pasiūlymų SAM buvo panaudota įgyvendinant programos planą“, – programos pristatyme savivaldybių merams teigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje SAM komanda (ministrė M. Jakubauskienė, viceministrai Jelena Čelutkienė, prof. Laimutė Vaidelienė, Daniel Naumovas, taip pat ministrės patarėjai Neringa Grigutytė ir Skirmantas Krunkaitis) pateikė informaciją apie Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano projektą ir projektus sveikatos apsaugos srityje.

Ministrė parlamentarams pristatė šešis prioritetus.

Pirmas – sveikatos priežiūros sistemos žmogiškųjų išteklių pritraukimas, finansavimo ir darbo sąlygų gerinimas.
Antras – viešojo sveikatos sektoriaus tolygaus paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas.
Trečias – visuomenės sveikatos priežiūros ir saugos gerinimas vykdant sveikatos stiprinimą ir rizikos veiksnių prevenciją bendruomenėse.
Ketvirtas – inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra.
Penktas – žmogaus teisių principais grįstos psichikos sveikatos bei psichologinės gerovės stiprinimas.
Šeštas – sveikatos priežiūros sistemos pasirengimas civilinėms ir kitoms grėsmėms.

Viceministrė J. Čelutkienė priminė, kad pirmasis prioritetas skirtas žmogiškiesiems ištekliams. Anot jos, gerai žinome apie specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą regionuose. Pirmasis tikslas yra įtraukti daugiau specialistų į rinką. Tai būtų noras pritraukti tuos, kurie yra išvykę, t. y. iš diasporos, taip pat tuos specialistus, kurie yra „neaktyvūs“, pasitraukę iš sveikatos apsaugos sektoriaus, ir trečias rezervas – užsieniečiai. „Žadame imtis veiksmų pritraukti šiuos visus specialistus, užtikrinti jų sklandų kvalifikacijos pripažinimą ir įdarbinimą šalies sveikatos priežiūros įstaigose. Tai numatyta iki 2028 m. III ketvirčio. 2027 m. pabaigoje numatoma sukurti ir įdiegti sveikatos specialistų kompetencijų matricą, įgalinimo pritraukimo į regionus ir išlaikymo modelį, užtikrinant poreikius atitinkantį medicinos darbuotojų įdarbinimą. Kalbant apie artimiausius uždavinius, įgyvendinant pirmąjį prioritetą iki 2026 m. pabaigos, konsultuojantis su socialiniais partneriais, planuojama peržiūrėti medikų darbo užmokesčio, darbo krūvio ir priedų politiką (įskaitant tobulėjimo, papildomų kompetencijų įgavimo skatinimą), darbo sąlygas, socialines garantijas, psichologinės gerovės užtikrinimo veiksmus, parengti reikalingus teisinio reglamentavimo pokyčius ir pasiekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių viešajame sektoriuje, darbo užmokesčio didėjimą. Jau šių metų trečią ketvirtį numatoma parengti ir priimti Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus, užtikrinančius sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų PSDF lėšomis, teikimą be papildomų paciento mokėjimų, ir atnaujinti įkainių skaičiavimo metodiką (tai jau antrasis prioritetas). Vienas naujosios SAM vadovybės prioritetinių punktų yra siekis, kad, kalbant apie viešąjį sektorių, visos paslaugos, kurios yra teikiamos PSDF lėšomis, būtų teikiamos be jokių papildomų paciento priemokų. Šiame pirmajame veikos prioritete bus siekiama padidinti valstybės lėšomis finansuojamų rezidentūros studijų ir slaugos studijų vietų skaičių, ypatingą dėmesį skiriant regionų specialistų poreikiui“, – parlamentarams aiškino viceministrė J. Čelutkienė.

Ji komiteto posėdyje priminė, kad naujoji Vyriausybė taip pat planuoja plėsti pagalbinio apvaisinimo galimybes. „Tą įstatymą norime praplėsti, padidinti indikaciją, kad visoms nevaisingoms moterims būtų prieinama šita pagalba, ir su tuo siejame didėjantį gimstamumą Lietuvoje. Šio įstatymą papildymą norima atlikti iki 2026 m. ketvirto ketvirčio“, – pabrėžė viceministrė.

Viceministrė L. Vaidelienė sakė, kad visuomenės sveikatos priežiūrai skirtos prioritetas susideda iš 10 punktų. Ji teigė, kad planuojama plėsti ir diegti naujas kompleksines sveikatos stiprinimo paslaugas rizikos grupių asmenims. „Visuomenės sveikatos priežiūroje bus dirbama trimis kryptimis: sveikatos stiprinimas, profilaktika ir apsauga. Priemonės yra susijusios su šiomis kryptimis. Sveikatos stiprinimas ir profilaktika. Tai – plėsti ir diegti naujas kompleksines sveikatos stiprinimo paslaugas rizikos grupės asmenims. Kalbama apie lėtinėmis, onkologinėmis, širdies kraujagyslių ligomis sergančius pacientus, taip pat vyresnius nei 65 metų žmones. Planuojama pirminiame lygyje teikti informacines paslaugas, jei bus rizikos veiksnių. Sakysime, nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis, tad pacientą siunčiame išklausyti kurso, susipažinti su mitybos rekomendacijomis. Tai planuojama daryti pačiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, kad būtų kuo patogiau pacientams.

Antroji veikla skirta bendruomenėms, mokykloms, darbovietėms, kitiems socialiniams partneriams. Diegiant sveikų bendruomenių tinklą, sveikų mokyklų projektas yra prasidėjęs. Jį taip pat planuojama toliau plėsti, bet šį kartą bus labiau orientuojamasi į darbovietes, bendruomenes. Bus sukurtos tam tikros rekomendacijos. Koordinatoriai padės įgyvendinti, konsultuos, kaip tai padaryti įvairiais sveikatos aktualiais klausimais. Ta veikla buvo pradėta anksčiau. Manome, kad ji plėsis ir bus tinkama įvairioms bendruomenėms.

Trečia veikla skirta sveikatos raštingumui didinti. Ne mažiau kaip 20 proc. gyventojų galės pagilinti žinias tokiose srityse kaip skubi pagalba, nes ta tema domimasi ir yra poreikis. Antra tema galėtų būti burnos higiena. Kai kurias temas bus galima plėsti, norime supažindinti visuomenę su aktualiais visuomenės sveikatos klausimais.

Ketvirtoji tema – specialistų kvalifikacija. Planuojama, kad apie 2 tūkst. sveikatos specialistų bei apie 3 tūkst. ar daugiau šeimos gydytojų galės pagilinti žinias ir kelti kvalifikaciją visuomenės sveikatos srityse. Numatoma toliau vykdyti ir plėsti šeimos sveikatos ir pozityvios tėvystės stiprinimo programas, įtraukiant nemažai asmenų į šeimos ryšių stiprinimą ir vaikų socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo veiklas.

Norima visuomenei diegti naujas žinias apie mitybą. Tai būsima sveikatos biurų veikla. Antimikrobinio valdymo priemonių valdymas – labai aktuali šių dienų tema. Seksime, kad 85 proc. stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų būtų įdiegtos antimikrobinio atsparumo valdymo programos. Aštuntoji veikla – visuomenės informavimo kampanijos apie vakcinacijos svarbą ir vakcinacijos prieinamumo didinimo priemones. Bus didinama vaikų vakcinacijos apimtis 2–5 proc. Devintąja priemone norima įveiklinti elektromagnetinės spinduliuotės matavimų ir prognozavimo sistemą, didinti gyventojų informuotumą apie elektromagnetinio lauko lygius aplinkoje. Ir paskutinė priemonė – tai kvapų monitoringo sistemų diegimas“, – su planais gerinti visuomenės sveikatos priežiūrą ir saugą parlamentarus supažindino sveikatos apsaugos viceministrė L. Vaidelienė.

Vis daugiau dėmesio sulaukia inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra. Viceministras D. Naumovas pristatydamas naują veiklos prioritetą pabrėžė, kad jau dabar sveikatos priežiūroje yra taikomi įvairūs dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, tačiau tai dar nereglamentuota. SAM iki 2026 m. IV ketvirčio numato identifikuoti ir panaikinti teisės aktų apribojimus, trukdančius plačiau taikyti DI sprendimus sveikatos priežiūros srityje, atsižvelgdama į pažangią ES ir trečiųjų šalių teisinio reglamentavimo praktiką.

„DI sveikatos priežiūros įstaigose yra jautriausias ir etiškai skaudžiausias klausimas, nes mes nežinome, kas bus atsakingas, jei bus padaryta klaida – tiekėjas, DI įrankio gamintojas ar gydytojas, sveikatos priežiūros sistema. Taip pat norime paskatinti sveikatos priežiūros įstaigas plačiau naudoti DI įrankius, pasidalinti gerąja praktika su kitomis įstaigomis“, – sakė D. Naumovas.

Jo teigimu, būtina sutvarkyti ir elektroninių pacientų ligos istorijų duomenis. „Kiekviena įstaiga turi skirtingą standartizacijos ir struktūrizacijos schemą. Žinome, kad skirtingose ligoninėse tie patys duomenys yra skirtingai koduojami, struktūrizuojami. Jei norime analizuoti duomenis, turime bent jau įdegti vieną standartą. Prioritetas – didžiausiu mirtingumu pasižyminčių ligų (širdies ir kraujagyslių, vėžio) duomenų sutvarkymas, standartizavimas“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministras.

Jis tikino, kad bus siekiama mažinti biomedicininių tyrimų perdėtą reguliavimą, plėtoti personalizuotą mediciną, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos paskirtinę programą, įsteigiant jungtinius specialybinius klinikinių tyrimų kompetencijos tinklus, siekiant LSNN asmens sveikatos priežiūros įstaigų įsitraukimo į tarptautinių klinikinių tyrimų asociacijų veiklą: „Bus programa mokslininkams, kurioje numatomas didelis finansavimas moksliniams tyrimams, susijusiems su personalizuota medicina.“

D. Naumovo teigimu, SAM siūlo plėtoti biobankų veiklą ir pažangios terapijos paslaugas, įgyvendinant infrastruktūros palaikymo ir žmogiškųjų išteklių stiprinimo projektus, nes Lietuva Vidurio ir Rytų Europoje pirmauja ląstelių terapijos srityje, tą pažangą reikėtų plėsti. Pasak jo, siekiama, kad sėkmingiausi projektai būtų tęsiami. „Turime didžiulę bėdą, kad inovatyvūs vaistai į Lietuvą neateina, o jeigu ateina, jiems nebūna pritariama ir jie nebūna kompensuojami. Turimas sveikatos technologijų vertinimo mechanizmas, socialinių partnerių nuomone, tinkamai neveikia, todėl su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba sieksime jį peržiūrėti, kad nebūtų tiek daug biurokratijos, nes personalizuotos medicinos, inovatyvių vaistų patvirtinimas Lietuvoje yra gerokai mažesnis negu ES ar net kaimynėje Lenkijoje“, – konstatavo D. Naumovas.

Anot jo, planai parengti ir priimti teisės aktų pakeitimus, siekiant užtikrinti socialiniu sutarimu grįstą, geresnį kompensuojamųjų, įskaitant skirtų labai retoms ligoms gydyti, vaistų prieinamumą ir vardinių vaistinių preparatų prieinamumą leis efektyviau valdyti ir vaistinių preparatų trūkumą.

Psichikos sveikatos srityje ir pasitelkdama kitas priemones naujoji valdžia sieks pažaboti elektroninių cigarečių vartojimą. Ministrės patarėja N. Grigutytė komiteto posėdyje priminė, kad kalbama apie vienkartinių elektroninių cigarečių patrauklumo mažinimą, o gal net ir draudimą, kiek tai bus įmanoma. Taip pat galvojama apie kovą su priklausomybėmis nuo mobiliųjų telefonų. „Mes galvojame, kad mobiliųjų telefonų naudojimas irgi yra vienas iš priklausomybės dalykų. Todėl norime inicijuoti, kad bent jau mokykloje pamokų metu, taip pat per pertraukas mokiniai nesinaudotų mobiliaisiais telefonais“, – parlamentarams aiškino N. Grigutytė.

Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas S. Krunkaitis informavo, kaip ruošiamasi įvairaus tipo grėsmėms nacionaliniam saugumui. Pasak jo, dabar reikia ministerijoms sutarti dėl atskaitomybės zonų, apsibrėžti, kaip kas veiks ir įgyvendins veiksmus. „Turime paruošti algoritmą, kaip įvairių grėsmių metu veiks vaistinės. Kokia yra sąveika ir veiksmai vaistinių, kokia yra sąveika ir veiksmai pirminės grandies. Čia kalbama apie slaugytojus, šeimos gydytojus ir kitus pirminės grandies specialistus. Turime apsibrėžti mūsų veikimo būdus įvairių grėsmių metu“, – teigė S. Krunkaitis.

Jo teigimu, galvojama ir apie infrastruktūros paruošimą. „Pirma, turime, remdamiesi kariniu patarimu, atlikti mūsų sveikatos apsaugos sistemos inventorizaciją ir kryptingai nukreipti išteklius į svarbesnes gydymo įstaigas, kurios sugertų krūvį X atvejo metu. Remdamiesi šiuolaikinio karo pamokomis, kalbant apie Siriją, lzraelį ir Ukrainą, matome, kad fokusas eina į decentralizaciją, ir tai, kad turime turėti omenyje regionines ligonines, kad jos sugertų tam tikrą problemos krūvį. Šia kryptimi dėliojame mintis. Turime higieninius užmojus, kalbant apie generatorius ligoninėms, vandens gręžinius, šilumos užtikrinimą, elektrą, ryšius. Tam finansavimas yra iš Pažangos priemonių. Taip pat bus ruošiamas personalas. Tai ir visuomenės pirmosios pagalbos mokymas, taip pat visų grandžių medikų rengimas. Pavyzdys turėtų būti toks: 28 medikai, rišantis prie 14 traumų centrų, turi turėti ypač gilias žinias, su kovine patirtimi, kaip reikia tvarkytis vykdant vadybą karo ir ekstremaliosios situacijos metu. Tam turi būti aiškūs algoritmai“, – teigė ministrės patarėjas S. Krunkaitis.

Komiteto nariai SAM vadovybės komandos nariams pateikė klausimų bei pasiūlymų, kaip geriau ir efektyviau visuomenei pateikti XIX Vyriausybės programos prioritetus, skirtus sveikatos apsaugos sistemai.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Valstybės apdovanojimai gydytojams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 18 Feb 2025 09:01:01 GMT

Valstybės atkūrimo proga Prezidento dekretu apdovanota per 70 Lietuvos Respublikai nusipelniusių žmonių. Valstybės apdovanojimais pagerbti gydytojai.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo gydytoją psichiatrą dr. Emilį Subatą . Jam apdovanojimas skirtas už nuopelnus kuriant priklausomybių gydymo sistemą Lietuvoje. „Gydytojų žinios“ primena, kad nusipelnęs Lietuvos gydytojas E. Subata priklausomybių ligoms gydyti skyrė 30 metų. Gydytojas psichiatras iš įvairių pasaulio šalių Lietuvos žmonėms nuolat vežė pažangiausias sveikimo programas, metodines gaires, edukacines švietimo sistemas. Nuo 1992 m. gydytojas dirbo Vilniaus priklausomybės ligų centre, jo dėka pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje psichoterapijos programa, skirta asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, sudaryta pagal Minesotos (JAV) modelio pavyzdį. 2001 m. gydytojo E. Subatos iniciatyva Vilniuje buvo įkurtas dienos centras jauniesiems narkomanams. E. Subata daug metų vadovavo Respublikiniam priklausomybės ligų centrui. 2001 m. už nuopelnus sveikatos apsaugai vilniečiai jį pagerbė Šv. Kristoforo statulėle. Ją atsiimdamas dr. E. Subata kalbėjo: „Vilniuje gimiau, čia gyvenu. Vilnius man ypatingas miestas, todėl šis apdovanojimas labai mielas ir garbingas.“

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi pagerbta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, gydytoja akušerė Kristina Jarienė. Jai apdovanojimas skirtas už ilgametę profesinę veiklą ir reikšmingą indėlį kuriant pagalbos sistemą. Profesorė vadovauja visuomeninės organizacijos prie Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcijai. Jos veiklos tikslas – mokslu patvirtintos informacijos sklaida tarp medikų, visuomenės ir sprendimus priimančių institucijų. Gimdos kaklelio vėžys šiuo metu pasaulyje yra antra pagal dažnumą onkologinė liga (po krūties vėžio) bei trečia pagal mirštamumą.

Prof. K. Jarienės vadovaujama sekcija organizuoja edukacinius renginius įvairių specialybių medikams bei visuomenei, propaguodama modernias priemones ir technologijas kovai su gimdos kaklelio vėžiu, skatina tarpdisciplininius ryšius, siekia ugdyti tarptautinio lygio jaunus mokslininkus. Jau tapo tradicija kasmet Lietuvoje organizuoti renginius Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos srityje. Į renginius kviečiami akušeriai, ginekologai, onkologai, šeimos, laboratorinės diagnostikos gydytojai ir laborantai, pediatrai, slaugytojai, visuomenės sveikatos specialistai, taip pat gydytojai rezidentai ir studentai. Gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcija ne tik aktyviai bendrauja su tarptautinėmis organizacijomis, bet ir skleidžia visuomenei prieinamą aiškiai pateiktą mokslo įrodymais grįstą informaciją.

Tokiu pat apdovanojimu – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi – pagerbta ir Klaipėdos socialinės pagalbos vadovė, vaikų gydytoja Dalia Puidokienė . Ji – egzistencinės krypties terapeutė, mokslų daktarė. Apdovanota už reikšmingą indėlį kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, seksualiniu smurtu, prekyba žmonėmis, siekiant lyčių lygybės, aktyviai plėtojant pagalbos sistemą ir visuomenės švietimą.

Sveikiname!

DĖL PREPARATŲ, KURIŲ SUDĖTYJE YRA LISDEKSAMFETAMINO, RECEPTŲ IŠRAŠYMO, IŠDAVIMO IR PLATINIMO

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 03 Feb 2025 09:24:10 GMT

Informuojame, kad 2025 m. sausio 29 d. įsigaliojo 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) pakeitimas, kuriuo buvo pakeistas II sąrašas „Narkotinės ir pasichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ [i] įtraukiant į jį medžiagą lisdeksamfetaminą (lisdexamfetamine).

Atkreiptinas dėmesys, kad lisdekamfetamino vaistinis preparatas nuo 2023 m. kovo 7 d. yra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre (Adixemin 20 mg / 30 mg / 40 mg / 50 mg / 60 mg / 70 mg kietosios kapsulės) ir š iuo metu yra tiekiamas Lietuvos rinkai.

Nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos:

1. sveikatos priežiūros specialistas, norėdamas išrašyti lisdeksamfetamino vaistinį preparatą, turi vadovautis Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112, nuostatomis, reglamentuojančiomis narkotinių vaistinių preparatų išrašymą, t. y. atsižvelgti į narkotinių vaistinių preparatų receptų išrašymui taikomus reikalavimus.

2. vykdyti farmacinę veiklą su šiuo vaistiniu preparatu galės tik tos vaistinės ir didmeninio platinimo įmonės, kurios pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą turi išduotą licenciją, atitinkamai suteikiančią teisę verstis II sąrašo narkotinių ir psichotropinių medžiagų mažmenine prekyba ar suteikiančią teisę verstis II sąrašo narkotinių ir psichotropinių medžiagų didmenine prekyba, importu ir eksportu.

Informuojame, kad numatytas pereinamasis laikotarpis:

1. Lisdeksamfetamino vaistiniai preparatai pagal receptus, išrašytus iki Įsakymo įsigaliojimo, gali būti parduodami gyventojams šių receptų galiojimo metu, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. kovo 31 d.;

2. vaistinių preparatų didmeniniai platintojai, neturintys pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis II sąrašo narkotinių ir psichotropinių medžiagų didmenine prekyba, importu ir eksportu, ir iki Įsakymo įsigaliojimo įsigiję lisdeksamfetamino vaistinių preparatų, turi teisę iki 2025 m. kovo 31 d. šiuos vaistinius preparatus tiekti:

- kitiems Lietuvos vaistinių preparatų didmeniniams platintojams ir vaistinėms, turintiems pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą teisę verstis atitinkama veikla su II sąrašo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis;

- asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.

3. vaistinės, neturinčios pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis II sąrašo narkotinių ir psichotropinių medžiagų mažmenine prekyba, ir iki Įsakymo įsigaliojimo įsigijusios lisdeksamfetamino vaistinių preparatų, turi teisę šiuos vaistinius preparatus parduoti gyventojams pagal šio rašto 1 punkte išdėstytus reikalavimus.

Tikimės sklandaus Įsakymo įgyvendinimo.

Farmacijos politikos departamento direktorė

Anželika Oraitė

[i] V-57 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl Narko...

Nacionalinis vėžio centras - Santaros klinikų filialas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 03 Feb 2025 05:27:59 GMT

2025 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas – Nacionalinis vėžio centras. Nacionalinis vėžio centras įsteigtas sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Jame pacientų lauks paprastesnė ir patogesnė kelionė diagnozuojant ir gydant vėžį. Čia bus teikiamos visapusiškos kompleksinės onkologijos paslaugos, taikoma onkogenetika pagrįsta personalizuota sveikatos priežiūra, pažangios terapijos technologijos onkologinėms ligoms gydyti, pacientams sudaromos plačios galimybės dalyvauti inovatyvių vaistų klinikiniuose tyrimuose.

„Jungtinės specialistų komandos patirtis, papildyta daugiaprofilinės universiteto ligoninės resursais, leis suteikti pacientams dar greitesnę ir visapusišką pagalbą diagnozuojant ir gydant onkologines ligas. Ši sritis reikalauja ypatingai jautraus požiūrio, inovacijų pritaikymo, išskirtinių medikų kompetencijų bei pastangų“, – sako Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė.

„Vykdant bet kokį pokytį, svarbu prisiminti, dėl ko jis daromas. Nacionalinio vėžio centro sukūrimas – tai ryžtingas įsipareigojimas mūsų šalies pacientams ir pažadas užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, grįstą naujausiais mokslo pasiekimais. Tai, ką darome šiandien konsoliduodami dviejų įstaigų pajėgumus, yra žingsniai tam, kad ateityje garantuotume geresnę ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką, integruotą gydymą, priežiūrą po jo, kad mūsų pacientams būtų užtikrinta tokia pagalba, kokią gauna kitų Vakarų valstybių – Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos – sergantieji onkologinėmis ligomis. Nacionalinis vėžio centras, siekdamas Visapusiško vėžio centro akreditacijos, privalės atitikti ypatingai aukštus tarptautinius reikalavimus ir įsitraukti į tarptautinio tinklo veiklą. Tai bus neabejotinas garantas pacientams, kad jie sulauks efektyviausio, naujausiais mokslo bei technologijų pasiekimais grįsto gydymo bei priežiūros“, – pabrėžia Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

Svarbiausias Nacionalinio vėžio centro tikslas – maksimali nauda pacientams

Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos ir onkohematologijos veiklas, sujungtos ir abiejų įstaigų medicinos profesionalų ilgametės kompetencijos.

„Konsolidavus abiejų įstaigų klinikines veiklas, resursus bei kompetencijas, bus užtikrinta daugiadalykė 24/7 pagalba visomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Pagerės onkologinėmis ligomis sergančių pacientų diagnostikos, gydymo ir priežiūros kokybė, padidės technologijų bei inovacijų prieinamumas pacientams, augs onkologijos srities mokslinės veiklos vystymo galimybės, apjungti abiejų, iki šiol buvusių atskirų, įstaigų mokslo veiklos rezultatai bus diegiami Nacionalinio vėžio centro klinikinėje veikloje. Įstaigų klinikinės veiklos sujungimas sukuria tvirtą ir tvarų pagrindą siekiant įgyvendinti svarbiausius tikslus– didinti onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kompleksinių integruotų paslaugų prieinamumą, mažinti eiles ir užtikrinti sklandų ir koordinuotą paciento kelią nuo diagnozės, gydymo iki ilgalaikės jo sveikatos stebėsenos“, – pasakoja doc. dr. V. Pečeliūnas.

Vadovui antrina asociacijos Kraujas pirmininkė Ieva Drėgienė, kuri akcentuoja, jog tiek pacientų atstovai, tiek Nacionalinio vėžio centro kolektyvas siekia to paties tikslo – sukurti modernų, inovatyvų ir visapusišką vėžio centrą, kuris įkūnytų šiuolaikinės onkologijos viziją – kai profesionalumas, mokslo pasiekimai ir žmogiškasis rūpestis susilieja į vieną visumą kurios kertinis akmuo – į pacientą orientuota priežiūra.

„Nacionalinio vėžio centro įsteigimas atveria naujas galimybes onkologiniams pacientams. Vienas iš svarbių pokyčių – vienoda prieiga prie sveikatos duomenų visiems onkologiniams pacientams. Internetinė paciento kortelė taps prieinama visiems onkologiniams pacientams. Tai ne tik patogus technologinis sprendimas, bet ir svarbi psichologinė parama – pacientai jaučiasi labiau įsitraukę į gydymo procesą, mažėja jų nerimas dėl nežinomybės, didėja pasitikėjimas gydymu. Centro įkūrimas atveria platesnes galimybes pacientams dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir gauti pažangiausią gydymą. Pacientams taps prieinami dar platesni diagnostikos metodai ir šiuolaikiniai onkogenetiniai tyrimai, užtikrinantys mokslu grįstą gydymo taktiką, o tai reikšmingas postūmis link personalizuoto gydymo, kuris leis pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palankesnės ligos prognozės. Sujungus informacines sistemas, pacientų registracija tiek radiologiniams tyrimams, tiek spinduliniam gydymui taps sklandesnė ir aiškesnė. Tai ne tik supaprastins paslaugų gavimą, bet ir sumažins administracinę naštą tiek pacientams, tiek medicinos personalui”, – vardija I.Drėgvienė.

Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad pacientams, kurie iki šiol buvo gydomi Nacionaliniame vėžio institute, nuo sausio 1 d. niekas nepasikeitė: jie paslaugas ir toliau gauna tuo pačiu adresu (Santariškių g. 1), pas tuos pačius specialistus, paslaugoms registruojasi ta pačia tvarka tuo pačiu numeriu (+370 5 278 6711). Nuo šiol Nacionaliniame vėžio centre pacientų lauks geriau ir efektyviau organizuojama bei koordinuojama gydymo priežiūra: anksčiau Santaros klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas turėjo atskirus specialistus, dirbančius atskirose įstaigose. Įsteigus Nacionalinį vėžio centrą, abiejų įstaigų specialistai, apjungdami kompetencijas ir patirtį, galės dirbti vienoje komandoje. Tai reiškia, kad pacientai gaus visapusišką pagalbą nuo pirmojo vizito iki ilgalaikės stebėsenos.

Nacionalinis vėžio centro sukūrimas – reikšmingas žingsnis stiprinant mokslinį bendradarbiavimą

„Nacionalinio vėžio instituto klinikinės dalies integracija su Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis – reikšmingas žingsnis stiprinant mokslinį bendradarbiavimą. Pokytis, be abejo, atveria naujas praktikos galimybes ir stiprina onkologijos klausimų integraciją į Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vykdomas mokslo veiklas – nuo medicinos iki visuomenės sveikatos ir slaugos. Atsiranda galimybių mokslininkams glaudžiau bendradarbiauti, vykdyti tarpdisciplininius ir transliacinius tyrimus, siekiant kurti naujus sprendimus onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos srityse”, – apie mokslo svarbą kalba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis.

Anot Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, naujos kartos personalizuotos medicinos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro pacientams.

„Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre turime išvystytas onkogenetikos, pažangios terapijos, transplantacijų technologijas, pacientams sudarytos galimybės dalyvauti personalizuotos medicinos klinikiniuose tyrimuose, ankstyvo inovatyvių vaistų prieinamumo programose. Sukūrus Nacionalinį vėžio centrą, iki šiol tik Santaros klinikose taikytos technologijos taps prieinamos visiems Nacionalinio vėžio centro onkologiniams pacientams. Ypač svarbu, kad pagerės bendradarbiavimas tarp gydytojų, naujausių onkologijos žinių sklaida, gerės medikų kompetencija, centre atsiras galimybė vykdyti vis daugiau inovatyvių personalizuotos medicinos, pažangios terapijos klinikinių tyrimų, spartinti inovacijų prieinamumą pacientams, kas užtikrins aukštą paslaugų kokybę ir geresnius gydymo rezultatus,“ – sako prof. L. Griškevičius.

Santaros klinikų informacija

Dėmesio - duomenų saugumas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 16 Jan 2025 09:07:10 GMT

Vis dažniau pasitaiko, kad vartotojai jungiasi prie netikrų, suklastotų E. sveikatos svetainių, kviečiama visada išlikti budriais atidarant pranešimuose (el. laiškuose, SMS) esančias nuorodas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Registrų centras (RC) skatina išlikti budriais ir atkreipti dėmesį į duomenų saugumą internete

SAM ir RC primena, kad norėdami prisijungti prie esveikata.lt svetainės ir identifikuodami savo tapatybę elektroninėje erdvėje visuomet įsitikinkite, kad tai darote oficialioje svetainėje: https://www.esveikata.lt/

Rekomenduojama visą esveikata.lt adresą suvesti patiems, nesinaudojant paieškos sistema . Taip užtikrinsite tiesioginę prieigą prie svetainės ir sumažinsite riziką patekti į piktavalių sukurtą svetainę.
Atsidariusiame lange būtina atkreipti dėmesį į svetainės adresą – ar nėra taškų, brūkšnelių, papildomų raidžių, kitų simbolių ar netikslumų, įsitikinkite, kad adreso galūnė yra lietuviška (esveikata.lt).Prie adreso turi būti žyma https, kuri rodo, kad svetainė yra labiau apsaugota.
Atkreipkite dėmesį į svetainės vizualinį išdėstymą.
Taip pat visada reikia atidžiai peržiūrėti el. bankininkystės kodais tvirtinamus mokėjimus ir kitus veiksmus.
Kilus mažiausiam įtarimui rekomenduojama neatlikti prašomų veiksmų ir dar kartą įsitikinti svetainės tikrumu.
Pastebėjus netikras ir suklastotas E. sveikatos svetaines, informacija apie tai perduodama Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) , kad šios svetainės būtų užblokuotos ir gyventojai negalėtų prie jų prisijungti. Pranešti apie tai galima elektroniniu paštu cert@nksc.lt arba internetu https://www.nksc.lt/pranesti.html .

Jei nukentėjote nuo sukčių ar įtariate ketinimus sukčiauti – praneškite policijai per www.epolicija.lt arba telefonu 112.

Saugokime savo sveikatą ir savo duomenis.

SAM Komunikacijos skyrius

Sveikatos srities naujovės nuo sausio 1-osios

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 08 Jan 2025 11:21:44 GMT

Nuo 2025 metų sausio 1-os dienos sveikatos sistemos naujovės užtikrins pacientams efektyvesnę vėžio profilaktiką, o sveikatos priežiūros specialistams – geresnes kvalifikacijos tobulinimo galimybes.

Dėmesys specialistams

Įgyvendinant 2024 m. lapkritį pasirašytą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, nuo 2025 m. sausio 1 d. sveikatos sektoriaus darbuotojų, dirbančių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atlyginimai vidutiniškai padidės 10 proc.

2025 m. sausį pradės veikti sveikatos specialistų kompetencijų platforma, kuri skirta kaupti, tvarkyti ir analizuoti sveikatos priežiūros specialistų, farmacijos specialistų ir kitų sveikatinimo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo duomenis. Šis informacinių technologijų įrankis bus naudojamas siekiant nustatyti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikį ir vykdant licencijų sąlygų laikymosi priežiūrą.

Specialistai galės prisijungti prie platformos ir matyti savo kvalifikacijos tobulinimo istoriją bei pasirinkti mokymus, kurie atitinka jų profesinius poreikius. Švietimo įstaigos ir tobulinimo organizacijos pateiks informaciją apie kursus ir programas, kurios bus matomos platformoje. Joje bus įdiegta kompetencijų vertinimo funkcija, leidžianti analizuoti ir vertinti specialistų pasiekimus. Valstybinės institucijos, pvz., Higienos institutas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba galės tikrinti, kaip specialistai laikosi kvalifikacijos atnaujinimo reikalavimų. Taip pat pakeitus specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų ir vienkartinių renginių derinimo tvarką, bus užtikrinta aukštesnė specialistų kvalifikacijos tobulinimo kokybė. Į šį procesą įtrauktos specialistus vienijančios nevyriausybinės organizacijos.

Naujas ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. keitėsi pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pradės darbą tarp 7 ir 8 val. ryto. Paslaugos visa apimtimi bus teikiamos 12 val. Jei įstaigoje šeimos gydytojų darbo krūvis mažesnis nei 3 etatai, ir ji neturi galimybės dirbti 12 val. per dieną, įstaiga likusiam dienos laikui galės sudaryti sutartį su kita savivaldybėje esančia įstaiga. Šie pokyčiai užtikrins aiškesnį pacientų kelią sveikatos sistemoje ir padės pagerinti šeimos gydytojų teikiamų paslaugų prieinamumą.

Įsigaliojus numatytiems pakeitimams, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslauga (skubi ambulatorinė paslauga) ūmių būklių atveju turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas. Kartu su šeimos gydytojo ir skubios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų atstovais yra parengtas ūmių būklių, kurioms esant teikiama skubi ambulatorinė paslauga, sąrašas.

Į sąrašą įtraukiamos situacijos, reikalaujančios greito gydymo, pvz., stiprus skausmas, ilgalaikis karščiavimas, traumos, ūmios alerginės reakcijos, pykinimas ar vėmimas. Vaikams taip pat numatytos būklės, tokios kaip karščiavimas >37,8°C ilgiau nei 24 val., bėrimas, skausmas ar paviršinės žaizdos. Šis sąrašas padeda užtikrinti prioritetinį gydymą ir geresnį pacientų srautų valdymą. Paslaugos galės būti suteiktos skubiosios pagalbos kabinetuose, o tose savivaldybėse, kur tokie kabinetai nebus įsteigti – priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose.

Pokyčiai laukia ir slaugos administratorių.

Nustatyti slaugos administratorių bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. ir taikomi naujai į darbą priimamiems slaugos administratoriams, o nuo 2031 m. sausio 1 d. aukštesnius kvalifikacijos reikalavimus turės atitikti visi slaugos administratoriai. Iki šiol slaugos administratoriaus pareigas asmens sveikatos priežiūros įstaigose galėjo užimti įstaigų vadovų paskirti žmonės, kuriems išsilavinimo lygio ir profesinės patirties reikalavimai buvo žymiai mažesni ir tik rekomendacinio pobūdžio.

Siekiant užtikrinti ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ASPN) teikiančių specialistų saugumą, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja reikalavimas ASPN paslaugas teikiančias komandas aprūpinti įranga, skirta kiekvieno ASPN komandos nario buvimo vietai nustatyti. Informacija apie kiekvieno ASPN komandos nario buvimo vietą turės būti fiksuojama ir saugoma ne trumpiau kaip 12 mėn. nuo paslaugos asmeniui suteikimo, o pasibaigus šiam terminui – sunaikinama.

Sveikatos priežiūros paslaugų plėtra

Nuo 2025 metų sausio 1 d. plečiamos krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programos amžiaus ribos. Pasitikrinti dėl šios ligos bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų amžiaus (imtinai), kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas. Iki šiol ši profilaktikos programa buvo skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Mamografinis tyrimas yra veiksminga prevencinė priemonė, leidžianti anksčiau diagnozuoti vėžį ir padidinti išgydomų atvejų skaičių.

Nuo sausio taip pat keičiasi burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka, kuri padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose . Nuo šiol gydytojas odontologas arba burnos higienistas kiekvienam pacientui turės atlikti pirminę burnos patikrą ir profilaktiką. Pastebėjus pakitimus, pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams. Nustačius vėžinį susirgimą, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų.

Vasarį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus pradėtas kompensuoti naviko molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu, naviko molekulinio kariotipavimo tyrimas ir naviko genomo metilinimo tyrimas, kuriuos skirti galės šešiose onkologinių ligų klasteriui priklausančiose gydymo įstaigose dirbantys gydytojai. Skirtingai nei šiuo metu šalyje taikomi solidinių navikų genetiniai tyrimai, kuriais yra tiriami tik vienas ar keli metu. Šis tyrimas padės jautriai ir specifiškai aptikti genetinius taikinius bei kiekvienam pacientui parinkti tikslinį efektyvesnį gydymą, mažinti šalutinių poveikių riziką.

Gydytojai odontologai, baigę vientisąsias odontologijos studijas Vilniaus universitete nuo 2025 metų arba Lietuvos sveikatos mokslų universitete nuo 2026 metų, galės atlikti procedūras, susijusias su sąkandžio anomalijų gydymu, jei jų studijų metu buvo mokoma atlikti ortodontines procedūras . Tai leis daugiau gyventojų gauti reikalingą gydymą ir užtikrins platesnes ortodontinės priežiūros galimybes.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojo ministro įsakymas, kuriuo sudaroma galimybė iš esmės didinti miego apnėjos diagnostikos ir gydymo prieinamumą . Nustatyta, kad nuo sausio asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ir stacionarines antrinio lygio pulmonologijos paslaugas, turi būti polisomnografas ir atliekama polisomnografija. Iki šiol šias paslaugas privalėjo teikti tik stacionarines tretinio lygio pulmonologijos paslaugas teikiančios įstaigos. Daugiau įstaigų pradėjus teikti šią paslaugą, sutrumpės laukimo eilė polisomnografijos tyrimui.

Vairuotojo pažymėjimo galiojimo pokyčiai

Nuo sausio 1-osios, baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.

Vairuotojo sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs, arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas. Pasitikrinusiems sveikatą pas medikus žmonėms nieko papildomai daryti nereikia – „Regitra“ automatiškai gaus duomenis ir pratęs vairuotojo pažymėjimo galiojimą.

Norint sužinoti, ar medicininė pažyma yra vis dar galiojanti, tai galima padaryti vienu iš dviejų būdų:

1. Identifikavus save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“ ;
2. Suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą „Regitros“ el. sistemoje .

SAM Komunikacijos skyrius

Seimas patvirtino 2025 m. PSDF

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 10 Dec 2024 10:54:44 GMT

Gruodžio 10 d. Seimas patvirtino 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kuris yra beveik 14 proc. didesnis negu šiemet ir kurio finansavimas didinamas visoms sritims. 2025-ųjų PSDF biudžetas, palyginti su šiųmetiniu, didėja beveik 480 mln. eurų ir yra subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,94 mlrd. eurų.

70 proc. visų lėšų numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, apie 18 proc. lėšų – skirti vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, įskaitant ortopedijos technines priemones ir medicinos priemonių nuomą.

Numatyti papildomi 353 mln. eurų (15 proc. augimas), tikintis kad, didinant šeimos gydytojų komandą, suteikiame galimybę šeimos gydytojams atlikti platesnį spektrą tyrimų; peržiūrint kai kurių pagrindinių ambulatorinių paslaugų įkainius, tikimasi geresnio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo arba, kitaip kalbant, geresnio eilių valdymo. Taip pat finansai keliauja pirmines ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų komandų plėtrai.

77 mln. eurų (12 proc.) didės lėšos, skiriamos vaistų kompensavimui, daugiau dėmesio bus skiriama inovatyviems vaistams. Šiais metais į kompensavimo sistemą įtraukti 32 nauji, tarp jų ir inovatyvūs vaistai, tai yra vaistai onkologiniams pacientams, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, bei, be abejo, kitiems. Jų finansavimas turės būti užtikrintas ir 2025 metais. Kitais metais taip pat tikimasi įtraukti naujų būtinų, labai laukiamų vaistų.

2025 m. PSDF biudžeto projekte sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti skirta beveik 251 mln. eurų (47 mln. eurų arba 23 proc. daugiau nei šiemet).

Nuo sausio 1 dienos plečiamos krūties vėžio prevencinės programos amžiaus ribos (buvo nuo 50 iki 69 metų), siūloma 45–74 metų amžiaus moteris įtraukti į krūties vėžio prevencinės programos aprėptį.

Siekiant ir toliau sudaryti galimybes gydymo įstaigoms didinti jose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį, planuojama indeksuoti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Taip pat numatoma toliau plėtoti ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas, mažinant hospitalizaciją ir skatinant ambulatorines paslaugas; pradėti teikti naujas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas paslaugas.

Numatoma plėsti pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų komandas atvejo vadybininku, tobulinti pirminės odontologinės pagalbos teikimą, sudarant sąlygas gydymo įstaigoms įdarbinti daugiau burnos higienistų, tokiu būdu mažėtų vieno specialisto aptarnaujamų gyventojų skaičius, trumpėtų eilės.

Į 2025–2026 m. planus įtrauktas ir stacionarinės medicininės reabilitacijos, paliatyviosios pagalbos paslaugų bazinių kainų perskaičiavimas, siekiant atsižvelgti į didėjančias specialistų atlyginimų ir pacientų išlaikymo stacionare išlaidas.

2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui (projektas Nr. XIVP-4231(2) pritarė 109, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 3 Seimo nariai.

Kitąmet suplanuotas mažesnis fondo rezervas – 625 mln. eurų, tai sudaro apie 16 proc. viso biudžeto.

LRS informacija

Keičiasi tvarka - tikimasi, kad kardiologijos paslaugos bus arčiau paciento

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 09 Dec 2024 09:01:08 GMT

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad atnaujinta ambulatorinių kardiologijos paslaugų teikimo tvarka. Išsamias gydytojų kardiologų konsultacijas bus galima gauti arčiau namų – sveikatos centruose, o sunkiais atvejais pacientai bus siunčiami į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas.

Taip bus sudaryta galimybė trečio lygio kardiologijos paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose sumažinti eiles ir priimti daugiau pacientų, sergančių sunkiomis ligomis.

Kardiologijos ambulatorinių paslaugų teikimo apraše nustatyta, kokia įranga ir tyrimai bus reikalingi paslaugoms teikti kiekvienoje kardiologijos paslaugas teikiančioje įstaigoje. Šie reikalavimai padės užtikrinti teikiamų paslaugų tolygumą tiek miestuose, tiek regionuose.

„Kardiologinių paslaugų prieinamumas turi būti gerinamas. Kaip viena iš priemonių didinti šių sveikatos paslaugų prieinamumą bei kokybę, yra detalesnė pacientų kategorizacija, kuri padės geriau paskirstyti pacientų srautus tarp antrinio ir tretinio gydymo įstaigų, priklausomai nuo susirgimų pobūdžio. Tikiu, kad ši priemonė padės trumpinti eiles ir pacientams greičiau gauti reikalingą gydymą. Šis atnaujintas aprašas žymi pradžią kelio, kuriuo turės būti vedami ir kitų specialistų teikiamų paslaugų aprašai“, – sako laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurimas Pečkauskas.

Apraše numatyta antrinio ir tretinio lygio konsultacijų tvarka, kuri padės sutrumpinti paciento kelią gydymo įstaigoje. Apraše nurodyta, kas turės būti atlikta pacientui, siekiant, kad jis būtų išsamiai ištirtas ir gautų optimalų gydymą arčiau namų vienos konsultacijos metu.

Siekiant padėti šeimos gydytojams identifikuoti atvejus, kai dėl paciento sunkios ligos reikalinga trečio lygio kardiologo konsultacija, paslaugų teikimo tvarkos apraše nurodyti konkretūs atvejai, kai pacientas gali būti tiesiogiai siunčiamas trečiojo lygio kardiologijos paslaugoms gauti.

Tai ligos, kurioms diagnozuoti būtini įvairūs sudėtingi laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai, ekspertinė gydytojų kardiologų patirtis: dėl nustatytų retų širdies ligų, po širdies transplantacijos, kai implantuotas širdį pavaduojantis prietaisas, po kardioverterio-defibriliatoriaus iškrovos ir kitais atvejais.

Siekiant sudaryti galimybę pacientams, kurie serga greitai progresuojančiomis ligomis, gauti savalaikę pagalbą ir gydymą, paslaugų teikimo tvarkos apraše numatyti atvejai, kai pacientas turi būti konsultuojamas tiek antrinio lygio, tiek tretinio lygio paslaugas teikiančio gydytojo kardiologo skubos tvarka. Šiais atvejais pacientams paslaugos turi būti suteikiamos ne vėliau kaip per 14 d. po siuntimo išdavimo. Įstaigos vadovai turės numatyti kardiologijos paslaugų teikimo organizavimo tvarką, kad pacientams paslaugos skubos tvarka būtų suteiktos.

Atsižvelgiant į standartizuotos antrinio ar tretinio lygio gydytojo kardiologo paslaugos turinį, iki šio įsakymo įsigaliojimo Valstybinė ligonių kasa prie SAM numato peržiūrėti ir kardiologijos paslaugų įkainius.

Šie pakeitimai buvo derinami su Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, VšĮ Klaipėdos universiteto ligonine ir kitomis pagrindinėmis šalies ligoninėmis, taip su Valstybine ligonių kasa prie SAM.

Tvarka visoje Lietuvoje įsigalios nuo 2025 m. gegužės 25 d.

SAM informacija

Premjeras G. Paluckas siūlo kandidatę į ministro postą

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 28 Nov 2024 05:44:48 GMT

Į sveikatos apsaugos ministrus siūloma Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė doc. Marija Jakubauskienė.

Docentė yra VU Medicinos fakulteto mokslininkė, kurios mokslinių tyrimų sritys ir interesai apima visuomenės sveikatą ir epidemiologiją, visuomenės psichikos sveikatos temas, gyventojų sveikatą lemiančių veiksnių ir intervencinius tyrimus, sveikatos inovacijų kūrimą, sveikatos paslaugų ir sveikatos sistemos tyrimus. Doc. M. Jakubauskienė nuo 2020 m. yra Europos Visuomenės sveikatos asociacijos (EUPHA) Visuomenės psichikos sveikatos sekcijos prezidentė ir tarptautinio mokslo komiteto narė. M. Jakubauskienė taip pat yra Europos komisijos mokslinių tyrimų ekspertė. Dvi kadencijas doc. dr. M. Jakubauskienė buvo VU Centrinės akademinės etikos komisijos narė ir vicepirmininkė. M. Jakubauskienė yra ir VU Verslo mokyklos Verslo administravimo (MBA) Antreprenerystės ir inovacijos studijų programos magistrė, aktyvi sveikatos inovacijų ir giliųjų technologijų (angl. deep tech) inkubavimo ir akceleravimo programų dalyvė bei komandų vadovė. 2023 m. išrinkta geriausia VU Medicinos fakulteto dėstytoja.

Jei Lietuvos prezidentas patvirtins šią kandidatūrą, tai doc. Marija Jakubauskienė bus 22 Sveikatos apsaugos ministrė nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio.

Nuotrauka ir naudota informacija VUMF

Vaikų gastroenterologija ir mityba 2024

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 11 Nov 2024 09:51:26 GMT

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos konferencija

„Vaikų gastroenterologija ir mityba 2024“

2024 m. lapkričio 15 d.

Konferencija vyks nuotoliniu būdu. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistėms, visuomenės sveikatos specialistams.

Programa

Pirmininkauja: prof. V.Urbonas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika

10.00-10.30 Kūdikių papildomo maitinimo rekomendacijos Europoje. Gyd. Justė Parnarauskienė

VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras

10.30-11.00 Kaip užtikrinti ilgalaikį natūralų maitinimą. Žindymo specialisto patarimai

Dr. Audronė Mulevičienė, VUL Santaros klinikų vaikų onkohematologijos centras

11.00-11.30 Enterinio maitinimo indikacijos, kompensavimo tvarka. Prof. Vaidotas Urbonas, VU MF Vaikų ligų klinika

11.30-12.00 Vaikų uždegiminių žarnyno ligų gydymo biologiniais vaistais galimybės ir iššūkiai. Prof. Rūta Kučinskienė, LSMUL, KK Vaikų ligų klinika

12.00-12.30 Išmatų transplantacijos pasiekimai Lietuvoje. Gyd. Dominykas Varnas VU MF Vaikų ligų klinika

12.30-13.00 Klausimai atsakymai

13.00-13.30 Pertrauka

Pirmininkauja : prof. R.Kučinskienė. LSMU, Kauno klinikų Vaikų ligų klinika.

13.30-14.00 Virusinių hepatitų diagnostikos ir gydymo galimybės. Prof. Vaidotas Urbonas, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas

14.00-14.30 Genetinės kepenų ligų diagnostikos galimybės. Dr. Benas Prušinskas, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras

14.30-15.00 Cistinės fibrozės gydymo naujienos. Gyd. Paulius Kalibatas, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras

15.00-.15.30 Ūminio pilvo skausmo priežastys ir diagnostika. Dr. Arūnas Strumila, VUL Santaros klinikų vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centras

15.30-16.00 Probiotinių preparatų apžvalga. Doc. Rūta Rokaitė, LSMUL, KK Vaikų ligų klinika

16.00-16.30 Klausimai atsakymai

Konferencijos dalyvio mokestis:

LVGMD nariai 5 eurai

Ne LVGMD nariai 10 eurų

Užsiregistravę dalyviai galės peržiūrėti konferencijos pranešimus 2 savaites po jos pabaigos.

Dalyviams, išklausiusiems visą konferencijos programą, bus išduodami 7 val. profesinio tobulinimo pažymėjimai.

Registruotis Mededu platformoje - www.mededu.lt

Programa ir informacija skelbiama www.pediatrija.org.

Prof. Vaidotas Urbonas

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas

PASIRAŠYTA LNSS ŠAKOS SUTARTIS

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 11 Nov 2024 07:55:38 GMT

Siekiant toliau gerinti sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas pasirašyta nauja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinė sutartis. Dokumentas sudaro sąlygas 2025 m. maždaug dešimtadaliu padidinti darbo užmokestį gydymo įstaigų darbuotojams, išplečiamos įvairios socialinės garantijos bei skiriamas dėmesys slaugytojams bei jų padėjėjams, gerinant jų padėtį. Naujoji LNSS šakos kolektyvinė sutartis įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Su jos turiniu galima susipažinti ČIA .

Siekiama stabilumo viešajme sektoriuje dirbantiems medikams

Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad pagrindinis sutarties tikslas – užtikrinti viešojo sektoriaus lyderystę medicinoje bei suteikti stabilumą besirenkantiems ten dirbti. Tai per derybas buvo sėkmingai pasiekta. „Dirbantys viešojoje sveikatos apsaugos sistemoje artimiausiems trejiems metams gavo aiškias garantijas dėl perspektyvų: subalansuoto ir prognozuojamo atlygio pokyčio, socialinių garantijų išplėtimo. Tai įneša stabilumo, didina sveikatos sistemos patrauklumą esamiems ir būsimiems darbuotojams. Ypač džiugu, kad abi pusės sutarė dėl didesnio dėmesio slaugytojams – augant šių medikų svoriui sveikatos sistemoje, yra būtina užtikrinti jų gerovę“, – sutarties pasirašyme teigė sveikatos apsaugos ministras.

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sutartį sveikatos sektoriaus darbuotojai vertina kaip dialogo ir susitarimų su Vyriausybe tąsą ir įsipareigojimą rūpintis sveikatos apsaugos sistemoje dirbančiųjų darbo sąlygomis. Ši sutartis turi ir pliusų, ir minusų. Ne dėl visų darbuotojams naudingų garantijų pavyko susitarti su Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau deryos bus tęsiamos. Naujoji šakos kolektyvinė sutartis užtikrina 2021 m. pasirašytos ir iki šių metų pabaigos galiojančios sutarties tęstinumą bei papildo ją pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų nariams taikomų garantijų sąrašą.

Medikų algų augimas – ketvirtadaliu spartesnis nei šalies ūkyje

Kaip ir ankstesnė sutartis, naujas dokumentas padės užtikrinti tolygų sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimą. Vidutiniškai algų pokytis sudarys apie 10 proc. Finansų ministerijos rudens šalies ūkio projekcijoje prognozuojama, kad 2025 m. vidutiniškai atlyginimai valstybėje augs 7,6 proc. – lyginant su bendru vidurkiu, medikų atlyginimų augimas bus ketvirtadaliu spartesnis.

Tam užtikrinti per sveikatos paslaugų kainų pokytį numatyta skirti per 200 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Konkretų darbo užmokesčio dydį gydymo įstaigoje darbuotojams nustato įstaigos vadovas, todėl jis šalyje gali skirtis.

Sutartyje dėmesys skirtas ir slaugytojams bei jų padėjėjams, taip skatinant rinktis šią profesiją. Bent 10 proc. padidės jų darbo užmokesčio pastovioji dalis, kuri sudarys ne mažiau kaip 70 proc. (anksčiau – 60 proc.) mažiausios gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies. Atlyginimų „grindys“, kurios iki šiol buvo taikomos gydytojams, slaugytojams ir farmacijos specialistams, bus taikomos ir slaugytojų padėjėjams. Įsipareigojimams vykdyti numatyta apie 33 mln. eurų, kurie bus skirti iš PSDF per kompensuojamų sveikatos paslaugų kainų pokytį.

Įvedamos naujos, plečiamos esamos socialinės garantijos

Naująja sutartimi taip pat įtvirtinti priedai už pamainos perdavimą viešųjų įstaigų darbuotojams, kurie dirba 24 val. pamainomis; galimybė sveikatos būklei gerinti skirti tris dienas per metus, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį; viena papildoma apmokama poilsio diena per mėnesį darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų. Papildomą poilsio dieną prie turimų poilsio dienų turės ir skubią medicinos pagalbą teikiantys specialistai, jeigu tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą – jų kasmetinių atostogų trukmė padidinta nuo 29 iki 30 darbo dienų.

LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie yra kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai, sutartis užtikrins nuoseklų darbo užmokesčio augimą (vidutiniškai apie 9 proc.) bei transporto išlaidų kompensavimą, kai darbuotojas vykdo darbo funkcijas ir vyksta į/iš darbo viešuoju transportu.

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sutartimi įpareigoti bent 0,5 proc. darbo užmokesčio sąnaudų skirti kvalifikacijos tobulinimui (iki šiol turėjo skirti ne mažiau kaip 0,05 proc.) bei sudaryti įstaigos darbuotojų psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką. Šiam tikslui kiekvienos įstaigos vadovas per keturis mėnesius nuo kolektyvinės sutarties pasirašymo turės parengti ir patvirtinti Darbuotojų psichologinės gerovės veiksmų planą.

SAM informacija

Medikams aktualūs klausimai karo atveju

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 09 Oct 2024 07:53:31 GMT

Medikams aktualūs klausimai rengiantis karui ar mobilizacijai

Ką reiškia karo prievolė? Ar medicinos darbuotojas yra karo prievolininkas?

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 str. 10 d. nustatyta, kas yra karo prievolininkas, t. y. bet koks Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis, išskyrus šio įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. išvardintus asmenis (neįgaliuosius; asmenis, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos buklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai; pagrindinio karinio parengtumo neįgijusius asmenis, kai jiems sukanka 60 metų; taip pat moteris, „išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas“). Išimties priskyrimui karo prievolininkui dėl jo darbovietės nėra. Jei civilis medikas yra įtrauktas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau–CMPR), į kariuomenę šaukiamas nebus, išskyrus atvejus, kai jo turima specialybė butų reikalingesnė Lietuvos kariuomenei. Tai priklausytų nuo esamos situacijos, pvz. chirurgas, traumatologas ar kitų specialybių medikai. Beje, ši išimtis taikoma ne tik medicinos darbuotojams, bet ir kitų specialybių asmenims, įrašytiems į CMPR. Tokiu atveju, dėl tokio asmens šaukimo į kariuomenę, sprendimą priims krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Daugiau informacijos apie asmenis, kuriems tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama, nustatyta Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme (29 str.). Tiesa, civilį mediką pašaukus į kariuomenę, jis karo mediku netaptų, nes tapimas karo mediku apima butinų karybos žinių įgijimą, prisiekimą Lietuvai, karinio laipsnio suteikimą. Karo medikui ir Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek neapima Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas. Kadangi medicinos darbuotojų veikla yra gyvybiškai svarbi, jeigu jie nebus šaukiami į kariuomenę, tęs savo darbą įprastose funkcijose– kitokios užduotys, nesusijusios su įprastomis, skiriamos nebutų. Kiti asmenys, kurie nėra įtraukti į CMPR ir nepatenka į karo prievolininko sąvoką, tęs savo taikos meto funkcijas iki tol, kol nebus gautas kitas tiesioginio vadovo nurodymas. Taip pat savivaldybės administracijos direktorius Lietuvos Respublikos piliečiui, jeigu jis nėra įtrauktas į CMPR, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka vienkartinei užduočiai atlikti, gali skirti butinuosius darbus, reikalingus 10/9/24, 10:37 AM Informacija medicinos darbuotojams apie pasirengimą mobilizacijai ir (ar) karui - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija https://sam.lrv.lt/lt/pasirengimas-ekstremaliosioms-situacijoms/#accordion-6-sub-10415 1/15 teikiant sveikatos, socialines ar kt. paslaugas, o ginkluotųjų pajėgų nariai gali duoti privalomus nurodymus, reikalingus vykdant karines operacijas. Sveikatos priežiuros specialistas ir toliau turės teikti sveikatos priežiuros paslaugas neviršijant kompetencijos, nurodytos jų kompetenciją reglamentuojančioje Lietuvos medicinos normoje.

Kuo mobilizacija skiriasi nuo karo padėties?

Mobilizacija ir karo padėtis yra skirtingi teisiniai režimai. Mobilizacija–valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ukio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų. Mobilizaciją skelbia Seimas, o valstybės ginkluoto užpuolimo atveju–Respublikos Prezidentas. Mobilizacija gali buti visuotinė arba dalinė. Atkreiptinas dėmesys, kad mobilizacijos paskelbimas–nėra karo padėtis. Paskelbus mobilizaciją, vykdomas valstybės, savivaldybių institucijų ir ukio subjektų veiklos pertvarkymas, karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą, Lietuvos Respublikos piliečiams gali buti skiriami butinieji darbai, ukio subjektams–butinosios užduotys bei taikomos kitos, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nustatytos, priemonės. Tai reiškia, jog civilinis sektorius pradeda įgyvendinti priskirtas mobilizacines užduotis, kurių įgyvendinimui ruošėsi taikos metu. Taip pasirengiama karo padėties įvedimui, prasidėjus kariniams veiksmams. Karo padėtis–ypatinga teisinė padėtis, įvedama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka, prireikus ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus, kurios metu taikomas specialus įstatymuose nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ukio subjektų, kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, veiklos, asmens teisių, laisvių ir pareigų reglamentavimas. Karo padėtį įveda Seimas, o ginkluoto užpuolimo atveju–Respublikos Prezidentas. Karo padėties metu atnaujinama valstybės sienų kontrolė (kontroliuojamas atvykimas ir išvykimas, ribojamas karo prievolininkų išvykimas), atsiranda ukinės veiklos ribojimų, komendantų veikla ir kt.

Ką sveikatos sektoriui reiškia mobilizacija?

Sveikatos sektorius užtikrina gyvybiškai svarbią valstybės funkciją, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarime Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau–MPŠPĮ)–gyventojų butinųjų poreikių tenkinimas. Ši funkcija apima asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugų užtikrinimą, todėl sveikatos sektorius privalo užtikrinti nepertraukiamą įstaigų funkcionavimą įvairių krizių, grėsmių, ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau–Ministerija) ir savivaldybės turi didinti sveikatos sistemos parengtį, taikydamos įvairias parengties priemones ir skatinti įstaigų parengtumą didinančių priemonių taikymą sveikatos sektoriaus įstaigose. Šiuo metu:

• Parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis derinamas įsakymo „Dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais“ projektas. Atsižvelgiant į geopolitines rizikas, adaptuojamas teisinis reglamentavimas, susijęs su asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros įstaigų pasirengimu ir veiklos organizavimu įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais, mobilizacijos ir karo metu;

• Stiprinamas 14 asmens sveikatos priežiuros įstaigų (toliau–ASPĮ) atsparumas grėsmėms;

• Parengtas ligoninių evakuacijos algoritmas;

• Rengiama bendra sveikatos priežiuros specialistams mokymų koncepcija, kuri sistemiškai apims sveikatos priežiuros sistemos personalo kompetencijų įgijimą, tobulinimą, mokymo programų parengimą bei vykdytų mokymų ir pratybų stebėseną;

• Identifikuojamos sveikatos sektoriaus specialistų kompetencijos, reikalingos operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiuros paslaugas ekstremaliosios situacijos ar karo metu;

• Rengiamas ligoninių infrastrukturos pritaikymo įvairioms grėsmėms standartas;

• Kuriamas „Parengties ir prevencijos modulis”, skirtas skaitmenizuoti parengties užtikrinimo procesus;

• Ligoninės, Greitoji medicinos pagalbos tarnyba įtraukiamos į Lietuvos kariuomenės vykdomas pratybas;

• Sertifikuojama Lietuvos skubiosios medicinos komanda (EMT);

• ES civilinės saugos mechanizmo „RescEU“ medicinos priemonių sandėlio steigimas Lietuvoje;

• Patvirtintas Aprupinimo krauju ir kraujo komponentais ekstremaliųjų situacijų metu priemonių planas;

• Diegiamas saugios ligoninės indeksas. Tai PSO metodas (standartas), skirtas ASPĮ įsivertinti savo parengtį ir tikimybę užtikrinti paslaugų teikimą nelaimės atveju. Indeksas vertina ASPĮ infrastrukturą, pastatų konstrukcijas, elektros, telekomunikacijų, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo ir kt. sistemas, medicininę įrangą, priemones, sukauptas atsargas;

• Rengiamas valstybės medicinos rezervo sandėlių iškėlimas iš nesaugios lokacijos. Stiprinami sveikatos sistemos CBRN pajėgumai. Parengtas pirminis cheminių ir biologinių grėsmių valdyme dalyvaujančių institucijų modelis, kuriame aprašomas institucijų veiksmų vientisumas reaguojant į neaiškios kilmės radinius. Vadovaujantis MPŠPĮ, sveikatos sektoriui yra skirtos šios mobilizacinės užduotys:

• Sveikatos apsaugos ministerijai (toliau–Ministerijai) užtikrinti asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugų teikimą pavaldžiose sveikatos priežiuros įstaigose ir sveikatos priežiuros įstaigose, kuriose ministerija įgyvendina valstybės, kaip sveikatos priežiuros įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas;

• Savivaldybių administracijoms užtikrinti asmens sveikatos priežiuros paslaugų teikimą savivaldybėse esančiose asmens sveikatos priežiuros įstaigose ir užtikrinti visuomenės sveikatos priežiuros paslaugų teikimą savivaldybėms pavaldžiose sveikatos priežiuros įstaigose. Taigi, sveikatos sistemos institucijos yra civilinės mobilizacijos institucijos ir privalo vykdyti priskirtas mobilizacines užduotis. MPŠPĮ yra įvardintos ir kitos valstybinės mobilizacinės užduotys (toliau–VMU) bei atsakingi vykdytojai.

Ministerijai taip pat pavesta:

1. Užtikrinti valstybės rezervo medicinos atsargų kaupimą, panaudojimą ir atkurimą;

2. Koordinuoti asmens sveikatos priežiuros paslaugų teikimą, pasitelkiant ministerijai pavaldžių ir nepavaldžių asmens sveikatos priežiuros įstaigų pajėgas (Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 4 punktas civilines saugos pajėgas nurodo kaip Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių ir nepriklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros įstaigų, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos, pajėgas), nustatant stacionarinių aktyvaus gydymo asmens sveikatos priežiuros paslaugų, šeimos medicinos, slaugos ir medicininės reabilitacijos paslaugų ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų mobilizacijos atveju teikimo organizavimo ir koordinavimo tvarką bei principus;

3. Ministerijai, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija–užtikrinti nukentėjusiųjų ir sužeistųjų medicininę evakuaciją gydymo bei reabilitacijos tikslais užsienio valstybių gydymo įstaigose. Ministerijos ir savivaldybių mobilizacijos planuose turi buti nustatyti veiksmai ir priemonės, reikalingi ministerijos ir savivaldybių administracijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtoms VMU vykdyti. Šiais planais vadovaujantis bus organizuojama sveikatos sektoriaus veikla. Šiuo metu mobilizacijos planai yra parengti, tačiau yra įslaptinti ir viešai neprieinami (su jais gali susipažinti tik asmenys, turintys slaptumo žymas).

Ar skirsis darbas, paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį?

Mobilizacijos ir (ar) karo metu sveikatos priežiuros įstaigoms išlieka pareiga užtikrinti butinąsias paslaugas tiek savivaldybės, tiek regioniniu mastu. Karo metu kai kuriose sveikatos priežiuros įstaigose gali sutrikti tam tikrų medikamentų tiekimas, gali buti greitai išnaudotas įstaigos turimas sukauptas medicininių priemonių ir vaistinių preparatų rezervas, susidaryti darbuotojų trukumas, reikšmingai padidėti pacientų srautai, gali buti sugriauta arba apgadinta dalis įstaigos infrastrukturos, kas reikšmingai turėtų įtakos sklandžiam įstaigų darbui. Esant šioms aplinkybėms, gali pailgėti darbo valandų skaičius, darbuotojai gali buti perkeliami į kitas gydymo įstaigas. Sveikatos apsaugos sektoriaus funkcionavimą koordinuos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau–Ministerijos) mobilizacijos valdymo grupė. Konkrečius su įstaigos darbo organizavimu susijusius sprendimus priims įstaigų vadovai, įvertinę pacientų srautus ir kitas įstaigos veiklai svarbias aplinkybes. Visi darbuotojai, įranga ir priemonės galės buti perkeliami visoje Lietuvoje pagal poreikį, esant reikšmingam jų trukumui. Konkretus veiksmai priklausys nuo šalyje susidariusios situacijos bei priimamų valdžios sprendimų. Siekiant pasiruošti tęsti įstaigų veiklą, esant išvardintoms aplinkybėms, sveikatos sektorius turi stiprinti savo atsparumą ir parengtį. Siekdama pateikti metodines rekomendacijas, skirtas padėti sveikatos sektoriaus įstaigoms stiprinti sveikatos sektoriaus parengtį, Ministerija rengia pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais sveikatos apsaugos ministro tvarkos aprašą, kuriame numatytos pagrindinės rekomendacijos, kaip įstaigai pasirengti ir veiklą organizuoti tokių įvykių atvejais. Dokumentas rengtas atsižvelgiant į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau–NATO) atsako į krizes priemones, NATO Jungtinės sveikatos grupės rekomendacijas, skirtas didinti šalies sveikatos sektoriaus atsparumą. Šiuo metu jis yra paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), derinamas su suinteresuotomis institucijomis.

Kaip planuojama perorientuoti gydymo įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų arba karo atveju?

Gydymo įstaigų darbas ekstremaliųjų situacijų arba karo atveju butų organizuojamas klasterių arba regioninio bendradarbiavimo principu. Tai reiškia, kad kiekviename regione stacionarinės gydymo įstaigos yra sujungtos į vieną tinklą, kurio darbą koordinuoja organizuojanti gydymo įstaiga:

• Vilniaus regionas–Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

• Kauno regionas–Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

• Klaipėdos regionas–Respublikinė Klaipėdos ligoninė;

• Panevėžio regionas–Respublikinė Panevėžio ligoninė;

• Šiaulių regionas–Respublikinė Šiaulių ligoninė.

Yra identifikuotos pirmo prioriteto stacionarinės gydymo įstaigos–traumų klasterio įstaigos, kurioms tektų didžiausi pacientų srautai:

• Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

• Klaipėdos universiteto ligoninė;

• Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;

• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė;

• Respublikinė Klaipėdos ligoninė;

• Klaipėdos vaikų ligoninė;

• Respublikinė Šiaulių ligoninė;

• Respublikinė Panevėžio ligoninė;

• Utenos ligoninė;

• Tauragės ligoninė;

• Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė;

• Regioninė Telšių ligoninė;

• Marijampolės ligoninė.

Jose, atlikus pagrindines proceduras ir stabilizavus nukentėjusiųjų sveikatos buklę, pacientai butų perskirstomi į kitas, remiančias stacionarines gydymo įstaigas, įstaigų sąrašą galite rasti paspaudę čia. Taip pat pažymėtina, kad sveikatos priežiuros paslaugų teikimo apimčių perskirstymas priklausytų nuo konkrečios situacijos. Prioritetas butų teikiamas gyvybę gelbstinčių paslaugų teikimui, taip pat neatidėliotinų asmens sveikatos priežiuros paslaugų, kurių nesuteikus pacientui atsirastų butinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo buklė, teikimui. Esant dideliems pacientų srautams ir įstaigoms viršijant priėmimo pajėgumus, planuojama mažinti apimtis ar atsisakyti planinių paslaugų. Ši valdymo priemonė yra numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau–Ministerijos) mobilizacijos plane, tačiau galutinius sprendimus priims įstaigų vadovai. Planinių paslaugų teikimas atstatomas vertinant turimus resursus bei sustabdytų paslaugų poreikį. Asmens sveikatos priežiuros įstaigos (toliau– ASPĮ) veiklą organizuoja atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį. Karo metu Ministerijos mobilizacijos valdymo grupė, kurią sudaro Ministerijos ir kitų, jai pavaldžių institucijų atstovai, ir kuri yra aktyvuojama valstybėje paskelbus mobilizaciją, koordinuos sveikatos sektoriaus darbą, o visos gydymo įstaigos aktyvuos savo Ekstremalių situacijų valdymo planus (toliau–ESVP) ir pertvarkys įstaigos veiklą pagal ESVP suplanuotus veiksmus–maksimaliai mobilizuos savo išteklius ir organizuos įstaigų darbą.

Atkreipiame dėmesį, jog ESVP turi turėti visos asmens sveikatos priežiuros įstaigos, nepriklausomai nuo jos pavaldumo ar teisinės formos. Pagrindinės paslaugų teikimą organizuojančių ASPĮ funkcijos:

• Ministerijos pavedimų vykdymas visais klausimais, susijusiais su paslaugų mobilizacijos atveju teikimo organizavimu;

• suderinus su Ministerija, paslaugų teikimo jos veikimo teritorijoje organizavimas ir koordinavimas bei suderintų nurodymų veikimo teritorijoje esančioms ASPĮ davimas;

• priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėsena veikimo teritorijoje ir informacijos pateikimas Ministerijai;

• veikimo teritorijoje esančių ASPĮ konsultavimas ir metodinis vadovavimas joms; • pacientų srautų valdymas veikimo teritorijoje, prireikus–derinimas su koordinatoriumi;

• suderinus su Ministerija, klausimų, susijusių su personalo srautų valdymu, pasitelkimu, sprendimas;

• veikimo teritorijoje esančių kitų ASPĮ konsultavimas ir metodinis vadovavimas joms;

• iš valstybės rezervo gautų asmeninių apsaugos priemonių, diagnostikai ir gydymui reikalingų medicinos priemonių paskirstymo veikimo teritorijoje esančioms ASPĮ, organizavimas. Šiuo metu yra rengiama ir valstybės rezervo sandėlių decentralizavimo koncepcija. Valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, o duomenų apsaugą organizuoja ir atlieka valstybės rezervo koordinatorius, valstybės rezervo tvarkytojai ir valstybės rezervo atsakingieji saugotojai. Detalesnę informaciją apie valstybės rezervo valdymą galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo priimtame LR valstybės rezervo įstatyme, kurį rasite paspaudę čia. SPĮ veiklą organizuos atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį. ASPĮ turi buti pasiruošusios: išrašyti pacientus, kuriems aktyvus gydymas ASPĮ nėra butinas, atlaisvinant vietą nukentėjusiems; pasiruošti sutelkti, įtraukti ir valdyti skubiosios medicinos pagalbos išteklius; pasiruošti įrengti papildomus hospitalizacijos pajėgumus ten, kur yra vietos ir išteklių; ASPĮ turi numatyti galimą priimti nukentėjusiųjų skaičių (raudoni ir geltoni pacientai) per pirmą valandą ir per parą. Planuojama, kad pirminės sveikatos priežiuros įstaigos, esant dideliems pacientų srautams Traumų klasterio įstaigose, perims pacientus, kurių sveikatos buklė nereikalauja skubių medicininių intervencijų (žali pacientai). Tai reiškia, jog pacientai bus kreipiami į pirminį lygį, vykimas pas juos į namus priklausys nuo situacijos. Kaip pasikeistų įvairių sričių medicinos darbuotojų darbo pobudis? Kokie pasiruošiamieji darbai atliekami šiuo metu? Asmens sveikatos priežiuros specialistai teiktų sveikatos priežiuros paslaugas, neviršijant kompetencijos, nurodytos jų kompetenciją reglamentuojančioje Lietuvos medicinos normoje. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau–Ministerija) intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomenės (toliau–LK) ir aukštųjų mokyklų atstovais, vertina, kokių kompetencijų reikia sveikatos sektoriaus darbuotojams, kad butų pasirengę operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiuros paslaugas karo metu ar esant kitai grėsmei, dalyvauja bendrose karinėse pratybose–vien šiemet planuojamos šešios gydymo įstaigų ir LK pratybos.

Ministerijos sudaryta ekspertų darbo grupė, kurios sudėtyje yra visų aukštųjų mokyklų, rengiančių sveikatos priežiuros specialistus, atstovai, šiuo metu rengia kritinių kompetencijų sąrašą, kurias privalu ugdyti, siekiant sveikatos sistemą parengti karo ir kitoms grėsmėms. Išgrynintas kompetencijas planuojama integruoti į studijų programas ir podiplominį ugdymą. Planuojamas ir reikiamų gebėjimų ugdymo finansavimas–Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje numatytas sveikatos sektoriaus specialistų specialiųjų kompetencijų ir kompetencijų, reikalingų operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiuros paslaugas ekstremaliosios situacijos, krizės ar karo metu, stiprinimas. Stiprinant visos šalies gydymo įstaigų personalo parengtį iki 2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tukst. sveikatos priežiuros specialistų. Planuojami taktinės medicinos mokymai bei mokymai, orientuoti į sunkių traumų ir intensyvios terapijos klasterių veiklos organizavimą, kokybės rodiklių stebėseną ir vertinimą, pacientų sveikatos buklės vertinimą, pervežimą tarp klasterio sveikatos priežiuros įstaigų, traumų centrų pacientų, patyrusių sunkią traumą, gyvybei grėsmingų buklių atpažinimo, diagnostikos, gydymo ikistacionariniu laikotarpiu ir stacionarinėje asmens sveikatos priežiuros įstaigoje įgyvendinant ,,auksinės valandos“ ir traumų integruotos sveikatos priežiuros principus. Planuojama stiprinti visų medikų bendrąsias žinias apie taktinę mediciną ir specialiąsias žinias tokių specialybių sveikatos sektoriaus darbuotojų, kurios kritiškai svarbios valdant trauminių pacientų srautus (chirurginės, skubiosios pagalbos, reanimacijos (anesteziologijos), ortopedijos, intensyvios terapijos, skubios medicinos, toksikologijos, bendrosios praktikos slaugos). Šiems medikams į pagalbą planuojama telkti kitus sveikatos sektoriaus specialistus pagalbai, valdant pacientų srautus, atliekant rušiavimą, asistuojant operacijos metu. Ministerija šiais klausimais bendradarbiauja tiek su Izraelio, tiek su Ukrainos specialistais. Kaip mobilizacijos ir (ar) karo metu bus vykdomos planinės paslaugos? Mobilizacijos ir (ar) karo metu, išaugus pacientų srautams, gali buti ribojamos arba stabdomos tam tikros sveikatos priežiuros paslaugos. Prioritetas butų teikiamas gyvybę gelbstinčių paslaugų teikimui, taip pat neatidėliotinų asmens sveikatos priežiuros paslaugų, kurių nesuteikus pacientui atsirastų butinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo buklė, teikimui. Paskelbus mobilizaciją, planinių paslaugų teikimas butų laikinai stabdomas. Šių paslaugų teikimas atstatomas vertinant turimus resursus bei sustabdytų paslaugų poreikį. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos sunkios buklės pacientams, kurių negalima transportuoti į kitose savivaldybėse atitinkamas paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiuros įstaigas (toliau–ASPĮ). Pacientai, kurių sveikatos buklė leidžia užtikrinti reikiamą priežiurą namuose, evakuojami bendrąją tvarka arba, esant galimybei, perkeliami į kitoje savivaldybėje veikiančią ir atitinkamas paslaugas teikiančią ASPĮ. Medicininės reabilitacijos paslaugos–nutraukiamos. Lengvesni pacientai iš medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų išleidžiami į namus. Nutraukiamas pacientų priėmimas į medicinines reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas iš namų. Atsižvelgiant į situaciją ir poreikius, Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija, organizuos nukentėjusiųjų ir sužeistųjų medicininę evakuaciją gydymo bei reabilitacijos tikslais užsienio valstybių gydymo įstaigose. Kaip keistųsi darbo kruvis mobilizacijos ir (ar) karo metu? Tikėtina, kad darbo kruvis išaugtų visiems civilinės saugos sistemos subjektams, taip pat ir sveikatos sektoriaus įstaigoms. Gali reikšmingai padidėti pacientų srautai į visų lygmenų sveikatos priežiuros įstaigas, o tai sąlygotų darbo kruvių augimą. Sveikatos priežiuros įstaigos vadovas yra atsakingas už Ekstremalių situacijų valdymo planus (toliau–ESVP) ir funkcijų perorganizavimą įstaigoje. Karo metu Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupė, atsižvelgdama į situaciją ir poreikius, turės galimybę perskirstyti tiek žmogiškuosius, tiek kitus resursus tarp įstaigų, taip atliepiant didelius darbo kruvius. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 22 str. numatyta: 3. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, koordinuodamas asmens sveikatos priežiuros paslaugų teikimą, atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, priima sprendimus: 1) perkelti asmens sveikatos priežiuros įstaigos personalą ir išteklius į kitą iš anksto numatytą vietą; 2) perkelti sveikatos priežiuros specialistus iš vienos asmens sveikatos priežiuros įstaigos į kitą; 3) perskirstyti medicinos priemones (prietaisus), medicinos pagalbos priemones, vaistus (vaistinius preparatus) tarp asmens sveikatos priežiuros įstaigų; 4) perkelti pacientus iš vienos asmens sveikatos priežiuros įstaigos į kitą; 5) teikti siulymus savivaldybių administracijų direktoriams dėl asmens sveikatos priežiuros įstaigoms reikalingo turto laikinojo paėmimo ar rekvizavimo ir butinųjų darbų šiose įstaigose skyrimo; 6) teikti Vyriausybei siulymus dėl asmens sveikatos priežiurai reikalingų išteklių poreikio. Laikinasis turto paėmimas ar rekvizavimas butų taikomas visoms gydymo įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos.

Kaip butų mokamas darbo užmokestis krizių metu?

Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa (toliau–VLK) planuoja sveikatos priežiuros paslaugų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau–PSDF) krizių metu procesą. Planuojama, kad už mobilizacijos ir karo metu suteiktas sveikatos priežiuros paslaugas VLK apmokės iš PSDF. Įstaigos iš šių gautų lėšų darbuotojams mokės darbo užmokestį, o sprendimus, kaip jis bus mokamas, atsižvelgdami į įstaigų darbo apmokėjimo tvarkas, priims įstaigų vadovai.

Kaip bus užtikrinamas įstaigų veiklos tęstinumas? Į kurią darbovietę karo atveju turėtų prisistatyti medicinos darbuotojas, dirbantis keliose darbovietėse?

Vienas pagrindinių pasirengimo mobilizacijai siekių–paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį, užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, todėl medicinos personalo vaidmuo yra itin reikšmingas. Sveikatos priežiuros sektoriaus mobilizacinių užduočių vykdymas yra kritiškai svarbus Lietuvos valstybei. Gyventojų butinųjų poreikių tenkinimas apima asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugų užtikrinimą. Sveikatos sistemos įstaigos yra civilinės mobilizacijos institucijos ir privalo vykdyti priskirtas mobilizacines užduotis. Užduotims įgyvendinti yra butina suformuoti civilinį mobilizacinio personalo rezervą (toliau–CMPR). CMPR sudaromas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu patvirtintu Civilinio mobilizacinio personalo rezervo sudarymo ir apskaitos tvarkos aprašu, įrašant į jį Lietuvos Respublikos piliečius, paskirtus (priimtus) į pareigas, deleguotus į subjektus, sudaromus mobilizacijai valdyti, nurodytus Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, taip pat kitus Lietuvos Respublikos piliečius, atliekančius funkcijas, butinas mobilizacijos planuose numatytiems veiksmams ir (ar) priemonėms įgyvendinti. Darbuotojo įrašymas į CMPR reiškia, kad darbuotojas yra reikalingas, siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą mobilizacijos, karo atveju. Asmens sveikatos priežiuros įstaigos į CMPR įtraukia ne tik medicinos personalą, bet ir kitus darbuotojus, kurie reikalingi siekiant užtikrinti įstaigos funkcionavimą. Dažnu atveju sveikatos priežiuros įstaigos į CMPR įtraukia praktiškai visus įstaigos darbuotojus. Atkreipiame dėmesį, jog, jei darbuotojas išeina iš darbo, jo CMPR nebelieka. Asmuo į CMPR įrašomas ir jame buna iki tol, kol jis atlieka tas funkcijas, dėl kurių yra įrašytas. Pavyzdžiui, jei angiochirurgė persikvalifikavo į IT specialistus, kaip gydytoja iš CMPR turi buti išbraukta. Ar į CMPR bus įrašyta kaip IT specialistė, priklauso nuo to, ar institucija, kurioje dabar dirba, turi mobilizacinę užduotį ir ar tos užduoties atlikimui ši specialistė reikalinga. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos šiuo metu peržiuri ir vertina 14 stacionarinių traumų klasterio įstaigų CMPR sudėtis. Identifikuojami medicinos darbuotojai, kurie dirba ne vienoje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į šią informaciją, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su įstaigomis įvertins, kuri sveikatos priežiuros įstaiga turėtų buti pagrindinė, į kurią mobilizacijos ar karo atveju turėtų prisistatyti darbuotojas. Apie tai bus informuoti šiose įstaigose dirbantys darbuotojai. Nors planuojama, kad prioritetas bus teikiamas darbui 14 traumų klasterio įstaigose, visos institucijos, įskaitant sveikatos sektorių, turės užtikrinti savo veiklos tęstinumą.

Kokios pasekmės butų medicinos darbuotojui, jei mobilizacijos ir (ar) karo padėties atveju neatvyktų į darbo vietą arba išvyktų iš šalies?

Tiek mobilizacijos metu, tiek paskelbus karo padėtį (kaip ir taikos metu), galioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Vadovaujantis Darbo kodekso 58 str., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Taip pat tam tikri darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 str. 12 p. bei Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 16 str., kurie įsigalioja nuo mobilizacijos paskelbimo ar karo padėties įvedimo šalyje. Dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties, nebuvimo darbe, atsisakymo dirbti ar netinkamo funkcijų vykdymo mobilizacijos metu numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Baudžiamoji atsakomybė atsirastų tuo atveju, jei priešingas teisei asmens veikimas ar neveikimas sukeltų sunkias pasekmes, kurios numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Pavyzdžiui, slaugytoja arba gydytojas gauna įsakymą nedelsiant atvykti į savo darbo vietą, kad galėtų padėti susidariusios kritinės situacijos metu, tačiau nusprendžia likti namuose ir ignoruoti šį įsakymą. Darbuotojai gali buti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamojo kodekso 316 1 straipsnį: ,,Mobilizacijos ar karo padėties metu butinų funkcijų neatlikimas. Tas, kas budamas įrašytas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą mobilizacijos ar karo padėties metu vengė atlikti jam nustatytas funkcijas arba jas atliko netinkamai, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.” Jeigu įstaiga, kurioje dirba darbuotojas, dalyvauja gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų ir valstybinių mobilizacinių užduočių, paskirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, vykdyme ir yra laikoma mobilizacijos sistemos subjektu, šios įstaigos vadovas sudaro šios įstaigos civilinio mobilizacinio personalo rezervą. Jei darbuotojas yra įtrauktas į šios įstaigos civilinio mobilizacinio personalo rezervą, pasirašytinai (pasirašant Supažindinimo su funkcijomis, privalomomis paskelbus mobilizaciją ar teikiant priimančiosios šalies paramą, aktą) supažindinami su jų funkcijomis, atliekamomis mobilizacijos metu. Atsisakius pasirašyti Supažindinimo aktą, šis faktas pažymimas minėtame akte. Piliečiai, kurie nėra mobilizacijos sistemos dalis, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, gali buti pasitelkiami į pagalbą jiems skiriant butinuosius darbus. Lietuvos Respublikos karo padėties 22 str. numatyta, kad karo padėties atveju asmens sveikatos priežiuros paslaugų teikimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupė, o sprendimai privalomi visoms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms asmens sveikatos priežiuros įstaigoms, išskyrus ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą. Atkreipiame dėmesį, kad Mobilizacijos įstatyme ar kituose mobilizaciją ar karo padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose Supažindinimo akto nepasirašymas nėra numatytas kaip pagrindas atleisti asmenį iš darbo, tačiau asmens atsisakymas pasirašyti Supažindinimo aktą neatleidžia nuo jam skirtų pareigų vykdymo mobilizacijos metu–Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 517 4 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, funkcijų neatlikimą mobilizacijos metu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas

karo padėties metu 1. Asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, jam nustatytų funkcijų neatlikimas ar netinkamas atlikimas mobilizacijos ar karo padėties metu, jeigu dėl to neatsirado sunkių padarinių, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tukstančio dviejų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų iki dviejų tukstančių šešių šimtų eurų.

Kaip atrodytų ambulatorinės grandies specialisto darbas karo atveju?

Ambulatorinės grandies specialistai teiks butinąsias paslaugas gyventojams savo darbovietėse–pirminėse asmens sveikatos priežiuros įstaigose (toliau–ASPĮ). Pirminės ASPĮ veiklą organizuos atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų poreikį ir profilį (butinoji medicinos pagalba, lėtinių ligų paumėjimas, kaip cukrinio diabeto ir kt.). Esant dideliems pacientų srautams, numatoma stabdyti nebutinųjų paslaugų, tokių kaip profilaktiniai darbuotojų patikrinimai, vaikų sveikatos patikrinimai ir pan., teikimą. Pirminės grandies funkcijos yra labai svarbios, nes sumažins stacionarių sveikatos priežiuros įstaigų apkrovą. Pirminės ASPĮ taip pat turi aktyvuoti savo Ekstremalių situacijų valdymo planus ir veiklą pertvarkyti pagal juose numatytus veiksmus.

Kur specialistai turėtų kreiptis, siekiant gauti daugiau informacijos apie darbo tvarką karo atveju?

Darbo tvarka karo padėties metu priklausys nuo susiklosčiusios situacijos bei saugumo šalyje, o sprendimą konkrečiu atveju, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupės (toliau–MVG) nurodymais, priims įstaigos vadovas, tad bet kokiu atveju pirmiausia reiktų kreiptis į savo tiesioginį vadovą. MVG sprendimai privalomi visoms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms asmens sveikatos priežiuros įstaigoms, išskyrus ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą. Kaip jau minėta kitų klausimų atsakymuose, tam tikri veiksmai numatomi Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių mobilizacijos planuose, o darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 str. 12 p. bei Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 16 straipsnyje, kurie įsigali nuo mobilizacijos paskelbimo ar karo padėties įvedimo šalyje. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas (toliau–MPPD) administruoja civilinių mobilizacijos institucijų, ukio mobilizacijos subjektų pasirengimą mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai teikti, administruoja mobilizacijos ir demobilizacijos vykdymą, administruoja civilinių mobilizacijos institucijų, ukio mobilizacijos subjektų dalyvavimą teikiant priimančiosios šalies paramą, organizuoja ir koordinuoja krašto apsaugos sistemos, valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų ir (ar) nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą pilietinio pasipriešinimo, pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje. MPPD kontaktinę informaciją galite rasti paspaudę čia. Kaip atrodytų privačiame sektoriuje dirbančio specialisto darbas karo atveju? Nepriklausomai nuo sveikatos priežiuros įstaigos nuosavybės formos, karo metu įstaigoms išlieka pareiga ir toliau užtikrinti butinąsias paslaugas tiek savivaldybės, tiek regioniniu mastu. Esant įprastiniams pacientų srautams, darbuotojai vykdo savo funkcijas darbovietėje ir teikia paslaugas atvykusiems pacientams. Esant žmogiškųjų išteklių trukumui pagrindinėse įstaigose dėl didelių pacientų srautų, gali buti priimtas sprendimas darbuotojus perkelti į kitas įstaigas, kuriose prisijungs prie šių įstaigų darbuotojų komandų. Šį sprendimą priimtų Sveikatos apsaugos ministerijos mobilizacijos valdymo grupė. Priėmus Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą (jį galima rasti čia) (toliau–KVCSĮ), privačios asmens sveikatos priežiuros įstaigos tapo civilinės saugos pajėgomis–įgavo prievolę rengti Ekstremalių situacijų valdymo planus ir juose nusimatyti persitvarkymo veiksmus. KVCSĮ 16 straipsnyje numatyta, kad civilinės saugos pajėgas sudaro Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių ir nepriklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiuros įstaigų, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos.

Darbovietėje prašoma pasirašyti civilinio mobilizacinio personalo rezervo sutikimą, kas bus, jei darbuotojas atsisakys?

Į Civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau–CMPR), vadovaujantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo (toliau–MPŠPĮ) 14 straipsnio nuostatomis, įrašomi Lietuvos Respublikos piliečiai, paskirti (priimti) į ministro, viceministro, ministerijos kanclerio, savivaldybės administracijos direktoriaus, kitas mobilizacijos sistemos subjektų vadovų pareigas, išskyrus Lietuvos kariuomenės vado pareigas, taip pat deleguoti į Valstybės mobilizacijos operacijų centrą ir civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos valdymo grupes bei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių atliekamos funkcijos butinos mobilizacijos planuose numatytiems veiksmams ir (ar) priemonėms įgyvendinti. Vadovaujantis MPŠPĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įstaigos vadovas turi sudaryti įstaigos civilinio mobilizacinio personalo rezervą. Į CMPR įrašomi asmenys su jų funkcijomis, atliekamomis mobilizacijos metu ir (ar) teikiant priimančiosios šalies paramą, supažindinami pasirašytinai (MPŠPĮ 14 str. 6 d.), pasirašant Supažindinimo aktą. Supažindinimo aktas, skirtas supažindinti asmenis apie jų įtraukimą į CMPR, jų mobilizacijos metu atliekamas funkcijas, pareigas, atsakomybes bei galimas pasekmes. Jeigu į CMPR įrašytas asmuo atsisako pasirašyti Supažindinimo aktą, šis faktas pažymimas minėtame akte. MPŠPĮ ar kituose mobilizaciją ar karo padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose šio supažindinimo akto nepasirašymas nėra numatytas kaip pagrindas atleisti asmenį iš pareigų, tačiau asmens atsisakymas pasirašyti supažindinimo aktą neatleidžia nuo jam skirtų pareigų vykdymo mobilizacijos metu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 517 4 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už asmens, įrašyto į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, funkcijų neatlikimą mobilizacijos metu.

Atkreipiame dėmesį, jog visos sveikatos apsaugos sektoriaus įstaigos turi prievolę turėti CMPR, tačiau kitoje įstaigoje dirbantis darbuotojas galėjo negauti pasirašyti šio dokumento dėl kelių priežasčių: jis nebuvo įtrauktas į CMPR, nes jo atliekamos funkcijos nėra butinos siekiant užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą mobilizacijos ar karo metu; arba įstaiga dar nėra suformavusi CMPR ir įvykdžiusi CMPR narių informavimo ir konsultavimo proceduros.

Kas pasirupintų mažamečiais vaikais, jeigu abu tėvai yra medicinos darbuotojai–karo prievolininkai?

Jeigu darbuotojas yra įrašytas į Civilinio mobilizacinio personalo rezervą (toliau–CMPR), į Lietuvos kariuomenę šaukiamas nebus, išskyrus atvejus, kai darbuotojo turima specialybė butų reikalingesnė ginkluotosioms pajėgoms. Tokiu atveju dėl darbuotojo šaukimo į kariuomenę sprendimą priims krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Darbuotojo įrašymas į CMPR reiškia, kad darbuotojas yra reikalingas mobilizacinėms užduotims vykdyti toje įstaigoje, į kurios CMPR yra įtrauktas. Daugiau informacijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 29 str., kurį rasite paspaudę čia. Vyriausybė 2022 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo” 2.4 papunkčiu yra patvirtinusi Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašą, kurio 4.6.7 papunktyje yra numatyta valstybinė mobilizacinė užduotis savivaldybių administracijoms–užtikrinti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų vaikų (įvaikių, globotinių (rupintinių)) iki 14 metų (dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių –iki 21 metų) dienos priežiurą, įskaitant maitinimą ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugas, kai dėl objektyvių priežasčių į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti asmenys negali to užtikrinti patys, savivaldybių administracijų numatytose savivaldybių mokyklose. Taip pat nutarimo 4.7 punktu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta koordinuoti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų asmenų vaikų (įvaikių, globotinių (rupintinių)) iki 14 metų (dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių–iki 21 metų) dienos priežiurą, įskaitant maitinimą ir visuomenės sveikatos priežiuros paslaugas, savivaldybių mokyklose, nustatant dienos priežiuros organizavimo tvarką. Vadovaujantis šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, visos savivaldybės planuoja ir savo mobilizacijos planuose nusimato minėtai užduočiai atlikti reikalingus veiksmus ir priemones (galimas dienos priežiuros vietas, personalą ir kt.).

Kokias kompetencijas medicinos darbuotojas turėtų turėti, kad tinkamai pasiruoštų galimam darbui karo atveju?

Ministerijos sudaryta ekspertų darbo grupė, kurios sudėtyje yra visų aukštųjų mokyklų, rengiančių sveikatos priežiuros specialistus, Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai, kariškiai, šiuo metu rengia kritinių kompetencijų sąrašą, kurias privalu ugdyti, siekiant sveikatos sistemą parengti karo ir kitoms grėsmėms. Išgrynintas kompetencijas planuojama integruoti į studijų programas ir po diplominį ugdymą. Stiprinant gydymo įstaigų personalo parengtį iki 2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tukst. sveikatos priežiuros specialistų. Planuojami taktinės medicinos mokymai bei mokymai, orientuoti į sunkių traumų ir intensyvios terapijos klasterių veiklos organizavimą, kokybės rodiklių stebėseną ir vertinimą, pacientų sveikatos buklės vertinimą, pervežimą tarp klasterio ASPĮ, Traumų centrų pacientų, patyrusių sunkią traumą, gyvybei grėsmingų buklių atpažinimo, diagnostikos, gydymo iki stacionariniu laikotarpiu ir stacionarinėje asmens sveikatos priežiuros įstaigoje įgyvendinant ,,auksinės valandos“ ir traumų integruotos sveikatos priežiuros principus.

SAM informacija: https://sam.lrv.lt/lt/pasirengimas-ekstremaliosioms-situacijoms/#accordion-6-sub-10415

Lietuvos pediatrų draugijos metinė konferencija „PEDIATRIJA 2024“

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 16 Sep 2024 08:10:49 GMT

2024 m. spalio 11 d. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, Didlaukio 45, Vilnius

Registruotis Mededu platformoje - www.mededu.lt

Programa ir informacija skelbiama www.pediatrija.org .

Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu.

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistėms, visuomenės sveikatos specialistams.

Programa

09.00-10.00 Registracija

Pirmininkauja: prof. V.Urbonas (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika),

prof. L.Vaidelienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų ligų klinika)

10.00-10.15 Konferencijos atidarymas

Prof. Vaidotas Urbonas. Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas

10.15-10.40 Grėsmingos vaikų infekcinių ligų komplikacijos – miokarditas, perikarditas, kardiogeninis šokas. Klinikiniai atvejai. Dr. Ramunė Vankevičienė VU MF Vaikų ligų klinika

10.40-11.05 Širdies ūžesiai, kada sunerimti. Dr. Odeta Kinčinienė, VU MF Vaikų ligų klinika

11.05-11.30 Kosulio gydymas. Prof. Laimutė Vaidelienė, LSMUL, KK Vaikų ligų klinika

11.30-11.55 Vidurių užkietėjimo diagnostikos ir gydymo naujienos. Prof. V.Urbonas, VU MF Vaikų ligų klinika

11.55-12.20 Pastarųjų metų Lietuvos skiepijimo kalendoriaus pokyčiai. Doc. Inga Ivaškevičienė, VU MF Vaikų ligų klinika

12.20-13.10 Pietų pertrauka

Pirmininkauja: doc. J.Kudzytė (LSMU, Kauno klinikų Vaikų ligų klinika),

prof. O.Rudzevičienė (Vilniaus universiteto MF Vaikų ligų)

13.10-13.30 Ar žmogaus pieno oligosacharidai ateities maisto skaidulos? Prof. V.Urbonas, VU MF Vaikų ligų klinika

13.30-13.55 Odos bėrimų diferencinė diagnostika. Doc. Jolanta Kudzytė, LSMUL KK Vaikų ligų klinika

13.55-14.20 Šlapimo tyrimų interpretacijos problemos. Prof. Augustina Jankauskienė, VU MF Vaikų ligų klinika

14.20-14.45 Žemo ūgio klinikiniai aspektai. Dr. Robertas Kemežys, VU MF Vaikų ligų klinika

14.45-15.10 Galūnių skausmai, kada sunerimti. Dr. Skirmantė Rusonienė, VU MF Vaikų ligų klinika

15.10-15.40 Arbatos/kavos pertrauka

15.40-16.00 Lipidų apykaitos sutrikimai vaikų amžiuje. Dr. Benas Prušinskas, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras

16.00-16.20 Kokios autizmo pagalbos galimybės. Gyd. Laima Mikulėnaitė VUL Santaros klinikų Vaiko raidos centras

16.20-16.45 Kaip muzika gerina sveikatą. Indre Viskontas, Psichologijos ir neuromokslų docentė, San Francisko universitetas, Kūrybiškumo neuromokslų draugijos prezidentė (JAV)

16.45-16.55 Diskusija

16.55-17.15 Kuo gali padėti vaikų kineziterapeutas. Kristina Bliūdžiuvienė, Kineziterapeutė. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas

17.15-17.40 Dirbtinis (skaitmeninis) intelektas kasdienėje gydytojo praktikoje. Gyd. Kajus Merkevičius, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras

17.40-18.00 Diskusija

Konferencijos dalyvio mokestis:

Dalyvaujant gyvai:

LPD nariai, rezidentai, studentai 15 eurų

Ne LPD nariai 20 eurų

Dalyvaujant nuotoliniu būdu:

LPD nariai, rezidentai, studentai 10 eurų

Ne LPD nariai 15 eurų

Dalyvaujant gyvai bus dovanojamas 2024m. išleistas Vilniaus universiteto ir LSMU Vaikų ligų klinikų vadovėlis „Vaikų pagrindinių ligų ir būklių diagnostikos ir gydymo algoritmai“.

Užsiregistravę dalyviai galės peržiūrėti konferencijos pranešimus 2 savaites po jos pabaigos.

Dalyviams, išklausiusiems visą konferencijos programą, bus išduodami 8 val. profesinio tobulinimo pažymėjimai.

Lietuvos pediatrų draugijos primininkas

Prof. Vaidotas Urbonas

Atsižvelgta į LGS siūlymus - VLK apmokės virškvotines paslaugas nelaukiant metų pabaigos

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 20 Aug 2024 10:14:52 GMT

Atsiskaityti už viršsutartines paslaugas neužteko vien tik PSDF biudžeto lėšų, tad skirta lėšų iš rezervo (67 mln. eurų). PSDF biudžeto lėšomis apmokėta 27 mln. eurų suma.

VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva ir VLK Ekonomikos departamento Biudžeto skyriaus vedėja Jurgita Šilinaitė-Šermukšnienė kalbėdamos Seimo sveikatos reikalų komitete dėl ASPĮ finansavimo priminė, kad tiksli ASPĮ pirmo pusmečio finansinė informacija bus apibendrinama rugsėjo 11 d. vyksiančiame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. T. Golubajeva teigė, kad per pusmetį viršsutartinių paslaugų suteikta beveik už 94 mln. eurų. Atsiskaityti už viršsutartines paslaugas neužteko vien tik PSDF biudžeto lėšų, tad skirta lėšų iš rezervo (67 mln. eurų). PSDF biudžeto lėšomis apmokėta 27 mln. eurų suma. Ji pabrėžė, kad apmokant viršsutartines paslaugas siekiama skatinti gydymo įstaigas teikti ambulatorines, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas. Ambulatorinėms ASP paslaugoms skirta 45 mln. eurų. Augantis šių paslaugų skaičius, viršijant sutartis, rodo, kad didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis. Papildomos lėšos jau pradėjo pasiekti ASPĮ. Per šių metų pirmą pusmetį gauta 9 proc. daugiau įplaukų, nei planuota. Numatoma, kad metinės įplaukos planą viršys apie 141 mln. eurų.

Pasak T. Golubajevos, bendras ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius šių metų pirmą pusmetį grįžo į priešpandeminį lygį. Vidutinė apmokėta paslaugos kaina pakilo per 70 proc., tiek pat kilo vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje (plius 71 proc.). Gydytojų vidutinis darbo užmokestis kilo apie 78 proc., slaugytojų – apie 77 proc.

Šiek tiek gerėja gydytojų specialistų konsultacijų prieinamumas. Aktyvaus gydymo paslaugų skaičius sumažėjo 13 proc., bet didėjo dienos chirurgijos, palyginti su visais planiniais atvejais. 2022 m. 6 iš 18 rodiklių reikšmė viršijo 80 proc., o 2023 m. – jau 12 iš 18.

Ministras A. Pečkauskas akcentavo, kad sveikatos sistemoje dvejus metus fiksuota rekordinė konsultacijų apimtis, ši tendencija tęsiasi ir toliau: „Tikiu, kad papildomos finansinės galimybės leis ir toliau gydymo įstaigoms išlaikyti išaugusias konsultacijų apimtis, taip pat atliepti visuomenės lūkesčius dėl sveikatos paslaugų prieinamumo.“

KUL vadovybė kaltinama neatsakingumu

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 20 Aug 2024 09:56:43 GMT

,,Abejoju, ar A. Šimaitis yra tinkamai pasiruošęs vadovauti šiai įstaigai“, – mano Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas

Komiteto posėdyje toliau svarstyta Klaipėdos universiteto ligoninės finansinė situacija. Pasak komiteto pirmininko A. Matulo, norima susipažinti su informacija, kas padaryta per laikotarpį nuo praėjusio posėdžio. Liepos viduryje vykusiame posėdyje šios gydymo įstaigos generalinis direktorius Audrius Šimaitis sakė, kad šiemet įstaigai trūksta maždaug 28 mln. eurų, o kitąmet kyla grėsmė, jog ji gali tapti nemoki. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo, papildomų lėšų poreikis susidarė siekiant sulyginti bazinio atlyginimo koeficientus, norint įstaigą ketinantiems palikti darbuotojams išmokėti išeitines, taip pat siekiant įsigyti reikalingą įrangą, pritaikyti patalpas po įstaigos sujungimo.

SAM atstovai parlamentarams sakė, kad situacija, susijusi su išlaidų didėjimu įstaigoje, tikrai verta Generalinės prokuratūros dėmesio. SAM kreipėsi į ligoninę bei Klaipėdos miesto savivaldybę dėl susijusių sprendimų dėl darbo užmokesčio didinimo dar 2022 m. pabaigoje priėmimo, siekdama įvertinti problemos mastą, kad ministerija galėtų kreiptis į Generalinę prokuratūrą spręsti šio klausimo. Praėjusiame posėdyje gydymo įstaigai buvo teigta, kad bus skiriama lėšų ligoninės reorganizacijai. Pasirašytas įsakymas dėl daugiau kaip 700 tūkst. eurų skyrimo įstaigą paliekančių darbuotojų išeitinėms bei atostoginiams išmokėti.

Ministro teigimu, artimiausiu metu planuojamas ligoninės dalininkų posėdis, kuriame turėtų būti sprendžiamas ir šios gydymo įstaigos išlaidų klausimas. Pasak VLK vadovo G. Bendoriaus, ligonių kasos neturi tikslių duomenų. Antro ketvirčio nuostolis KUL siekė 1,9 mln. eurų. Taip, veikla nuostolinga, bet nuostolis gerokai mažesnis nei per pirmą ketvirtį. Pirmą šių metų pusmetį įstaigos nuostolis siekia 5,3 mln. eurų. Jis yra didesnis nei per praėjusių metų pirmą pusmetį. VLK vadovas teigė, kad žiūrint ketvirčiais tendencija būtų pozityvi. Darbo užmokestis sudaro 76 proc. įstaigos biudžeto. G. Bendoriaus manymu, tai – nelabai sveikas rodiklis, nes tai reiškia, kad mažiau lėšų lieka medikamentams ir investicijoms. Ligonių kasų pažiūriu, įstaiga veikia gerai, teikia daug paslaugų, gerokai daugiau nei ankstesniais laikotarpiais. Anot VLK vadovo, pajamų ir paslaugų dalyje jokių rūpesčių nėra. Atrodytų, kad visos problemos, visi iššūkiai yra sąnaudų pusėje ir daugiausia su tvaria atlyginimų sistema.

KUL vadovas Audrius Šimaitis patvirtino, kad šiemet įstaiga teikia daugiau visų ambulatorinių paslaugų. Visas augimas buvo per ambulatorinių paslaugų teikimą ir, pasak KUL vadovo, tai džiuginantis dalykas, tai rodo ir įstaigos potencialą. Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo Dariaus Steponkaus nuomone, išeitinėms pašalpoms, kai išeina gydytojai, slaugytojai, kurie turėtų teikti paslaugas pacientams, nereikėtų skirti nė vieno euro, nes tai – žmonės, įstaigai atnešantys naudą.

„Tas problemas įstaigos administracija sprendžia pagal savo lygį, sudarydama problemų kitiems. Noriu informuoti, kad nuo rugsėjo 1 d. yra visiškai paralyžiuotas mūsų (Klaipėdos respublikinės ligoninės) ausų, nosies skyriaus darbas, nes visi skyriaus darbuotojai (pradedant vedėju ir gydytojomis) išeina į KUL, kur jiems siūlomas gerokai didesnis atlyginimas. Manau, kad SAM skirtos išeitinių lėšos bus panaudotos tiems ateinantiems darbuotojams ir sudarys problemų kitai įstaigai. Žinoma, medikų pasirinkimas yra jų reikalas, bet viso skyriaus nuviliojimas į kitą įstaigą nebeatlaiko jokios kritikos. Sveikatos sistemoje būtų vienintelis ir niekur nematytas reiškinys. Mes tą problemą išspręsime, bet manau, kad tokių dalykų būti neturėtų. Nesąžiningas ir negarbingas elgesys – didžiulė problema, nes šių paslaugų teikimas sutriks ne tik mūsų ligoninėje, bet ir visame Klaipėdos regione. Manau, kad tie 6 gydytojai išeina ne į tokias sąlygas, kuriomis jie galėtų daryti tuos darbus“, – mano D. Steponkus.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė sakė, kad norėtų atkreipti dėmesį į KUL vadovą, pasižiūrėti į įstaigų, kurios susijungė į KUL, veiklos rezultatus ir apimtį: 2019 m. pirmą pusmetį dvi ligoninės (Jūrininkų ir Klaipėdos universitetinė), kurios aktyviai teikė paslaugas. Jos suteikė daugiau kaip 25 tūkst. paslaugų. Dabar per pirmą pusmetį (viešai skelbiama VLK informacija) yra suteikta beveik 18 tūkst. paslaugų, tad matomas mažėjimas 30 proc. Augimas buvo laikinas 2023 m. „Šiemet vėl matome kritimą. Dienos stacionaras realiai auga, tačiau ir ambulatorinės konsultacijos nesiekia buvusios apimties, net ir dienos chirurgijos apimtis negrįžo į buvusį lygį, nors ligonių kasos minėjo didžiulę plėtrą nuo 2019 m. Atsižvelgdama į tai, rekomenduočiau koncentruotis ne tik į išlaidų subalansavimą su pajamomis, bet ir atkreipti dėmesį į veiklos organizavimą, jo apimtį“, – kalbėjo J. Kutkauskienė.

Komiteto pirmininkas A. Šimaičiui priminė, kad KUL administracija yra gerokai didesnė nei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų. „Ar imsitės administracijoje kokių nors permainų, nes jūsų administracija atitinka SAM darbuotojų dydį. Ar reikia daugiau kaip 150 administracijos darbuotojų?“ – klausė A. Matulas.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras teigė, kad Gydytojų vadovų sąjunga diskutavo sužinojusi, kad gali būti kompensuojama ta susidariusi skola. „Šiandien vyksta sveikatos centrų kūrimas savivaldybėse, įstaigos jungiamos funkciniu ar struktūriniu būdu, sąlygos ir atlyginimai beveik visose įstaigose (poliklinikose, PSPC) yra didesni nei ligoninėse. Reikia lėšų išlyginti, ir įstaigų vadovai kažkaip jų randa. Jeigu būtų kompensuojama, Gydytojų vadovų sąjunga nepritaria tokiam žingsniui. O jei bus skirta, manau, tiek SAM, tiek VLK gaus daug raštų ir prašymų analogiškai kompensuoti susidariusius įsiskolinimus. Manau, kad tai bus pagrįsti reikalavimai. Tokiam žingsniui mes nepritariame“, – pareiškė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas K. Štaras.

A. Matulas buvusią ir dabartinę ligoninės vadovybę kaltina neatsakingumu ir nesiorientavimu teisės aktuose. „Raginu ministeriją sustiprinti šios įstaigos vadovavimą, galbūt sudarant laikiną valdybą, galbūt paskiriant iš Gydytojų vadovų sąjungos ir ministerijos patyrusius specialistus patarėjus, su kuriais turėtų būti derinami procesai. Įstaigoje taip pat nedelsiant turi būti peržiūrėta etatų struktūra. Ir abejoju, ar A. Šimaitis yra tinkamai pasiruošęs vadovauti šiai įstaigai“, – mano Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas. Jis priminė, kad rugsėjo 11 d. vyksiančiame posėdyje bus priimtas komiteto galutinis sprendimas dėl KUL finansinės situacijos.

A. Pečkauskas pradeda eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 06 Aug 2024 09:47:14 GMT

Premjerei Ingridai Šimonytei pateikus sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko kandidatūrą eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas ir Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius dėl to dekretą, nuo rugpjūčio 6 d. A. Pečkauskas pradeda eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jis poste keičia Arūną Dulkį, kuris sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo trejus metus ir septynis mėnesius.

A. Pečkauskas teigia, kad svarbu užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, taip pat gilinti dialogą su profesinėmis bendruomenėmis bei savivaldybėmis, kurios pertvarko savo sveikatos paslaugų teikimą. „Sveikatos apsaugos sistema yra viena didžiausių viešųjų paslaugų teikime, todėl būtina geriau atliepti tiek profesinių bendrijų, tiek pacientų, tiek savivaldybių lūkesčius. Tam bus skiriamas esminis dėmesys. Kaip pagrindinius artimiausius darbus įvardinčiau susitarimo su medikų profesinėmis bendruomenėmis pasiekimą dėl socialinių garantijų ir atlygio pokyčių bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto paruošimą kitiems metams – nuo šių sprendimų priklausys, kaip sėkmingai sveikatos apsaugos sistema funkcionuos kitąmet“, – teigia naujasis sveikatos apsaugos ministras.

A. Pečkauskas dar turi duoti ministro priesaiką – tai jis padarys per artimiausią Seimo sesiją. Kartu su naujuoju ministru darbą ir toliau tęs esama politinė pasitikėjimo komanda.

37-erių A. Pečkauskas nuo 2021 m. gegužės mėnesio ėjo sveikatos apsaugos viceministro pareigas, kuravo farmacijos politikos, sveikatos draudimo bei asmens sveikatos sritis. Anksčiau jis užėmė Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pareigas, dirbo LSMU Kauno klinikose, vienoje iš Londono ligoninių. A. Pečkauskas yra baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), čia įgijęs gydytojo anesteziologo-reanimatologo specializaciją. Ministras turi pedagoginės darbo praktikos, yra dėstęs LSMU, yra keliolikos mokslinių straipsnių autorius, kartu su kolegomis parašęs medicinos vadovėlį, aktyviai veikė nevyriausybinėse organizacijose.

pagal SAM informacij ą

Sistema skendi skolose - LGS ragina didinti įkainius

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 30 Jul 2024 10:31:20 GMT

Daugelis ligoninių skendi skolose, apie atlyginimų kėlimą vadovai nebekalba

Dauguma šalies ligoninių – įsiskolinusios. Valstybinės ligonių kasos teigimu, situacija pasikeis, kai ligonines pasieks pinigai už viršsutartines paslaugas. Gydytojų sąjunga mano, kad niekas nesikeis, ligoninės neturės pinigų atlyginimų kėlimui, kol paslaugų įkainiai nekils ir siūlo juos kelti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo.

Plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2327981/daugelis-ligoniniu-skendi-skolose-apie-atlyginimu-kelima-vadovai-nebekalba

Valstybės dienos minėjime apdovanoti nusipelnę kauniečiai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 16 Jul 2024 09:11:06 GMT

Minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Kaunas nusilenkė iškilioms asmenybėms. Daugiatūkstantinės publikos akivaizdoje apdovanojimais scenoje pagerbti kultūros ir meno darbuotojai, medikai, rašytojai bei sportininkai. Jiems įteikti Santakos garbės ženklai, Kultūros premijos bei padėkos už darbus Kaunui, miesto vardo garsinimą.

„Liepos 6-oji – ypatinga proga. Ji primena, kokia vieninga ir tvirta yra mūsų tauta. Tikrai turime kuo didžiuotis! Turime ir kuo pasidžiaugti. Mane su komanda džiugina sutvarkytas, išgražėjęs miestas, jo švara ir jaukumas. Tai pačių kauniečių nuopelnas. Metas nusilenkti, pagerbti ir padėkoti tiems, kurie savo darbais ir kilniais poelgiais garsina Kauną”, – susirinkusius sveikino ir pradžią apdovanojimams skelbė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaunas atsidėkojo ir nusipelniusioms asmenybėms – iš viso įteikti 43 apdovanojimai. Už uolų ir sąžiningą darbą, prasmingą veiklą pagerbti Kauno kultūros premijos laureatai, įteikta „Laisvės kario“ statulėlė, Santakos garbės ženklai.

Išskirtinis miesto simbolis – „Laisvės kario“ statulėlė – įteiktas gydytojui otorinolaringologui, Kauno miesto poliklinikos direktoriui Pauliui Kibišai. Jis įvertintas už nuopelnus sveikatos sistemai, diegiant inovatyvius technologinius ir tvarius vadybos sprendimus.

2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu apdovanotas habilituotas medicinos mokslų daktaras, gydytojas endokrinologas - prof. Antanas Norkus.

Garsinantys bendruomenę ir šalį

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 09 Jul 2024 08:16:17 GMT

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės vadovas Gitanas Nausėda mūsų šalies ir užsienio šalių piliečius apdovanojo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais.

Apdovanojimų ceremonijoje Prezidentas G. Nausėda teigė: „Dėkoju Jums visiems už tai, kad veržli ir kūrybinga Lietuva vis ryškiau matoma dabarties pasaulyje. Kad taip aistringai ir neretai peržengdami valstybių sienas garsinate jos vardą. Kad tarnaudami profesiniam pašaukimui ir žmogiškiesiems idealams stiprinate bendruomenę ir šalį. Kiekvieno iš Jūsų gyvenimo pavyzdys mums – didžiulis įkvėpimo šaltinis. Žvelgdami į Jus prisimename, kad valstybės puoselėjimas ir stiprinimas – nesibaigiantis procesas, kiekvienam siūlantis unikalių galimybių.“

Prezidento dekretu apdovanoti 75 asmenys. Tarp apdovanotųjų – ir dvi medikės. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanota gydytoja onkologė, mokslininkė, profesorė Janina Didžiapetrienė. Nacionalinio vėžio instituto emeritė pagerbta už nuopelnus vystant vėžio profilaktiką ir diegiant profilaktines programas Lietuvoje, už onkologijos mokslo plėtrą ir mokslo pasiekimų diegimą praktikoje, už aktyvią pedagoginę veiklą. Pagrindinės J. Didžiapetrienės mokslinės veiklos kryptys – onkofarmakologija bei eksperimentinė onkologija. Meilę farmakologijai įskiepijo daktarės žemietis ir mylimas profesorius Henrikas Polukordas. Dažnai ji save vadindavo „pelių daktare“, nes jai patinka eksperimentuoti, tačiau dar labiau – apibendrinti duomenis ir rašyti. Kaip eksperimentatorė, mokslininkė aktyviai dalyvavo vykdant naujų vaistų navikams gydyti ikiklinikinius tyrimus, o vėliau tapusi Eksperimentinės terapijos laboratorijos vedėja ėmė vadovauti šiam darbui. Greta naujų vaistų paieškų J. Didžiapetrienės vadovaujamoje laboratorijoje buvo tyrinėjami nauji vėžio gydymo būdai, atliekami fotodinaminės navikų terapijos ikiklinikiniai tyrimai. Už fotodinaminės navikų terapijos krypties darbų ciklą J. Didžiapetrienei ir bendraautoriams 1993 m. buvo įteikta JAV mokslininko Teodoro Maimano premija, o 2003 m. – Lietuvos mokslo premija. Prof. J. Didžiapetrienė eksperimentinius tyrimus stengėsi susieti su klinikine veikla žmogui tiek profilaktiniu, tiek gydomuoju aspektais. Ji 2006 m. pateikusi habilitacijos procedūrai būtinų mokslo darbų apžvalgą „Priešnavikinių veiksnių sukeliami efektai: naviko ir organizmo tyrimai“ ir sėkmingai atlikusi šią procedūrą, gavo pasiūlymą VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikoje dėstyti vėžio biologiją, profilaktiką ir diagnostiką. Ji buvo šios katedros profesorė. Kompleksinio darbo fragmento rezultatus profesorė pateikė daugybėje pasaulio konferencijų, tarp jų ir 12-ame pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume.

Būdama gydytoja, prof. J. Didžiapetrienė eksperimentinius tyrimus stengėsi susieti su klinikine nauda pacientui. Profesorė dažnai mėgo dirbti su jaunimu, perteikti savo turimas žinias bei mokslo pasaulio naujienas. Ji yra 4 monografijų bendraautorė, 2 vadovėlių, 4 mokomųjų knygų, 11 metodinių priemonių, beveik 300 straipsnių, publikuotų tarptautinėje spaudoje ir Lietuvoje, autorė ar bendraautorė. Gausybė perskaitytų pranešimų užsienio bei Lietuvos moksliniuose renginiuose liudija prof. J. Didžiapetrienės ilgą mokslo kelią. Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė, profesorė emeritė J. Didžiapetrienė Lietuvos onkologų indėlį į onkologijos mokslą sudėjo knygoje „Onkologų mokslininkų kartos, asmenybės, jų darbai“. Knygos autorė įžangoje rašo: „Daugiausia dėmesio knygoje skiriama onkologų kartai, dirbusiai Onkologijos mokslinio tyrimo institute nuo pat jo įkūrimo. Jie savo nenuilstamu darbu, savo atsidavimu mokslui ir onkologijai davė pradžią eksperimentinei ir klinikinei onkologijai, buvo atskirų onkologinių mokslų krypčių pradininkai ir puoselėtojai. Jų atlikti darbai šioje knygoje aptarti atsižvelgiant į institute vystytas mokslines kryptis. Tarnystė onkologijos mokslui ir pacientui jiems buvo svarbesnė nei asmeniniai interesai.“ Šioje knygoje apžvelgti instituto mokslininkų bei gydytojų onkologų moksliniai darbai, atlikti iki 1990 metų. Daugelis jų buvo knygos autorės mokytojais, su daugeliu jų kartu dirbo.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuoširdų darbą gyvosios organų donorystės srityje, gydant sergančiuosius ir dirbant su jų artimaisiais, už indėlį į donorystės transplantacijos plėtrą pagerbta VU ligoninės Santaros klinikų gydytoja nefrologė daktarė Loreta Vareikienė. Ji priminė, kad pirmoji inksto transplantacija Lietuvoje atlikta 1970 m., pirmoji transplantacija iš gyvo donoro – 1974 m., o pirmoji transplantacija iš gyvo donoro esant nesuderinamoms kraujo grupėms – 2010 m. Santaros klinikose per metus vidutiniškai atliekama 50 inkstų transplantacijų, esant nesuderinamoms kraujo grupėms iki 2020 m. buvo atlikta 14 tokių inkstų transplantacijų. Šiuo metu Lietuvoje dializuojama per tūkstantį žmonių. Apie 80 žmonių yra aktyviame donoro inksto laukimo etape. Kodėl taip mažai? Anot jos, dalis žmonių nesiryžta transplantacijai dėl savo senyvo amžiaus, kitiems transplantacija nerekomenduojama dėl gretutinių ar lėtinių ligų. Lietuvoje gyvena apie 1,5 tūkstančio žmonių su persodintais inkstais. Donorinio organo išgyvenamumas pirmaisiais metais po transplantacijos siekia 85 proc., o po 10 metų – 54 proc. Aišku, organo atmetimo reakcija gali pasireikšti bet kuriame etape. Todėl būtina visą transplantanto gyvavimo laiką gerti imunitetą mažinančius vaistus. Nors inkstas tarnauja vidutiniškai 15 metų, yra pacientų, kurie gyvena su tokiu inkstu ilgiau nei 20 metų. Ilgiausiai Lietuvoje inkstas funkcionavo 42 metus.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis įteiktas Aušrai Degutytei, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentei, už aktyvią organų donorystės žinios sklaidą, nepailstamą pagalbą transplantacijos laukiantiems ar su transplantuotu organu gyvenantiems ir jų šeimos nariams.

Spalio 3–5 d. Lietuvoje bus organizuojami Europos organų transplantacijos komiteto posėdžiai, tarptautinė konferencija, kurioje organų donorystėje ir transplantacijoje pirmaujančių šalių ekspertai dalysis gerąja patirtimi, bus skaitomi pranešimai apie tarptautinius donorinių organų mainus ir glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, kuriančias sąlygas gelbėti žmonių gyvybes. Pernai Europos organų donorystės diena buvo organizuojama jau 3 dešimtmečius lyderiaujančias pozicijas organų donorystės ir transplantacijos srityje užimančioje lspanijoje, o dabar atsirado reta ir išskirtinė galimybė perimti estafetę ir gerąją patirtį iš lspanijos. Ilgametės asociacijos „Gyvastis“ vadovės A. Degutytės teigimu, donoro artimieji dažniausiai tik iš interneto, iš spaudos gali pamatyti laimingas recipientų istorijas. Kodėl laimingas? Nes tie žmonės, kad ir kokį sunkumą jiems teko patirti, kokius išbandymus, gavę antrą gyvenimo šansą, jie gyvena, kaip daug kas sako, iš didžiosios raidės. Su transplantuotu organu gyvenantys žmonės nuo sveikų skiriasi tuo, kad jaučia nuolatinį dėkingumo jausmą tam žmogui, tai šeimai, iš kur gavo neįkainojamą dovaną. Šiuo metu transplantacijos laukia beveik 300 žmonių: 80 – inksto, 22 – širdies, 3 – plaučių, 34 – kepenų, 153 – ragenų transplantacijos, iš jų 6 vaikai.

„Gydytojų žinių“ informacija

LGS ragina Vyriausybę ir SAM didinti paslaugų įkainius

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 05 Jul 2024 07:00:28 GMT

LGS pakartotinai ragina SAM ir Vyriausybę imtis veiksmų išvengti skaudžių pasekmių viešajai sveikatos sistemai, kurios bus neatitaisomos ir paveiks ne tik medikus, bet ir Lietuvos pacientus, ypač socialiai pažeidžiamus. Būtina skubiai spręsti ASP paslaugų įkainio didinimo klausimą tam panaudojant dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų, juolab kad, VLK duomenimis, PSDF surinkimas per I ketv. jau viršija planą 70 mln. eurų.

LGS kreipėsi į SAM nes VLK 2024 m. I ketvirčio duomenimis, šiais metais asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) sąnaudos (kurios padidėjo 15 proc.) viršija jų pajamas (kurios padidėjo 13 proc.). Neigiamą finansinį rezultatą lemia darbo užmokesčio sąnaudų spartesnis augimas, nei padengia įkainio padidinimas, taip pat neapmokėtos virškvotinės paslaugos ir neįvykdytos sutartinės paslaugos, taip pat išaugę tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai ASPĮ įsipareigojimai.

Pabrėžtina, kad iš 193 ASPĮ net 106 susiduria su finansiniais sunkumais, o svarbiausia, kad su sunkumais susiduria ASPĮ, kuriose dirba daugiausia šalies medikų. Iš 5 universitetinių ligoninių net 4 patiria finansinį nuostolį, neigiamą finansinį rezultatą rodo ir 10 iš 16 respublikinių ligoninių, visos 11 regiono ligoninių ir 26 iš 27 rajono ligoninių. Šie duomenys rodo, kad net 87 proc. ligoninių turi neigiamą finansinį rezultatą. Taip pat beveik pusė (46 iš 108) pirminių sveikatos priežiūros centrų (toliau – PSPC) taip pat patiria finansinius nuostolius. Trečdalis slaugos ligoninių ir poliklinikų susiduria su šia problema.Taigi suminis neigiamas rezultatas jau pirmą ketvirtį yra 13 mln. eurų (vertinant PSDF lėšas), už 2024 m. I ketvirtį neapmokėtos viršsutartinės sumos už suteiktas paslaugas siekia 34 mln. eurų.

Nestabili finansinė ASPĮ situacija kelia įtampą viešajame sveikatos sektoriuje, kuris ir taip susiduria su iššūkiais išlaikyti darbuotojus ir prisivilioti specialistų, VLK informuoja, kad dalis įstaigų dėl specialistų trūkumo negali suteikti paslaugų. Masiškai migruojant medikams į privatų sveikatos sektorių tokia situacija yra netoleruotina.

Primename, kad Lietuvos gydytojų sąjunga 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SR-2024_08 „Dėl PSDF biudžeto rezervo panaudojimo“ kreipėsi į SAM su paklausimu dėl dalies PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti galimybės, duomenų, kokios PSDF biudžeto lėšų investavimo metu buvo gautos pajamos, ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, vykdančiam parlamentinę kontrolę, įtraukti PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti klausimą į artimiausio posėdžio darbotvarkę.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) raštu informavo, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų investavo, 2019–2024 m. periodiškai įsigydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių. Nominali bendra įsigytų vertybinių popierių vertė sudaro 105 mln. eurų. Tačiau SAM nepateikė jokio atsakymo, kur naudojamos likusios daugiau kaip 500 000 000 eurų PSDF biudžeto rezervo lėšos. Taip pat neatsakyta į klausimą dėl PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiui padidinti.

LGS sekretoriato informacija

VLK: augantį PSDF biudžetą pajuto medikai ir pacientai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 04 Jul 2024 11:55:10 GMT

Pernai dėl geresnių nei prognozuota šalies darbo rinkos rodiklių pokyčių Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) gavo per 289,4 mln. eurų arba 9,5 proc. daugiau įplaukų, nei buvo planuota. Iš viso 2023 m. PSDF biudžeto įplaukos sudarė 3,34 mlrd. eurų.

Gydymo įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kito personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, vidutinis bruto darbo užmokestis, tenkantis vienam etatui, 2023 m., palyginti su 2022 m., didėjo: gydytojų – 18 proc., slaugytojų – 14 proc., kito personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas – 15 proc.

Pajamų didėjimą daugiausia lėmė auganti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų suma, susijusi su šalies vidutinio darbo užmokesčio augimu. Rengiant 2023 m. PSDF biudžeto projektą buvo planuota, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarys 1 912,5 euro, tačiau pasiekė 2 014 eurų (2022 m. – 1 789 eurai). Todėl į PSDF biudžetą pervesta dirbančiųjų įmokų suma buvo 335,2 mln. eurų (17 proc.) didesnė nei 2022 metais.

Didesnį PSDF biudžetą lėmė nuosekliai didinama minimali mėnesinė alga, nuo kurios taip pat mokamos PSD įmokos (2022 m. minimali mėnesinė alga buvo 730 eurų, 2023 m. – 840 eurų).

Prie didesnių PSDF biudžeto įplaukų prisidėjo ir auganti valstybės biudžeto įmokų suma už draudžiamus valstybės lėšomis. 2022 m. metinė įmoka už vieną apdraustąjį siekė 508,4 euro, o pernai už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį įmoka padidėjo 5,8 proc. ir sudarė 537,7 euro.

Augo medikų darbo užmokestis
2023 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervą sudarė 689 mln. eurų: pagrindinė dalis – beveik 46 mln. eurų ir rizikos rezervo dalis – daugiau nei 643 mln. eurų. Pastarųjų metų PSDF biudžeto rezervo didėjimas daugiausia buvo nulemtas PSDF biudžeto viršplaninių pajamų surinkimo dėl spartesnio, nei planuota, šalies darbo užmokesčio augimo.

Iš viso praeitais metais buvo paskirstyta arti 302 mln. eurų PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų, o panaudotą PSDF biudžeto rezervo lėšų sumą iš viso sudarė daugiau nei 294 mln. eurų.

Siekiant sudaryti sąlygas didinti darbuotojų darbo užmokestį nuo 2023-ųjų pradžios, nuo 2022-ųjų lapkričio 1 d. už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas su gydymo įstaigomis buvo atsiskaitoma padidintomis bazinėmis kainomis. Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d. sveikatos priežiūros paslaugų kainos buvo indeksuotos. Šiam tikslui buvo skirtos PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšos.

VLK informacija

VLK direktoriui įtvirtinta teisė taikyti minimalias poveikio priemones gydymo įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams, pažeidusiems teisės aktus

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 04 Jul 2024 11:36:51 GMT

Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams, kurie leis nuo 2025 m. liepos 1 d. Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir penkias teritorines ligonių kasas sujungti į vieną juridinį vienetą. Taip pat priimtomis įstatymo pataisomis VLK direktoriui įtvirtinta teisė taikyti minimalias poveikio priemones gydymo įstaigoms, vaistinėms ir kitiems ūkio subjektams, pažeidusiems teisės aktus.

„Seimo priimti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai leis Valstybinei ligonių kasai turėti svaresnių teisinių priemonių siekiant tvirtesnės pacientų apsaugos ir efektyvesnio Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimo. Tikimės, kad naujasis reglamentavimas padės, pirmiausia, prevenciškai užkirsti kelią įstaigoms neteisėtai prirašinėti paslaugas ir už tai gauti apmokėjimą, pelnytis iš pacientų, imant priemokas ir apmokestinant paslaugas, už kurias jau yra sumokėta, taip pat užtikrins paprastesnį ir sklandesnį neteisėtai panaudotų lėšų susigrąžinimą tiek pacientams, tiek fondui“, – sako VLK direktorius Gytis Bendorius.

Kitų metų liepą įsigaliosiančios Sveikatos draudimo įstatymo pataisos leis VLK vadovo sprendimu pateikti rašytinį nurodymą gydymo įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų bei įpareigoti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. O tais atvejais, kai nusižengiama privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto paciento teisei į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ar medicinos priemones – neteisėtai paimtą mokestį grąžinti pacientui.

„Pasitikime savo sutarčių partneriais ir norime pabrėžti, kad didžioji dauguma jų paslaugas teikia sąžiningai ir stengiasi dirbti vienodomis konkurencijos sąlygomis. Taigi įstatymo pataisomis įtvirtintos tik minimalios poveikio priemonės, skatinančios visas įstaigas elgtis sąžiningai, atgrasančios nuo galimybės piktnaudžiauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir leidžiančios ligonių kasoms apginti pacientų teisę gauti mokesčių mokėtojų jau apmokėtas ir valstybės laiduojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Mažareikšmiams ar dėl žmogiškosios klaidos atsiradusiems pažeidimams poveikio priemonės nebus taikomos“, – atkreipia dėmesį G. Bendorius.

VLK direktoriaus sprendimai galės būti skundžiami administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau primenama, jog apskundimas nesustabdo sprendimų vykdymo.

VLK informacija

Ne visais atvejais Akreditavimo tarnyba atlikinės ASPĮ patikrinimus

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 04 Jun 2024 09:02:18 GMT

Nuo šių metų gegužės mėnesio įsigaliojo nauja pacientų skundų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje. Pagal atnaujintą tvarką , ne visais atvejais bus inicijuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ASPP) kokybės patikrinimai, o dalis skundų gali būti grąžinama su rekomendacijomis nagrinėti į skundžiamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Kas keičiasi?

Tarp numatomų pokyčių, pažymėtina, jog Akreditavimo tarnyboje gautą asmens kreipimąsi nagrinės naujai suburta Skundų vertinimo grupė, kuri, be kita ko, tinkamai pateiktą skundą vertins ir pagal naujai sukurtus rizikos pacientų saugai vertinimu pagrįstus kriterijus.

N e visais atvejais gavus paciento skundą bus inicijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimas. Skundų vertinimo grupė priims sprendimą atlikti patikrinimą tuomet, jei nustatys pakankamai pagrįstų duomenų, leidžiančių įtarti, kad, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas:

- galimai netinkamais diagnostikos ir gydymo veiksmais buvo sukeltas žalos paciento sveikatai atsiradimo pavojus arba paciento sveikatai buvo padaryta žala;

- buvo pažeistos paciento teisės ir / ar teisėti interesai ir tai neigiamai paveikė paciento teisinį statusą;

- įvyko nepageidaujamas įvykis, kuomet įžvelgiamas sisteminis poveikis pacientų saugai, ir tikimasi, kad jo nagrinėjimo rezultatai turės tiesioginės įtakos pacientų saugos gerinimui bei nepageidaujamų įvykių išvengiamumo didinimui asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Tačiau, nenustačius šių kriterijų/pagrindų arba nustačius, kad galimą paciento teisių pažeidimą lėmė netinkama Įstaigos ASPP vadyba, netinkamas arba nepakankamas bendradarbiavimas su pacientu, ir šiuos trūkumus Akreditavimo tarnybos teikimu, atsižvelgiant į Skundų vertinimo grupės įstaigai pateiktas rekomendacijas, galima pašalinti pakartotinio Pareiškėjo skundo nagrinėjimo Įstaigoje metu, pareiškėjo skundas kartu su Akreditavimo tarnybos rekomendacijomis bus teikiamas išnagrinėti skundžiamai Įstaigai per 1 mėnesį. Apie skundo nagrinėjimo pagal Akreditavimo tarnybos rekomendacijas rezultatus, jų įgyvendinimą Įstaiga turės pranešti ir Akreditavimo tarnybai, ir Pareiškėjui. Tuomet Skundų vertinimo grupė vertins, kaip Įstaiga išnagrinėjo skundą, ir, jei pastarasis buvo išnagrinėtas tinkamai, pagal Tarnybos rekomendacijas, procesas bus baigtas, Akreditavimo tarnybai priimant sprendimą, o tuo pačiu ir atsakomybę, dėl skundo išnagrinėjimo tinkamumo bei informuojant apie tai pareiškėją.

Visgi, jei skundas nebuvo išnagrinėtas pagal Tarnybos rekomendacijas, Akreditavimo tarnyba priims sprendimą nagrinėti pareiškėjo skundą, atliekant išsamų ASPP kokybės patikrinimą Apraše nustatyta ir jau įprasta, iki šiol taikoma tvarka. Pabaigus patikrinimą pareiškėjui bus pateikiama Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimo ataskaita bei jos pagrindu priimtas įsakymas.

Akreditavimo tarnyba tikisi, jog naujoji tvarka sudarys sąlygas padėti vystyti geranorišką bendradarbiavimą tiek tarp Įstaigų ir pacientų, skatindama Įstaigas tobulinti pacientų saugos kultūrą, tiek tarp Įstaigų bei Tarnybos, siekdama kuo daugiau ginčų užbaigti taikiai, neperkeliant jų į teismines institucijas bei mažins beprasmių ginčų skaičių, kartais taip ir neišsprendžiančių pagrindinių problemų, dėl kurių pats ginčas kilo.

Ilgametė Akreditavimo tarnybos patirtis rodo, kad didžioji pateiktų skundų dalis (per 70 proc.) pasitvirtina, pacientų pateikti nusiskundimai apie jų pažeistas teises būna pagrįsti, o absoliuti dauguma (apie 90 proc.) Akreditavimo tarnybos priimtų sprendimų Įstaigoms dėl poveikio priemonių/sankcijų taikymo yra nenuginčijami, vienai iš ginčo šalių pasinaudojus teise nesutikti su sprendimu ir jį apskundus Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar administraciniams teismams. Pastaruosius trejetą metų sparčiai didėjantis gaunamų skundų Akreditavimo tarnyboje skaičius (2021 m. - 493, 2022 m. - 576, 2023 m. – 633) paskatino panagrinėti šios neigiamos tendencijos priežastis. Manytina, kad ne tik teigiamai vertintinas pacientų sveikatos ir teisinis raštingumas, bet ir dalies Įstaigų požiūris į pirminius pacientų siunčiamus signalus dėl netinkamos teikiamų paslaugų kokybės ar nepasitenkinimo teikiamomis paslaugomis, skatina asmenis ieškoti atsakymų, kreipiantis į Akreditavimo tarnybą. Akivaizdu, kad vis dar nepakankamai išnaudojamos Įstaigų ir pacientų bendradarbiavimo, siekiant išspręsti kilusią konfliktinę situaciją, galimybės – pacientui pateikiami trumpi trafaretiniai atsakymai į jo pateiktą skundą, neskiriamas deramas dėmesys atvejo nagrinėjimui Įstaigos viduje, lieka neišgirsti paciento lūkesčiai, neatsakoma į užduotus klausimus, trūksta efektyvios komunikacijos, paciento įtraukimo, personalizuotų sprendimų, o neretai – tiesiog žmogiškos atjautos ir supratimo. Kita vertus, skundų pagrindu atliekant ASPP kokybės patikrinimus, didžiosios jų daugumos atvejais nustatomi teisės aktų ir Įstaigų vidaus procesus reglamentuojančių procedūrų pažeidimai, už kuriuos Akreditavimo tarnyba privalo taikyti 2 Įstaigoms sankcijas. Tai ne tik skatina neigiamo požiūrio į Akreditavimo tarnybą formavimąsi, bet ir neretai provokuoja tolesnius administracinius ginčus, kurių nepageidauja nė viena iš ginčo šalių. Akreditavimo tarnyba, įžvelgusi aukščiau įvardintas tendencijas bei pasisėmusi patirties Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programos finansuotame projekte, susipažinusi su Šiaurės šalių analogiškų institucijų darbo praktika bei procedūromis bei siekdama skatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir į jas besikreipiančių pacientų bendradarbiavimą, ėmėsi skundų nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje pokyčių ir pakeitė Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Įsigaliojus naujai pacientų skundų nagrinėjimo tvarkai, Akreditavimo tarnyba surengs Įstaigoms seminarus, kurių metu detaliai supažindins jas su pokyčiais ir aptars praktinius naujos tvarkos taikymo ypatumus, taipogi skirs dar didesnį dėmesį metodiniam Įstaigų vadovavimui ASPP paslaugų kokybės ir saugumo užtikrinimo srityje ir bendradarbiavimo su pacientu skatinimui.

Naujieji sveikatos sistemos vadovai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 04 Jun 2024 08:48:11 GMT

Šiemet jaučiame aktyvią vadovų kaitą sveikatos sistemoje. Kas tie lyderiai, kuriems patikėta vadovauti?

Konkursą Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pareigoms užimti laimėjo ilgametę vadovavimo patirtį turintis Gytis Bendorius. Naujasis įstaigos vadovas pradės eiti pareigas birželio 17 d.

Plačiau apie vadovą: https://sam.lrv.lt/lt/news/valstybinei-ligoniu-kasai-vadovaus-gytis-bendorius/

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) direktoriaus pareigas nuo birželio 6 d. pradės eiti Mantas Juodakys, laimėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos kovo mėnesį skelbtą konkursą. Jis pakeis laikinai VTPT direktoriaus funkcijas vykdžiusį direktoriaus pavaduotoją personalui ir administracinei veiklai Vitalijų Šaškovą.

Plačiau apie vadovą: https://sam.lrv.lt/lt/news/valstybinei-teismo-psichiatrijos-tarnybai-vadovaus-mantas-juodakys/

Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms užimti laimėjo trejus metus kitas vadovaujamas pareigas ligoninėje ėjęs prof. Tomas Jovaiša. Santaros klinikų dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vilniaus universitetas (VU) – penktadienį pritarė naujojo vadovo paskyrimui, eiti pareigas jis pradės birželio 11 d.

Plačiau apie vadovą: https://sam.lrv.lt/lt/news/naujuoju-santaros-kliniku-vadovu-skiriamas-t-jovaisa/

Kada Nedarbingumo pažymėjimus galės išduoti slaugytojos

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 23 May 2024 08:54:24 GMT

Bendrosios praktikos slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai nuo šių metų liepos 1 d. galės išduoti nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos:

testu patvirtintos COVID-19 ar gripo virusinės infekcijos arba šeimos narių slaugos ar priežiūros, jiems susirgus COVID-19 ar gripo virusine infekcija, ir šiuos susirgimus patvirtinus testais. Tokius nedarbingumo pažymėjimus slaugytojai galės išduoti ne ilgesniam nei 7 kalendorinių dienų laikui.
Ligai tęsiantis ilgiau nei 7 kalendorines dienas, nedarbingumo pažymėjimą išduos pacientą konsultavęs gydytojas.

3. Akušeriai galės išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo), suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių.

Sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymą dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių atnaujinimo rasite ČIA .

Atsisakyti teikti pagalbą bus galima

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 23 May 2024 08:37:22 GMT

Nuo 2025 m. įsigalios nauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 9 d. redakcija, kuris išplės medikų galimybes atsisakyti teikti paslaugas:

12 straipsnio 9 dalis:

„9. Gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas, jeigu:

paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei,
taip pat jeigu pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas,

N.B. išskyrus atvejus, kai nederamą ir nepagarbų elgesį lemia jo sveikatos būklė ir (arba) kai jam teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba , nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, kai pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra.
Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant.

Atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų teikimo nutraukimo tvarką nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.“

Sveikatos apsaugos ministras ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įstatymas:

Gydytojus rengiantys universitetai pakvietė opiai diskusijai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 06 May 2024 10:47:14 GMT

Balandžio 26 d. vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) organizuotas Lietuvos sveikatos forumas „Universitetai, medicina ir sveikatos apsaugos sistema: dabartis ir ateitis“.

Sveikatos ekspertai forume įvardijo opiausias, skubiausiai taisytinas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas ir pažymėjo, kad su akivaizdžiais sunkumais susiduria pati akademinė medicina. Ekspertų teigimu, nesubalansuotas išteklių paskirstymas ir jų trūkumas, valstybės paramos medikams stygius, auganti skirtis tarp universitetų ir rezidentūros studijų, neveiksmingas akademinės medicinos potencialo išnaudojimas ragina neatidėliojant peržiūrėti šiandienos sveikatos politiką.

Ekspertai į forumą susirinko turėdami aiškią viziją apie žingsnius, kurių Lietuvoje būtina imtis skubiai. Susitikimo metu parengtoje ir priimtoje deklaracijoje akcentuojama, kad būtina užtikrinti: kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tiek sveikiems, tiek sergantiems visuomenės nariams, pakankamą ir tolygiai didinamą finansavimą pažangiai ir tarptautiniu mastu pripažintai mokslinei veiklai, sveikatos priežiūros darbuotojų profesinio tobulėjimo galimybių ir motyvacijos auginimą, galimybes visiems sveikatos priežiūros ekosistemos dalyviams įsitraukti į sveikatos politikos formavimą ir aktyvią lyderystę skatinančių sprendimų priėmimą.

Taip pat pažymėta, kad būtina suteikti prioritetą kokybiškam gydytojų ir kitų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų rengimui ir tobulinimui, o Universitetų ligoninėse svarbu užtikrinti pacientams pažangias sveikatos tyrimų ir gydymo galimybes, atnaujinti ir plėsti mokymo bei mokslinių tyrimų paslaugų infrastruktūrą, joms vystantis ir transformuojantis į konkurencingus universitetų akademinius medicinos centrus.

Deklaracijoje taip pat raginama kurti inovatyviomis technologijomis grįstą asmens sveikatos priežiūros įstaigų aplinką – vystyti telemediciną, diegti dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi.

Akademinė medicina Lietuvoje vienija mokslinius tyrimus, medicinos edukaciją, klinikinę praktiką ir sveikatos priežiūros valdymą, o medicinos studijos suteikia tiek teorinius pamatus, tiek klinikinę praktiką, visų pakopų studentai turi galimybę dalyvauti moksliniuose tyrimuose, stebėti gydytojų darbą prie paciento lovos ir perimti gerąsias praktikas.

„Lietuvos universitetų Medicinos fakultetai daugiau nei šimtą metų be pertraukų nuosekliai formuoja Lietuvos sveikatos studijų, mokslo ir politikos kryptį, adaptuotą gyventojų poreikiams. Šis procesas visą laiką išliko tvarus, nepaisant sukrėtimų, besikeičiančių geopolitinių kontekstų.

Plačiau:

Pagal LSMU informaciją

LGS kreipėsi dėl PSDF rezervo lėšų panaudojimo medikų atlyginimams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 22 Apr 2024 10:46:29 GMT

LGS kreipėsi į LR Vyriausybę, LRS Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos ir Finansų ministerijas bei VLK dėl:

PSDF biudžeto rezervo lėšų (t. y. apie 130 mln. eurų) skyrimo paslaugų įkainiams didinti, siekiant, kad ASP paslaugoms skiriama dalis atitiktų PSDF augimo procentą.
Duomenų, kokios pajamos gautos iš investuotų PSDF biudžeto lėšų.
PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo paslaugų įkainiams padidinti klausimo įtraukimo į artimiausio LRS SRK posėdžio darbotvarkę ir jo parlamentinės kontrolės.

LGS i atkreipia dėmesį kad:

2024 m. PSDF biudžete, kuris, palyginti su 2023 m., didėjo 13,5 proc., valstybės institucijoms ir vykdomoms veikloms buvo suplanuoti PSDF augimą atitinkantys papildomo finansavimo procentai (12,8–12,9 proc.), tačiau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms papildomai skirta 7,4 proc.
VLK 2024 m. I ketvirčio duomenys rodo, kad ketvirtadalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų susiduria su finansiniais sunkumais ar lėšų trūkumu įgyvendindamos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo. Padidinto įkainio nepakanka pasiekti darbo užmokesčio augimui 10 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad tai didžiosios ASPĮ, ir darbuotojų skaičius, kurį tai paliečia, – reikšmingas.

Todėl siūlome:

svarstyti dalį lėšų iš beprecedenčio dydžio sukaupto PSDF biudžeto rezervo skirti paslaugų įkainiams padidinti. Taip būtų užtikrintas tvarus Vyriausybės įsipareigojimų dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo įvykdymas. Juolab kad PSDF biudžeto lėšos yra tikslinės, skirtos naudoti tik sveikatos priežiūrai.

Nepamirškite panadoti jau sumokėtų mokesčių geriems tikslams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 22 Apr 2024 10:20:21 GMT

Mielieji, mūsų sumokėti 2023 m. mokesčiai gali pasitarnauti geriems darbams!

Pateikdami Gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją VMI - NEPAMIRŠKITE SKIRTI PARAMOS

SAVO PROFESINEI SĄJUNGAI - LIETUVOS GYDYTOJŲ SĄJUNGAI
IR JŪSŲ KVALIFIKACIJA BESIRŪPINANČIAI VŠĮ GYDYTOJŲ PARAMOS CENTRAS.

Nuorodą skirti paramą pamatysite pildydami deklaraciją.

Detali VMI instrukcija: https://www.youtube.com/watch?v=HKAOUCoQj8E

Gausiame apdovanojimų maratone pagerbti geriausieji

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 04 Apr 2024 09:27:08 GMT

Ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo įteiktos Vilniaus miesto mokslo premijos, taip pat LMA vardinės premijos, tarp jų – Vlado Lašo (medicinos), pristatyti laureatai, kuriems LMA prezidentas Jūras Banys įteikė diplomus, paskelbti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai, kuriems diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius ir prezidentas J. Banys. Apdovanoti ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai.

Šiemet pirmą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslo premijų laureatai. Nuo 2013 m. Kauno miesto savivaldybė savo miesto mokslininkus pagerbia LMA. Pasak LMA prezidento J. Banio, sekant Kauno miesto pavyzdžiu, po 700-ųjų metinių Vilniaus savivaldybė pirmą kartą skiria sostinės mokslo premijas vilniečiams mokslininkams. „Mums toks bendravimas su mokslininkais – tai naujas formatas. Jaudinuosi, nes dar neteko tiek daug mokslininkų sutikti vienoje salėje. Puiku, kad LMA paskatino savivaldybės dialogą su mokslininkais, kurie daug daro miestui ir jo gyventojams. Šios premijos – labai apgalvotas mūsų žingsnis. Neabejotinai norėsime ir toliau tokiu būdu kartą per metus padėkoti tiems mokslininkams, kurie to nusipelnė“, – laureatų pagerbimo ceremonijoje kalbėjo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Pirmaisiais Vilniaus miesto mokslo premijos laureatais tapo akademikai Rūta Janonienė ir Česlovas Venclovas. Akademikė R. Janonienė priimdama apdovanojimą sakė: „Tyrinėjau Vilniaus katedrą, Verkių, Sapiegų rūmus, Bernardinų bažnyčią ir daug kitų objektų. Kiekvienas jų yra originalus. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti darnų tyrėjų kolektyvą.“ Akademikas Č. Venclovas įvertintas už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslo srityse. Jo vadovaujama bioinformatikų grupė yra viena lyderiaujančių. Mokslininkų darbai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose. Darbai plačiai matomi, cituojami, palieka reikšmingą pėdsaką moksle. Tai – visos komandos įvertinimas, nes be jos nebūtų visų ryškių pasiekimų. Kartu tai įsipareigojimas ir toliau siekti reikšmingų mokslo laimėjimų. Akademikas pripažino, kad jo kelias į bioinformatiką nulemtas atsitiktinumo. Darbas laboratorijoje nelabai sekėsi, akademikas E. Janulaitis pasiūlė išbandyti save naujoje srityje. Taip ir tapo pirmuoju Lietuvos bioinformatiku. Jo grupės mokslininkai tiria gyvybę, naudodami kompiuterinius metodus. Vaizdžiai sakant, viso pasaulio mokslininkai dirba bioinformatikams. Todėl kompiuteriu galima atlikti unikalius eksperimentus, tirti baltyminius ryšius tarp žmonių ir bakterijų, tai neretai kelia nuostabą. Šioje srityje jau dirba tokios bendrovės kaip „Google“. Laureatas patikino, kad ir toliau ketina prisidėti prie VU ir Vilniaus miesto garsinimo.

Medicinos Vlado Lašo vardinės premijos laureatė LSMU mokslininkė akademikė Vilmantė Borutaitė įvertinta už darbų ciklą „Mitochondrijų funkcijos ir jų sąsajos su sveikata ir širdies bei smegenų patologijomis“. Laureatė sakė, kad dirba fundamentinės medicinos srityje. Ji tiria ląstelės mirties mechanizmus. Pastaraisiais metais jų grupė ieškojo neuronų žūties priežasčių. Paaiškėjo, kad mitochondrijos yra ne tik ląstelių jėgainės, jos reguliuoja ir ląstelių mirties procesus. Akademikė su susirinkusiais pasidalijo viena sėkmės istorija, susijusia su vaistų kūrimu. Turima omenyje vaistų peradresavimo strategija, kai seniai naudojami vaistai pritaikomi naujoms ligoms gydyti. Grupės tyrimai patvirtino, kad mitochondrijos gali reguliuoti ląstelių mirtį širdies ir smegenų audiniuose. Akademikė atrado, kad vaistai nuo diabeto gali veikti mitochondrijas ir taip apsaugoti smegenų ląsteles, kai ištinka insultas.

Pasibaigus apdovanojimų maratonui, LMA prezidentas J. Banys pristatė LMA praėjusių metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad per praėjusius metus kartu su partneriais buvo organizuoti 156 renginiai. Anot jo, dirbama, kad politikų sprendimai būtų kuo dažniau pagrįsti mokslu.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Pradedamos derybos dėl LNSS šakos sutarties

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 04 Apr 2024 09:18:38 GMT

Siekdamos parengti naują šakos kolektyvinę sutartį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikams atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos kovo mėnesį pradėjo derybas.

Kolektyvinėse derybose dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties parengimo dalyvauja devynios profesinių sąjungų organizacijos: Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Profesinių sąjungų organizacija „Lietuvos medikų forumas“, Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija, Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“.

Derybomis siekiama gerinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dirbančių darbuotojų ekonomines, darbo ir socialines sąlygas, darbo organizavimą grįsti šiuolaikiniais darbuotojų motyvavimo principais, didinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, stiprinti socialinę partnerystę.

Kolektyvinių derybų vykdymo reglamente numatyta derybas tęsti iki 2024 m. birželio 19 d. SAM tikisi konstruktyvaus ir sklandaus socialinio dialogo, kurio metu bus sprendžiami medikų bendruomenei aktualūs klausimai.

SAM informacija

Supaprastinta siuntimų tvarka

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 20 Mar 2024 12:13:41 GMT

lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui. Ministerija atnaujino stebėjimo tvarką, nuo šiol siuntimo ilgalaikiam stebėjimui nebereikės kreiptis į šeimos gydytoją – gydytojui specialistui nustačius ilgalaikio stebėjimo poreikį, pacientas iš karto bus registruojamas ilgalaikiam stebėjimui toje pačioje įstaigoje arba gaus siuntimą, jeigu ilgalaikiam stebėjimui pasirinks kitą gydymo įstaigą.

Tokį poreikį nustatęs gydytojas specialistas sudarys einamųjų metų paciento ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo veiksmų planą ir nustatys kitos konsultacijos datą bei iki jos atliktinus diagnostinius tyrimus ir procedūras. Einamųjų metų veiksmų plane bus nurodomas gydytojo specialisto konsultacijų periodiškumas, reikalingi diagnostiniai tyrimai ir procedūros, gydymo ir kiti veiksmai.

Vykdyti ilgalaikį stebėjimą pacientui bus siūloma prie gyvenamosios vietos artimiausioje gydymo įstaigoje. Jeigu reikalingos paslaugos joje neteikiamos arba pacientas nesutiks, jis bus informuojamas apie ne mažiau kaip dvi kitas gydymo įstaigas, kuriose reikalingos paslaugos teikiamos.

Jeigu pacientas pasirinks ilgalaikį stebėjimą vykdyti toje pačioje įstaigoje, kurioje baigtas aktyvus stacionarinis arba aktyvus specializuotas ambulatorinis gydymas, jis iš karto bus registruojamas gydytojo specialisto vizitui toje įstaigoje. Jeigu pacientas pasirinks ilgalaikį stebėjimą vykdyti kitoje gydymo įstaigoje, nei ta, kurioje baigtas aktyvus stacionarinis arba aktyvus specializuotas ambulatorinis gydymas, pacientas gaus siuntimą ir turės užsiregistruoti paskirtai konsultacijai pasirinktoje gydymo įstaigoje.

Kaip ir iki šiol, pradėjus ilgalaikį stebėjimą, pirmai gydytojo specialisto konsultacijai pacientas turės būti siunčiamas atlikus reikiamus tyrimus ir procedūras. Jų rezultatus gydytojas specialistas įvertins ir aptars su pacientu pirmo vizito metu. Įvertinęs paciento sveikatos būklę, pagal poreikį paskyręs naujus tyrimus ir išrašęs reikalingus vaistus, gydytojas specialistas paskirs datą ir laiką kitai konsultacijai, į kurią pacientas jau galės atvykti be siuntimo.

SAM informacija

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarkos pakeitimo rasite ČIA .

Tarp Lietuvos mokslo premijų laureatų ir garsūs medikai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 07 Mar 2024 10:44:48 GMT

Kiekvienais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse tradiciškai teikiamos Vyriausybės įsteigtos Lietuvos mokslo premijos.

„Tai reikšminga diena mokslo visuomenei, kai vertinama ilgametė, nuoširdi, daug fizinių ir protinių pastangų reikalaujanti veikla. Iš didelio skaičiaus Lietuvos universitetų ir mokslo institucijų pateiktų aukščiausiojo lygio mokslo darbų Lietuvos mokslo premijų komisijai teko atrinkti pačius išskirtiniausius, reikšmingiausius darbus. Lietuvos mokslo premija nominuotų darbų gausa rodo, kad Lietuva turi aukštą tarptautinio lygio unikalius, reikšmingus mokslinius tyrimus atliekančių mokslininkų potencialą. Tai patvirtina 2023 m. atliktas Lietuvos mokslo institucijų tarptautinis palyginamasis ekspertinis vertinimas, kuris parodė, kokį didžiulį mokslinį šuolį padarė visuomenė per pastaruosius metus. Moksliniai straipsniai aukščiausio lygio moksliniuose žurnaluose, tarptautiniai projektai ir patentai, dalyvavimas tarptautiniuose moksliniuose konsorciumuose tapo daugelio mokslininkų, kolektyvų kasdienybe. Lietuvos mokslo premijų įstatuose teigiama, kad premijos skiriamos mokslininkams už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinius plėtros darbus. Šiame trumpame sakinyje telpa tiek daug: daugybė praleistų valandų bibliotekose ir laboratorijose, daugybė sėkmingų ir tiek pat nesėkmingų eksperimentų, šimtai paruoštų straipsnių, dešimtys atradimų ir patentų, naujos technologijos ir inovacijos“, – taip mokslo premijų teikimo ceremoniją pradėjo LMA Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akademikas Zenonas Dabkevičius. Jis priminė, kad šiemet Lietuvos mokslo premija nominuoti 7 darbai.

Lietuvos mokslo premijos laureatus nuotoliniu būdu iš Rumunijos, kur buvo su oficialiu vizitu, sveikino premjerė Ingrida Šimonytė. Sveikinimo žodį taip pat tarė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras. Jis kartu su LMA Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininku akademiku Z. Dabkevičiumi įteikė diplomus Lietuvos mokslo premijų laureatams.

Medicinos ir sveikatos mokslo srityje Lietuvos mokslo premija įvertinti du darbų ciklai. VU Medicinos fakulteto profesorių Rūtos Dubakienės ir Lauros Malinauskienės mokslo darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų“ skirtas maisto cheminės alergijos tyrimams ir nagrinėja jų išsivystymo priežastis bei prielaidos nuo kūdikystės iki suaugusiųjų gyvenimo. Vykdant šį darbą, suformuota ir ištyrinėta Lietuvos alergiškų naujagimių kohorta pagal Europos Sąjungos 6 Bendrosios programos maisto alergijos projektą „Euro Prevall“. Anot mokslininkių, gauti originalūs duomenys: maisto alergija Lietuvoje pasireiškia iki 17 proc. visų kūdikių. Alergija maistui serga 5,6 proc. vaikų. Įrodyta, kad Lietuvos vaikai dažniausiai įsijautrina pienui ir kiaušiniui, rečiau kviečiams, žemės riešutams, sojoms. Išsamiai ištirtos aplinkos, mitybos ir kitos priežastys, lemiančios maisto alergijos išsivystymą, alergijos maistui rizikos veiksniai, įvertinti maisto alergijos diagnostikos būdai ir imunologiniai nustatymo metodai. Epidemiologiniai vaikų ir suaugusiųjų maisto alergijos tyrimai „Euro Prevall“ projekte, kuriame dalyvavo 67 partneriai iš 24 šalių, leido Lietuvai atsirasti epidemiologinių alergijos tyrimų žemėlapiuose ir reprezentuoti Rytų Europos regioną su jam būdingais kultūriniais, socialiniais aspektais, turinčiais įtakos mitybos įpročiams, maisto alergijos epidemiologinei situacijai šalyje, kartu sudaryti sąlygas daryti palyginimus tarptautiniu mastu. Atlikti molekuliniai tyrimai parodė, kad sparčiai didėja maisto alergija įvežtiniams maisto produktams, tokiems kaip žemės riešutai, sojos, kiviai, persikai ir kt.

VU Medicinos fakulteto prof. Kęstučio Ručinsko, doc. Viliaus Janušausko, prof. Roberto Stasio Samalavičiaus, prof. Prano Šerpyčio mokslo darbų ciklas „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“, atliktas 2008–2022 m., nagrinėja pačių sunkiausių ligonių, sergančių širdies nepakankamumu, gydymą pažangiausiomis mechaninėmis trumpalaikėmis (kontrapulsacija, intraaortinių balionėlių, ekstrakorporinė membraninė oksigencija) ar ilgalaikėmis pagalbinėmis mechaninėmis kraujotakos palaikymo priemonėmis (dirbtiniais skilveliais). Šiame darbe išnagrinėta aktuali mokslo praktikos problema, kurios tyrimų rezultatai paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie naujausių technologijų įdiegimo, naujų metodikų sukūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo plėtros Lietuvoje.

„Ne vienas gydytojas gydo sunkiausios grupės ligonius, kurie turi širdies nepakankamumą arba po miokardo infarkto esant didelei komplikacijai. Mes turime tokių ligonių. Čia mūsų grupės daryti mokslo darbai šioje srityje. Šiuos mokslo darbus darėme ne tik su lietuviais, aš dalyvavau su grupe mokslininkų iš Leipcigo, nes turėjome europinį projektą. 10 šalių dalyvavome gydant kardiogeninį šoką, norėdami surasti geriausią variantą. Visos mūsų grupės mokslo darbų tikslas – kaip išgelbėti ligonius. Tai komandinis darbas: ir kardiologas, ir anesteziologas (kardioanesteziologų komanda), taip pat širdies chirurgai. Galėčiau pasakyti pavyzdį: garbus žmogus, kurį ištiko miokardo infarktas, kuriam padaryti nieko negalėjome. Buvo prijungtos dirbtinės kraujotakos priemonės, dėl kurių ligonio būklė stabilizavosi, jis išgyveno tam tikrą laiką, bet vėliau jam buvo persodinta širdis ir 11 metų jis dar galėjo gyventi. Per 15 metų visi mūsų grupės padaryti darbai yra visos mūsų komandos. Tam tikrus fundamentalius darbus darė prof. Kęstutis Ručinskas ir doc. Vilius Janušauskas. Prof. R. S. Samalavičius – tai tas gydytojas, kuris yra daug prisidėjęs prie pagalbinės kraujotakos, kai buvo COVID-19 pandemija, kai reikėjo taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Jis kviečiamas kaip ekspertas. Mes visi jais esame, taip pat esame kviestiniai lektoriai įvairiose šalyse, o prof. R. S. Samalavičius dalyvauja mokant kitų šalių kolegas. Įvairių šalių gydytojai pas mus semiasi patirties. Visi mūsų darbai yra nukreipti, skirti sunkiems ligoniams išgelbėti: sakysime, gripo komplikacijos, širdies raumens uždegimas. Tokių turime ne vieną atvejį. Be mūsų priemonių šie ligoniai nebūtų išgyvenę. Mus šiems darbams padrąsino ir paskatino garsusis kardiochirurgas akademikas prof. Vytautas Sirvydis. Jis nuolat skatino visą mūsų komandą. Mes labai gerbiame profesorių už jo žmogiškumą ir profesionalumą. Tarp kolegų vertinimo vienetu jau tapo vienas Sirvydis. Būtent jei pasižymime profesionalumu, smalsumu ir žmogiškumu, esame vertinami vienu Sirvydžiu. Žinoma, daugelis, kurie žino ir dirbo bei mokėsi pas prof. V. Sirvydį, jam jaučiame didelę pagarbą. Ir visi norime būti panašūs į jį. Tad ir bandome save ir kolegas vertinti nauju vienetu – vienu Sirvydžiu“, – sakė prof. Pranas Šerpytis.

Po diplomų įteikimo ceremonijos laureatai tradiciškai įsiamžino Lietuvos mokslo premijų sienelėje. Medicinos ir sveikatos mokslo srities laureatai nusifotografavo su kolegomis profesoriais V. Sirvydžiu, Aliu Baubliu, taip pat su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, VU Medicinos fakulteto dekanu Daliu Jatužiu ir kt.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Valstybės apdovanojimais pagerbti ir medikai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 26 Feb 2024 11:16:52 GMT

,,Noriu iškart ištarti nuoširdų „ačiū“ visiems ir kiekvienam, kas rūpinatės bendrais Lietuvos reikalais ir daugelio iššūkių akivaizdoje kuriate mums taip reikalingą vienybę. Tegul Jūsų visų darbai tampa įkvepiančiu pavyzdžiu ir visuomet liudija šviesos pergalę prieš tamsą.

Šiandien mes tarsi naujai atrandame valstybės atkūrimo jaudulį. Visi kartu ne tik žodžiais, bet ir veiksmais išreiškiame tikėjimą, kad nuoširdus bendrystės jausmas visada pranoks mūsų skirtumus ir padės mums siekti bendrų tikslų" – taip Valstybės atkūrimo proga Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonijoje.

Prezidentas paskelbtu dekretu apdovanojo per 80 Lietuvos Respublikai nusipelniusių žmonių. Tarp jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanojo žymią gydytoją, infektologę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorę Auksę Mickienę už reikšmingus infekcinių ligų srities biomedicininius tyrimus, už pedagoginę ir administracinę veiklą bei indėlį į Lietuvos medicinos mokslą. Tokiu pat ordinu pagerbtas VU Medicinos fakulteto docentas Robertas Badaras. Šiam gydytojui toksikologui apdovanojimas skirtas už toksikologijos mokslo sklaidą, už aktyvią visuomenės grupių šviečiamąją veiklą, reikšmingai prisidedančią prie priklausomybių prevencijos Lietuvoje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanota ir VU Medicinos fakulteto docentė Ieva Plikusienė už aukščiausio tarptautinio lygio biotechnologijos tyrimus, svariai prisidedančius prie mokslo pažangos įvairiose srityse, už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Lietuvos Prezidentas G. Nausėda ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi pagerbė ir Vokietijos gydytoją dr. Paulą Wolfgangą Diorffelį už neatlygintinas konsultacijas gydant Lietuvos vaikus ir profesionalią pagalbą gelbėjant gyvybes, už medicinos žinių ir pažangiausių gydymo metodikų perdavimą Lietuvos medikams.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Vilniaus miesto tarybos rezoliucija

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 31 Jan 2024 12:21:21 GMT

DĖL PIRMINĖS VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO VILNIAUS MIESTE

New Paragraph

Kviečiame palaikyti

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 29 Jan 2024 10:18:21 GMT

Prašome Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ir Vilniaus Universiteto organizuoti įvadinį estetinės (nechirurginės) medicinos kursą įvairių specialybių gydytojams, kai jis bus įteisintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakyme Nr. V-680 „Dėl teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“.

PASIRAŠYTI: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSda18NOyuHlz9mj6TNM8lame-x4aGeHwB3tHIn0pVD6Vms9ow/viewform

Europos sąjungos šalyse gydytojams yra suteikiama galimybė studijuoti ir praktikuoti šią siaurą medicinos sritį, kuri leidžia suteikti paslaugas, susijusias su estetinėmis nechirurginėmis medicininėmis procedūromis, kurių pagrindinis tikslas yra estetinis išvaizdos, funkcijų ir (arba) gerovės pakeitimas, atkūrimas ar pagerinimas asmens pageidavimu, taikant medicinos procedūras, įskaitant visų rūšių estetinių problemų ir senėjimo proceso prevenciją ir gydymą, taip pat sveikatos stiprinimą.

Estetinės (nechirurginės) medicinos įvadinio kurso įgyvendinimas Lietuvoje, suteiks galimybę medicinos gydytojams Lietuvoje mokytis ir tobulėti šioje modernioje medicinos srityje bei suteikti žmonėms kokybiškas bei saugias medicinos paslaugas kaip ir kitose Europos sąjungos šalyse.

Dr. Daiva Brogienė - LGS atstovė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisijoje

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 22 Jan 2024 11:03:50 GMT

Darbą pradėjo naujos sudėties Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija

Į pirmąjį posėdį susirinko atnaujintos sudėties Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Ją sudaro septyni nariai, deleguoti valstybės institucijų, medikų ir pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų.

Į naujos sudėties komisiją įtraukti Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narės Asociacijos „Donorystė“ tarybos narė Dalia Bartkaitienė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, Lietuvos gydytojų sąjungos narė Daiva Brogienė, Gydytojų odontologų draugijos ir Odontologų rūmų narė Violeta Raslanienė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas Artūras Šalaševičius, Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento Statistikos ir analizės skyriaus vedėja Jūratė Sabalienė.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija veikia nuo 2004 m. ir yra privaloma ikiteisminė institucija, kuri neatlygintinai nagrinėja pacientų ir jų artimųjų prašymus dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Kreiptis į komisiją pacientai gali ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą.

2023 m. komisija priėmė nagrinėjimui 243 prašymus, išnagrinėjo – 251 (įskaitant ankstesnių metų pabaigoje pateiktus prašymus). Šiuo metu nagrinėjami arba laukia nagrinėjimo 64 prašymai.

Daugiau informacijos apie komisijos darbą, jos nagrinėjamus prašymus ir priimamus sprendimus galima rasti ČIA .

Pirmajame komisijos posėdyje aptarti organizaciniai klausimai ir suplanuoti artimiausi darbiniai posėdžiai, taip pat išrinkta komisijos pirmininkė – šias pareigas toliau eis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Inga Skutkevičiūtė.

„Lietuvoje turime labai aukštos kokybės medicinos paslaugas, tačiau negalime pamiršti, kad jas teikia žmonės – medikai, kurie atlieka labai prasmingą ir tuo pačiu labai sudėtingą darbą, kurio metu ne visada įmanoma išvengti klaidų bei žalos paciento sveikatai atsiradimo. Stengdamiesi mažinti klaidų tikimybę ir tobulinti paslaugų kokybę, turime ugdyti ir klaidų kultūrą – gebėti pripažinti ir suprasti padarytas klaidas, jas išanalizuoti ir padaryti išvadas. Tikiu, kad komisija, kurios nariams keliami aukšti kvalifikacijos, patirties ir skaidrumo reikalavimai, prisidės prie tokios kultūros kūrimo Lietuvoje, ir padės užtikrinti, kad žalą patyrę pacientai bei jų artimieji sulauktų deramo dėmesio ir atlygio“, – sako Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininkė I. Skutkevičiūtė.

Komisija sudaroma ketveriems metams iš septynių nepriekaištingos reputacijos asmenų – dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) arba sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos atstovų, dviejų pacientų teisėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovų ir trijų sveikatos priežiūros specialistams atstovaujančių organizacijų atstovų.

SAM Komunikacijos skyrius

LNSS šakos kolektyvinės sutarties naudos 2024 m.

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 05 Jan 2024 11:23:04 GMT

Atkreipiame Jūsų dėmesį į 2023 m. spalio 16 d. priimtus LNSS šakos kolektyvinės sutarties pakeitimus:

1. Pakeistas Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialiosios dalies 9.2 punktas, kuris nustato, kad nuo 2024 metų (Sutarties galiojimo laikotarpiu) darbo užmokesčio apskaičiavimui naudojamas bazinis dydis prilyginamas 2023 m. Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai (MMA), taikomas 12 (dvylika) mėnesių, pradedant jį taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d.

2. Papildyta LNSS šakos kolektyvinės sutarties bendroji dalis nauju 4.12 papunkčiu, kuris nustato, kad darbuotojas, kuris yra profesinės sąjungos narys ir dirba viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, LNSS šakos kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu, turi teisę vieną kartą per einamuosius kalendorinius metus iš anksto suderinęs su darbdaviu (darbdavio nustatyta ir su profesine sąjunga suderinta tvarka) gauti vieną darbo dieną nuvykti iš anksto suplanuotam vizitui pas sveikatos priežiūros specialistą arba kitaip pagerinti sveikatos būklę, už ją mokant vidutinį darbo užmokestį. Todėl nuo 2023 m. spalio 17 d. Lietuvos gydytojų sąjungos nariams, jų prašymu vieną kartą per kalendorinius metus turi būti suteikiama viena darbo diena sveikatinimui, už ją mokant vidutinį darbo užmokestį.

3. Primename, kad LNSS šakos kolektyvinės sutarties bendrosios dalies 4.2-4.4 punktai numato gydytojams 28, 29, 30 darbo dienų pailgintas atostogas. Tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjungos nariams (nes LNSS šakos kolektyvinė sutartis taikoma tik profesinių sąjungų nariams), turintiems ne mažesnį nei dešimties metų nepertraukiamą darbo stažą toje pačioje LNSS įstaigoje, prie nurodytos kasmetinių atostogų trukmės pridedama viena darbo diena pailgintų atostogų.

2023 m. spalio 16 d. priimti LNSS šakos kolektyvinės sutarties pakeitimai: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/2023-10-16_Susitarimas_Nr_%20S-241.pdf

Ramių Jums šv. Kūčių, linksmų šv. Kalėdų ir sėkmingų 2024-ųjų!

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 21 Dec 2023 18:30:26 GMT

****************************************************************************

*************************************************************************************

Medikų pritraukimas į regionus

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 21 Dec 2023 11:12:46 GMT

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, SAM siekdama pritraukti sveikatos priežiūros specialistus rinktis darbo vietą Lietuvos regionuose, rūpinasi finansinių sąlygų gerinimu ir plečia kvalifikacijos tobulinimo galimybes.

Pasak SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vadovės Dianos Smaliukaitės, pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose – siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla kilmės krašte ar gydymo įstaigoje, kurioje buvo atlikta profesinė praktika. Jauniesiems medikams svarbi ir tinkama įstaigos valdysena, organizacinė kultūra, taip pat, piniginės skatinamosios priemonės, pavyzdžiui, studijų kainos apmokėjimas, apgyvendinimo, transporto finansavimas.

„Ministerija ragina gydymo įstaigas taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, siekiant sukurti palankų psichoemocinį klimatą, įtraukti medikus į sprendimų priėmimą, suteikti jiems profesinio tobulėjimo galimybes, padėti sėkmingai integruotis į kolektyvą, regioną ir visuomenę“, – teigė SAM atstovė D. Smaliukaitė.

Pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą, numatoma skirti 14 mln. Eur sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms (pavyzdžiui, studijų kainos finansavimui, stipendijų skyrimui, labiausiai trūkstamų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų prestižo didinimui). Dar 27,55 mln. Eur planuojama investuoti į sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą.

Be to, SAM šių metų lapkričio mėn. patvirtino gaires regionams, kurie gali planuoti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir juose numatyti veiklas, skirtas sveikatos specialistų pritraukimui į ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas specialistų profesiniam augimui, nuo gruodžio 1 d. įsigaliojusi nauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka įteisina tobulinimąsi savišvietos būdu ir leidžia pripažinti užsienyje išklausytas tobulinimosi programas bei išlaikytus egzaminus. „Tikimės, kad naujos tobulinimosi formos skatins specialistus įgyti žinių iš įvairių šaltinių, mokytis iš kolegų praktinės patirties, bendradarbiauti su kolegomis bei šią veiklą pripažinti kaip profesinės kvalifikacijos tobulinimą“, – sakė D. Smaliukaitė.

Taip pat buvo įgyvendinti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio dydžio ir jo apmokėjimo pokyčiai: atlygis perskaičiuojamas ne pagal statusą, o pagal rezidentūros studijų metus. Tad darbo užmokestis kyla kiekvienais metais, o ne kartą per rezidentūros studijas. Prie atlygio įpareigotos prisidėti ir gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai atlieka profesinę praktiką, anksčiau įstaigos to neprivalėjo daryti.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, jaunajam medikui reikia tokios darbo vietos, kurioje galėtų tobulėti, uždirbti orų atlyginimą dirbant vienoje gydymo įstaigoje: „Besikeičianti profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka, atsirandančios galimybės kompetencijų ugdymui, savišvietos skatinimas, finansinių sąlygų gerinimas yra teigiami pokyčiai tiek miestuose, tiek regionuose dirbantiems medikams“. Pasak jos, įgyvendinami pokyčiai prisideda prie jaunųjų medikų skaičiaus regionuose didėjimo. „Ypač tai matome tokiose specialybėse kaip šeimos medicina“, – pažymėjo A. Panavienė.

SAM Komunikacijos skyrius

Keisis bazinių kainų skaičiavimo metodika

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 16 Nov 2023 07:55:35 GMT

Nuo kitų metų įsigalios atnaujinta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kainų nustatymo metodika, pagal kurią skaičiuojamos kainos bus kur kas tikslesnės ir teisingesnės, pagrįstos išskirtinai gydymo įstaigų sąnaudomis.

„PSDF lėšomis apmokamų paslaugų kainų nustatymo metodika yra tobulinama nuolat, ir per pastaruosius keletą metų jau įgyvendinome kai kuriuos gydymo įstaigoms išties svarbius metodikos pakeitimus. Tačiau nesustojame ir pateikėme kiek didesnį metodikos atnaujinimą. Tobulindami šią metodiką atsižvelgėme ne tik į teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų savikainos sudedamąsias dalis, pakeitimus, bet ir į vertingus socialinių partnerių, kuriems buvo pristatyti planuojami pokyčiai, pastebėjimus. Šios metodikos tobulinimo siūlymams taip pat pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius.

Vienas iš svarbiausių atnaujintos metodikos pakeitimų susijęs su duomenų apie medikų atlyginimus taikymu, skaičiuojant paslaugų kainas. Iki šiol šiam skaičiavimui buvo naudojami duomenys apie šalies atitinkamos darbuotojų grupės (pavyzdžiui, gydytojų, slaugytojų) vienam etatui tenkantį vidutinį darbo užmokestį (VDU). Tačiau kai kurių sveikatos priežiūros specialistų VDU yra didesni nei šalies vidurkis ir, patvirtinus bazinę kainą, kuri paremta šalies vidurkiu, atitinkamą specialistą įdarbinti tampa sudėtinga arba jam turi būti mokamas didesnis atlyginimas, kurio bazinė kaina nepadengia. Siekiant lanksčiau atsižvelgti į sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčius rinkoje, naujojoje metodikoje numatyta skaičiuojant paslaugų kainas naudoti duomenis apie atrinktų reprezentatyvių gydymo įstaigų darbuotojų, tiesiogiai susijusių su atitinkamos paslaugos teikimu, VDU sąnaudas, tenkančias vienam etatui.

Šioje metodikoje taip pat numatyta, skaičiuojant sveikatos priežiūros paslaugų kainas, suteikti gydymo įstaigoms galimybę gauti papildomų lėšų šias paslaugas teikiančių darbuotojų atostoginiams kaupti ir išmokėti. Iki šiol metodikoje to nebuvo numatyta, ir įstaigos specialistų atostoginiams mokėti turėjo naudoti vidinius resursus.

Be to, atnaujintoje metodikoje numatyta paslaugų kainų skaičiavimuose naudoti gydymo įstaigų indeksuotų kainų vidurkį pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus vartotojų kainų indeksus. Taip pat nuspręsta, kad sprendimas dėl kainų indeksavimo, susijusio su infliacijos augimu, bus priimamas įvertinus jos pokyčius nuo paskutinio paslaugų kainų keitimo, susijusio būtent su išaugusios infliacijos padarinių kompensavimu.

Dar vienas pokytis – gydymo įstaigų bendrosios ir administracinės bei ūkio sąnaudos bus skaičiuojamos tiksliau nei iki šiol, nes bus atsižvelgiama į šių sąnaudų skirtumus pagal tai, kokio lygmens yra gydymo įstaiga – universiteto, respublikos, regiono ir rajono ligoninė, poliklinika, pirminės sveikatos priežiūros centras ar slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė.

Naujojoje metodikoje įtvirtinti pokyčiai bus įgyvendinami palaipsniui, pirmiausia – naujai skaičiuojamoms ar perskaičiuojamoms paslaugų kainoms. Be to, VLK planuoja dar šįmet parengti ir pateikti sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti planą, pagal kurį 2024 m. būtų skaičiuojamos PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų kainos, taikant jau atnaujintą metodiką.

Atnaujintą PSDF lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų nustatymo metodiką rasite ČIA .

SAM ir VLK inf.

LNSS ŠAKOS KOLEKTYVINĖS SUTARTIES PAKEITIMAI

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 18 Oct 2023 10:58:14 GMT

LNSS ŠAKOS SUTARTIES PAKEITIMAI 2023-10-16 susipažinkite paslaudę nuorodą.

2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų atlygiui apskaičiuoti taikomas didesnis bazinis dydis – jis bus prilygintas praėjusių metų (2023 m.) Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai.
Profesinės sąjungos nariai, dirbantys viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, įgyja teisę vieną kartą per einamuosius metus gauti vieną darbo dieną nuvykti iš anksto suplanuoto vizito pas sveikatos priežiūros specialistą arba kitaip pagerinti savo sveikatos būklę, už ją mokant vidutinį darbo užmokestį. Ši diena nelaikoma papildoma kasmetinių atostogų dalimi.

2024 mažiausa gydytoju DU pastovioji dalis - 2100 eurų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 16 Oct 2023 10:12:55 GMT

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. L. Labanauskas kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis ir Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė LNSS šakos kolektyvinės sutarties pakeitimą, kuriame aiškiai apibrėžta, jog DU skaičiavimui 2024 m. bus taikoma 2023 m. minimali alga. Minimali pastovioji gydytojo DU dalis bus didinama iki 2100 eurų. PSDF biudžeto projekte šiam tikslui įgyvendinti numatoma skirti 178 mln. eurų.

Parlamentarų prašoma stabdyti reformą

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 10 Oct 2023 09:08:56 GMT

Prof. L. Labanauskas parlamentarams pristatė turbūt kaip niekada aktualią šių dienų temą – sveikatos sistemą: „Kieno sąskaita bus vykdomi pokyčiai sveikatos sistemoje“. Pasak LGS prezidento, kiek vyko šitos sveikatos reformos svarstymų, reformos organizatorius – SAM komanda – neatsakė nė į vieną klausimą, kuris buvo pateiktas.

Seime per opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos darbotvarkės aptarimą jos nariai pristatė savo įstatymų projektus ir organizavo diskusiją „Regioninės politikos status quo ir perspektyvos Lietuvoje“.

Pasak LVŽS frakcijos nario Giedriaus Surplio, regionuose jaučiama stipri stagnacija, o atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos toliau didėja. „Nesibaigianti vadinamoji optimizacija, naikinanti įvairias institucijas regionuose, kaimuose, miesteliuose, prisidengdama įsivaizduojamu efektyvumu ir aukštesnės kokybės paslaugų teikimu, galbūt turi tik vieną tikslą – kuo daugiau paslaugų atiduoti į privačias rankas“, – teigė diskusijos pagrindinis organizatorius parlamentaras G. Surplys.

Aptariant esamą regionų politiką diskusijoje dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, atsakingas už regioninę politiką, Alvydas Stulpinas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, taip pat Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas ir kt.
Prof. L. Labanauskas parlamentarams pristatė turbūt kaip niekada aktualią šių dienų temą – sveikatos sistemą: „Kieno sąskaita bus vykdomi pokyčiai sveikatos sistemoje“. Pasak LGS prezidento, kiek vyko šitos sveikatos reformos svarstymų, reformos organizatorius – SAM komanda – neatsakė nė į vieną klausimą, kuris buvo pateiktas. „Visą laiką būdavo vienas atsakymas: pradėsime reformą, tada ir pakalbėsime. Todėl pradėdamas noriu perduoti mūsų LGS tarybos pastabą, kad teisinga reforma yra pats nuostabiausias dalykas ir labai reikalingas, bet dėl blogos ir neparengtos reformos pirmiausia yra gėda jos rengėjams ir gėda tiems, kurie ją patvirtino. Tai nėra blogiausias dalykas – blogiausia yra tai, jog tai bėda mūsų pacientams ir vargas mūsų gydytojams. Tai bus galvos skausmas valdžiai ir papildomų pinigų išmetimas grąžinant sugriautą sveikatos apsaugos sistemą atgal į vėžes. Problema yra ir visų mūsų teisės aktų pažeidimas reglamentuojant, kaip vyksta reforma. Ypač Konstitucijos.

Pasakysiu tik keletą momentų, kurie su įstatymo pakeitimu yra skelbti. Sukurtas sveikatos centras. Jis įrašytas į įstatymą prie medicinos įstaigų. Kol kas niekas negali paaiškinti, kokia medicinos įstaiga yra sveikatos centras. Nepaaiškino ir kol kas niekas negali paaiškinti. Bet radome vietą – įrašėme. Pasirodo, centras gali būti trijų rūšių: struktūrinis, funkcinis ir funkcinis struktūrinis. Keista, Lietuva, atrodo, nelabai didelė šalis. Pagal Konstituciją valstybė atsako už vienodą ir teisingą sveikatos apsaugos paslaugų teikimą ir priežiūrą savo piliečiams. Visi trys centrai jau skirtingai regionuose teiks sveikatos priežiūrą, todėl įvertinti, kuris yra geresnis, ar tas centras, ar kitas, mes šiandien negalime. Bet, pvz., Raseiniuose gyventojas gali gauti visai kitokią paslaugą pagal tą centrą negu Kėdainiuose. Manau, kad tai jau Konstitucijos pažeidimas, nes išskiriamas skirtingumas. Kaip jūs žinote, šiandien to skirtingumo nėra. Visur reglamentuojama ir rodomos skaidrės, kad ta nuostabi reforma vyko Slovėnijoje. Noriu pasakyti, kad tai yra neteisybė. Slovėnijoje vyko šita reforma, bet jinai jau yra sugriuvusi. Slovėnai davė atsakymą. Jis – labai ilgas, bet jo esmė – tai yra nekompetentingai paruošta reforma, kurios daigus mes jau matome. Antra – ta komanda, kuri turėjo daryti reformą, nežinojo, ką daryti“, – pranešime konstatavo prof. L. Labanauskas.

LGS prezidentas parlamentarams priminė, kad eina gana įdomūs ministerijos įsakymai. „Lėšų kiekis realiai nepadidinamas. Šeimos gydytojų komandai dabar priklauso du asmenys, kai kur trys, dabar bus aštuoni ir jie kažką vykdys. Pažiūrėjome įdomų ministerijos dokumentą, kaip įdarbinami žmonės. Gydytoja, slaugytoja, akušerė ir kiti. Dėl laiko stokos jų visų įvardyti nenoriu. Dokumente parašytos jų pareigybės. Bet atsiranda du labai svarbūs asmenys. Reklamoje rodoma, kaip jie stovi susikibę už rankų, – tai atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius. Į šitas pareigas, kaip parašyta ministerijos rašte, priimama be apribojimų. Vadinasi, kas nori, tas gali būti priimtas: gali būti valytoja, gali būti dar kažkas, kaip aš sakau, gal net iš zonos grįžęs pilietis, ir jie vykdys šitą mūsų reformą. Mums atrodo šiek tiek nesuprantama. Mes vis kalbame apie tai, kad tai bus sveikatos apsaugai našta. Ligonių kasų raštas sako, kad bazinis apmokėjimas bus už prirašytą gyventoją, diferencijuojant į komandą, ir išskirta – gydytojas, slaugytoja (ta senoji komanda) čia nepriklauso, bet priklauso tie naujieji administratoriai. Negalima šitaip daryti. Visi žino, taip pat tos pačios ligonių kasos, kad įkainis nustatomas pagal amžių, ir tai reglamentuoja įstatymas, skirtinguose regionuose negali būti skirtingi įkainiai už suteiktą pagalbą pirminiame sveikatos priežiūros lygyje. Tai jau aišku, kad įstatymo pakeitimas.

lr baigiant, kad nesakytumėte, jog čia gali būti daug diskusijų, paskaičiavome, kad davė tokį procentą, aš jo nemačiau, t. y. 6,7 proc. įkainio didinimas. 6,7 proc. šeimos gydytojo komandai per mėnesį tai duoda papildomai 400 eurų. Kaip jūs matote, už tuos 400 eurų turės dirbti tie šeši papildomi asmenys. Kiek jie uždirbs? Man atrodo gan keistokai. Taigi, net ir lėšų nėra skirta. Mūsų medicinos visuomenėje ir iškilo ši problema. Lėšas uždirba tik šeimos gydytojas. Vadinasi, jis komandai turėtų mokėti iš savo uždirbtų lėšų. Gydytojai nesutinka su šia pozicija ir tikrai su ja nesutiks. Todėl ir yra mūsų kreipimasis į Seimą su keliais pasiūlymais. Jeigu dar yra galimybė stabdyti šį įstatymo vykdymą, dar kartą apsvarstyti šios reformos galimybes. Ar ji išvis reikalinga, nes tokia sveikatos apsaugos sistema, kokia yra Lietuvoje, yra visoje ES. Vienaip ar kitaip, truputį skiriasi ir funkcionuoja jau tiek metų. Sakyčiau, čia viskas vyksta neblogai.

Antras pasiūlymas. Mes tikrai matome ir įstatymų, ir Konstitucijos pažeidimų, todėl mes kreipiamės į Seimą ar į Seimo narius, kad šis klausimas su visais pažeidimais būtų perduotas į Administracinį teismą. Ar teismas priims reformos stabdymą, ar nepriims – mes pasakyti negalime, bet tikimės, kad tai turės įvykti, jeigu nėra kitų priemonių. Taigi aš tik noriu pasakyti, kad mes tikimės, jog būsime išgirsti. Todėl aš ir džiaugiuosi, kad šiandien galėjau pasisakyti Seimo tribūnoje, nes iki šiol, kaip minėjau, mes atsakymų negavome nė į vieną klausimą. Tikimės, kad nebus priimti sprendimai, kurie bus žalingi mūsų gydytojams ir pacientams, kurie iš savo mokesčių moka už jiems suteikiamą pagalbą“, – kalbėjo LGS prezidentas prof. L. Labanauskas.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Lietuvos pediatrų draugijos metinė konferencija Šiauliuose

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 10 Oct 2023 09:01:02 GMT

Lietuvos pediatrų draugijos metinė konferencija

Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vytauto g. 84, Šiauliai

2023 m. spalio 20 d.

Konferencija vyks gyvai ir nuotoliniu būdu.

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, dietistėms, visuomenės sveikatos specialistams.

Konferencijos dalyvio mokestis

Dalyvaujant gyvai:

LPD nariai 20 eurų

Ne LPD nariai 30 eurų

Rezidentai 20 eurų

Studentai, slaugytojos, dietistės, visuomenės sveikatos specialistai 15 eurų

Dalyvaujant nuotoliniu būdu:

LPD nariai 15 eurų

Ne LPD nariai 20 eurų

Rezidentai 15 eurų

Studentai, slaugytojos, dietistės, visuomenės sveikatos specialistai 10 eurų

Užsiregistravę dalyviai galės peržiūrėti konferencijos pranešimus 4 savaites po jos pabaigos.

Dalyviams, išklausiusiems visą konferencijos programą, bus išduodami 8 val. profesinio tobulinimo pažymėjimai.

Registruotis „Evisit“ platformoje – www.evisit.lt

Programa ir informacija skelbiama www.pediatrija.org .

Programa

Pirmininkauja prof. V. Urbonas (Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika), prof. R. Kėvalas (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų ligų klinika)

10.00–10.10 Konferencijos atidarymas Prof. V. Urbonas, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas

10.10–10.30 Kuo ir kaip malšinti vaikų skausmus. Prof. R. Kėvalas, LSMUL, KK Vaikų ligų klinika

10.30–10.50 Naujagimio priežiūra grįžus namo. Kas svarbu. Doc. A. Liubšys, VU Vaikų ligų klinika

10.50–11.10 Kosulys. Kada susirūpinti. Prof. L. Vaidelienė, LSMUL, KK Vaikų ligų klinika

11.10–11.30 Maisto alergijos diagnostikos privalumai ir trūkumai. Prof. O. Rudzevičienė, VU Vaikų ligų klinika 11.30–12.00 Įrodymais pagrįsta vaikų atopinio dermatito diagnostika ir gydymas. Doc. J. Kudzytė, LSMUL KK Vaikų ligų klinika

12.00–12.15 Diskusija

12.15–13.00 Pietų pertrauka Pirmininkauja prof. L. Vaidelienė (LSMU, Kauno klinikų Vaikų ligų klinika), prof. O. Rudzevičienė (Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika)

13.00–13.20 Ankstyvoji raidos sutrikimo diagnozė: ką ji reiškia. Gyd. L. Mikulėnaitė, VUL Santaros klinikų Vaiko raidos centras

13.20–13.40 Vaikų pneumokokinės infekcijos aktualijos (Mokslinis pranešimas remiamas „Pfizer“ kompanijos) Doc. I. Ivaškevičienė, VUL Santaros klinikų Pediatrijos centras

13.40–14.00 Arbatos / kavos pertrauka Pirmininkauja prof. A. Valiulis (Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika), prof. L. Dubey (Ukrainos pediatrų akademijos pirmininkas, Lvivas) IV Ukrainos ir Lietuvos vaikų sveikatos solidarumo simpoziumas Teletiltas su Ukrainos pediatrų akademijos metine konferencija Lviove (Ukraina), pranešimai ukrainiečių kalba su vertimu į anglų kalbą

14.00–14.05 Įžanginis žodis. Prof. A. Valiulis, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika

14.05–14.20 Vaikai ir karas: kokia situacija Ukrainoje šiandien? Prof. L. Dubey, Lvivo nacionalinis D. Galickio vardo medicinos universitetas

14.20–14.35 Bendras Lietuvos ir Ukrainos projektas: ukrainiečių pabėgėlių pogimdyvinė depresija ir jų naujagimių sveikata Doc. O. Kostiuk, Ukrainos nacionalinis P. Šupiko vardo medicinos universitetas, Kyjivas 14.35–15.00 Vaikų traumos ir sužeidimai karo metu: klinikiniai atvejai iš gydytojo vaikų traumatologo praktikos Dr. I. Dilanian, Odesos klinikinė ligoninė, Odesa Pirmininkauja doc. J. Kudzytė (LSMU Vaikų ligų klinika), dr. I. Krivienė (Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika)

15.00–15.20 Kraujas išmatose – ar visada tai grėsmingas simptomas Prof. R. Kučinskienė, LSMUL KK Vaikų ligų klinika

15.20–15.40 Viduriavimo patogenezinis gydymas. Prof. V. Urbonas, VU Vaikų ligų klinika

15.40–16.00 Blogai valgantis vaikas. Dr. J. Petrulytė, VUL Santaros klinikų Vaiko raidos centras

16.00–16.20 Vaikų arterinė hipertenzija: nauji iššūkiai ir galimybės. Prof. A. Jankauskienė, VU Vaikų ligų klinika 16.20–16.40 Padidėję limfmazgiai, kada sunerimti. Gyd. I. Kairienė, VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centras

16.40–17.00 Arbatos / kavos pertrauka

17.00–17.20 Anemijų priežastys ir gydymas. Dr. S. Trakymienė, VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centras

17.20–17.40 Ankstyvoji vaikų sepsio diagnostika skubios pagalbos skyriuje. Doc. S. Burokienė, VU Vaikų ligų klinika

17.40–18.00 Dažniausių vaikų ortopedinių ligų diagnostika ir gydymas. Dr. G. Bernotavičius, VUL Santaros klinikų vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centras

18.00–18.20 Virusinių hepatitų diagnostika ir gydymas. Prof. V. Urbonas,VU Vaikų ligų klinika

18.20–18.45 Diskusijos

Lietuvos pediatrų draugijos primininkas Prof. Vaidotas Urbona

Atnaujinta profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 26 Sep 2023 09:11:25 GMT

Nuo gruodžio 1 d. įsigalioja nauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka, kuri įteisina tobulinimąsi savišvietos būdu ir pripažįsta užsienyje išklausytas tobulinimosi programas bei išlaikytus egzaminus. Nauja tvarka taip pat įpareigoja įstaigas dalyvauti savo specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo planavime ir finansavime bei skatina specialistus gilinti žinias ir įgūdžius, kurie svarbūs užtikrinant emocinį ir psichologinį komfortą, konfliktų prevenciją, pacientų saugą.

„Pakeitimai svarbūs maždaug 70 tūkst. specialistų – visiems sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, kurių veikla yra licencijuojama ir kurie pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką privalo tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. Nauja tvarka siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas specialistų profesiniam augimui, tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu, o tai turės teigiamos įtakos sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų kokybei“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatą, kad teikti švietimo paslaugas gali ne tik juridiniai asmenys, bet ir laisvasis mokytojas, nauja tvarka leidžia profesinės kvalifikacijos tobulinimą vykdyti ir fiziniams asmenims, o pažymą apie atliktą tobulinimąsi galės parengti ir pats tobulinime dalyvavęs specialistas.

Šis pakeitimas leis specialistams išbandyti naujas profesinės kvalifikacijos tobulinimo formas savišvietos būdu bei darbo vietoje: superviziją, interviziją, mentorystę, taip pat bus įskaitomas informacijos paieškai ir skaitymui elektroninėje mokslo duomenų bazėje UpToDate skirtas laikas.

„Iki šiol savišvietos būdu atliktas tobulinimasis nebuvo pripažįstamas kaip sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas. Naujasis ministro įsakymas numato, kad savišvietos būdu gali būti įskaitoma 10 proc. viso privalomojo tobulinimosi valandų . Ateityje, atsižvelgiant į specialistų susidomėjimą nauja tobulinimosi forma, šis procentas gali būti persvarstomas.

Tikimės, kad naujos tobulinimosi formos skatins sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus mokytis ir gauti žinių iš įvairių šaltinių, mokytis iš kolegų praktinės patirties, dalintis savo patirtimi su kolegomis bei šią veiklą įskaityti į profesinės kvalifikacijos tobulinimą“, – sako SAM sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.

Siekiant skatinti specialistus siekti aukščiausios kompetencijos patvirtinimo tarptautiniu lygiu, Lietuvoje bus pripažįstama daugiau užsienyje atliktų tobulinimų.

Atsižvelgiant į poreikį daugiau dėmesio skirti specialistų bendrųjų, neklinikinių kompetencijų tobulinimui (pvz., etika, socialinės emocinės kompetencijos, konfliktų valdymas, bendradarbiavimas komandoje, korupcijos prevencija ), atnaujintoje tvarkoje numatyta, kad sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistas kas penkerius metus ne mažiau kaip 10 procentų privalomojo tobulinimosi laiko turėtų skirti minėtų kompetencijų tobulinimui.

Turint omenyje tai, kad dauguma specialistų, kurių licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūra vyks artimiausiu metu, jau atliko privalomąjį profesinės kvalifikacijos tobulinimą, numatyta, kad specialistų bendrųjų (neklinikinių) kompetencijų tobulinimą patvirtinantys dokumentai bus privalomi nuo 2025 m. gegužės 1 d.

Pažymime, kad šiuo metu gydytojams specialistams, šeimos gydytojams ir odontologams galiojanti nuostata, kad profesinės kvalifikacijos tobulinimas turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. profesinės kvalifikacijos tobulinimo trukmės, apims ir kitus sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus.

Be kompetencijų, reikalingų atliekant tiesiogines funkcijas, specialistai skatinami tobulinti ir bendrąsias klinikines su profesine veikla susijusiose srityse įgytas kompetencijas, t. y. tas, kurios aktualios bendrai visoms profesinėms kvalifikacijoms (pvz., paliatyvioji medicina, antibakterinis rezistentiškumas, ekstremaliųjų situacijų valdymas, pirmoji medicinos pagalba ir pan., farmacija – ne farmacijos specialistams; kardiologija – ne gydytojams kardiologams, arba – medicina, odontologija, slauga ir pan. – farmacijos specialistams).

Taip pat teisės akte patikslintas tobulinimosi Lietuvoje ar užsienyje vertinimas valandomis, supaprastintas paskelbtų mokslinių straipsnių įskaitymas valandomis, atsisakyta skirstymo į Lietuvos ir į užsienio ar tarptautinius žurnalus, pasirenkant valandų suteikimą atsižvelgiant į žurnalo cituojamumo rodiklį (angl. Impact Factor, IF).

Siekiant atskirti veiklas, susijusias su profesinės kvalifikacijos tobulinimu, nuo pedagoginės veiklos, įskaitomas tobulinimas, atliktas rengiant tobulinimo programas ir/ar praktinius užsiėmimus.

Ministro įsakymu taip pat numatyta, kad įstaigos turi pasitvirtinti specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir apmokėjimo už jį tvarką. Joje turi būti numatyti už specialistų tobulinimą įstaigoje atsakingi asmenys, jų funkcijos, atsakomybės, specialistų tobulinimo planavimas ir organizavimas einamiesiems ir ateinantiems metams, specialistų tobulinimui skirtų lėšų planavimas, tobulinime dalyvaujančių specialistų atsakomybės, specialistų vykdyto tobulinimosi apskaita ir stebėsena. Su parengta tvarka turi būti supažindinti įstaigoje dirbantys specialistai. Taip pat įstaiga turėtų numatyti lėšas savo specialistų tobulinimui.

SAM Komunikacijos skyrius

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuris įsigalios nuo 2023 m. gruodžio 1 d., rasite ČIA. Vykdant licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūrą, iki 2023 m. gruodžio 1 d. atliktas tobulinimas įskaitomas pagal tuo metu galiojusią tvarką.

Buvę sveikatos ministrai ragina A. Dulkį nustoti griauti sveikatos apsaugą

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 19 Sep 2023 07:08:44 GMT

Buvę sveikatos ministrai neapsikentė – atviru laišku kreipiasi į A. Dulkį: nustokite griauti sveikatos apsaugą

Trys buvę sveikatos apsaugos ministrai atviru laišku kreipiasi į konservatorių deleguotą sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir ragina peržiūrėti pradėtą sveikatos reformą, kaltina ministrą sveikatos apsaugos sistemos griovimu.

Laišką A. Dulkiui parašę socialdemokratai Vytenis Andriukaitis, Gediminas Černiauskas ir Juozas Olekas teigia, kad vykdoma sveikatos reforma yra „žalinga šalies gyventojams“.

„Lietuvoje vykdomas sveikatos paslaugų teikimo mažinimas griauna mūsų sveikatos sistemą, tolina gydymo paslaugas nuo paciento, didina medicinos personalo pasiskirstymo netolygumus tarp didžiųjų miestų ir regionų. Toks elgesys yra žalingas gyventojų sveikatos požiūriu“, – rašo buvę ministrai.

Politikai pabrėžia, kad dabartinės „sveikatos reformos“ tikslų nesupranta nei daugelis savivaldybių, nei dauguma medikų.

Teigia, kad medikų išėjimas iš darbo yra reformos pasekmė ir įspėja, kad gali būti blogiau

„Manome, kad klaidingas siekis visą stacionarinių bei specializuotų sveikatos paslaugų teikimą sukoncentruoti keliose ligoninėse lėmė faktinį Zarasų ligoninės darbo sustabdymą ir paslaugų teikimo sutrikimus Raseiniuose. Jei šia kryptimi bus judama ir toliau, daugumoje savivaldybių gali būti sutrikdytas ar sustabdytas akušerinių ir chirurginių paslaugų teikimas. Sveikintina, kad bandėte analizuoti situaciją Zarasuose. Tačiau vertindamas, kad „situacija stabili“, neįtikinote ir nenuraminote nei medikų, nei sveikatos profesionalų bendruomenės“, – teigiama laiške A. Dulkiui.

Socialdemokratai A. Dulkį kviečia įsiklausyti į pacientų, medikų, gydymo įstaigų, Lietuvos savivaldybių išsakomus pasiūlymus, kaip gerinti paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, nacionalinį saugumą.

„Atsižvelgiant į tai, kad potencialaus karinio konflikto atveju yra reikalinga sveikatos paslaugų teikimo dalinė decentralizacija, pažymime, kad dabartiniu metu mažų ligoninių santykinis vaidmuo auga“, – rašo buvę ministrai.

Andriukaitis, G. Černiauskas ir J. Olekas pabrėžia, kad sergantys žmonės pagrįstai nori jų ligų efektyvaus gydymo kiek įmanoma arčiau jų gyvenamosios vietos.

„Jie laukia, kad specialistai atvažiuotų į rajonų centrus ligonius konsultuoti ir gydymą koreguoti, bet sulaukia siuntimo patiems važiuoti į didelius universitetinius centrus. Juk tiek siuntimas, tiek tolimas kelias ir laukimas eilėse, tiek po to vykstantis siuntinėjimas iš vieno specialisto pas kitą dar labiau apsunkina sergančio žmogaus padėtį. Taigi grąžinkite specialistų išvykas į rajonus konsultuoti ir gydyti ligonius, o ne atvirkščiai. Arba leiskite gydytojams atlikti tai, ką jie gali daryti rajonuose, išplėsdami jų licencijų galimybes“, – rašoma laiške.

Primename, kad pastaraisiais mėnesiais iš Lietuvos gydymo įstaigų, kaip skelbta, pasitraukė virš 100 gydytojų. Šiais metais iš Vilniaus psichiatrijos ligoninės išėjo 68 darbuotojai, iš Zarasų ligoninės pasitraukė 12 medikų, iš Raseinių ligoninės – 7 specialistai.

Socialdemokratai rugpjūčio mėnesį yra kreipęsi į Prezidentą, Vyriausybę ir Seimo pirmininkę prašydami stabdyti vykdomą sveikatos reformą ir atlikti įrodymais grįstą jos vertinimą.

Pateikiame visą buvusių sveikatos ministrų laišką Arūnui Dulkiui:

Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre Arūnai Dulky,

Lietuvos sveikatos apsauga per Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį atlaikė daugybę iššūkių. Buvo ir Rusijos 1990-1992 metų ekonomikos blokada, ir 1999 bei 2009 metų ekonominės krizės, ir medikų migracija į Vakarus. Visa tai paliko skaudžius randus mūsų sveikatos apsaugos sistemoje. Tačiau visos negandos medikų ir sveikatos vadybininkų pasiaukojamo darbo dėka buvo įveiktos.

Tiek didžiosios universitetinės ligoninės, tiek apskričių (dabar vadinamos „regioninėmis“), tiek rajoninės ligoninės konsultavo, gydė ir slaugė ligonius, investavo į medicininę įrangą, medikų kvalifikacijos kėlimą.

2020-2023 metų patirtys patvirtino, kad Lietuvoje istoriškai susiformavusi tripakopė (universitetų-regionų-rajonų) ligoninių sistema atitinka dabarties reikalavimus. Štai pandemijos laikotarpiu pacientų srautų decentralizavimas bei dalies rajonų ligoninių laikinas perprofiliavimas kovai su pandemija mažino hospitalinių infekcijų riziką, užtikrino nepertraukiamą skubios pagalbos teikimą Lietuvos mastu.

Tuo metu Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad gydymo paslaugų decentralizacija neleidžia agresoriui keliomis raketomis sunaikinti sveikatos sistemos. Priešingai, decentralizacija suteikia galimybę operatyviai suteikti medicininę pagalbą, gelbsti civilių ir karių gyvybes.

Iš Covid-19 pandemijos valdymo ir Ukrainos patirties mokosi daugelis Europos valstybių. Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinės Tautos paslaugų prieinamumo didinimą, kuris neįmanomas be netoli paciento gyvenamosios vietos esančios gydymo įstaigos, nurodo kaip vieną pagrindinių geros sveikatos apsaugos veiksnių. Deja, Jūsų vadovaujamos ministerijos veiksmai rodo, kad nei į Lietuvos gyventojų poreikius gilinamasi, nei iš Covid-19 valdymo ir karo patirčių mokomasi.

Tyrimai liudija, kad Lietuvos rajonų gyventojų sveikata yra prastesnė nei didžiųjų miestų gyventojų sveikata. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija ne tik nestiprina sveikatos pagalbos rajonų žmonėms, bet, išstumdama medikus ir paslaugas iš rajonų, šią pagalbą siaurina.

Galų gale, matome, kad ministerija kuo daugiau ligonių siekia nukreipti į didžiuosius miestus, nors Lietuvos gyventojai jau šiandien kenčia būtent dėl problemų registruojantis vizitui pas gydytojus didžiuosiuose miestuose. Maža to, ir užsiregistravus laukimo terminai ilgėja.

Esame įsitikinę, kad dabar Lietuvoje vykdomas sveikatos paslaugų teikimo mažinimas griauna mūsų sveikatos sistemą, tolina gydymo paslaugas nuo paciento, didina medicinos personalo pasiskirstymo netolygumus tarp didžiųjų miestų ir regionų. Toks elgesys yra žalingas gyventojų sveikatos požiūriu. Juoba tarptautiniuose palyginimuose fiksuojama, Lietuva nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių atsilieka pagal gyvenimo trukmę ir regioninių netolygumų lygį.

Juk uždarius rajoninių ligoninių skyrius ir siaurinant paslaugų apimtis, pinigai, kurie turėtų atitekti rajonų sveikatos sistemos plėtrai, nukeliaus į didžiąsias ligonines. Gal, ministre, Jums patarinėja asmenys, siekiantis „reikiama“ linkme nukreipti beveik milijardą eurų siekiančius Europos Sąjungos investicijų srautus?

Dabartinės „sveikatos reformos“ tikslų nesupranta nei daugelis savivaldybių, nei dauguma medikų. Manome, kad klaidingas siekis visą stacionarinių bei specializuotų sveikatos paslaugų teikimą sukoncentruoti keliose ligoninėse lėmė faktinį Zarasų ligoninės darbo sustabdymą ir paslaugų teikimo sutrikimus Raseiniuose. Jei šia kryptimi bus judama ir toliau, daugumoje savivaldybių gali būti sutrikdytas ar sustabdytas akušerinių ir chirurginių paslaugų teikimas.

Sveikintina, kad bandėte analizuoti situaciją Zarasuose. Tačiau vertindamas, kad „situacija stabili“, neįtikinote ir nenuraminote nei medikų, nei sveikatos profesionalų bendruomenės.

Ministre, Lietuvos sveikatos sistemoje yra daugybė problemų, už kurių sprendimą Jums būtų dėkingi tiek pacientai, tiek medikai.

Viena jų – atskirose medicinos sričių profesijose (ypač priminės sveikatos priežiūros bei rajonų ligoninėse) beveik trečdalį dirbančiųjų sudaro vyresni nei 55-erių metų amžiaus žmonės, kuriems išėjus į pensiją būtina pamaina rengiama prastai.

Dar viena – sveikatos apsaugos sistemos finansavimui iš biudžeto skiriama tik apie 6 proc. nuo BVP, tuo metu Europos Sąjungos vidurkis – 8 proc. nuo BVP. Čia pat primename, kad už vaikus, studentus ir pensininkus valstybė moka dvigubai mažesnes privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Gyventojai patiria vis didėjantį spaudimą prisimokėti už vaistus ir gydymą, ilgėja laukimo laikas pas specialistus netgi tokiose jautriose srityse kaip onkologinė pagalba. Sunkiai sergantys, segantys keliomis ligomis ligoniai dažnai paliekami be pagalbos arti jų gyvenamosios vietos ir neturi galimybių keliauti toli nuo namų.

Dera investuoti į medikų atlyginimų didinimą, jų kvalifikacijos kėlimą, priedų jiems už darbą nutolusiuose nuo didžiųjų centrų rajonuose mokėjimą. Raginame Jus persvarstyti savo sprendimus ir stabdyti sveikatos įstaigų naikinimą Lietuvoje.

Kviečiame jus atlikti visų darbų, padarytų rengiantis „reformos“ terminu dangstomam rajonų gydymo įstaigų griovimui, auditą. Audito rezultato pagrindu koreguokite „reformos“ įgyvendinimo planus atsisakant veiklų, kurios negerina (arba net blogina) teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Koreguojant „reformos“ įgyvendinimo planus, būtina atsižvelgti į tai, kad tiek Europos Sąjunga, tiek Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia būtinybę be pagalbos nepalikti nė vieno žmogaus.

Įsiklausykite į pacientų, medikų, gydymo įstaigų, Lietuvos savivaldybių išsakomus pasiūlymus, kaip gerinti paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, nacionalinį saugumą. Atsižvelgiant į tai, kad potencialaus karinio konflikto atveju yra reikalinga sveikatos paslaugų teikimo dalinė decentralizacija, pažymime, kad dabartiniu metu mažų ligoninių santykinis vaidmuo auga.

Ministre, sergantys žmonės pagrįstai nori jų ligų efektyvaus gydymo kiek įmanoma arčiau jų gyvenamosios vietos. Jie laukia, kad specialistai atvažiuotų į rajonų centrus ligonius konsultuoti ir gydymą koreguoti, bet sulaukia siuntimo patiems važiuoti į didelius universitetinius centrus. Juk tiek siuntimas, tiek tolimas kelias ir laukimas eilėse, tiek po to vykstantis siuntinėjimas iš vieno specialisto pas kitą dar labiau apsunkina sergančio žmogaus padėtį. Taigi grąžinkite specialistų išvykas į rajonus konsultuoti ir gydyti ligonius, o ne atvirkščiai. Arba leiskite gydytojams atlikti tai, ką jie gali daryti rajonuose, išplėsdami jų licencijų galimybes.

www.socialdemokratai.lt

SAM planai rudens Seimo sesijai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 18 Sep 2023 18:40:14 GMT

Seimo rudens sesijai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja pateikti įstatymo pakeitimus, kurie padės mažinti gydytojų administracinę naštą, tobulinti paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, objektyviau vertinti gydymo įstaigų veiklą. Taip pat planuojama patikslinti savivaldybių funkcijas sveikatos priežiūros srityje bei papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą.

Siuntimų bus mažiau, juos galės išrašyti slaugytojai

Toliau mažinant šeimos gydytojų administracinę naštą, dalį jų funkcijų siūloma leisti atlikti kitiems šeimos gydytojo komandos nariams. Pvz., slaugytojai galėtų pratęsti receptus lėtinių ligų gydymui, išrašyti siuntimus tam tikroms specializuotoms paslaugoms – prevencinėms programoms, profilaktiniams patikrinimams ir pan., taip pat atlikti laikinojo nedarbingumo ekspertizę. Akušeriai galėtų išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, taip pat išrašyti siuntimus ir atlikti laikinojo nedarbingumo ekspertizę, konsultuoti nėščiąsias.

Tuo tarpu Valstybės kontrolė kartu su LSSO skelbia apie kritinį slaugytojų trūkumą, menką apmokėjimą ir nepakeliamas darbo sąlygas. LSSO teigimu, jei SAM pozicija išliks pasyvi, o aiškūs žingsniai, kaip ištaisyti slaugos srityje glūdinčias problemas, nebus pasiūlyti, LSSO neatmeta ir kraštutinių priemonių – streiko ar piketų. Anot A. Volodkaitės, kalbos apie streiką kars nuo karto organizacijos narių gretose pasigirsta.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sveikata/gyvenu-sveikai/2023/09/18/news/norite-stabilaus-cukraus-kiekio-kraujyje-atsisakykite-sio-iprocio-28389691

Pacientams, kuriems dėl sveikatos būklės reikia ilgalaikio stebėjimo arba kai paslaugos teikiamos pagal ligų ir sveikatos sutrikimų ankstyvosios diagnostikos programose nustatytas sąlygas, siūloma paprastinti paslaugų gavimą ir atsisakyti siuntimų šiais ir kitais sveikatos apsaugos ministro numatytais atvejais, atsižvelgiant į ligos ar sveikatos sutrikimo pobūdį (įskaitant užkrečiamumą).

Siūloma jungti TLK

Siekiant efektyvinti ligonių kasų veiką, išvengti funkcijų dubliavimosi, suvienodinti regionų praktiką ir sumažinti administracinę naštą gydymo įstaigoms, šiuo metu veikiančias penkias teritorines ligonių kasas bus siūloma sujungti į vieną juridinį asmenį.

KOmpensuoti daugiau paslaugų

Pradėti greičiau kompensuoti naujas sveikatos priežiūros paslaugas PSDF biudžeto lėšomis padės pakeitimas, kuriuo siūloma atnaujinti ir supaprastinti naujų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtraukimą į kompensuojamų paslaugų sąrašą. Kriterijai, pagal kuriuos su gydymo įstaigomis sudaromos sutartys dėl paslaugų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis, turėtų tapti aiškesni ir objektyvesni, atspindėti gyventojų poreikius.

Objektyvesnis gydymo įstaigų veiklos vertinimas

Siekiant objektyviau vertinti gydymo įstaigų veiklą, vertinimo rodiklius, kurie šiuo metu yra įtvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, bus siūloma pavesti nustatyti sveikatos apsaugos ministrui. Tai leis susieti rodiklius su sveikatos srities planavimo dokumentuose nustatytais tikslais ir uždaviniais, numatomomis skatinti veiklos kryptimis (pvz., ligų prevencija, dienos paslaugos ar kt.) ir kitomis aplinkybėmis, aktualiomis atitinkamu metu.

Taip pat siūloma atsisakyti perteklinio reikalavimo gydymo įstaigoms užtikrinti pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visą parą 7 dienas per savaitę, bei įpareigoti jas teikti ne mažiau kaip po 12 valandų 5 darbo dienas per savaitę. Jeigu pacientui tokių paslaugų prireiktų kitu laiku, kai įstaiga nedirba, jis galės kreiptis:

ūmios būklės atveju (išskyrus, jei ši būklė reikalauja būtinosios pagalbos) – į toje pačioje ar besiribojančioje savivaldybėje veikiančias savivaldybės mero paskirtas gydymo įstaigas;
prireikus būtinosios pagalbos – į gydymo įstaigą, turinčią skubiosios pagalbos skyrių arba skubiosios pagalbos kabinetą;
kitais atvejais – kreiptis į savo gydymo įstaigą kitą darbo dieną

Pagal www. sam.lt ir www.lrytas.lt informaciją

Utenoje konferencija ,,Medicinos aktualijos 2023"

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 12 Sep 2023 07:48:23 GMT

Reformos įkaitai – Zarasų ligoninėje nelieka gydytojų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 28 Jul 2023 05:35:54 GMT

Liepos 12 d. pasklido žinia, kad Zarasų ligoninę paliko 17 specialistų. Praėjus savaitei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, lankydamasis Zarasų ligoninėje, įspėjo – reikia kuo greičiau priimti politinius sprendimus. Pasak ministro, Zarasuose medikai buvo įtraukti į politinius žaidimus, todėl, pasitraukė iš darbo. A. Dulkys pabrėžė, kad negalima naudotis medikų bendruomene siekiant politinių tikslų. Ministro pasisakymai apie savivaldos gebėjimus vykdyti savo funkcijas papiktino Savivaldybių asociaciją: ,,Tai neatsakingi pareiškimai ir atskleidžia pačios sveikatos politikos bei skubotai vykdomų reformų spragas“.

„Man labai gaila ir tikrai nenorėčiau, kad ateityje taip būtų, kad medikų problemas, pacientų saugumą, pacientų paslaugų kokybę mes paverstume politine žaidimų aikštele. Nes tą, ką matau, ką kai kurie politikai daro, apie ką diskusijos vyksta, yra tiesiog politinių žaidimų aikštelė ir mes neturėtume to daryti“, – sakė ministras. Arūnas Dulkys. Jo teigimu, Zarasų rajono savivaldybė turi kuo greičiau parengti veiksmų planą dėl ligoninės reorganizavimo ir sveikatos centro kūrimo. Ministras planuoja rugsėjo mėnesį apsilankyti Visagine, kur įvertins bendrą, strateginį Zarasų, Ignalinos ir Visagino savivaldybių planą tolimesniam bendradarbiavimui. „Savivaldybė turėtų greitesnį savo veiksmų planą, kurį galėtume aptarti jau rugsėjo mėnesį, kaip yra sprendžiamos problemos“, – pabrėžė A. Dulkys. „Rugsėjo mėnesį planuoju lankytis Visagine. Yra parengtas Zarasų, Ignalinos ir Visagino savivaldybių projektas, priimti jų strateginiai sprendimai, kad reikėtų daugiau bendradarbiauti ir turėti bendrų viešųjų paslaugų regioninėje zonoje, kur būtų daugiau bendradarbiaujama ne tik sveikatos, bet ir susisiekimo, kitų sričių klausimais“, – sakė ministras. Jis patikino, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pasiruošusi padėti šioms savivaldybėms rengiant strateginį planą. „Šiuo metu yra rengiamas strateginis šių savivaldybių bendradarbiavimo planas, todėl aš pasakiau ir Zarasų savivaldybės merei, ir Visagino merui, kad mes tikrai esame pasiruošę padėti, konsultuoti, paremti, kiek reikėtų“, – teigė A. Dulkys. Tačiau, pabrėžė ministras, jei nebus priimti sprendimai dėl sveikatos centrų įkūrimo ir ligoninės reorganizavimo, bus prarastos ne tik investicijos, bet ir medikai bei pacientai. „Jeigu nebus nustota medikų bendruomenę naudoti politiniams tikslams, jeigu savivaldybėse nebus priimti sprendimai dėl sveikatos paslaugų ateities, tai mes prarasime ir investicijas, ir medikus, ir prarasime pacientus“, – aiškino ministras. „Turime priimti kuo greičiau visus politinius sprendimus, kad kuo greičiau būtų aiškumas, kaip čia bus vystomos sveikatos paslaugos, kad medikų bendruomenė ir pacientai žinotų, kokios paslaugos vystomos“, – pabrėžė A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasisakymai apie savivaldos gebėjimus vykdyti savo funkcijas papiktino Savivaldybių asociaciją, ji išplatintme viešame valdybos laiške ministrui skelbia, kad tai neatsakingi pareiškimai ir atskleidžia pačios sveikatos politikos bei skubotai vykdomų reformų spragas.

„Savivaldybės, kurių funkcija yra užtikrinti pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, rūpinasi, kad vietos gyventojus pasiektų kuo daugiau kokybiškų sveikatos paslaugų. Tačiau, kaip Jūs puikiai žinote, sveikatos apsaugos sritis – kompleksinė, ji apima ir specialistų rengimą bei skaičių, ir skiriamą finansavimą, pagaliau – vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) formuojama politika, kuri pastaraisiais metais nepasižymi nei dideliu nuoseklumu, nei gerai išdiskutuotais siūlymais ar gerėjančia sveikatos paslaugų kokybe bei prieinamumu gyventojams,“ – teigiama laiške.

Savivaldybių vadovai taip pat pabrėžia, kad ne vienerius metus stebima tendencija centralizuoti rajonines ligonines turėtų prasmę tik vienu atveju – jei pagerėtų teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas. Tačiau šiuo metu vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų reforma tik dar kartą įrodo, kad jos prioritetas nėra vidutinių ir mažųjų savivaldybių gyventojų teisė gauti kokybiškas paslaugas vietoje ir laiku, o greičiau galimybė kontroliuoti turint savo galioje dideles reformai skiriamas ES lėšas.

LSA valdybos nariai ministrui primena, kad rajoninės ligoninės savivaldybėms ir jose gyvenantiems žmonės – nepaprastais svarbios, o savivaldybės visomis turimomis galimybėmis ir resursais siekia, kad sveikatos klausimus būtų galima spręsti laiku ir kuo arčiau namų. Ministrui siūloma prisiminti jo paties ne kartą išsakytus teiginius, kad be savivaldybių gebėjimo prisiimti atsakomybę ir efektyviai spręsti vietoje kylančius iššūkius valstybė nebūtų veiksmingai suvaldžiusi ir COVID pandemijos.

„Jūsų kritika visai šalies savivaldai grindžiama vienu konkrečiu atveju, kurio visos aplinkybės savaitės pradžioje Jums nebuvo žinomos. Ar pagal šią logiką, prisiminusi ne vieną SAM ar jos pavaldžiose įstaigose susidariusią sudėtingą ir nevienareikšmišką situaciją, visuomenė turėtų tai vertinti kaip „sisteminį signalą“ ir daryti išvadą, kad ši sritis ministerijai per sudėtinga?“ – klausiame laiške.

Jame tai pat siūloma daugiau laiko ir energijos skirti ne parodomiesiems, o konstruktyviems pokalbiams su savivalda.

„Esame įsitikinę, kad tik dirbant kartu ir girdint vieniems kitus galėsime pasiekti esminių teigiamų pokyčių šalies sveikatos sistemoje. Ne tokių, kurie gražiai atrodo prezentacijose Europos Komisijai, o pokyčių, kuriuos realiai pajustų šalies gyventojai,“ – teigia LSA valdybos nariai.

Pagal LSA ir TV3 informaciją

Efektyviai dirbantis gydymo įstaigų tinklas užtikrins gyventojams saugias ir kokybiškas paslaugas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 20 Jul 2023 08:13:41 GMT

Aurelijus Veryga teigia, kad Lietuva sveikatos reformą pramiegojo: k ol visi buvo užsiėmę NATO viršūnių susitikimu, jo dalyvių pasisakymais ir analizėmis, Vyriausybė patyliukais, skyrusi tam „net kokias 10 minučių“ paėmė ir priėmė nutarimą, kuriuo neva tai suformavo stacionarinių gydymo įstaigų tinklą. Kolegijų reforma buvo pristatyta su konkrečiomis įstaigomis, kaip tai jas palies, kas su kuo jungiasi ir pan. Ir tam buvo skirta trigubai daugiau nei gydymo įstaigų tinklui. Ministras Dulkys tradiciškai papasakojo lyrines fantazijas apie tai, kad įstaigos turės du metus kažkam ruoštis, o po to arba bus tinkle, arba taps sveikatos centrais. Jokios konkretikos, nes viceministrė atostogauja... Plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/2037132/aurelijus-veryga-kaip-lietuva-sveikatos-reforma-pramiegojo

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu tinklas suformuojamas penkeriems metams, numatant dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pagrindinis pertvarkų tikslas yra sutelkti kuo daugiau būtinųjų medicinos paslaugų arčiau gyventojų, o to neįmanoma padaryti be efektyvaus ligoninių tinklo, tolygiai išsidėsčiusio visoje Lietuvoje.

„Iki šiol gydymo paslaugos buvo plėtojamos nacionaliniu ir savivaldybės lygmeniu nederinant jų poreikio ir apimties, kas sukeldavo įvairių veiklos nesklandumų. Valstybė, kaip didžiausias sveikatos paslaugų užsakovas, ėmėsi iniciatyvos, ir atsirado programinis dokumentas, kuris suformuoja vieningą gydymo įstaigų tinklą, kuris užtikrins gydymo paslaugas gyventojams ir padės efektyviai reaguoti į galimas grėsmes“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Vyriausybės nutarimu patvirtinti keturi kriterijai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymui: geografinio prieinamumo, daugiaprofiliškumo, paslaugų kokybės ir skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimo visą parą.

Geografiškai ligoninių tinklas organizuojamas taip, kad skubiosios medicinos pagalbos, intensyvios terapijos ir intensyvios priežiūros, chirurgijos bei terapijos paslaugos pacientams būtų pasiekiamos per 60 minučių. Šalies teritorija bus paskirstyta į penkis funkcinius regionus (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), kiekviename jų paslaugų teikimą koordinuos organizuojanti įstaiga.

Ligoninėms nustatomas reikalavimas teikti bent dviejų profilių paslaugas: terapijos, chirurgijos, akušerijos, vaikų ligų, psichiatrijos, intensyviosios terapijos arba intensyviosios priežiūros. Jeigu ligoninė to užtikrinti negali, bet veikia savivaldybėje, kurioje yra 35 tūkst. arba daugiau gyventojų, ji įtraukiama į tinklą tik tuo atveju, jeigu pagal geografinį kriterijų ji priskirtina įstaigai, kuri turi užtikrinti paslaugas esant tam tikroms grėsmėms, pvz., pavojingų užkrečiamųjų ligų pandemijoms ar pramoninėms avarijoms.

Mažiau nei 10 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių stacionarinės gydymo įstaigos į tinklą nėra įtraukiamos. Stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas jų gyventojams teiks kitų savivaldybių gydymo įstaigos.

Reikalavimai paslaugų kokybei, kuriuos turės užtikrinti stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančios įstaigos, yra išdėstyti 2014 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarime Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“.

Vyriausybės nutarimu taip pat įtvirtintas reikalavimas visoms ligoninėms teikti skubiąją medicinos pagalbą visą parą.

Ligoninių atitikimams naujiems reikalavimams ir kriterijams bus vertinamas kasmet.

Vyriausybės nutarimą, kuris įsigalioja šių metų rugpjūčio 1 d., rasite ČIA .

SRK siūlo priemones dėl ASPĮ finansavimo

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 22 Jun 2023 07:19:57 GMT

Sveikatos reikalų komitetas (SRK), reaguodamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) išryškėjusias finansinės situacijos blogėjančių rezultatų tendencijas ir siekdamas šių įstaigų tvarumo, pasiūlė Valstybinei ligonių kasai (VLK) kartu su teritorinėmis ligonių kasomis išnagrinėti 2022 m. ir 2023 m. I ketvirčio duomenis. Apie nustatytas priežastis, lemiančias blogėjantį finansinį rezultatą, pasiūlymus joms spręsti, prašoma informuoti iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.

2023 m. gegužės 17 d. ir birželio 7 d. SRK, išklausęs Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, ASPĮ, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), VLK ir teritorinių ligonių kasų atstovų informaciją apie 2022 m. ir 2023 m. I ketvirčio ASPĮ finansinius rezultatus, akcentavo, kad opiausioms sritims, kurioms skirto finansavimo nepakanka, galėtų būti panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšos, tačiau šių lėšų panaudojimas dėl Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų, labai apribotas.

SRK sprendime Vyriausybei ir SAM siūloma, siekiant racionaliai ir efektyviai naudoti PSDF lėšas bei užtikrinti reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laiku, įvertinti galimybę nustatyti maksimalų PSDF biudžeto rezervo dydį („lubas“) ir pateikti pasiūlymus dėl „lubų“ nustatymo mechanizmo bei teisės aktų, reglamentuojančių PSDF biudžeto rezervo sudarymą ir panaudojimą, tobulinimo. Taip pat siūloma sudaryti galimybes 2023 m. dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudoti ASPĮ paslaugų prieinamumo, paslaugų apmokėjimo ar kitoms svarbiausioms problemoms spręsti.

Pastebėta, kad 2022 m. bendroje viešųjų ASPĮ sąnaudų struktūroje didžiausią dalį – 75,6 proc., o kai kurių – net 86 proc. sudarė ASPĮ sąnaudos darbuotojų darbo užmokesčiui, todėl siekiant sumažinti sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio netolygumus Lietuvoje, pasiūlyta SAM iki šių metų rugpjūčio 15 d. įvertinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ASPĮ darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo principus, kriterijus, dydžius, darbo užmokesčio netolygumų priežastis ir pateikti pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant nustatyti bendresnius sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principus.

Sveikatos reikalų komiteto biuras (tel. (8 5) 239 6786, el. p. sveikrkt@lrs.lt )

SAM Dėl kompensacijos rūšies kodų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 01 Jun 2023 07:23:37 GMT

Nuo Birželio 1 d. pakeičiama receptų kompensuojamiesiems vaistams išrašymo tvarka, supaprastinant kompensacijos rūšių kodų pasirinkimą – liks tik 3 kompensacijos rūšies koda i.

Sveikatos apsaugos ministras 2023 m. gegužės 24 d. patvirtino Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), pakeitimą, kuriuo nuo šių metų birželio 1 d. pakeičiama receptų kompensuojamiesiems vaistams išrašymo tvarka, supaprastinant kompensacijos rūšių kodų pasirinkimą – liks tik 3 kompensacijos rūšies kodai: „3 – Liga pagal sąrašą – 100 proc.“, „16 – Reta liga – 100 proc.“ bei naujas kompensacijos rūšies kodas „17 – Liga pagal sąrašą – 50 proc.“. Nuo šių metų birželio 1 d. kompensacijos rūšies kodai „1“, „2“, „6“, „7“ ir „13“ negalės būti naudojami ir Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) bus matomi tik pirmiau minėti 3 kompensacijos rūšies kodai.

Pažymime, kad jeigu receptas išrašytas iki šių metų birželio 1 d. ir jame nurodyti tuo metu galioję kompensacijos rūšies kodai „1“, „2“, „6“, „7“ ir „13“, tokius receptus bus galima pateikti apmokėjimui, nors ir vaistinės gaus nekritinius pranešimus, kurie įtakos apmokėjimui už vaistus ir medicinos pagalbos priemones neturės.

Jeigu receptas bus išrašytas po šių metų birželio 1 d. ir jame bus nurodyti kompensacijos rūšies kodai „1“, „2“, „6“, „7“ ir „13“, tai tokius receptus taip pat bus galima pateikti apmokėjimui, tačiau teritorinės ligonių kasos įvertins tokių pranešimų kiekį ir informuos asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ), kad tobulintų receptų išrašymo tvarką (atnaujintų naudojamus klasifikatorius) savo vidinėse informacinėse sistemose (toliau – IS).

Siekiant užtikrinti sklandų kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą) gyventojams bei užtikrinti sėkmingus duomenų (kompensacijos rūšies kodų) mainus tarp ASPĮ IS, e. recepto posistemės bei vaistinių IS, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, iki š. m. liepos 1 d. vykdydamos ASPĮ ir vaistinių veiklos atitikties minėto teisės akto nustatytiems reikalavimams priežiūrą, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 32 straipsniu netaikys poveikio priemonių, tačiau teiks konsultavimo paslaugas ASPĮ dėl būtinų informacinių sistemų tobulinimo.

Tikimės, kad pereinamasis laikotarpis truks neilgai ir visi sveikatos priežiūros specialistai bus informuoti apie naujus pasikeitimus ir greitai pripras prie paprastesnės receptų išrašymo tvarkos.

Viceministras Aurimas Pečkauskas

Miglė Domeikienė, tel. (8 5) 264 8755, el. p. migle.domeikiene@sam.lt

Raimonda Paškevičienė, tel. (8 5) 266 1490, el. p. raimonda.paskeviciene@sam.lt

VUMF KVIEČIA GYDYTOJUS REGISTRUOTIS Į NEMOKAMUS NUOTOLINIUS MOKYMUS

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 16 May 2023 10:55:41 GMT

Nemokami 40 akad. val. mokymai vyks nuotoliniu būdu. Projekto "Vilniaus universiteto gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimas" (proj. Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-06-0001) lėšomis vykdomus mokymus vienas dalyvis gali išklausyti daugiausiai 3 kursus ir išklausius juos bus išduotas pažymėjimas, kuris tinka medicinos praktikos licencijos priežiūrai.

2023-05-15 Aplinkos veiksnių poveikis nėštumui ir vaisiaus raidai. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2392/

2023-05-16 Vaikų onkologinės ir onkohematologinės ligos. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2458/

2023-06-12 Asmenų, patyrusių dauginius kūno sužalojimus, medicininė pagalba ir gydymas. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2473/

2023-06-13 Medicinos mirties liudijimas ir jo papildymas. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/1207/

2023-06-14 Sveikas kognityvinis senėjimas, lengvas pažinimo sutrikimas, demencija - ankstyva ir diferencinė diagnostika, prevencijos ir gydymo metodai. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2478/

2023-06-15 Šiuolaikinės ūminio išeminio insulto specializuoto gydymo galimybės. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2483/

2023-06-15 Daugiadisciplininė sergančiųjų retomis ligomis sveikatos priežiūra. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2474/

2023-06-19 Demenciją sukeliančios neurodegeneracinės ligos - klinika, diagnostika, gydymas, prevencija. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2484/

2023-06-20 Centrinės ir periferinės nervų sistemos navikų diagnostika ir gydymas. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2489/

2023-06-22 Psichikos ligų diagnostikos ir gydymo naujovės. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2471/

2023-06-23 Įvairaus amžiaus vaikų gaivinimas ir nelaimingų atsitikimų skubioji pagalba. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2486/

2023-06-27 Apsinuodijimo atpažinimas, ikihospitalinė pagalba, diagnostika ir gydymo principai. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2479/

2023-06-28 Šiuolaikinė širdies ir kraujagyslių ligų prevencija šeimos medicinoje. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2488/

2023-06-29 Šiuolaikinės vaikų ligų diagnostikos ir gydymo galimybės. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2494/

2023-07-03 Hematologiniai onkologiniai navikai. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2480/

2023-07-04 Sveiko senėjimo ypatumai psichikos sveikatos srityje. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2475/

2023-070-04 Neinvazinė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų diagnostika. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2490/

2023-07-05 Bronchų ir plaučių piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo aktualijos. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2495/

2023-07-10 Skubioji medicina. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2492/

2023-07-10 Insulto atpažinimas, ikihospitalinė pagalba, diagnostika ir bazinis gydymas. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2496/

2023-07-10 Onkoginekologinių susirgimų diagnostika ir gydymas. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2481/

2023-07-10 Vaikų ligų savalaikė diagnostika ir skubioji pagalba. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2476/

2023-07-13 Aktualūs alergologijos ir klinikinės imunologijos klausimai. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2493/

2023-07-14 Virškinimo trakto vėžio diagnostikos ir gydymo naujovės. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2477/

2023-07-14 Paliatyvi pagalba onkologiniams ligoniams. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2497/

2023-07-14 Genetika ir retos ligos gydytojo praktikoje. Registracija: https://mvg.vu.lt/programs/2482/

Veronika Bičiušienė
Veiklos administratorė
Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto

Sveikatos mokslų institutas
Tel. 8 5 239 8758
El. p. veronika.biciusiene@mf.vu.lt

Kauno klinikos apdovanojo nusipelniusius darbuotojus

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 03 May 2023 11:03:43 GMT

Pirmą kartą LSMU ligoninėje Kauno klinikose surengti Nusipelniusių medicinos darbuotojų apdovanojimai. Šventinės dienos rytas prasidėjo tradiciškai – kaip ir kasmet, Kauno klinikų medikus skyriuose pasiekė administracijos dovana – 2600 pavasariškų tulpių žiedų.

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius dėkojo Kauno klinikų medikų komandai už profesionalumą, atkaklumą ir net už sunkiausiais laikotarpiais neprarastą empatiją. „Mediko profesija nuo seno buvo laikoma prestižine, nes turėjo galią padėti kitiems žmonėms. Pastarieji iššūkių kupini trys metai pasaulyje parodė, kad medicinos profesija išlieka viena svarbiausių ir labiausiai vertinamų, – šventės metu kalbėjo prof. R.Jurkevičius. – Dėkoju visiems Kauno klinikų medicinos darbuotojams, kurie savo galią padėti kitiems pasitelkia pacientų gyvybių gelbėjimui, sveikatos išsaugojimui bei pažangos medicinoje kūrimui.“

Pirmą kartą Kauno klinikose surengtų Nusipelniusių medicinos darbuotojų rinkimuose iškeltos penkios nominacijos: „Metų atradimas“, „Metų pagalba“, „Metų didvyris“, „Metų slaugytojas“ ir „Metų gydytojas“. Kandidatus nominacijoms teikė profilinių klinikų ir filialų atstovai, o į finalą po penkis kandidatus kiekvienai kategorijai atrinko komisija. Iš viso apdovanojimams pasiūlyti 92 kandidatūros. Galiausiai Kauno klinikų bendruomenė balsavo už savo favoritus ir būtent kolegų balsai nulėmė, kas šiemet gavo apdovanojimus. Iš viso rinkimuose balsavo 772 ligoninės darbuotojai.

Metų atradimo apdovanojimą laimėjo Pijus Pajėda, Akių ligų klinikos gydytojas oftalmologas, kuris kolegų įvertintas už globą ir visapusišką pagalbą vyresniems, jau nebedirbantiems kolegoms. Šios gydytojo P. Pajėdos savybės atsiskleidė globojant sergantį kolegą.

Metų pagalbos nominacijoje daugiausiai palaikymo sulaukė medicininės technikos inžinierius Vytautas Laskauskas , dirbantis Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Pasak klinikos kolegų, gydytojai visuomet jaučia stiprų V. Laskausko užnugarį operacijų metu ir žino, kad Vytauto prižiūrima medicininė aparatūra dirbs sklandžiai, o jei ir sugestų, jis sugebės operatyviai ją suremontuoti.

Metų didvyre pripažinta Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė Inga Kiudulaitė iš Intensyviosios terapijos klinikos, kuri įvertinta už reanimobilio suvaldymą ir saugų jo sustabdymą, kai vairuotojas netikėtai neteko sąmonės.

Metų slaugytoja išrinkta Evelina Šabanė, kuri Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje pirmoji pradėjo dirbti išplėstinės praktikos slaugytoja. Kolegos jos kandidatūrą iškėlė dėl to, kad Evelina parodė puikius darbo rezultatus dirbant su gydytojais elektrofiziologais, įgijo pasitikėjimą tiek gydytojų, tiek pacientų akyse.

Metų gydytoju už tai, kad kartu su komanda pirmą kartą Lietuvoje atliko unikalią operaciją, apdovanotas Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Domantas Rainy s. Gydytojas kartu su komanda į plaštaką pacientui persodino kojos pirštą, ir taip rankos pirštus praradusiam pacientui bent iš dalies atkūrė plaštakos funkciją.

Pasibaigus apdovanojimų ceremonijai, šventės metu skambėjo Martyno Kavaliausko atliekamos dainos, Kauno klinikų darbuotojams sudaryta proga šventiškai papietauti ir išgerti karštos kavos ligoninės parkelyje.

Tikimasi, kad Medicinos darbuotojų dienos šventė taps dar viena gražia Kauno klinikų bendruomenės tradicija, kuri puoselės organizacinę kultūrą, paremtą bendradarbiavimu, pozityvaus darbinio mikroklimato kūrimu ir darbuotojų įsitraukimu.

Kauno klinikų informacija ir nuotraukos

Pagerbti Nusipelnę Lietuvos medikai

Wed, 03 May 2023 10:55:47 GMT

Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už sunkų ir pasiaukojantį darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai, ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 25 šalies gydytojams, 21 slaugytojai ir 16 sveikatos apsaugos darbuotojų.Iškilmingo apdovanojimų įteikimo renginio įrašą galima peržiūrėti ČIA .

Renginio metu taip pat įvyko Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su naujienų portalu lrytas.lt inicijuoto visuomenės padėkų projekto kulminacija – įteikti apdovanojimai penkiems mylimiausiems medikams, sulaukusiems daugiausia padėkų platformoje „Ačiū medikams“. Prieš metus Sveikatos apsaugos ministerija kvietė šalies gyventojus viešai dėkoti medikams, skatindama žodinės, o ne materialios padėkos medikui kultūrą, šiais metais prie idėjos augimo prisijungė ir naujienų portalas lrytas.lt su projektu „Ačiū medikams“.

Per kiek daugiau nei mėnesį padėkų platformoje sugulė jautrios patirtys ir nuoširdūs padėkos žodžiai medicinos darbuotojams iš visos Lietuvos. Visuomenė aktyviai sureagavo į kvietimą dėkoti ir parašė daugiau nei tūkstantį padėkų gydytojams, slaugytojams, klinikų ir poliklinikų kolektyvams.

Didžiausio palaikymo sulaukė ir apdovanoti penki specialistai: „Lazdijų sveikatos centro“ psichiatras Vladimiras Bobrovas, klinikos „Mano Šeimos Gydytojas“ slaugytoja Jolanta Junevičienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas Linas Svetikas, VšĮ „Ori senatvė“ slaugytoja Vytautė Geležėlytė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytojai oftalmologė, Tinklainės ligų sektoriaus vadovė prof. Vilma Jūratė Balčiūnienė. Nusipelniusių gydytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikiami nuo 2004 metų, nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai – nuo 2015-ųjų. Per visą apdovanojimų istoriją garbingi Nusipelniusių Lietuvos medikų vardai kartu su šių metų nominantais suteikti 348 gydytojams, 110 slaugytojams ir 398 sveikatos apsaugos darbuotojams.

Pagal www.sam.lt

nuotraukos SAM

Pasveikinti nuoširdžiausi Kauno gydytojai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 03 May 2023 10:44:25 GMT

,,Nėra tauresnės profesijos ir prasmingesnio darbo nei Jūsų. Linkime dvasinės stiprybės ir stiprios sveikatos“, – savo sveikinime Kauno gydytojų bendruomenės nariams linkėjo LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. Minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, kaip kasmet, buvo paskelbta ir apdovanota nuoširdžiausia Kauno gydytoja. Ja tapo Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinyje šeimos gydytoja dirbanti Malvina Kurtinaitienė.

Nuoširdžiausio Kauno gydytojo rinkimai pradėti organizuoti daugiau kaip prieš dešimtmetį. Į Nuoširdžiausiųjų penketuką šiemet išrinkti Rimtautas Gudas (LSMU Kauno klinikos), Diana Dragataitė (LSMU Kauno ligoninė), Jūratė Gvazdaitienė (Kauno miesto poliklinika), Zigmantas Čekavičius ( Kauno miesto poliklinika).

LGS Kauno filialo pirmininkė Kauno regiono valdybos narė Virginija Lukšienė įteikė padėkas „Saulės“ šeimos klinikos gydytojoms Virginijai Grybėnienei, Virginijai Gorelčionkienei, Marijai Miakiševai, Rasai Žurauskienei, Kauno miesto poliklinikos gydytojoms Ramintai Večkienei ir Rūtai Veličkienei.

Profesinės dienos proga Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) asmeninės padėkos skriejo Liucijui Ambraškai ( LSMU Kauno ligoninė), Jovitai Švilpauskei Laurynienei (LSMU Kauno klinikos), Violetai Vasylienei (Kauno miesto poliklinika), Jadvygai Ramutei Zykienei ( LSMU Kauno klinikos).

Iškilmes Kauno valstybinėje filharmonijoje vainikavo vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ muzikinė programa.

EK paskelbė „Pavojingų medicinos produktų saugaus tvarkymo gaires“

Wed, 03 May 2023 10:30:05 GMT

Gairės sukurtos siekiant pateikti praktinius pavyzdžius kaip sumažinti pavojingų medicinos produktų poveikį darbuotojams. Rekomendacijose pateikiami įvairūs praktiniai patarimai, kaip užtikrinti saugumą gaminant, transportuojant, sandėliuojant, ruošiant, skiriant medicinos produktus žmonėms ir gyvūnams, o taip pat kaip saugiai tvarkyti medicinines atliekas.

Dokumentą anglų kalba galite atsisiųti: https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=10564&furtherNews=yes&

Sveikiname su Lietuvos medicinos darbuotojų diena

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 26 Apr 2023 15:36:17 GMT

Įteiktos ,,Auksinės mediko širdies" nominacijos

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 20 Apr 2023 10:00:59 GMT

Vilnius dėkojo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams už kilnumą, atsidavimą, išgelbėtas gyvybes ir sveikatą.

Medikams tenka gydyti ir kūną, ir sielą. Dėkoju už Jūsų pasišventimą dalytis talentu, už atsidavimą, kitiems dovanojamą sveikatą ir gyvenimą. Drauge kuriame auksinių širdžių Vilnių“, – padėką medikams perdavė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Apdovanojimai – už prasmingus darbus ir pasiekimus

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika „Auksinę mediko širdį“ gavo už dalyvavimą savanorių medikų misijoje Ukrainoje, siekį padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams susidoroti su smarkiai išaugusiu krūviu karo metu.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas neurochirurgas Robertas Kvaščevičius apdovanotas už novatoriškumą ir naujų metodikų taikymą neurochirurgijos srityje, už pagarbą pacientui ir profesionalumą. Vienas pirmųjų Lietuvoje atliko galvos smegenų naviko šalinimo operaciją pacientui nemiegant.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė apdovanota už nepailstamą visuomenės sveikatos puoselėjimą ir nuolatinį operatyvų reagavimą į kylančias grėsmes sveikatai, už didžiulį indėlį valdant Covid-19 epidemiologinę situaciją, operatyvią pagalbą nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms bei nuolatinį inovatyvių sprendimų ieškojimą didinant visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą gyventojams.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušerė Živilė Skirkienė apdovanota už nepailstamą darbą su su nėščiosiomis, sveikos gyvensenos mokymus nėštumo metu.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rasa Kločkova įvertinta už didžiulį indėlį buriant Vilniaus miesto bei rajono vyresnio amžiaus gyventojų bendruomenę bei puoselėjant jų sveikatą.

Grigiškių sveikatos priežiūros centro administracijos darbuotoja Jadvyga Petrošienė apdovanota už atsakingą, sąžiningą, profesionalų, kūrybingą ir ilgametį darbą įstaigoje.

Naujosios Vilnios poliklinikos bendrosios praktikos slaugytoja Tatjana Žila apdovanojimą gavo už pasiaukojantį ir atsakingą darbą, profesionalų požiūrį, supratingą bendravimą su pacientais ir jų artimaisiais.

Vilkpėdės ligoninės direktoriaus pavaduotojai medicinai Astai Matuliauskienei apdovanojimas įteiktas už puikius organizacinius įgūdžius, darbštumą, iniciatyvas ir gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Ji aktyviai dalyvauja slaugos, palaikomojo gydymo paslaugų optimizavimo procesuose, įstaigos bei visuomeninėje veikloje.

Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Renata Giliun įvertinta už gebėjimą operatyviai priimti sprendimus, susijusius su įstaigos slaugos kolektyvo darbo organizavimu, už jautrumą, novatoriškas idėjas ir siekį įgyvendinanti jas praktikoje.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė apdovanota kaip aukštos kvalifikacijos specialistė, turinti išskirtinę dovaną – mokėjimą bendrauti ir suprasti pacientus. Gydytoja taip pat yra įstaigos rezidentų vadovė bei užsiima švietėjiška veikla.

Centro poliklinikos šeimos gydytoja Aurelija Zagreckienė įvertinta už svarų indėlį stiprinant bendruomenės sveikatą, apmokant specialistus, siekiant užtikrinti kvalifikuotų ir kokybiškų paslaugų teikimą.w

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgas gydytojas Dalius Matkevičius apdovanotas už unikalias burnos, veido ir žandikaulių srities operacijas įgimtų ir įgytų veido srities susirgimų ir deformacijų atvejais.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja vaikų odontologė, Vilniaus medicinos draugijos narė Rūta Žaliūnienė įvertinta „Auksine mediko širdimi“ už ypatingą dėmesį burnos sveikatos priežiūrai. Gydytoja rūpinasi ne tik negalią turinčių vaikų burnos sveikata, bet ir stengiasi kiekvieną vilnietį užauginti sveikais dantimis, kartu su jaunaisiais rezidentais taiko vaikams pažintinę ir pasikartojančią terapiją, moko pagrindinių burnos priežiūros principų.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas anesteziologas reanimatologas Robertas Skalskis apdovanotas už nuolatinę natūralių gydymo būdų paiešką. Jo dėka Lietuvoje pradėta taikyti ozonoterapija, jis žinomas kaip šio gydymo pradininkas.

Vilniaus m. savivaldybės informacija ir foto

LSMUL KK veiklos ataskaita

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 20 Apr 2023 08:46:09 GMT

2022-ieji Kauno klinikoms – stabilaus augimo metai: suteiktų paslaugų apimtys pagaliau vėl grįžo į ikipandeminį lygį, pasiektas proveržis svarbiuose infrastruktūros projektuose, tęsiami pradėti strateginiai darbai. Su visa Kauno klinikų 2022 m. veiklos ataskaita galima susipažinti čia.

Antradienį prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius, pristatė 2022 metų ligoninės veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, Stebėtojų tarybos nariams bei ligoninės bendruomenei. Profesorius peržvelgė svarbiausius praėjusiais metais nuveiktus darbus ir pasiekimus bei pristatė pagrindinius šių metų siekinius. „Tęsdami Kauno klinikų veiklos strategijos įgyvendinimą, daugiausiai dėmesio skyrėme ligoninės valdymo, klinikinės veiklos ir slaugos tobulinimui, orientuotam į pacientą ir veiklos efektyvinimą, bei į technologijų ir infrastruktūros plėtrą“, – praeitų metų apžvalgą pradėjo prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

Svarbiausi pokyčiai 2022-aisiais

2022-aisiais metais Kauno klinikose teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtys pagaliau pasiekė 2019 metų, iki COVID-19 viruso sukeltos pandemijos buvusį, lygį. Per vienerius metus ambulatorinių apsilankymų skaičius Kauno klinikose pasiekė daugiau nei 1.3 mln. Stacionare gydėsi 91 071 pacientas.

Praėję metai Kauno klinikose buvo išskirtiniai organų transplantacijų ir donorystės gausa. 2022 metais čia atliktas didžiausias kepenų ir širdies transplantacijų skaičius. „Per vienerius metus čia atlikta 19 kepenų transplantacijų (2021 m. jų atlikta 16), rudenį per vieną savaitę atliktos net trys kepenų transplantacijos, o dvi iš jų vos per vieną parą. Atliktas rekordinis skaičius širdies transplantacijų – net septynios. Didžiausias iki šiol per metus Kauno klinikose atliktų širdies transplantacijų skaičius 2014-aisiais siekė penkias persodintas širdis. Augo ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų skaičius, – džiaugėsi prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Tai rodo ligoninės transplantologijos komandų profesionalumą, susitelkimą ir sklandžiai suorganizuotus procesus.“ Be to, Kauno klinikos šiuo metu yra daugiausiai organų donorų paruošianti gydymo įstaiga Lietuvoje.

Viena iš esminių Kauno klinikų strateginių krypčių – pacientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis didinimas. Todėl praėjusiais metais sukurtas naujas pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis vertinimo metodas, kurio dėka pacientai apie suteiktų paslaugų kokybę galėjo pasisakyti naudodami elektronines anketų formas ir sugeneruotos QR kodus. Apklausų metu nustatyta, kad 2022 m. Kauno klinikose suteiktas paslaugas teigiamai vertino net 98 proc. stacionare gydytų pacientų ir 92 proc. – ambulatorines paslaugas gavusių pacientų.

Siekiant išspręsti pacientų registracijos pas gydytojus specialistus problemas, praėjusiais metais Kauno klinikose įsteigtas Pacientų aptarnavimo centras, kuriame veikia modernus Skambučių centras. Nuo praeitų metų ambulatorinėms konsultacijoms pacientai gali registruotis ir sužinoti aktualią informaciją apie konsultacijas pas Kauno klinikų gydytojus specialistus vienu telefono numeriu, todėl registracija tapo žymiai efektyvesnė.

Praeitų metų rudenį kadenciją pradėjo antroji Pacientų taryba. Norint geriausiai atliepti pacientų lūkesčius ir sužinoti jų nuomonę apie teikiamų paslaugų kokybę, dar 2019 m. Kauno klinikų iniciatyva ligoninėje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Pacientų taryba, kuri atlieka patariamąją funkciją ligoninės administracijai, kaip gerinti pacientų patirtis ir tobulinti procesus. Pirmoji taryba savo kadenciją baigė 2022 metais, per tris metus pateikusi net 103 pasiūlymus Kauno klinikų administracijai, iš kurių daugiau nei pusė yra įgyvendinti arba įgyvendinami.

Siekiant efektyvinti ligoninės padalinių veiklą, sukurta klinikinių padalinių efektyvumo stebėsenos sistema, kuri leido įvertinti padalinių rentabilumą, didinti paslaugų prieinamumą bei užtikrinti ligoninės finansinį stabilumą.

Vienas iš Kauno klinikų misijos komponentų – diegti moksliniais tyrimais pagrįstas inovacijas. Genetikos ir molekulinės medicinos klinikoje atliktos 423 mėginių žmogaus egzomo (apie 20 tūkst. genų) sekoskaitos, kas rodo drąsius ligoninės žingsnius medicinos pažangos keliu.

2022 metų pabaigoje Kauno klinikose atidarytas pirmasis skubiosios medicinos Telemedicinos centras Lietuvoje. Šio projekto dėka mažesnių regionų gyventojams nebūtina vykti į didžiųjų ligoninių skubios pagalbos skyrius, nes jie tinkamai ištiriami atvykus į mažesnes regionų ligonines. Telemedicinos galimybės plėtojamos ir kitose profilinėse klinikose. Pavyzdžiui, Odos ir venerinių ligų klinikoje atsirado galimybė pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu nuotoliniu būdu, pastebėjus įtartiną bėrimą ar darinį.

Praeitais metais Kauno klinikose pasiektas reikšmingas proveržis strateginiuose infrastruktūros projektuose. „Kauno klinikų miestelyje pradėtos Branduolinės medicinos tyrimų centro, Žmogaus biologinių išteklių centro (biobanko) ir Vaikų reabilitacijos ligoninės statybos,“ – pristatymo metu pasakojo prof. R. Jurkevičius.

Dėmesys darbuotojams

Siekiant išlaikyti motyvuojančias darbo ir socialines sąlygas Kauno klinikų darbuotojams, sistemingai didinamas darbo užmokestis. Praėjusiais metais jis padidintas vidutiniškai 8,8 proc.: gydytojų darbo užmokestis didėjo vidutiniškai 6,7 proc., o slaugytojų – 11,5 proc. Per 5 metus Kauno klinikų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis vienam etatui padidėjo net 64,7 proc. Kauno klinikų administracijos siekis – kad darbo užmokestis ligoninės darbuotojams ir toliau būtų didinimas kasmet.

Siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinį saugumą, stiprinti jų emocinę sveikatą ir gerinti psichosocialinę aplinką Kauno klinikose, 2022-aisiais įgyvendinta ne viena į darbuotojų gerovę orientuota iniciatyva. Bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, pradėtas įgyvendinti ir toliau tęsiamas projektas „Normalu, jei neramu“. Įgyvendinant šį projektą, Kauno klinikų darbuotojai turi galimybę dalyvauti atviro tipo paskaitose, uždaruose praktiniuose užsiėmimuose, savitarpio pagalbos grupėse emocinei sveikatai gerinti. Taip pat darbuotojams sudarytos galimybės gauti individualias nemokamas psichologo konsultacijas. Vykdyti ir supervizijų užsiėmimai bei mokymai psichologinio smurto prevencijos tema.

Užsibrėžti siekiniai ateičiai

2023-ųjų metų planuose – sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikose prieinamumo didinimas. Siekiant efektyviai išnaudoti visą turimą infrastruktūrą, planuojama plėsti ambulatorines paslaugas ir didinti jas teikiančių specialistų skaičių. Taip pat ketiname plėsti dienos stacionaro paslaugų spektrą ir prieinamumą.

Šiais metais ligoninė tobulins darbuotojų motyvavimo sistemą, paremtą darbuotojų tobulėjimo ir kompetencijų siekimu.

Taip pat ketinama sėkmingai užbaigti strateginius infrastruktūros projektus: Branduolinės medicinos tyrimų centro, Biobanko ir Vaikų reabilitacijos ligoninės statybas, ir pradėti naujų projektų įgyvendinimą (modernios Infekcinės ligoninės statybas).

Vienas svarbesnių šių metų siekinių – parengti 2024-2028 metų Kauno klinikų veiklos strategijos projektą.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti kiekvienam Kauno klinikų bendruomenės nariui. Kiekvienas iš Jūsų prisidėjote prie reikšmingų ligoninės pasiekimų ir judėjimo pirmyn“, – ataskaitos pristatymą užbaigė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Kauno klinikų informacija

VLK: ASPĮ finansiniai rezultatai gerėja

Thu, 20 Apr 2023 08:39:45 GMT

Pernai viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rezultatai iš viso sudarė 76,3 mln. eurų. Tai yra 75,4 mln. eurų daugiau nei užpernai, kai suminis finansinis rezultatas nesiekė nė milijono eurų ir beveik dukart daugiau nei prieš pat koronoviruso pandemiją, rodo ligonių kasų atlikta analizė.

Daugėja įstaigų, kurių metiniai finansiniai rezultatai yra teigiami. Gydymo įstaigų ligonių kasoms pateiktais duomenimis, su teigiamu finansiniu rezultatu 2022 metus baigė 84 proc. iš 225 viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų. Tai reiškia, kad absoliučios daugumos šių įstaigų suminis pajamų ir sąnaudų skirtumas pernai buvo teigiamas, taigi gydymo įstaigos uždirbo daugiau pajamų nei patyrė sąnaudų.

Analizės duomenimis, viešųjų gydymo įstaigų pajamos praeitais metais siekė beveik 2,2 mlrd. eurų, iš kurių 86 proc. sudarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Pastaraisiais metais didėjant PSDF biudžetui, gydymo įstaigų pajamos iš šio biudžeto taip pat pastebimai augo. Pavyzdžiui, 2019 m. gydymo įstaigų pajamos iš PSDF siekė 1,3 mlrd. eurų, o pernai – jau 1,9 mlrd. eurų.

Praeitais metais sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės buvo didinamos net tris kartus – apmokėti paslaugoms, suteiktoms nuo sausio, spalio ir lapkričio mėnesių. Atitinkamai buvo didinamas finansavimas, skiriant papildomų PSDF lėšų. Tokiu būdu buvo siekiama gydymo įstaigoms sudaryti galimybes uždirbti daugiau lėšų, kuriomis būtų didinamas darbuotojų darbo užmokestis ir iš dalies kompensuojamos padidėjusios komunalinių išlaidų, maitinimo ir kitos sąnaudos.

Gydymo įstaigų duomenys rodo, kad praeitais metais šalies sveikatos priežiūros įstaigų maitinimo sąnaudos išaugo 29 proc., o komunalinių išlaidų sąnaudos padidėjo 58 proc., palyginti su 2021 m. Kadangi sąnaudos maitinimui vidutiniškai sudaro 1 proc., o komunalinėms paslaugoms – 3 proc. visų sąnaudų, jų pokytis neturėjo didelės įtakos bendram sąnaudų pokyčiui, todėl bendros sąnaudos pernai didėjo santykinai neženkliai – 1,2 proc. Spartesnis gydymo įstaigų pajamų sumos nei sąnaudų sumos augimas ir lėmė geresnius nei 2021 m. finansinius rezultatus.

Šiais metais, atsižvelgiant į pacientų poreikius, išaugusios PSDF lėšos skiriamos paslaugų prieinamumui gerinti. Imtasi gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo pertvarkos, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros apmokėjimo tobulinimo, šeimos gydytojų komandos išplėtimo, tyrimų klasifikatoriaus kūrimo, savivaldybės sveikatos centro apmokėjimo modelio testavimo ir daugelio kitų prioritetinių darbų.

www.vlk.lt

Nuotolinė konferencija ,,Mikrobiota, probiotikai 2023“

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 14 Apr 2023 06:05:23 GMT

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų
klinika ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras organizuoja nuotolinę konferenciją ,,Mikrobiota,
probiotikai 2023“. Ji skirta visų specialybių gydytojams, visuomenės sveikatos specialistams, dietistams,
slaugytojoms. Konferencija vyks 2023 gegužės 11d.

Registracijos mokestis 10 €, LVGM draugijos nariams – nemokamai. Dalyviams, išklausiusiems visą
konferencijos programą, bus išduodami 8 val. profesinio tobulinimo pažymėjimai. Dalyviai galės
pakartotinai peržiūrėti konferencijos pranešimus vieną mėnesį po jos pabaigos.

Registruotis Evisit platformoje - www.evisit.lt

Ministras pristatė gydymo įstaigų pertvarką

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 05 Apr 2023 09:05:45 GMT

A. Dulkio spaudos konferencija: Specialios transliacijos ir spaudos konferencijos (2021) | S2023E58: Arūnas Dulkys pristato gydymo įstaigų pertvarką | TV3 Play

LRT Ryto garsuose: https://fb.watch/jHQDVkGjws/

NVI, VU ir VULSK sieks tapti visapusiškos vėžio priežiūros centru

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 05 Apr 2023 08:48:31 GMT

Siekiant kartu spręsti su onkologinių pacientų interesais ir onkologijos mokslo bei mokymo vystymusi susijusius klausimus Vilniaus universitetas (VU), Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VULSK) pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

VU, NVI ir VULSK apjungs savo pastangas, patirtį, darbą ir žinias rengiant ir įgyvendinant vėžio strategiją onkologinių ligų sveikatos priežiūros klausimais, vykdant klinikinius, taikomuosius ir fundamentinius tyrimus, spręs onkologinių pacientų, onkologijos mokslo ir mokymo problemas diegiant mokslo naujoves, diagnostikos ir gydymo technologijas ir inovacijas medicinos srityje.

„Džiaugiamės, kad Vilniaus universitetas, vykdydamas aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, bendradarbiauja su nacionalinės sveikatos priežiūros institucijomis ir taip prisideda prie opių, Lietuvoje ir pasaulyje aktualių problemų sprendimo. Tikimės, kad dirbant kartu pavyks pasiekti ambicingo tikslo – sukurti Visapusiškos vėžio priežiūros centrą“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Atsižvelgiant į Europoje vykdomą Kovos su vėžiu planą (angl. EU Beating Cancer Plan), bendradarbiaujančios įstaigos sieks gauti Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) akreditaciją kaip onkologines paslaugas teikiantis bei mokslinius tyrimus atliekantis Visapusiškos vėžio priežiūros centras (angl. Comprehensive Cancer Centre), kuris atitinka visus OECI suformuluotus onkologijos srities institutų standartus. Tokio centro statusas pasaulyje reiškia, kad centras ne tik vykdo vėžio prevenciją ar teikia medicinines paslaugas, bet ir plėtoja aukščiausius mokslinius tyrimus šioje srityje.

„Vertiname šią trišalę sutartį kaip neabejotiną naudą mūsų pacientams, kaip dar vieną žingsnį diegiant Lietuvoje personalizuotos medicinos principus, kurie leis kiekvienam vėžiu susirgusiam Lietuvos gyventojui gauti šiuolaikiškas, mokslo pažangą atitinkančias paslaugas. Nacionalinis vėžio institutas beveik du dešimtmečius aktyviai dalyvauja OECI veikloje, o nuo 2013 m. yra OECI akredituotas kaip klinikinis vėžio centras. Tvirtai tikiu, jog Visapusiškos vėžio priežiūros centras taps veiksmingos partnerystės struktūra“, – sako NVI mokslinis sekretorius, vykdantis NVI direktoriaus funkcijas dr. Ernestas Janulionis.

Sutartis pasirašyta atsižvelgiant į tai, jog VULSK ir NVI yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios aukščiausio lygio, modernias asmens sveikatos paslaugas pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, o VU – universitetas vykdantis įvairių pakopų gyvybės, medicinos ir sveikatos mokslų studijas bei ruošianti įvairių profesinių kvalifikacijų specialistus, dirbančius onkologijos srityje. Šioms įstaigoms bendradarbiaujant, onkologiniams pacientams bus siekiama pasiūlyti ir teikti geriausią onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo sistemos modelį bei kokybiškas paslaugas, taip prisidedant ir prie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo bei gerinimo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimo bei kitų aktualių klausimų sprendimo.

„Santaros klinikos – universiteto ligoninė, todėl turi galimybę glaudžiai bendradarbiauti ir naudotis visų VU tikslinių ir biomedicininių mokslų padalinių potencialu. Tai suteikia prieigą prie VU aukštųjų technologijų ir leidžia diversifikuoti mokslinių paieškų frontą. Trišalė sutartis suteiks galimybę ir NVI naudotis VU baze, itin praplės instituto mokslinį bei gydomąjį arsenalą ir įgalins kartu su Santaros klinikomis siekti aukštesnės tarptautinės akreditacijos“, – pabrėžia VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, VULSK generalinis direktorius prof. dr. Feliksas Jankevičius ir NVI mokslinis sekretorius, vykdantis direktoriaus funkcijas dr. Ernestas Janulionis.

NVI informacija ir nuotrauka

Seimo Audito komitete - sveikatos reformos trūkumai

Thu, 30 Mar 2023 08:45:42 GMT

Valstybės kontrolė trečiadienį Seimo Audito komitete atkreipė dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykdydama sveikatos priežiūros tinklo reformą, neparengė susisteminto dokumento, kuriame būtų surašytos planuojamos pertvarkos kryptys, konkretūs tų krypčių įgyvendinimo veiksmai bei jų terminai. Kaip teigė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, vykdomos sveikatos priežiūros reformos yra sisteminės, todėl neįmanoma jų pateikti viename strateginiame plane.

„Visų pirma, atlikdami apžvalgą neradome susisteminto dokumento, kuriame būtų galima matyti planuojamos pertvarkos kryptys, konkrečius tų krypčių įgyvendinimo veiksmus bei jų terminus“, – Seimo Audito komiteto posėdžio metu, pristatinėdama Valstybės kontrolės atliktą sveikatos priežiūros tinklo reformos apžvalgą, teigė vyriausioji valstybinė auditorė Jolanta Indriulienė.

„Iki 2022 metų pabaigos apie planuojamus pokyčius sveikatos sistemos dalyviai buvo informuojami ministerijos interneto svetainėje pateikiamomis skaidrėmis, susitikimų ir konferencijų metu. Tačiau sveikatos sistemos dalyviams toks komunikavimas kėlė neapibrėžtumo jausmą ir jiems trūko galimybių pateikti savo argumentus dėl planuojamos pertvarkos“, – pridūrė ji.

Nors posėdyje savo įžvalgas dėl Valstybės kontrolės pastabų pateikė ir ministerija, Seimo narys Artūras Skardžius pabrėžė, kad susisteminto vykdomų reformų plano vis tik trūksta.

„Vis dėlto plano, kaip tokio, neišgirdau. Kryptys buvo įvardintos, 27 rodikliai siektini, bet planas... Planas ir yra su aiškiu įgyvendinimo terminu – priemonė ir įgyvendinimo terminas“, – akcentavo A. Skardžius.

Ką atsakydama į kritiką teigė viceministrė D. Jankauskienė, skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1949793/valstybes-kontrole-ivertino-pokycius-sveikatos-sistemoje-vyksta-per-letai

Kad rožinis dramblys galėtų atvykti ten, kur jo reikia labiausiai - mums reikia Jūsų pagalbos!

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 30 Mar 2023 08:19:59 GMT

Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) antrus metus sėkmingai vykdo projektą - #Dramblysligoninėje . Šio projekto tikslas - šviesti bendruomenę apie psichoemocinės sveikatos svarbą.

JGA su komanda lankosi asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), bendraujasu jose dirbančiais medikais, primena kaip svarbu rūpintis savo ir kolegų psichoemocine sveikata, o esant poreikiui – nepabijoti kreiptis pagalbos.

Kad rožinis dramblys galėtų atvykti ten, kur jo reikia labiausiai - mums reikia Jūsų pagalbos!

Kviečiame užpildyti anoniminę apklausą ir atsakyti, kurioje ASPĮ, Jūsų nuomone, #Dramblysligoninėje turėtų apsilankyti.

Nuoroda į anoniminę anketą - https://forms.gle/LYVtSny27pop9jvRA

Iš an k sto dėkojame už Jūsų atsakymus! JGA

Mokslinė-praktinė konferencija ,,Utenos pavasaris 2023"

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 30 Mar 2023 08:10:25 GMT

Lietuvos gydytojų sąjungos Utenos filialas ir Lietuvos aferezių ir klinikinės toksikologijos asociacija orgazuoja 7 ak. val. konferenciją ,,Utenos pavasaris 2023". Balandžio 13 d. 13 val. konferencija vyks Kūrybinių industrijų centre, ji skirta visų specialybių gydytojams.

New Paragraph

Eilėms mažinti - 33 milijonų eurų papildomas finansavimas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 22 Mar 2023 12:02:50 GMT

Teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus. Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios. Tuo tarpu ligonių kasos susitarimuose patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą. Skaičiuojama, kad metinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų poreikis šiam tikslui sieks 33,6 mln. eurų.

Koronaviruso pandemijos laikotarpiu daugelyje gydymo įstaigų nusidriekė ilgos paslaugų laukimo eilės ir net iki šiol daugelyje sričių paslaugų teikimo apimtys nepasivijo ikipandeminio lygio. Su šiuo iššūkiu susiduria ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio sveikatos sistemos – nuolat ieškoma būdų, kaip efektyviai trumpinti eiles gydymo įstaigose.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Gintaro Kacevičiaus nuomone, nestandartinės situacijos reikalauja nestandartinių sprendimų, todėl imtasi dar niekad šalies istorijoje netaikytos priemonės – šalies gydymo įstaigos pakviestos susitarimais įsipareigoti mažinti paslaugų laukimo eiles, už tai gaunant papildomą apmokėjimą iš ligonių kasų.

„Papildomais susitarimais siekiame finansiškai įgalinti gydymo įstaigas pagerinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir užtikrinti, kad šios paslaugos pacientams būtų teikiamos nemokamai – be jokių papildomų mokesčių ar teisės aktuose nenumatytų sąlygų. Tikimės, kad papildomas finansavimas leis gydymo įstaigoms gerokai padidinti tų paslaugų skaičių, dėl kurių įstaigose susiformuoja ilgiausios laukimo eilės“, – sako G. Kacevičius.

Daugiausia gydymo įstaigų susitarimuose įsipareigojo didinti gydytojų specialistų konsultacijų prieinamumą. Bendras lėšų poreikis viršija net 14 mln. eurų. Taip pat po daugiau nei 5 mln. eurų papildomų lėšų susitarimuose numatyta skirti dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugoms bei aktyviojo ir ilgalaikio gydymo paslaugoms. Be to, dalis įstaigų susitarimuose numatė teikti daugiau slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų, taip pat stacionarinių paliatyviosios pagalbos bei skubiosios medicinos pagalbos paslaugų ir kt.

VLK skaičiavimais, susitarimais užtikrintas papildomas finansavimas leis šalies gydymo įstaigoms suteikti papildomai apie 200 tūkst. gydytojų specialistų konsultacijų, 1 300 sąnarių endoprotezavimo operacijų, 37 tūkst. dienos stacionaro ir 7,5 tūkst. dienos chirurgijos paslaugų.

Didžiausius įsipareigojimus susitarimais prisiėmė didžiosios gydymo įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir kitos įstaigos. Didinti paslaugų skaičių numatė ir kai kurios regioninės įstaigos, tokios kaip Druskininkų ligoninė, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras ir kai kurios poliklinikos, pvz., Vilniaus mieste Centro poliklinika, Antakalnio poliklinika, Šeškinės poliklinika ir kt. Taip pat susitarimus pasirašė ir kai kurios privačios gydymo įstaigos.

„Tokio tipo susitarimai tarp ligonių kasų ir gydymo įstaigų buvo pasirašyti pirmą kartą, todėl tikrai vertiname kiekvienos šiuos įsipareigojimus prisiėmusios įstaigos pasiryžimą ir pastangas rasti galimybių teikti daugiau tų paslaugų, kurių ilgiausiai laukia jų pacientai. Viliamės jog šis žingsnis paskatins ir kitas įstaigas ieškoti tam tikrų vadybinių sprendimų bei žmogiškųjų išteklių, kad reikiamos paslaugos pacientams būtų suteiktos greičiau“, – sako VLK direktorius.

Ligonių kasų ir gydymo įstaigų paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimai galios šiuos metus. Šiuo laikotarpiu įstaigų suteiktos papildomos paslaugos bus apmokamos VLK skirtomis tikslinėmis lėšomis.

SAM ir VLK inf.

Ministerija siūlo slaugytojams suteikti teisę tam tikrais atvejais išrašinėti receptus, taip pat leisti išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimus ir išrašyti siuntimus

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 22 Mar 2023 11:56:35 GMT

Mažinant administracinę naštą gydytojams ir didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja slaugytojų ir kitų šeimos gydytojų komandos narių atsakomybės ir teisių plėtimą. Ministerija siūlo slaugytojams suteikti teisę tam tikrais atvejais išrašinėti receptus, taip pat leisti išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimus ir išrašyti siuntimus prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams. Šie pokyčiai leis pacientams greičiau patekti pas gydytojus konsultacijai, prisidės prie eilių mažinimo gydymo įstaigose.

Slaugytojams ir kitiems šeimos gydytojo komandos nariams siūloma suteikti teisę išrašyti siuntimus specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, tokioms kaip prevencinės programos, profilaktiniai patikrinimai ir kt., kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Taip pat bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojams siūloma suteikti teisę skirti ir išrašyti vaistus lėtinėms ligoms gydyti. Dar viena siūloma naujovė – laikinojo nedarbingumo pažymėjimų išdavimas. Iki šiol juos galėjo išduoti tik gydytojas ar gydytojų konsultacinė komisija, dabar siūloma tai leisti ir bendrosios praktikos slaugytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams ir akušeriams.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, praktika parodė, kad slaugytojai su didesne atsakomybe tvarkosi puikiai, o inicijuojami pokyčiai atneš naudą visiems – gydytojams, pacientams ir šeimos gytojo komandos nariams.

„Kovido infekcijos pandemijos metu, kai buvo būtina plėsti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, receptų išrašymui buvo pasitelkti slaugytojai, ir jie su savo užduotimi susitvarkė puikiai – dauguma jų išrašytų receptų buvo teisingi ir be klaidų. Ši praktika bus grąžinta. Didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir mažinant eiles, žengiame dar vieną žingsnį. Be receptų išrašymo, slaugytojai galės išrašyti siuntimus profilaktikai ir prevencinėms programoms bei išduoti nedarbingumo pažymėjimus. Pagerės šių paslaugų prieinamumas gyventojams, o įvairesnė praktika leis slaugytojams ir akušeriams didinti kompetencijas darbo vietose“, – teigia A. Dulkys.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, dėl vartojamų vaistų lėtinėms ligoms gydyti pratęsimo, siuntimo antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros asmens sveikatos priežiūros paslaugoms nepriklausomai nuo jos pobūdžio ir nedarbingumo pažymėjimo, net ir esant aiškiai diagnozei, išdavimo pacientai visada turi kreiptis į šeimos gydytoją.

Kasmet prevencinėms sveikatos paslaugoms gauti išrašoma apie 100 tūkst. siuntimų. 2021 m. šių siuntimų buvo išrašyta apie 115 tūkst. Pagal dabartinę tvarką, juos teisę išrašyti turi tik šeimos gydytojas.

Pagal dabartinę tvarką, laikinojo nedarbingumo pažymėjimus išduoti gali tik gydytojai ar gydytojų konsultacinė komisija. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ligos išmoka sergantiems šeimos nariams slaugyti skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį.

Inicijuojamiems pokyčiams dar turi pritarti Seimas, balsuodamas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimų.

SAM Komunikacijos skyrius

KASMETINĖ MOKSLINĖ – PRAKTINĖ KONFERENCIJA

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 07 Mar 2023 10:56:56 GMT

KAUNO SEMINARAI: VAIKŲ ALERGOLOGIJA IR PULMONOLOGIJA 2023 m. kovo 30 d.

Vieta: LSMUL Kauno klinikų Vaikų ligų klinika (Eivenių g. 2, Kaunas), 4 aukštas, 4004 auditorija. Konferencija skirta: visų specialybių gydytojams.

Registracija: Nemokama dalyvių registracija vykdoma iki š. m. kovo 27 d., internetu

Registracija vykdoma paspaudus nuorodą ir užpildžius anketą čia:

Dalyvio pažymėjimai: Konferencijos dalyviams po renginio, el. paštu, kuriuo registruositės, bus išsiųsti 7 val. trukmės profesinio tobulinimosi pažymėjimai.

Dėmesio: registruodamiesi teisingai nurodykite savo asmens duomenis (vardas, pavardė, el. paštas, darbovietė), nes ši informacija bus pateikiama dalyvio pažymėjime. Kilus klausimams dėl registracijos, prašome kreiptis telefonu: +370 37 327 086.

PROGRAMA 9:00 – 10:00 Dalyvių registracija

PIRMASIS POSĖDIS Pirmininkauja: doc. Jolanta Kudzytė

10:00 – 10:15 Konferencijos atidarymas. Įžanga

10:15 – 11:00 Dažnai sergantis vaikas: kaip jam padėti prof. Milos Jesenak, Comenius University,

11:00 – 11:30 Klausimai, atsakymai ir diskusijos Bratislava, Slovakija

11:30 – 11:50 Mikrobiota ir imuninė sistema doc. Rūta Kučinskienė, LSMU

11:50 – 12:10 Kosintis vaikas prof. Laimutė Vaidelienė, LSMU

12:10 – 12:30 Cistinė fibrozė – visuotinės naujagimių patikros naujame sąraše doc. Valdonė Misevičienė, LSMU

12:30 – 12:55 Ko mus išmokė COVID pandemija? prof. Aurelija Žvirblienė, VU

13-14 VAL. PIETŲ PERTRAUKA

ANTRASIS POSĖDIS Pirmininkauja: prof. Laimutė Vaidelienė

14:00 – 14:20 Ko mes dar nežinojome apie vėjaraupius? doc. Eglė Tamulevičienė, LSMU

14:20 – 14:40 Europos dermatologų 2022 m. AD gydymo rekomendacijos doc. Jolanta Kudzytė, LSMU 14:40 – 15:00 Reti ūminiai, pūsliniai odos bėrimai. Ar tai pavojinga gyvybei? dr. Vilija Bubnaitienė, LSMU 15:00 – 15:20 (Ne) Pamiršta liga – niežai gyd. Dovilė Didžiulė, Panevėžio Respublikinė ligoninė

15:20 – 15:40 Herpetinis bėrimas gyd rez. Agnė Čibirkaitė, LSMU

15:40 – 16:00 Retos naujagimių būklės gyd. rez. Simona Abraitytė, LSMU

Parsisiųsti programą:

Dovanojame kovo 8-osios proga

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 07 Mar 2023 10:24:29 GMT

Iki kovo 31 d. galite peržiūrėti didžiausios motyvacinės konferencijos įrašą.

Konferencijoje dalyvavo pasaulio motyvatorius Nr. 1, Gineso pasaulio rekordininkas, žinomiausi pasaulyje korporacijų CEO bei kitais žinomais Lietuvos ir pasaulio pranešėjais. Prisijungimo kodas 56819497891349 (nusikopijuokite), prisijungimo nuoroda: tv.bilietai.lt

PROGRAMA PROGRAMA

10:10 - 10:30

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
Kodėl šiandien galiu jaustis laimingu?

10:30 - 10.50

Nomeda Marčėnaitė
Gyvenimo pokyčiai tai galimybės.

10:50 - 11:10

Inga Valinskienė
Kaip atrasti ir išnaudoti savo potencialą?

11:10 - 11:30

Ilja Laurs
Iš pirmų lūpų: ką dabar daryti su pinigais?

11.30 - 11:50

Gabrielė Martirosian
Ar privalau būti tobulu?

12:00 - 13:00 Pietų pertrauka

13:10 - 13:30

Dainius Jakučionis
Atjauta sau. Pamokos, kurių dar neišmokome.

13:30 - 14:25

Mark Beaumont
Kaip peržengti savo galimybių ribas darbe ir gyvenime?

14:25 - 15:10

Jeremy Schwartz
Kintantis verslas ir vartotojų poreikiai. Kaip identifikuoti galimybes?

15:20 - 16:05 Pertrauka

16:10 - 17:40

Nick Vujicic
Kaip kiekvieną krizę paversti galimybe?

17.50 Konferencijos uždarymas

Valstybės kontrolės išvados dėl reformos

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 07 Mar 2023 09:16:37 GMT

Valstybės kontrolė įvardijo sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos rizikas

Valstybės kontrolės atlikta sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos apžvalga atskleidžia rizikas, kurias lėmė bendro reformos plano nebuvimas ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumas mažesnėse savivaldybėse.

Siekdama užtikrinti kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visiems Lietuvos gyventojams, Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimus, sudarydama prielaidas tinklo pertvarkai. Planuojama, kad penktoji sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka bus įvykdyta iki 2030 m. ir, lyginant su ankstesnėmis, apims daugiausia sveikatos sistemos sričių.

„Mūsų apžvalgos tikslas – laiku, prasidedant pertvarkai ir turint galimybę ją tobulinti, informuoti apie rizikas, kurias būtina suvaldyti, kad reforma vyktų sklandžiau ir kiekvienas sveikatos priežiūros sistemos specialistas galėtų prie jos prisidėti. Prireikus svarbu koreguoti reformos apimtis, tikslus ir etapus, tačiau, neturint fiksuoto bendro reformos vaizdo, sunkiau suvaldyti ir kylančius iššūkius“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Auditoriai pastebi, kad, neturint apibendrinančio, numatytų veiksmų nuoseklumą atskleidžiančio dokumento, sveikatos sistemos dalyviai buvo informuojami pateiktimis, kurios keitėsi, todėl trūksta aiškumo dėl planuojamos gydymo įstaigų tinklo struktūros, jų teikiamų paslaugų apimčių ir pan.

Naujas paslaugų tinklas efektyviai veiks tik tada, jeigu turėsime pakankamai sveikatos priežiūros specialistų. Analizė, kiek ir kokių specialistų reikės įvertinus pertvarkos prielaidas, 2022 m. pabaigoje dar nebuvo atlikta, nors naujasis paslaugų teikimo modelis turi įsigalioti jau nuo šių metų rugpjūčio. Pertvarkos sėkmei labai svarbus pakankamas slaugytojų skaičius (o jų, pertvarkius tinklą, reikės daugiau), tačiau 2000–2019 m. baigusiųjų slaugos studijas mažėjo, 2020–2022 m. stojančiųjų skaičius išlieka labai panašus, o valstybės finansuojamų vietų slaugos studijų programose mažėja. 2020 m. turėtą pasiekti slaugytojų ir gydytojų skaičiaus santykį (2:1) dabar planuojama pasiekti iki 2025 m.

Žemiau galite susipažinti su VK apžvalga:
file:///C:/Users/Aiste/Downloads/sveikatos-prieziuros-tinklo-pertvarkos-apzvalga.pdf

Eilių stebėjimo įrankis – interaktyvi švieslentė

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 21 Feb 2023 09:12:44 GMT

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) ir Valstybės duomenų agentūra (VDA) sukūrė naują eilių pas gydytojus stebėjimo įrankį. Švieslentė, atvaizduojanti Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinės sistemos duomenis, leis stebėti eilių dinamiką ir identifikuoti problemas, taip pat stebėti taikomų poveikio priemonių efektyvumą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad naujosios švieslentės nauda dvejopa – naudojantis ja gyventojai galės orientuotis, kur eilės mažiausios, į kurias gydymo įstaigas vykti konsultacijų, o sveikatos apsaugos politikos formuotojai įgyja įrankį, kuris leis priimti duomenimis grįstus sprendimus.

„Atsiranda raktas, atrakinantis bene didžiausią šiandienos sveikatos apsaugos sistemos ydą – eiles. Iki šiol eilių statistika buvo grindžiama pačių gydymo įstaigų pateikiamais duomenimis, dabar bus matomas tikras vaizdas apie padėtį gydymo įstaigose. Švieslentė leis priimti duomenimis grįstus sprendimus, identifikuoti problemines vietas, tokias kaip konkrečių gydymo įstaigų paslaugų prieinamumas, gydytojų laikų atvėrimas, konkrečių specializacijų medikų trūkumas“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Švieslentė yra prieinama internetu pasekus šia nuoroda: https://osp.stat.gov.lt/pacientu-eiles

Švieslentė leis objektyviai identifikuoti specialistus, asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir regionus, kur eilės didžiausios. SAM ir VLK analizuos šią informaciją ir tikslingai taikys poveikio priemones (tikslinių paslaugų kompensavimas, įstaigų, kurios geba suteikti daugiau paslaugų, prioretizavimas ir kt.). Švieslentė taip pat leis stebėti, ar taikant tam tikras priemones eilės trumpėja.

Naujojoje švieslentėje informacija yra nuolat atnaujinama ir yra grįsta realiais IPR informacinės sistemos duomenimis apie registracijas ir vizitus pas gydytojus. Kad švieslentė funkcionuotų visa apimtimi, prie jos turi būti prisijungusios visos gydymo įstaigos. Jos taip pat turėtų pateikti visus konsultacijų laikus – šiuo metu tokių yra mažesnioji dalis, tad vienas svarbiausių darbų įgalinant švieslentės veikimą yra aktyvus darbas su gydymo įstaigomis.

Iki šiol VLK vykdė eilių stebėseną, kartą per mėnesį surinkdama gydymo įstaigų pateikiamus duomenis apie jose esančias pacientų laukimo eiles. Šie duomenys nebuvo pakankamai objektyvūs ir tikslūs, jie atvaizduodavo tik vienos mėnesio dienos situaciją.

Šiuo metu vienas iš dešimties pacientų pas gydytojus specialistus registruojasi per IPR informacinę sistemą ( www.esveikata.lt ), o gydymo įstaigos joje registruoja dalį vizitų. Vertinant paskutinių trijų mėnesių duomenis, per IPR informacinę sistemą buvo registruojamasi dėl 14,4 proc. pirminių sveikatos priežiūros paslaugų ir 47,4 proc. specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Dėl tokios apimties duomenų reprezentatyvumo kol kas laukimo laiko iki apsilankymų duomenis reikėtų vertinti atsargiai. Duomenų vertinimas bus atliekamas tuomet, kai bus užtikrinta pakankama imtis, nes dabartiniai duomenys atspindi tik nedidelę dalį gydymo paslaugų prieinamumo gyventojams.

Skatindama gydymo įstaigas registruoti pacientus per IPR informacinę sistemą, SAM inicijavo susitikimus su įstaigų ir savivaldybių atstovais. Susitikimų metu buvo pristatyti jau atlikti ir planuojami sistemos vystymo darbai, aptarti sistemos naudotojams rūpimi klausimai. SAM vertinimu, susitikimai buvo naudingi – nuo 2022 m. lapkričio stebimas ženklus įstaigų naudojimosi IPR informacine sistema augimas. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį vizitų deklaravimas sistemoje išaugo daugiau nei tris kartus pirminėje sveikatos priežiūroje ir daugiau nei du kartus specializuotoje sveikatos priežiūroje.

Šiuo metu visa arba beveik visa apimtimi IPR sistema pirminėje sveikatos priežiūroje naudojasi Kelmės rajono psichikos sveikatos centras, Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Panevėžio miesto odontologijos poliklinika, Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centras bei Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centras, o specializuotoje priežiūroje – Švenčionių rajono ligoninė, Ortopedijos paslaugų klinika, Kėdainių ligoninė, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, Pasvalio ligoninė, Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė, Vilkaviškio ligoninė, Biržų ligoninė ir kitos įstaigos.

SAM Komunikacijos skyrius

G. Nausėda: „Kartu su Jumis mes esame stipresni“

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 21 Feb 2023 09:09:06 GMT

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. „Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, jog didžiausio mūsų dėkingumo nusipelno išskirtinės asmenybės, kurios nesitenkina dabartimi ir atkakliai kuria mūsų visų bendrą ateitį. Savo gabumus, jėgas ir laiką skirdamos Lietuvos naudai bei jos žmonių gerovei, jos plečia visų mūsų galimybių ribas. Gera žinoti, kad tiek daug šviesių žmonių nepailsdami dirba meno, kultūros, švietimo, mokslo, sveikatos, sporto ir kitose srityse, skatina globą ir savanorystę, rūpinasi savo bendruomenės ar krašto ateitimi... Iš daugelio tokių darbų susideda mūsų kasdienybės mozaika, iš jų gimsta mūsų tikėjimas šalies perspektyva, kaip ir mūsų galia keisti pasaulį, kuriame gyvename. Džiugina tai, kad būtent Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, dalis tokių nuopelnų bus garsiai įvardyti ir pagerbti. Kartu su Jumis mes esame stipresni, iš Jūsų semiamės įkvėpimo, kai mums būna sunku. Jūsų draugystė mums visada buvo ir bus didžiausia dovana. Tegul tai būna reikšmingas žingsnis, skleidžiant žinią apie didžius darbus, kurie nelieka be atgarsio, ir apie Lietuvos valstybę, kuri moka parodyti dėkingumą jo nusipelniusiems žmonėms“, – Valstybės apdovanojimų ceremonijoje sakė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

Valstybės apdovanojimus pelnė ir du žymūs Lietuvos medikai, pedagogai: LSMU profesorė Vaiva Lesauskaitė ir VU profesorius Algirdas Utkus.

LSMU prorektorei mokslui, prof. V. Lesauskaitei įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius. Šiai gydytojai, patologei, profesorei apdovanojimas skirtas už mokslinius darbus, akademinę ir ekspertinę veiklą, už tarptautinio pripažinimo sulaukusius inovatyvius genetinius, epidemiologinius tyrimus. Prof. V. Lesauskaitė – ne tik LSMU prorektorė mokslui, ji yra LSMU Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos įkūrėja ir vadovė. Mokslininkė pasiekė išskirtinį tarptautinį pripažinimą už širdies ir kraujagyslių ligų genetinius, epidemiologinius ir farmakogenetinius tyrimus, aortos išsiplėtimo rizikos vertinimus. Jos inovatyvūs ir žmonių likimus keičiantys darbai prisideda prie Lietuvos mokslo pažangos. Ji kartu su LSMU profesoriais Viliumi Grabausku, Jūrate Klumbiene, Janina Petkevičiene ir Abdonu Tamošiūnu už darbą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“ 2018 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją. Profesorė yra daugiau nei 180 publikacijų autorė arba bendraautorė. Prof. V. Lesauskaitė yra Lietuvos patologų, Lietuvos kardiologų, taip pat Europos kardiologų draugijų narė.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius įteiktas VU ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovui, gydytojui, genetikui, profesoriui Algirdui Utkui. Jam šis apdovanojimas skirtas už ilgametę aktyvią mokslinę pedagoginę ir administracinę veiklą. Prof. A. Utkus 10 metų vadovavo VU Medicinos fakultetui. Per šį laikotarpį pokyčių buvo daug ir įvairių. Viena fakulteto stiprybių – kasmet vis stiprėjanti ir auganti tarptautinių studentų programa, taip pat naujų studijų programų diegimas. Per šį dešimtmetį išsiplėtė struktūrinė plėtra. Šiuo metu labiausiai matomas naujo Mokslo centro pastato statybų projektas. Iki statybų pradžios buvo nueitas ilgas kelias, kuris pareikalavo daug pastangų. Nuo pradinės tokio centro atsiradimo idėjos praėjo daug laiko, per kurį buvo sutelktos milžiniškos pastangos norint įtikinti valdžios institucijas gauti finansavimą ir pradėti darbus. Ne veltui profesorius spaudai yra teigęs, kad juokais šį projektą būtų galima pavadinti šimtmečio statyba.

„Reto tolerantiškumo gydytojas, labai profesionalus, kruopštus, atidus, nuoširdžiai bendraujantis su pacientais“, – taip apie gydytoją prof. A. Utkų yra atsiliepę jo pacientai bei jų tėvai. Jis dažnai primena, kad ne ligų padaugėjo, o tiesiog žmonės turi daugiau žinių, labiau domisi, kodėl dažniau kreipiasi į medikus ir prašo ištirti, ar jie (o gal jų būsimi vaikai) neserga paveldimomis ligomis. 2021 m. Seimas prof. A. Utkų paskyrė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku. Tuomet Seime svarstant šią kandidatūrą parlamentaras Antanas Vinkus kalbėjo: „Gerbiamas prof. A. Utkus, manau, yra labai tinkama kandidatūra ir savo žmogiškumu, ir savo profesinėmis savybėmis. Gerbiamas profesorius turi didžiulę ir visapusišką patirtį tiek praktiniame sveikatos sistemos darbe, tiek sveikatos mokslo srityje.“ Seimo narys kvietė pritarti šiai kandidatūrai.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi pagerbta Michaela Rak – vienuolė, pirmosios Lietuvos Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso įkūrėja – už skleidžiamą neišsenkamą meilę, gėrį ir viltį. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis pasiūlė Vilniuje steigti paliatyviosios slaugos namus onkologiniams ligoniams, kuriems nedaug liko gyventi, sesuo M. Rak sutiko. 2012 m. Vilniuje, Rasų gatvėje, duris atvėrė pirmasis hospisas, įrengtas ir išlaikomas privačiomis aukotojų lėšomis, prie jo išlaikymo iš dalies prisideda Vilniaus TLK bei Vilniaus miesto savivaldybė. Nuo įkūrimo paliatyviosios slaugos namams vadovauja vienuolė M. Rak. Ji įkūrė namus, kuriuose vyrauja meilė, gėris ir viltis. Čia dirba slaugės, gydytojai, reabilitologai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Šiuose namuose pagalbos ranka ištiesiama ir ligonio šeimai. Ir stacionare, ir namie siekiama pagelbėti ligoniui ne tik mediciniškai ar fiziškai.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Gydymo įstaigų bendradarbiavimo platforma

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 09 Feb 2023 10:33:44 GMT

Savivaldos ir gydymo įstaigų atstovai reguliariai dalinsis informacija, identifikuos ir spręs sisteminius ir situacinius sveikatos paslaugų klausimus. Pradėjo veikti specialiai tam skirta Nacionalinė bendradarbiavimo platforma, kurioje pakviestos dalyvauti savivaldybės, ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai ir visuomenės sveikatos biurai. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia taip stiprinanti bendradarbiavimą tarp ministerijos, gydymo įstaigų ir savivaldybių.

„Gydymo įstaigoms labai nevienodai sekasi tiek organizuoti darbą, tiek teikti paslaugas pacientams. Viena iš priemonių pasitempti ir sumažinti šiuos netolygumus yra startuojanti Nacionalinė bendradarbiavimo platforma. Gerosios praktikos – kaip mažinti eiles, kaip gerinti gydytojų ir pacientų bendravimą, kaip organizuoti darbą ir didinti medikų saugumą – visi šie klausimai bus aptariami reguliariuose susitikimuose“, – nurodo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Skirtingų šalių bendradarbiavimas naudingas visoms pusėms. Pirmiausia, pritaikius šiuolaikinius komandinio darbo, vadybos ir informacinių technologijų sprendimus, taupomas laikas. Antra, puoselėjama organizacijų ir sveikatos bendruomenės kultūra: skatinama atvirai kalbėti apie problemas, sudaromos sąlygos mokytis vieniems iš kitų. Trečia, žinoti vieni kitiems kuo gyvenama – naudinga pačioms gydymo įstaigoms, nes neretai vienoms tenka tvarkytis su kitų veiklos procesų spragomis. Tai lengviau pašalinti kartu keliant klausimus ir ieškant sprendimų.

„Viena dažniausių pasitaikančių situacijų – tai skirtinga teisės aktų ir nutarimų interpretacija. Atsiranda platforma, kur tiek savivaldybės, tiek gydymo įstaigų atstovai iš pirmų lūpų galės išgirsti, kokie reikalavimai keliami, taip prisidedant prie greitesnio ir sklandesnio nuostatų perkėlimo į įstaigų gyvenimą“, – teigia ministras.

Bendradarbiavimo vystymo platformos posėdžiai vyks trimis – nacionaliniu, regiono ir savivaldybės – lygiais. Į juos bus įtraukiami viešųjų ir privačių sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų bei savivaldybių atstovai. Posėdžiai bus organizuojami nuotoliniu būdu vieną kartą per mėnesį.

Susipažinti su Įsakymo dėl bendradarbiavimo sveikatinimo veiklos klausimais organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo projektu galite ČIA .

Sveikiname

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 02 Feb 2023 13:37:48 GMT

Moksle atostogų nebūna

Tradiciniai jau 25-ieji Šv. Kristoforo apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Iš vienuolikos apdovanotųjų net šeši nominuoti už pagalbą ir kovojantiems, ir Vilniuje prieglobstį radusiems ukrainiečiams. Reikšmingiausiems miesto apdovanojimams vilniečiai šiemet pasiūlė 40 kandidatų.

„Pakeisti ligos istoriją ir taip keisti ateitį ne tik tiems, kuriems šiandien labiausiai reikia medikų, bet ir tiems, kurie gal dabar net negimę“, – sakė genetikė, profesorė Sonata Jarmalaitė, apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus onkologijos mokslui .

„Mokslininkai – keisti padarai: jie tiki stebuklu, užsidaro laboratorijose, ilgai dirba tol, kol tas stebuklas tampa realybe. Tai nėra paprastas, lengvas kelias. Jame daug žmonių, daug pagalbos reikalauja. Mokslininkai turi justi, kad tas jų darbas laboratorijose yra reikalingas žmonėms. Tad šiandien ypač dėkoju Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai už darbą kartu ir už tą parodytą kryptį, kur link reikia judėti. Už tai, kad kartu keičiame Lietuvos onkologijos statistiką į geresnę pusę, kad atsiveriame personalizuota genomika grįstai medicinai. Šiandien taip pat labai dėkoju savo darbo grupei, kuri yra didžiulė: jau dešimtys daktarų, doktorantų, kurie tuos darbus darė netausodami savęs, nes moksle atostogų nebūna“, – teigė VU profesorė S. Jarmalaitė atsiimdama Šv. Kristoforo apdovanojimą.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Telemedicinos panaudojimo galimybės gydytojų požiūriu

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 02 Feb 2023 12:28:20 GMT

VU MF endokrinologų komanda atlieka mokslinį tyrimą, kurio tikslas – įvertinti Lietuvos gydytojų požiūrį į nuotolinės medicinos bei nuotolinio sveikatos rodiklių stebėjimo pritaikymą sveikatos priežiūros sistemoje.

Jei esate gydytojas, kviečiame Jus prisidėti prie tyrimo ir užpildyti anketą: https://forms.gle/ZvKieybDDyBthDvB8 .

Jūsų nuomonė labai svarbi, nes padės pagrįsti nuotolinės medicinos poreikį Lietuvos sveikatos sistemoje, atsakymai yra anonimiški ir konfidencialūs. Tyrimo duomenys bus naudojami tik moksliniuose darbuose apibendrinta forma.

Dėkojame už Jūsų laiką!

VUMF Mokslinio tyrimo grupė

Klinikinių tyrimų nedaugėja. Kodėl?

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 02 Feb 2023 11:40:35 GMT

Geros klinikinės ir reguliavimo praktikos asociacija siekia išsiaiškinti priežastis

Dalyvaudami klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose gydytojai turi galimybę pasiūlyti savo pacientams geresnį gydymą bei sudalyvauti moksliniame procese, kuriant ateities vaistus.

Asociacija kviečia sudalyvauti apklausoje, atsakyti į keletą klausimų bei pasidalinti savo įžvalgomis.

Jūsų atsakymai padės išsiaiškinti, kokios priežastys lemia gydytojų suinteresuotumą dalyvauti tyrimuose, nustatyti tyrimų vykdymo problemas ir padės jas spręsti.

Apklausoje sudalyvausite, spausdami čia: Klinikiniai tyrimai Lietuvoje

Apklausa anoniminė. Jūsų pateiktus atsakymus į apklausos klausimus gaus Asociacija. Asociacija negaus jokių Jus identifikuojančių duomenų, o pagal gautus atsakymus taip pat negalės nustatyti atsakymus pateikusio asmens. Apklausos tikslas sužinoti apibendrintą situaciją Lietuvoje. Apklausa nėra skirta ir nebus naudojama konkretaus gydytojo nuomonei apie tyrimus sužinoti ar tirti. Jei Jus domina galimybė, kaip tyrėjui, dalyvauti tyrimuose, kviečiame susisiekti https://gkrp.lt/ kontaktai/

Auga privačių gydymo įstaigų metinės pajamos ir pelnas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 19 Jan 2023 12:02:36 GMT

„Creditinfo Lietuva“, remdamasi savo atlikta analize, skelbia privačių sveikatos priežiūros įstaigų pirmąjį dešimtuką pagal deklaruotą pelną (savo pajamas deklaravusiųjų už 2021 m.): „InMedica“ (5,6 mln. Eur), „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (4,9 mln. Eur), „Northway medicinos centrai“ (3,5 mln. Eur), „Affidea Lietuva“ (2,9 mln. Eur), „MediCa klinika“ (2,9 mln. Eur), „Lirema“ (2,2 mln. Eur), „Diaverum klinikos“ (1,9 mln. Eur), „Northway chirurgijos centras“ (1,8 mln. Eur) ir „B. Braun Avitum“ (1,4 mln. Eur).

Taip pat skelbiamas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) dešimtukas pagal 2021 m. gautas pajamas: „InMedica“ (35,9 mln. Eur), „Affidea Lietuva“ (32 mln. Eur), „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (24,5 mln. Eur), „MediCA klinika“ (22,3 mln. Eur), „Artmedica“ (16 mln. Eur), „Northway medicinos centrai“ (14,8 mln. Eur), bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Lirema“ (10,2 mln. Eur), „Northway chirurgijos centras“ (8,8 mln. Eur), „Diaverum klinikos“ (8,7 mln. Eur), Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika (7,9 mln. Eur).

Įmonės duomenimis, dauguma gydymo įstaigų išsiskiria veiklos stabilumu, tačiau akivaizdūs poliariniai skirtumai – yra uždirbančių dešimtis milijonų eurų per metus, yra deklaruojančių nulines pajamas. Beveik 100 šio sektoriaus įmonių veikė nuostolingai. Iš 2021 m. finansinius rezultatus deklaravusių įmonių beveik 30 per metus negavo nė 10 tūkst. Eur pajamų, o 3 įmonės nurodė nulines pajamas.

Privačios klinikos darbuotojų skaičiumi lyginasi su didžiausiomis poliklinikomis

„Creditinfo Lietuva“ taip pat sudarė gydymo įstaigų dešimtuką pagal darbuotojų skaičių: VšĮ Kauno miesto poliklinika (1 652), UAB „InMedica“ (1 154), VšĮ Centro poliklinika (986), UAB „Affidea Lietuva“ (915), VšĮ Antakalnio poliklinika (803), UAB „MediCA klinika“ (702), VšĮ Karoliniškių poliklinika (674), VšĮ Šeškinės poliklinika (592), VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika (578) ir UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (554). Pabrėžiama, kad dėl padidėjusios paslaugų paklausos nuo 2019 m. 11 proc. išaugo įmonių darbuotojų skaičius.

Pajamos auga kasmet, bet yra patiriančių šimtus tūkstančių eurų nuostolių

Nors dauguma pajamas deklaravusių gydymo įstaigų veikė pelningai, vis dėlto beveik šimtas iš jų 2021 m. patyrė nuostolių. Didžiausių nuostolių 2021 m. patyrė šios uždarosios akcinės bendrovės: Valakupių plastinės chirurgijos klinika (56 tūkst. Eur), Smėlynės šeimos ambulatorija (67 tūkst. Eur), „Medicinos centras“ (73 tūkst. Eur), Akmenės sveikatos centras (81 tūkst. Eur), „GK klinika“ (82 tūkst. Eur), „Kira LT“ (129 tūkst. Eur), „Medispa LT“ (153 tūkst. Eur), „Colagena“ (174 tūkst. Eur), „InnMed“ (349 tūkst. Eur) ir „Tavo profilaktika“ (399 tūkst. Eur).

Pagal „Creditinfo Lietuva“ informaciją parengė „Gydytojų žinios“

2022 m. pasiekimai Kauno klinikose

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 05 Jan 2023 07:34:47 GMT

Verti pagarbos ir padėkos

Kauno klinikų informacija

Atlyginimai 2023

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 05 Jan 2023 07:26:04 GMT

SAM: 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc. (atlyginimas, atskaičius mokesčius, vidutiniškai padidės 153–165 eurų).

Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokesčio augimas turėtų siekti apie 8 proc. Gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius didėja vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – 85–100 eurų, rezidentų – apie 160 eurų.

„Toliau stipriname finansavimą sveikatos priežiūrai bei geriname darbo sąlygas mūsų medicinos darbuotojams. Tęsdami dialogą ir bendradarbiavimą su medikų bendruomene tvirtai laikysimės šios krypties, kad kiekvienas medicinos darbuotojas jaustųsi vertinamas, o darbas Lietuvos gydymo įstaigose viliotų aukščiausio lygio specialistus“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams atlyginimai didinami ir darbo sąlygos gerinamos įgyvendinant LNSS šakos kolektyvinę sutartį, kurią Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė su devyniomis medikus atstovaujančiomis profesinių sąjungų organizacijomis. Sutartis buvo pasirašyta 2021 m. lapkričio 15 d. ir atnaujinta praėjusių metų spalio 18 d. Plačiau apie tai skaitykite ČIA .

2022 m. sausio–spalio mėnesių duomenimis, viešųjų gydymo įstaigų gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU duomenys nurodyti be papildomų lėšų, skirtų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), darbo užmokesčiui padidinti) neatskaičius mokesčių siekė 3487 eurus, slaugytojų – 1806 eurus, visų darbuotojų – 1903 eurus.

SAM Komunikacijos skyrius

Sveikinimas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 27 Dec 2022 08:40:31 GMT

Dešimtmetį lauktos Vaikos raidos centro įkurtuvės

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 19 Dec 2022 11:22:21 GMT

Įvyko simbolinis naujojo modernaus Santaros klinikų vaikų ligų pastato, po kurio stogu įsikūrė Vaiko raidos centras ir Pediatrijos korpusas, atidarymas

„Kokybiškos, modernios paslaugos vaikams, teikiamos aukščiausio lygio specialistų – labai svarbi Santaros klinikų veiklos krypčių. Puikiai suprantame, jog aplinka, kurioje tos paslaugos teikiamos, yra neatsiejama kokybės dalis. Todėl šiandien džiaugiamės, kad savo jauniesiems pacientams ir mūsų klinikų darbuotojams galime užtikrinti veiklą moderniame pastate. Jame įsikūrė Vaiko raidos centras, Vaikų konsultacijų poliklinika, Laboratorija, Pediatrijos centro dienos stacionaras, Retų ligų koordinavimo centras. Galime kiek lengviau atsikvėpti įveikę vieną etapą, bet sutelkiame jėgas, kad sėkmingai įgyvendintume ir kitą – antrojo Pediatrijos korpuso statybas“, – sako VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Profesorius Feliksas Jankevičius prisimena, jog Vaiko raidos centras nuo 2011 m. tapo vienu iš Vaikų ligoninės, kuri tuo metu buvo VUL Santaros klinikų filialas, centru. O 2013 m. dėl kritinės Vaiko raidos centro stogo būklės buvo uždarytas pagrindinis centro pastatas Žvėryne, Vytauto g. 15. Senasis Pediatrijos korpusas baigtas statyti 1988 m. Pastatas buvo projektuotas kaip infekcinė ligoninė, o tai neatitiko tos specifikos, kuri būdinga teikiant paslaugas vaikams.

Finansavimas Vaiko raidos centro korpuso statybai skirtas iš ES struktūrinių fondų lėšų – 7 139 677 Eur, o Pediatrijos korpusui lėšos gautos iš Valstybės investicijų programos ir VĮ Turto banko – 7 245 428 Eur.

Generalinis direktorius pastebi, jog Vaiko raidos centro integracija į daugiaprofilinę ligoninę – tai kokybinis šuolis teikiant aukščiausio lygio vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas tiek pacientams, tiek specialistams. O pediatrijos paslaugų perkėlimas į naująjį korpusą užtikrina modernių, poreikį bei kokybę atitinkančių paslaugų teikimą Lietuvos vaikams ir taip prisideda gerinant šalies vaikų sveikatą, mažinant vaikų sergamumą ir mirtingumą.

„Energetinio karo akivaizdoje investicijos į gydymo įstaigų infrastruktūrą įgauna naują reikšmę – jos prisideda prie tvaresnių valstybės išteklių naudojimo. Šiandien esame liudininkai, kad būtina nuosekliai tęsti ilgalaikes investicijas į gydymo įstaigų pastatus, taip užtikrinant medicinos personalui šiuolaikines darbo sąlygas, pacientams – didesnį paslaugų prieinamumą, valstybei – mažesnę priklausomybę nuo išorės energetinių šaltinių“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Projektuojant bei vykdant statinio statybos darbus sprendiniuose įvertinti esminiai reikalavimai: mechaninis patvarumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikata, aplinkos apsauga; naudojimo sauga; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas; tvarus gamtos išteklių naudojamas. Ant pastato stogo yra įrengti vandens šildymo kolektoriai, leisiantys dalį karšto vandens pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių.

„Džiaugiuosi Santaros komplekso plėtra. Kartu su VU Medicinos mokslo centru atsiras naujos galimybės įtvirtinti Santaros miestelį kaip mokslo, studijų ir klinikinio gydymo centrą. Tikiu, kad sėkmingai bendradarbiaudami su ministerija ir išorės partneriais galime dar labiau prisidėti prie kvalifikuotos ir naujausiais mokslo atradimais pagrįstos pagalbos žmonėms", – teigia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Telemedicinos plėtra startavo Kauno klinikose

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 19 Dec 2022 11:13:48 GMT

Kauno klinikose pristatytas pirmasis veiklą pradėjęs skubiosios medicinos Telemedicinos centras Lietuvoje. Nacionalinio projekto metu trijose didžiosiose Lietuvos ligoninėse įkurti centrai telemedicinos konsultacijas teiks dešimčiai Kauno ir Vilniaus regiono ligoninių ir taip pagerins skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje veikiantis Telemedicinos centras padės optimaliai paskirstyti regiono ligoninių skubios pagalbos skyriuose esančius pacientų srautus. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. Kęstutis Stašaitis pabrėžia, kad Telemedicinos centrų dėka sutrumpės pacientų aptarnavimo laikas ir bus efektyviau panaudojami žmogiškieji resursai.

„Pacientams nebūtinai reikės vykti į didžiųjų miestų ligoninių skubios pagalbos skyrius, nes jie bus tinkamai ištirti ir atvykus į mažesnes regiono ligonines. Tokiu būdu sprendimą, ar pervežti pacientą į Kauno klinikas, galėsime priimti greičiau. Jeigu visgi pacientus bus nuspręsta pervežti į Kauno klinikas, jie bus atvežami tiesiai į specializuotus skyrius pagal būklę, taip išvengiant ilgo laukimo skubios pagalbos skyriuje“, – pastebi prof. K. Stašaitis.

Kauno klinikų Telemedicinos centre nuolat budintys Skubiosios medicinos gydytojai, pasitelkus modernias technologijas, konsultuos pacientus, esančius Kėdainių, Jonavos ir Prienų ligoninių skubios pagalbos skyriuose.

Telemedicinos centro gydytojai pacientus, esančius regioninėje ligoninėje, gali stebėti specialiame monitoriuje. „Nuotoliniu būdu konsultuojami tie pacientai, kuriuos regiono ligoninių skubios pagalbos skyriaus gydytojai nori pervežti į Kauno klinikas. Taip pat pacientai, kurių būklė neaiški ar kolegos regioninėje ligoninėje nori pasitarti dėl tyrimų ar tolesnės gydymo taktikos“, – sako prof. K. Stašaitis. Moderni mobili įranga turi galimybę prijungti diagnostinius prietaisus. Pavyzdžiui, stetoskopą ar ultragarso aparatą.

Prof. K. Stašaitis priduria, kad naujai įkurtame Telemedicinos centre didžiausią dalį nuotolinių konsultacijų Skubiosios medicinos gydytojai atlieka savarankiškai. „Tačiau susidūrus su neaiškumais, jie iš karto gali paprašyti pagalbos kitų specializacijų gydytojų, konsultuojančių mūsų skubios pagalbos skyriuje“, – aiškina profesorius.

Kėdainių ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Rimantė Hofmanienė sako, kad telekonsultacijų paslaugos suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis su trečio lygio ligoninės gydytojais, priimant sprendimus dėl gydymo, spręsti kritinius atvejus. „Toks bendradarbiavimas užtikrina greitesnį ligos diagnozavimą ir gydymo taktikos parinkimą“, – sako R. Hofmanienė.

Jau netrukus pradės veiklą Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje įsikūrę centrai .

Kauno klinikų nuotraukos ir informacija

Akreditacijos tarnyba planuoja stiprinti konsultacinę funkciją

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 07 Dec 2022 12:18:11 GMT

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį susitiko su medikų ir gydymo įstaigų organizacijomis aptarti gydymo įstaigų priežiūros ir medicinos darbuotojų licencijavimo aktualijų. Susitikimo metu ministras akcentavo, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros institucijų konsultacinę funkciją, taip didinant pagalbą medikams ir įstaigoms bei užtikrinant kokybiškas paslaugas pacientams.

Susitikimo metu ministras pabrėžė, kad šiai dienai daugelis kitose srityse veikiančių priežiūros institucijų yra itin sustiprinusios savo konsultacinę funkciją ir pirmiausia kelia tikslą padėti organizacijoms bei asmenims, o ne juos nubausti. Sveikatos apsaugos srityje jaučiamas atsilikimas, vis dar gaji įspėjimų bei baudų kultūra, didinanti įtampą ir nepasitikėjimą tarp visų sveikatos apsaugos grandžių.

„Aktyviai stipriname medikų minkštuosius gebėjimus, tokius kaip bendravimas su pacientais, tačiau nuošalyje neturi likti ir priežiūros institucijų minkštieji gebėjimai. Kalbu apie konsultacijas. Reikia pakeisti susiformavusią tradiciją, kad pirmiausiai baudžiu, o paskui aiškinu, kas blogai buvo padaryta. Baimė sulaukti sankcijų mažina gydymo įstaigų ir medikų lankstumą, dėl to galop nukenčia pacientai. Laikas pradėti diskusijas, kaip priežiūros institucijos gali padėti tiek medikams, tiek gydymo įstaigoms vykdyti keliamus reikalavimus“, – sakė A. Dulkys.

Susitikimo metu ministras organizacijoms pristatė ir naująjį Valstybinės akreditavimo sveikatos sveikatos priežiūros veiklai vadovą Tadą Žentelį. T. Žentelis nurodėm kad pagrindinis deklaruotas tikslas nesikeičia – paversti Akreditacijos tarnybą šiuolaikine priežiūros institucija, orientuota į konsultacijas ir pagalbą.

„Tam, kad pasiektume užsibrėžtų tikslų, reikia peržiūrėti Tarnybos administracinius ir žmogiškuosius resursus – šiai dienai trūksta ir vieno, ir kito. Bet tai nereiškia, kad negalima imtis permainų jau dabar. Jau galima įžvelgti, kad planinės veiklos ir patikrinimai gali būti koreguojami, įvedant konsultacijas ir metodinę pagalbą, leidžiant gerosios praktikos vadovus, o kietąsias priemones nukreipiant į tuos, kurie piktybiškai nepaiso pacientų teisių. Tikiu, kad tokių yra mažuma“, – nurodė T. Žentelis.

Akreditacijos vadovas teigė, kad užsienio šalių gerosios praktikos perkėlimas būtų dar viena priemonė, kuri nėra išnaudota, nes kitos valstybės yra gerokai toliau pažengusios priežiūros sritys.

SAM informacija

Seimas patvirtino 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 24 Nov 2022 10:04:48 GMT

PSDF pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų

Už biudžetą balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 43. Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

„Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 2,016 mlrd. eurų – 13,6 proc. daugiau, valstybės biudžeto įmokos už valstybės draudžiamus asmenis – 783,5 mln. eurų, arba 1,4 proc. daugiau. Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,1 mln. eurų – tiek pat, kiek buvo numatyta šiemet.

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,123 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 579,582 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,723 mln. eurų (10 proc. daugiau). 2023 metais, kaip ir ir šiemet, pervedimai į rezervą neplanuojami.

Seimo komitetai ir komisijos, svarstydami Vyriausybės pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą, įvairioms reikmėms siūlė rasti daugiau papildomų lėšų, šiuos debatus gali skaityti ,,Gydytojų žinių" Nr. 22

PSDT pritarė įkainių didinimui dar šiemet, kad atlyginimai didėtų nuo sausio 1 d.

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 24 Nov 2022 09:57:05 GMT

Sprendimas priimtas norint užtikrinti nuoseklų medicinos darbuotojų darbo užmokesčio augimą, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

Tarybos nutarta, kad nuo šių metų lapkričio 1 dienos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos didėtų. Tam papildomai bus skirta daugiau nei 22,7 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Didžiąją dalį šių lėšų sudarys PSDF biudžeto lėšos, o likusią – PSDF rezervo lėšos.

„Šios lėšos leis realiai padidinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį. Papildomas lėšas gydymo įstaigos pradės gauti jau nuo ateinančių metų sausio ir jau atsiskaitydamos darbuotojams už šį mėnesį įstaigos turės daugiau lėšų darbo užmokesčiui“, – sako Simona Adamkevičiūtė, VLK Ekonomikos departamento direktorė.

Didžiausias kainų didinimo koeficientas (daugiau nei 7 proc.) numatytas pagal ligų prevencijos programas teikiamoms, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir greitosios medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti.

Paslaugų kainų didinimo koeficientas apskaičiuotas remiantis sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis apie paslaugoms teikti reikalingas sąnaudas, taip pat įvertinus 2023 m. biudžeto projekto duomenis.

Pasak S. Adamkevičiūtės, Finansų ministerijos 2022 m. rugsėjo mėn. paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje numatyta, kad ateinančiais metais šalyje vidutinis darbo užmokestis (bruto) turėtų augti 8 proc. Tam, kad jau nuo ateinančių metų pradžios ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestis augtų ne mažesniu procentu, pasiūlyta jau šiais metais dar kartą didinti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas.

Nepertraukiamą kitų metų finansavimą garantuotų PSDF biudžeto ir jo rezervo rizikos valdymo dalies lėšos.

Statistinė informacija apie gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje čia.

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija organizuoja virtualią respublikinę konferenciją ,,Vaikų kepenų ligų diagnostikos ir gydymo naujienos“

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 14 Nov 2022 10:16:28 GMT

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams ir slaugos bei visuomenės sveikatos specialistams. Konferencija vyks 2022 m. gruodžio 1 d. Užsiregistravę dalyviai galės peržiūrėti konferencijos pranešimus 4 savaites nuo jos pabaigos. Dalyviams, išklausiusiems visą konferencijos programą, bus išduodami 7 val. profesinio tobulinimo pažymėjimai. Dalyvio mokestis – 15 eurų, LVGMD nariams – 5 eurai.

Registruotis „Evisit“ platformoje – www.evisit.lt

PROGRAMA

Pirmininkauja Vaidotas Urbonas

10.00–10.30 Kokie kepenų pažeidimo žymenys ir kaip juos vertinti. Prof. J. Kondrackienė, LSMU,Gastroenterologijos klinika

10.30–11.00 Kepenų, biliarinio trakto echoskopija, jos vertinimas

Gyd. A. ČekuolisVUL Santaros klinikos, Radiologijos skyrius

11.00–11.30 Geltos diferencinė diagnostika. Doc. R. Kučinskienė, LSMU, Vaikų ligų klinika

11.30–12.00 Steatohepatitas – dažniausia vaikų kepenų liga.

Gyd. D. Varnas, VUL Santaros klinikos, Pediatrijos centras

12.00–12.30 Vaistų sukeltas kepenų pažeidimas. Doc. R. Rokaitė, LSMU, Vaikų ligų klinika.

12.30–13.00 Progresas tulžies rūgščių apykaitos sutrikimų gydyme

V. Urbonas, VUL Santaros klinikos, Pediatrijos centras.

13.00–13.30 Diskusijos. Klausimai, atsakymai.

13.30–14.00 Pertrauka.

Pirmininkauja Rūta Kučinskienė

14.00–14.30 Infekciniai hepatitai. Labai efektyvus virusinio hepatito C gydymas

Prof. V. Urbonas, VUL Santaros klinikos, Pediatrijos centras

14.30–15.00 Maitinimas sergant lėtinėmis kepenų ligomis

Gyd. J. Parnarauskienė, VUL Santaros klinikos, Pediatrijos centras

15.00–15.30 Portine hipertenzija – priežastys ir gydymas

V. Žilinskaitė, VUL Santaros klinikos, Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centras

15.30–16.00 Kepenų traumos, įgimtos anomalijos, tulžies pūslės akmenligės gydymas

Gyd. A. Strumila, VUL Santaros klinikos, Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centras

16.00–16.30 Žarnyno ir kepenų ryšys: vidurių užkietėjimo įtaka

Prof. V. Urbonas, VUL Santaros klinikos, Pediatrijos centras

16.30–17.00 Diskusijos. Klausimai, atsakymai.

Prof. Vaidotas Urbonas

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas

E. p. vaidotasur@gmail.com

Išskirtinė transplantacija

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 07 Nov 2022 11:09:25 GMT

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.

Donorystė tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra galima dviem atvejais: po smegenų mirties ir sustojus širdies veiklai bei nutrūkus kraujotakai. Anot Nacionalinio transplantacijos biuro, Lietuvoje neplakančios širdies donorystė įteisinta 2015 metų pabaigoje ir imta taikyti 2016 metais. 2016 metais registruoti du neplakančios širdies donorystės atvejai, 2020-aisiais – keturi, 2021-aisiais – šeši. Šis atvejis – tryliktas.

Donorystė nutrūkus kraujotakai ar sustojus širdžiai Lietuvoje labai retas reiškinys. Kaip sako Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovas prof. Tomas Jovaiša, tokių donorų yra labai mažai dėl sudėtingo organų funkcijų išsaugojimo, nes išnykus širdies veiklai organai, kaip ir visas kūnas, pradeda mirti.

Medikai – lyg Formulės-1 komanda

Įvykus smegenų mirčiai, organų (širdies, kepenų, inkstų ir kitų) veiklą palaiko medicininė aparatūra ir medikamentai, todėl yra laiko pasiruošti būtinoms procedūroms – organus ištirti, eksplantuoti (paimti) ir persodinti, nes širdis plaka ir aprūpina visus organus deguonimi bei būtinomis medžiagomis, ir jie išlieka gyvybingi. Tokia yra mums įprasta, dažniausia donorystė, kai kūnas pats išlaiko organų funkcionavimą.

Visai kita situacija, sustojus širdžiai ir nutrūkus kraujotakai: labai greitai organai tampa netinkami transplantacijai. Todėl pagrindinis iššūkis susijęs su laiku: po mirties organus eksplantuoti reikia labai greitai – skaičiuojamos minutės, kol dar neprasideda irimo procesas ir dovanotas organas gali išgelbėti gyvybę. Kitas variantas – skubus organų funkcijas išlaikančių aparatų taikymas naudojant normoterminę organų perfuziją, kai organams užtikrinama dirbtinė kraujotaka ir jie išlaikomi kūno temperatūros.

„Tam tikra prasme medikų veiksmus esant neplakančios širdies donorui galima palyginti su Formulės-1 komandos darbu, kai atlekia bolidas ir sušoka kalnas žmonių. Kiekvienas žino, ką daro, turi labai preciziškai atlikti konkrečią funkciją. Gal tai nėra 10 sekundžių, kaip Formulėje-1 keičiant ratus, bet veiksmas ligoninėje atrodo panašiai. Tik supuola ne visi vienu kartu, o yra aiški, tiksli seka, kai kiekviena komanda atlieka savo funkciją ir užleidžia vietą kitai“, – vaizdžiai pasakoja prof. Tomas Jovaiša.

Jam antrina klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Šarūnas Judickas, kuris teigia, jog neplakančios širdies donorystės atveju vyksta olimpinis laiko skaičiavimas. Laikas tampa nepaprastai svarbus: „Sustojus širdžiai turime ypatingai mažai laiko taikyti priemones, kurios gali palaikyti organų gyvybingumą. Išnykus smegenų veiklai, yra standartiniai vaistai ar procedūros, palaikančios širdies plakimą ir organų gyvybingumą. O sustojus širdžiai, viską turime padaryti ne tai, kad greitai, bet ypatingai greitai ir ypatingai tiksliai. Kitokiu atveju donorystė yra apskritai neįmanoma, nes organai bus netinkami transplantacijai.“

Didžiausi iššūkiai: laikas ir kompleksiškumas

Medikai vieningai sutaria, kad esant neplakančios širdies donorui iššūkis yra ne tik laikas ir jo stoka, bet ir technologinis kompleksiškumas.

Nustojus plakti donoro širdžiai, dažniausiai donorystė apsiriboja audinių (pavyzdžiui, ragenų) ir galimai inkstų, kurie yra atsparesni kraujotakos sustojimui, persodinimu.

Paskutinės neplakančios širdies donorystės atveju Santaros klinikose dirbo labai skirtingi specialistai – reanimacijos, radiologų, ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistemos (EKMO) komandos, anesteziologai, dvi chirurgų komandos, laboratorinės medicinos specialistai.

„Prieš pradedant transplantaciją, kad organai išliktų gyvybingi, jie buvo prijungti prie regioninės perfuzijos – kai kraujotaka sukuriama tik konkrečiuose organuose, o ne visame kūne. Sakyčiau, jog iš viso iki pačios transplantacijos ruošiant donorą ir atliekant eksplantaciją, dirbo apie 20 specialistų. Nuo donoro širdies sustojimo iki pirmosios chirurgų komandos, kurie išėmė organus, darbo pradžios praėjo mažiau nei dvi valandos. Per tą laiką dar buvo aktyviai bendradarbiaujama su Nacionaliniu transplantacijos biuru, kuris ieškojo tinkamo recipiento, buvo atliekami visi būti kraujo, suderinamumo tyrimai“, – apie veiksmų gausą kalba prof. Tomas Jovaiša.

Kodėl pasaulyje atsirado neplakančios širdies donorystė?

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, kai kurios Europos Sąjungos šalys neplakančios širdies donorystės modelį taiko jau ištisus dešimtmečius. Čekijoje tokia organų ir/ar audinių donorytė imta taikyti dar 1972 metais, Nyderlanduose – 1981 m., Jungtinėje Karalystėje – 1989 m.

Medicina vystosi labai greitai, pagalbos sulaukia vis daugiau pacientų esant vis sudėtingesniems sveikatos sutrikimams. „Smegenų mirčių mažėja: tobulėja automobilių sauga, geriau gydomas insultas ir jį lemiančios ligos, vis dažniau pavyksta jo išvengti, todėl visame pasaulyje mažėja ir transplantacijų po smegenų mirties“, – aiškina III reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas doc. Mindaugas Šerpytis.

Anot Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovo, vadovavusio kepenų transplantacijos komandai iš neplakančios širdies donoro, prof. Kęstučio Strupo, esminio skirtumo, kokiu būdu buvo konstatuota mirtis (po smegenų mirties ar sustojus širdžiai), chirurgams, transplantuojantiems organus, nėra.

„Vis tik neplakančios širdies donorystė – tai kokybinis šuolis į priekį ruošiant daugiau donorinių organų ir siekiant padėti didesniam skaičiui pacientų. Šiuo atveju mūsų komanda naudojo atskirą kepenų perfuzijos mašiną , kai išimtas organas talpinamas į specialią įrangą ir iki jo įsodinimo laikomas ne šaldymo dėžėje, o jo kokybė palaikoma specialioje kepenų perfuzijos mašinoje. Tokia technologija kepenų transplantacijai šiemet Santaros klinikose panaudojama nebe pirmą kartą, kad būtų užtikrinta geresnė organo kokybė. Deja, kol kas ši procedūra nėra finansuojama valstybės ir jos kaštus dengia ligoninė“, – pasakoja centro vadovas prof. Kęstutis Strupas.

Atsiradus donorui, chirurgų komanda, kaip sako profesorius, gauna žinutę „kovinė parengtis“. Ir visi žino, kad bet kuriuo metu gali būti duotas signalas – pirmyn. Tada greitai identifikuojama, kas iš komandos yra Lietuvoje ir šie atvyksta į savotišką mobilizaciją.

Donoro artimieji – svarbiausia sėkmės grandis

Visi transplantacijos procese dalyvaujantys medikai sutinka, jog be donoro artimųjų supratimo, geros valios, gebėjimo ypatingo skausmo akimirką pagalvoti apie kitą žmogų, transplantacija būtų neįmanoma, kad ir kokia pažangi būtų medicina ar kokios aukštos kvalifikacijos medikai. Todėl bendravimas su šeimomis – vienas iš didžiausių sėkmės elementų.

Pokalbis apie artėjančią paciento mirtį ir galimą donorystę yra labai sunkus abiem pusėms: tiek artimiesiems, tiek medikų komandai.

„Neplakančios širdies donorystės atveju pokalbis su artimaisiais yra sunkesnis, nes jam yra labai mažai laiko. Kai ištinka smegenų mirtis, širdis gali plakti dar valandas, o kartais ir paras, todėl artimieji turi daugiau laiko susitaikyti – kiek tai įmanoma – su artėjančia neišvengiama netektimi.

Sustojus širdžiai sprendimas turi būti priimtas labai greitai, nes skaičiuojamos minutės, per kurias reikia organus eksplantuoti. Visi jaučiame begalinę pagarbą ir dėkingumą donorų artimiesiems, nors suprantame, koks jiems tai sudėtingas ir sunkus sprendimas“, – apie jautrias akimirkas kalba skyriaus vedėjas doc. Mindaugas Šerpytis

VUL Santaros klinikų informacija, plačiau:

https://www.santa.lt/naujienos/isskirtine-transplantacija-lietuvoje-santaros-klinikose-vykusios-lenktynes-su-laiku-dovanojo-gyvenima/

Socialinis dialogas tęsiamas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 20 Oct 2022 09:42:11 GMT

Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokesčio augimas kitąmet turėtų siekti apie 8 proc. Gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius turėtų didėti vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – 85–100 eurų, rezidentų – apie 160 eurų.

Slaugytojams ir akušeriams su aukštuoju universitetiniu slaugytojo ir (ar) akušerio išsilavinimu, taip pat inžinerines, technines, ekonomines funkcijas vykdančiam personalui, medicinos psichologams ir socialiniams darbuotojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, farmacijos specialistams su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus išsilavinimui ir kvalifikacijai, 10 proc. didėja pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis, kuri yra nustatoma nuo mažiausios gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies.

Atnaujintoje kolektyvinėje sutartyje taip pat aiškiai įtvirtinta, kad aktyvus budėjimas, kai darbuotojas privalo būti darbovietėje, būti darbdavio žinioje ir prireikus nedelsiant atlikti savo pareigas, yra laikomas darbo laiku ir už jį yra mokamas darbo užmokestis.

Sutartis užtikrina visų profesinių sąjungų narių – LNSS įstaigų darbuotojų – socialines garantijas, stabilų darbo užmokesčio kilimą bei papildomas garantijas, nei numato šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas.

LNSS šakos kolektyvinę sutartį 2021 m. lapkričio 15 d. pasirašė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys ir devynios medikus atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos: Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“, Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija, profesinių sąjungų organizacija „Lietuvos medikų forumas“.

„ Valstybei dirbantys ir visuomenei gyvybiškai svarbias sveikatos apsaugos funkcijas užtikrinantys darbuotojai privalo jausti nuolatinį dėmesį. Socialinių ir darbo sąlygų gerinimas bei peržiūrėjimas yra viena iš prioritetinių krypčių. Šiandien sudėti parašai tik įrodo, kad kartu su darbuotojus atstovaujančiomis organizacijomis žiūrime į vieną pusę“, – pasirašydamas susitarimą dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo kalbėjo ministras A. Dulkys.

Kai sutartis bus užregistruota, ją rasite SAM interneto svetainėje .

Nobelio medicinos premija skirta „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais“

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 06 Oct 2022 09:23:35 GMT

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta švedui Svante Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

Nobelio komiteto pareiškime pažymima, kad laureatas „sukūrė visiškai naują mokslinę discipliną – paleogenomiką“.

„Atskleisdamas genetinius skirtumus, kuriais visi gyvi žmonės skiriasi nuo išnykusių homininų, savo atradimais jis padėjo pagrindą tyrinėti, kas daro mus išskirtinai žmonėmis“, – priduriama jame.

S. Paabo taip pat „padarė sensacingą išnykusio hominino – Denisovo žmogaus – atradimą, remdamasis vien tik genomo duomenimis, gautais iš mažojo piršto kaulo pavyzdžio“.

Plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1792168/nobelio-medicinos-premija-skirta-uz-atradimus-susijusius-su-isnykusiu-homininu-genomais

New Paragraph

Papildomi 5 mln. eurų ASPĮ – kaip pasiūlymas gydytis placebu

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 05 Oct 2022 09:59:49 GMT

Šiandien vyko Seimo nario Aurelijaus Verygos spaudos konferencija „Ar dėl išaugusių energijos sąnaudų gydymo įstaigose bus mažinami atlyginimai medikams? “, reaguojant į tai, kad Sveikatos reikalų ministerija (SAM) paskelbė, jog krizę įveikti bandys 6 proc. didindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų vertes, tam panaudodama PSDF biudžeto rezervo lėšas. Šiemet numatoma papildomai skirti 5 mln. eurų (spalio–gruodžio mėn.), skaičiuojama, kad 12 mln. eurų jau buvo skirta ASPĮ didinant įkainį 2022 m. Galbūt dar apie 20 mln. eurų bus skirti 2023 m.

„Nedovanotina, kad visi energijos sąnaudų kaštai kompensuojami iš PSDF biudžeto“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) atliko ASPĮ apklausą dėl augančių energijos išlaidų, vertino Lietuvos banko ir kitų finansų įstaigų pareiškimus dėl mažinamų kitų metų BVP augimo prognozių, nedarbo augimo (tai tiesiogiai daro įtaką PSDF biudžeto pajamoms). Daroma išvada, kad numatomas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų vertės padidinimas nepakankamas siekiant amortizuoti net ir šiemet patiriamas išlaidas. Tačiau ministerija džiūgauja teigdama, kad skiriama 17 mln. eurų (tai yra 1,4 mln. eurų mėnesiui visoms 235 ASPĮ), nors realiai išlaidos auga gerokai daugiau.

Pvz.: ASPĮ išlaidos 2022 m. rugpjūčio mėn. (dar iki šildymo sezono), palyginti su 2021 m.:

Didelės (universiteto) ligoninės išlaidos mėnesiui augo veik 800 tūkst. eurų, metams tokios ligoninės poreikis – 10 mln. eurų;
Apskrities ligoninės išlaidos mėnesiui augo 300 tūkst. eurų per mėnesį, metams tokios ligoninės poreikis – papildomai 3,5 mln. eurų

„Atsakomybė turi gulti ne ant mūsų, gydytojų, gydymo įstaigų, tegu ją pasiima tas, kas padarė šitą netvarką“, – teigė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.

Finansinė asmens sveikatos priežiūros įstaigų situacija blogėja jau nuo 2021 m. Šių metų pirmą pusmetį net 62 ASPĮ dirbo nuostolingai, nors kainos už energijos išteklius dar nebuvo padidėjusios. Pernai nuostolingai dirbo 120, t. y. veik pusė gydymo įstaigų. Tai rodo, kad negalima tikėtis, jog pačios gydymo įstaigos dar turi rezervų šiems augantiems kaštams padengti.

SAM pasiūlė ASPĮ susitaupyti 80 mln. eurų efektyvinant savo veiklą ir naudoti lėšas, kurias sumokės už gydytus COVID-19 pacientus. Ministerijos pozicija yra daugiau nei ciniška, nes:

nekompensuojamos net šiemet patirtos išaugusios išlaidos, o dėl kitų metų (prognozuojama, kad šios išlaidos kils 2–3 kartus) nesiūloma jokių sprendimų;
net neužsimenama, kad, be šių išlaidų, nuo sausio 1 d. ASPĮ turi pareigą didinti MMA, ir tam būtina skirti papildomų PSDF lėšų;
problemas pasiūlyta spręsti pačioms ASPĮ, be valstybės paramos, t. y. kartojamas 2009–2012 m. krizės „valdymo“ scenarijus – taupyti apkarpant darbo užmokesčio fondą. Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai puikiai prisimena, kaip 2009–2012 m. krizė buvo „suvaldyta“ darbuotojų darbo užmokestį sumažinus 30–40 proc. (Pasiskolinus ir negrąžinus jiems 1 mlrd. litų.).

LGS turi pareigą informuoti, kad, nesprendžiant energetinės krizės sukeltų išlaidų augimo problemos, jau 2023 m. pradžioje bus sulaukta skaudžių pasekmių pacientams, nes asmens sveikatos priežiūros įstaigos bus priverstos taupyti, tad sumažės paslaugų gyventojams (pvz., siekdamos taupyti poliklinikos sutrumpins darbo laiką, ilgės eilės pas specialistus, stacionarinės įstaigos neteiks virškvotinių paslaugų, augs mokamų paslaugų kainos), taip pat sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams, nes valstybei nesprendžiant ASPĮ finansinių problemų vadovai bus verčiami ieškoti rezervo darbo užmokesčio fonduose.

Siekdama išvengti socialinės įtampos, LGS prašo Vyriausybės svarstyti sprendimo būdus, kaip įstaigoms kompensuoti padidėjusius energijos išteklių kaštus, kad nebūtų mažinamas darbuotojų darbo užmokestis, ir reikalauja:

sveikatos sistemos darbuotojų bendruomenei paskelbti planuojamus sprendimus ir jų įgyvendinimo mechanizmus, t. y. aiškiai įvardyti, kaip prognozuojami energijos išteklių brangimo kaštai bus kompensuojami;
paslaugų bazinių kainų vertes didinti ne 6 proc., o 10–15 proc. lėšomis, kurias būtina įtraukti į 2023 m. PSDF biudžetą, norint tinkamai pasiruošti suvaldyti krizę;
kitų metų PSDF biudžete numatyti lėšų sveikatos sistemos darbuotojų minimaliam atlyginimui didinti nuo sausio 1 d.;
2023 m. PSDF biudžete numatyti valstybės subsidijas energijos išteklių krizei suvaldyti sveikatos sistemoje (kaip buvo finansuojamos ASPĮ išlaidos, skirtos apsaugos priemonėms įsigyti ir darbo užmokesčiui valdant pandemiją).

Jei Vyriausybė toliau imituos krizės sprendimą - sulauksime nemalonių pasekmių: sveikatos sistemos darbuotojai bus priešinami su pacientais ir ASPĮ vadovais, o augantys ASPĮ kaštai dengiami darbo užmokečio fondo lėšomis.

Todėl LGS primena, kad tiek pagal Darbo kodekso nuostatas, tiek pagal LNSS šakos kolektyvinės sutarties nuostatas mažinti darbuotojų darbo užmokestį galima tik su darbuotojo sutikimu, ir pabrėžia, kad pradėjus mažinti darbo užmokestį LGS imsis visų teisėtų gynybos priemonių, tiek individualių, tiek kolektyvinių ginčų tvarka, ir nesutiks, kad padidėjusios energijos išteklių kainos būtų kompensuojamos darbuotojų sąskaita.

Lietuvos gydytojų sąjungos informacija

Kviečiame dalyvauti COST ENABLE apklausoje

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 29 Sep 2022 10:08:48 GMT

Kvietimas sveikatos ir farmacijos priežiūros specialistams dalyvauti COST ENABLE apklausoje

Gerbiamas specialiste,

Paskirto gydymo vaistais nesilaikymas yra dažna, apsunkinanti gydymą ir brangiai kainuojanti problema. Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (ang.The European Cooperation In Science and Technology - COST) projektas „CA19132 - Europos tinklas pritaikyti geriausiąją praktiką ir technologijas paskirtų vaistų vartojimo režimo laikymuisi gerinti” (European Network to Advance Best practices & technoLogy on medication adherencE - ENABLE) siekia daugiau sužinoti apie sprendimus gerinančius paskirto gydymo vaistais laikymąsi ir plėtoti tarpdisciplinines žinias apie vaistų režimo laikymąsi paciento, gydytojo ir sveikatos priežiūros sistemos lygmenyse. Projektas COST ENABLE apibrėžia, kad vaistų vartojimo režimo laikymasis (angl. Medication adherence) susideda iš trijų etapų: gydymo pradžios (ar pacientas pradeda gydymą vaistais), gydymo tęsimo (ar pacientas vartoja vaistus taip kaip paskirta) ir gydymo nutraukimo (kai pacientas nustoja vartoti jam paskirtus vaistus).

COST ENABLE pirmos darbo grupės (WG1) uždavinys yra įvertinti, kaip projekte dalyvaujančiose šalyse (toliau COST ENABLE šalys) dirbantys sveikatos ir farmacijos priežiūros specialistai prižiūri ir valdo pacientų vaistų vartojimo režimo laikymąsi kasdieninėje praktikoje. Siekdami įgyvendinti šį tikslą sukūrėme uždaro tipo klausimyną, kurį atsakyti užtruksite 5–10 minučių. Šis tyrimas yra didesnės apimties tyrimo „Vaistų vartojimo režimo laikymosi gerinimą skatinančių praktikų ir technologijų naudojimui trukdantys ir padedantys veiksniai ENABLE COST šalyse“ dalis.

Šiame tyrime renkami anoniminiai duomenys. Šio tyrimo metu surinkta informacija bus naudojama tik COST ENABLE projekte tyrimo tikslais pasiekti. Jūsų dalyvavimas tyrime yra savanoriškas ir Jūs galite bet kuriuo metu nutraukti dalyvavimą ar pateikti prašymą, jog Jūsų pateikti duomenys būtų pašalinti be priežasčių paaiškinimo. Dėl dalyvavimo nutraukimo ar duomenų pašalinimo galite kreiptis į WG1 vadovę Ines Potocnjak elektorniniu paštu wg1@enableadherence.eu .

Jei iškilo su šiuo tyrimu susijusių klausimų, prašome susisiekti su Lietuvos projekto kontaktiniu asmeniu Indre Trečiokiene, indre.treciokiene@mf.vu.lt . Daugiau informacijos apie COST ENABLE projektą rasite mūsų svetainėje adresu www.enableadherence.eu .

Kviečiame iki rugsėjo 30d. užpildyti klausimyną nuorodoje https://link.webropol.com/s/enable

Iš anksto dėkojame už dalyvavimą!

COST ENABLE grupės vardu

Jolanta Gulbinovič

Kristina Garuolienė

Indrė Trečiokienė

The body content of your post goes here. To edit this text, click on it and delete this default text and start typing your own or paste your own from a different source.

Sveikiname VU Medicinos fakulteto naująjį dekaną

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 29 Sep 2022 09:48:40 GMT

Dėl VU Medicinos fakulteto dekano pozicijos varžėsi du kandidatai: studijų prodekanė prof. Vaiva Hendrixson ir Klinikinės medicinos mokslo instituto direktorius prof. Dalius Jatužis.

VU Medicinos fakulteto Tarybos posėdyje dalyvavo 24 jos nariai. Pasak rinkimų komisijos pirmininko doc. Arūno Barkaus, slaptame balsavime jie išreiškė savo nuomonę: 20 balsų surinko prof. Dalius Jatužis, likę keturi teko prof. Vaivai Hendrixson. Naujai išrinktas dekanas pareigas pradės vykdyti lapkričio mėnesį ir pakeis dabartinį fakulteto vadovą prof. Algirdą Utkų.

Prof. Dalius Jatužis 1991 m. baigė VU ir nuo 1995 m. jame dėstė. Nuo 2017 m. jis - VUMF Klinikinės medicinos instituto direktorius, dirbantis VU ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centre. Jo mokslo darbo svarbiausios sritys – galvos smegenų kraujotakos ligos ir insultas, galvos smegenų kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai. Jis yra paskelbęs per 60 mokslinių tyrimų.

,,Gydytojų žinių" informacija

LGS KREIPĖSI DĖL ASPĮ AUGANČIŲ IŠLAIDŲ IR PRIEMONIŲ PADENGTI ŠIAS IŠLAIDAS

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 15 Sep 2022 10:41:13 GMT

Lietuvos gydytojų sąjunga 2022 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į SSKR dėl aiškios pozicijos ir parlamentinės kontrolės įgyvendinant priemones, skirtas situacijai dėl energijos išteklių kainų augimo sveikatos sistemoje suvaldyti.

Vyriausybė patvirtintu protokolu ,,Dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir išlaidų mažinimo viešajame sektoriuje“ nenumatyta jokių priemonių, kurios spręstų augančių išlaidų dėl brangstančių energijos išteklių problemą. Mūsų nuomone komunikuojami sprendiniai primena 2009–2012 m. krizės valdymo taktiką, kai krizė buvo „suvaldyta“ darbuotojų darbo užmokestį sumažinus 30–40 proc.). LGS akcentuoja, kad pradėjus mažinti darbo užmokestį imsimės visų teisėtų gynybos priemonių, tiek individualių, tiek kolektyvinių ginčų tvarka, ir nesutiksime, kad padidėjusios energijos išteklių kainos būtų kompensuojamos darbuotojų sąskaita. Siekdami išvengti socialinės įtampos, reikalaujame jau dabar svarstyti sprendimo būdus, kaip įstaigoms kompensuoti padidėjusius energijos išteklių kaštus.

LGS raštas (2022-09-13 Nr. SR-2022/18 ,,DĖL PRIEMONIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ AUGANČIOMS IŠLAIDOMS DĖL ENERGIJOS IŠTEKLIŲ BRANGIMO PADENGTI“

2022-09-14 Seimo sveikatos reikalų komitetas priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo siūlo Sveikatos pasaugos ministerijai padidinti nustatytas paslaugų bazinių kainų vertes, šiam tikslui panaudojant PSDF biudžeto rezervines lėšas

LRS SRK 2022-09-14 protokolo išrašas: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36037&p_k=1

Kontaktinė mokslinė-praktinė konferencija "Vaikų lėtinės kvėpavimo organų ligos, 2022",

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 12 Sep 2022 10:15:26 GMT

Mieli kolegos,

Lietuvos retų plaučių ligų gydytojų draugija, Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir LSMUL KK Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centras maloniai kviečia dalyvauti kontaktinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje "Vaikų lėtinės kvėpavimo organų ligos, 2022", kuri vyks 2022 m. rugsėjo 22 d. Kaune, K. Donelaičio g. 62, BLC Verslo lyderių centre, „Otto"konferencijų salėje, A korpusas „Atriumo biurai", 1-as aukštas.

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams ir slaugytojams.

Pažymėjimai :
Dalyviams, išklausiusiems visą programą, bus išduoti LSMU 7 val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai, kuriuos gausite el. paštu arba juos reikės atsispausdinti LSMU podiplominių studijų centro MEDAS paskyroje.

Konferencijos programa:

https://drive.google.com/file/d/1Y7XR2fth4pR3qjbF9-Ocl2GwYfJ6h4h3/view?usp=sharing

Registracijos anketos nuoroda: https://forms.gle/yPB33GnGxDLGiwwk6

Išankstinė registracija vykdoma iki 2022 rugsėjo 20 dienos.

Konferencijos registracijos mokestis:

Lietuvos retų plaučių ligų gydytojų draugijos (LRPLGD) nariams netaikomas

Pranešėjams netaikomas

Ne LRPLGD nariams – 15,0 Eur.

Registracijos mokestį pervesti į LRPLGD sąskaitą:

Lietuvos retų plaučių ligų gydytojų draugija

Įmonės kodas 305940741

SEB Bankas, banko kodas 70440

Sąskaitos Nr. LT45 7044 0901 0262 5238

Kilus klausimams, rašyti : info@retosplauciuligos.lt

Pagrindiniai organizatoriai:
Lietuvos retų plaučių ligų gydytojų draugija, Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir LSMUL KK Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centras

Renginio partneriai:
Lietuvos reanimacijos ir intensyvios terapijos gydytojų draugija, Lietuvos pediatrų draugija, Lietuvos pulmonologų draugija, Lietuvos vaikų alergologų draugija

Mažiausios kainos pasiūlymas konferencijai ,,Drąsa gyventi ir veikti"

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 19 Aug 2022 08:54:34 GMT

IŠANKSTINIS PASIŪLYMAS LIETUVOS GYDYTOJŲ SĄJUNGOS NARIAMS

Tik iki rugpjūčio 25 d. yra vienintelė galimybė rezervuoti geriausias vietas mažiausiomis kainomis, prieš pradedant oficialią bilietų prekybą, į didžiausią 2023 m. motyvacinę konferenciją!

BILIETŲ KAINA

S ILVER GOLD DIAMOND

Oficialios bilietų kainos be nuolaidų 99 Eur 149 Eur 399 Eur

iki rugpjūčio 25 d. 29 Eur 39 Eur 129 Eur

Kviečiame rezervuoti vietas ir kartu su Jūsų darbuotojais siekti geresnių rezultatų darbe!

Aistė Norkutė, E. aiste@motersvizija.lt M.

+370 683 28747 https://motersvizija.lt

Kviečiame investuoti į savo darbuotojų emocinę gerovę ir įgalinti darbuotojus aktyviau veikti Moters Vizija jau šeštus metus organizuoja didžiausią motyvacinę konferenciją, kuri įkvėpė daugiau nei 50 000 dalyvių.

Konferencijos vieta: Konferencija vyks 2023 m. kovo 8 d., Žalgirio arenoje, Tarptautinės moters dienos proga.

Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Nick Vujicic Nr. 1 motyvatorius pasaulyje, net būdamas be rankų ir kojų, sugebėjo padėti daugiau kaip 6.5 milijonų žmonių, 65 šalyse, dirbo su 19 šalių prezidentų. Sukūręs sėkmingą mokymų programą ir parašęs ne vieną New York Times geriausiai parduodamų knygų Nick‘as tiesiogiai sukrečia žmogaus emocijas, įkvepia ir įgalina veikti. Pakeitęs milijonų žmonių gyvenimus, 2023 m. Nick Vujicic atvyksta į Lietuvą! Konferencijos metu Jūsų taip pat lauks kiti gerai žinomi, įkvepiantys Lietuvos ir pasaulio pranešėjai bei daugiau nei 10 000 dalyvių.

Pranešėjų tarpe taip pat:

• Mark Beaumont – žinomas atletas, pasiekęs Gineso rekordą keliaujant dviračiu aplink pasaulį per 78 dienas;

• Jeremy Schwartz – tarptautinių pasaulinių ženklų CEO (Coca-Cola, L'Oreal, Pandora, McKinsey, The Body Shop ir kitų) ir Coca – Cola zero išradėjas;

• Ilja Laurs – vienas sėkmingiausių Lietuvos verslininkų ir investuotojų;

• Nomeda Marčėnaitė – viena žinomiausių Lietuvos TV laidų vedėjų.

Pranešėjų sąrašas toliau pildomas.

Darbuotojų motyvacija tampa vis didesniu iššūkiu, todėl siūlome Jums galimybę suteikti darbuotojams naujas priemones siekti geresnių rezultatų, sužadinti komandų bendrystę ir įgalinti veikti.

Kam skirtas šis renginys?

• Ambicingoms komandoms – nuo administracijos iki aukščiausio lygio pardavėjų ir vadovų.

• Renginys bus ypatingai naudingas tiems, kurių rezultatai darbe tiesiogiai priklauso nuo jų motyvacijos, gero nusiteikimo bei pastangų.

• Visiems, kurie domisi asmeniniu bei profesiniu tobulėjimu.

Tik iki rugpjūčio 25 d. vienintelė galimybė rezervuoti vietas iki oficialios bilietų prekybos atidarymo. Šiuo metu informacija dar nėra viešai paskelbta, todėl tik dabar yra vienintelė galimybė rezervuoti geriausias vietas už ypatingą kainą.

√ ONLINE TRANSLIACIJA Neribotas skaičius 799 Eur

Kviečiame teikti siūlymus dėl administracinės naštos mažinimo

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 11 Aug 2022 08:14:21 GMT

Teikite siūlymus Lietuvos gydytojų sąjungos sekretoriatui iki rugpjūčio 25 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, siekdama gerinti asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygas ir optimizuoti asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvį mažinant administracinę naštą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu, įgyvendindama Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytą priemonę Nr. 4.2.9 „Parengti ir patvirtinti Šeimos medicinos plėtros 2016 –2025 m. veiksmų plano pakeitimus – įtraukti naujas priemones, skirtas šeimos medicinos paslaugų plėtrai, perteklinio reglamentavimo ir biurokratinių suvaržymų mažinimui, ir pradėti jas įgyvendinti“, inicijuoja apklausą, kurios pagalba būtų galima identifikuoti prioritetines asmens sveikatos priežiūros sritis, kuriose galėtų būti mažinama administracinė našta asmens sveikatos priežiūros specialistams ir priežastis, lemiančias perteklinę administracinę naštą ^[1] .

Atsižvelgiant į Jūsų įstaigos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir įstaigos veiklos procesus, prašome nurodyti:

1) kuriose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklose būtų galima atsisakyti perteklinės (kai siekiamą tikslą galima įgyvendinti mažesnėmis sąnaudomis) administracinės naštos (pvz., atsisakant popierinių dokumentų pildymo (popieriniai siuntimai tyrimams), keičiant duomenų ir informacijos pildymo ir teikimo formas ir būdus (naudojant el. priemones, IT sprendimus ir kt.), atsisakant perteklinės besidubliuojančios informacijos teikimo);

2) priežastis, lemiančias perteklinę administracinę naštą (įpareigojimai įtvirtinti konkrečiuose teisės aktuose (nurodyti teisės akto pavadinimą), įstaigos vidaus procesuose, kt.);

3) esant galimybei nurodyti perteklinei adminsitracinei naštai įgyvendinti patiriamų sąnaudų apimtis (laiko sąnaudos, žmogiškieji ištekliai, finansinės išlaidos).

Atsiųskite savo atsakymus ir siūlymus Lietuvos gydytojų sąjungos sekretoriatui iki rugpjūčio 25 d. ir mes juos pateiksime Sveikatos apsaugos ministerijai.

^[1] Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, kad administracinė našta – laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria ar gali patirti asmenys vykdydami teisės aktuose nustatytus ar teisės aktų projektuose siūlomus nustatyti informacinius įpareigojimus.

Vaikų ligų klinika švenčia 100 metų jubiliejų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 08 Jul 2022 07:23:16 GMT

Vaikų ligų klinikos 100 metų jubiliejaus iškilmingo minėjimo dalyviai. VU MF nuotrauka

Birželio 30 d. vyko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Vaikų ligų klinikos (VLK) 100 metų jubiliejaus iškilmingas minėjimas „VU MF Vaikų ligų klinikos istorijos amžių sandūroje“. Jame buvo prisiminta VLK istorija, aptarti pastarųjų metai pasiekimai, taip pat kviesta pasvarstyti apie ateities planus ir galimybes.

Žvilgsnis į Vaikų ligų klinikos praeitį

Medicinos fakulteto didžiojoje salėje vykęs minėjimas buvo pradėtas prof. Vytauto Usonio pranešimu apie Vaikų ligų klinikos istoriją. Prof. Arūnas Valiulis skaitė pranešimą pavadinimu „Iš praeities te stiprybės semias... Vaikų ligų klinikos lopšys Antakalnyje“. Pranešėjų teigimu, senojo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete Vaikų ligų katedros nebuvo, bet vaikų sveikatos problemas tyrė kai kurie mokslininkai. Pavyzdžiui, prof. Andrius Sniadeckis parašė knygą „Pastabos apie fizinį vaikų auklėjimą” (1805), prof. Jozefas Frankas 1805 m. įsteigė Vilniaus medicinos draugiją; 1808 m. Vilniuje įkūrė Vakcinacijos institutą, organizavo skiepijimą prieš raupus; 1809 m. įsteigė Motinystės institutą. Taip pat jis 1811 m. parašė ir išleido daugiatomį „Praktiniai medicinos patarimai”, kuriame buvo skyrius apie vaikų infekcines ligas. Tuo tarpu Jokūbas Šimkevičius 1810 m. išleido pirmąjį Lietuvoje originalų pediatrijos vadovėlį lenkų kalba „Mokslas apie vaikų ligas“.

1922 m. VU buvo įkurta Vaikų ligų klinika, kuriai vadovavo prof. V. Jasinskis. Praėjus 22 metams, 1944-aisiais doc. Petras Baublys VU įkūrė pirmąją lietuvišką Vaikų ligų kliniką. 1962 m., docentui vadovaujant šiai katedrai, išleistas pirmasis „Vaikų ligų“ vadovėlis lietuvių kalba. Vėliau katedrai vadovavo prof. Liudmila Steponaitienė, prof. Pranas Šimulis, prof. Algimantas Raugalė (vadovaujančias pareigas užėmė net 32 metus), prof. Vytautas Usonis, nuo 2019 m. – prof. Augustina Jankauskienė. Nuo pat vaikų ligų klinikos įkūrimo, greta studentų mokymo, buvo sprendžiamos opiausios tam laikmečiui vaikų sveikatos problemos, vystomas pediatrijos mokslas.

Prof. V. Usonio teigimu, Vaikų ligų klinikos darbai ypatingą pagreitį įgavo Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Reformuota klinika tapo šiuolaikiška, buvo sukurta Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti pediatrinės krypties rezidentūros sistema. Pokyčiai neaplenkė ir klinikinės bazės bei mokslo sričių.

Vaikų ligų klinika šiandien

Vaikų ligų klinikos vadovė prof. A. Jankauskienė savo pranešimu „VLK pradedant antrą VLK istorijos šimtmetį“ pristatė klinikos pastarųjų metų pasiekimus. Pasak jos, 2022 metais Vaikų ligų klinikoje dirbo 49 darbuotojai, kurių daugelis dalyvauja tarptautiniuose projektuose, atlieka biomedicininius ir klinikinius tyrimus, priklauso įvairioms tarptautinėms mokslininkų grupėms. Pavyzdžiui, 2021-aisiais buvo skaičiuojama, kad 32 klinikos darbuotojai parengė 114 WoS publikacijų.

Vaikų ligų klinikos darbuotojai pastaraisiais metais taip pat pelnė reikšmingų apdovanojimų. Prof. A. Jankauskienei buvo įteikta VU rektoriaus mokslo premija (2018 m.) ir Šv. Kristoforo apdovanojimas (2022), prof. A. Valiulis buvo apdovanotas VU rektoriaus mokslo premija (2020 m.), prof. Vaidotui Urbonui buvo įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiaus ordinas, o asist. dr. Karoliui Ažukaičiui – Jaunojo mokslininko Rektoriaus mokslo premijos apdovanojimas (2019 m.).

Prof. A. Jankauskienė taip pat džiaugėsi Vaikų ligų klinikos bendradarbiavimu su Vokietijos, Italijos, Švedijos, JAV, Belgijos, Ukrainos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos universitetais ir universiteto ligoninėmis.

Jubiliejaus proga – sveikinimų gausa

Vaikų ligų klinikos 100 metų jubiliejiniame minėjime sveikinimo žodį tarė Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus. „Laikmečio iššūkių sustiprinti ir užgrūdinti Vaikų ligų klinikos darbuotojai nuolat žengia koja kojon su inovacijomis ir mokslo atradimus sėkmingai pritaiko nūdienos poreikiams. Būtent svaraus jų indėlio dėka galime džiaugtis, kad šiandien kaip mokslininkai ir specialistai vaikų ligų srityje galite būti lygiaverčiais partneriais tarptautinėje erdvėje“, – sakė jis.

Susirinkusiuosius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro vardu su solidžiu jubiliejumi sveikino viceministrė Danguolė Jankauskienė. Savo sveikinimo kalboje ji linkėjo specialistams stiprybės atlaikant gyvenimiškus pokyčius ir negandas, o Medicinos fakultetui išlikti konkurencingu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Taip pat iškilmingo jubiliejaus minėjimo metu savo atsiminimais apie kliniką dalinosi didelę patirtį sukaupę VLK darbuotojai. Vėliau mintimis apie tai, kaip įsivaizduoja ateities vaikų gydytojus, dalinosi jaun. asist. Ieva Adomaitė ir asist. dr. K. Ažukaitis.

Renginiui besibaigiant, Vaikų ligų klinikos vadovė prof. A. Jankauskienė pasveikino vaikų ligų srities rezidentus, kuriems dar birželio 27-ąją buvo įteikti rezidentūros studijų pažymėjimai. „Likite stiprūs, atkakliai dirbkite, vertinkite tai, ką turite. Kviečiu nepamiršti savo Alma Mater Vilnensis, čia esate visuomet laukiami!“ – sveikindama jaunuosius vaikų ligų specialistus sakė profesorė.

Gydytojų bendruomenė sveikina pagerbtus valstybės apdovanojimais kolegas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 07 Jul 2022 12:26:42 GMT

„Šiandien mes atsidėkojame tiems, kurie savo nenuilstamu darbu svarbiose visuomenės gyvenimo srityse nusipelnė mūsų dėmesio ir didžiausios pagarbos. Kiekvieno iš jūsų pavyzdys ir gyvenimo istorija mums yra ir neįkainojama pamoka ir įkvėpimo šaltinis. Geriau nei bet kas kitas žinote, kiek daug gėrio ir šviesos gali atnešti tiek nauja gera idėja, tiek pasiaukojamas kasdieninis darbas. Kaip svarbu burti bendraminčius, pelnyti jų pasitikėjimą ir bendromis jėgomis siekti išsikeltų tikslų. Iš jūsų pastangų, kaip ir iš gražiausios mozaikos detalių, galiausiai susideda tai, ką gražiausio ir tauriausio turime savo šalyje. Savo žiniomis, patirtimi, moraline laikysena jūs puošiate ir praturtinate bendrus mūsų namus“, – iškilmių ceremonijoje teigė Lietuvos vadovas G. Nausėda.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą valstybės ordinais ir medaliais Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius. Šiemet tarp apdovanotųjų yra trys Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikų medikai.

Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanota Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos bei Onkologijos instituto vadovė profesorė gydytoja onkologė radioterapeutė Elena Juozaitytė, kuri reikšmingai prisidėjo prie onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo Lietuvoje.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi pagerbtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, Kauno klinikų generalinis direktorius, Kardiologijos klinikos Konsultacijos ir diagnostikos skyriaus Diagnostikos sektoriaus vadovas, gydytojas kardiologas profesorius Renaldas Jurkevičius. Prezidento G. Nausėdos dekrete pabrėžiama, kad prof. R. Jurkevičiui apdovanojimas skiriamas už tai, kad aktyviai prisidėjo prie COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos valdymo Kauno regione. Toks pat ordinas įteiktas ir LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto dekanei profesorei Ramunei Kalėdienei, aktyviai Lietuvos sveikatos politikos tarnautojai.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius įteiktas Lazerinės technologijos centro direktoriui, gydomųjų lazerinių prietaisų pradininkui Rimantui Mykolui Kanapėnui, reikšmingai prisidėjusiam prie lazerinės medicinos plėtros Lietuvoje.

Sveikiname.

Apie ,,prastumtą“ reformą: bus blogiau ir medikams, ir pacientams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 01 Jul 2022 07:56:40 GMT

Seimo ir Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga savo paskyroje facebooke konstatuoja:

,,Na ką, sveikatos sistemos, o tiksliau reikėtų sakyti šeimos medicinos naikinimo pradžios starto reforma prastumta.

Tai, kad už ją balsuoja valdantieji, aš puikiai suprantu, bet ji priimta tik todėl, kad balsavime dalyvavo demokratai vardan Lietuvos. Jų balsai buvo lemiami.

Kiek žinau jiems sveikatos programą padeda rašyti vienas iš prieš šią reformą pasisakančių, viešai anksčiau mėgusių kalbėti šeimos gydytojų.

Norėtųsi jo paklausti: kaip jaučiatės daktare?“

Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Seime valdančiųjų priimtos įstatymų pataisos dėl gydymo įstaigų pertvarkos neduos naudos nei pacientams, nei gydytojams. O socialdemokratų Seimo frakcija prašo Prezidento Gitano Nausėdos vetuoti priimtas pataisas.

„Apmaudu, kad konservatoriai ir liberalai neišgirdo nei akciją surengusių šeimos gydytojų, nei pacientų atstovų balso. Neįsiklausė į opozicijos siūlymus. Juk gydytojai teigia, kad jiems po reformos bus tik blogiau – dar labiau bus apkrauti popieriais, visai nebeturės laiko kada konsultuoti, ir kartoja, kad eilės pas specialistus ilgės, o prieinamumas – mažės.

Kviečiu ir raginu Vyriausybę už skaičių pradėti matyti žmones ir jų gyvenimus, nestumti reformų buldozeriu, įvertinti, kokios bus reformos pasekmės žmonėms, kurie gyvena ne didžiuosiuose miestuose“, – ragina V. Blinkevičiūtė.

„Kreipiamės į Respublikos Prezidentą prašydami vetuoti pataisas. Prezidentas visada reikalauja, kad būtų įsiklausyta į bendruomenės balsą. Šiuo atveju gydytojų organizacijų ir savivaldybių argumentai buvo ignoruojami. Be to, iškraustant sveikatos priežiūros paslaugas iš mažesnių vietovių, pažeidžiamos žmonių teisės“, – sako seniūnas Gintautas Paluckas.

Daug konstruktyvių pasiūlymų dėl reformos teikę, tačiau valdančiųjų pritarimo nesulaukę Seimo nariai socialdemokratai Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas ir Eugenijus Sabutis įsitikinę, kad Seimo balsavimas – dar ne kovos pabaiga.

„Valdančiųjų sumanyta ir buldozeriu stumiama reforma lyg vikšrais traiško sveikatos sistemą – nuo šeimos gydytojų iki pacientų. Ir šiaip pirmaujame Europoje perteklinių mirčių skaičiumi. Dabar tikrai ne laikas eksperimentams“, – sako J. Sabatauskas.

„Siūlėme ir siūlysime stabdyti ligoninių naikinimą, paslaugų iškėlimą iš mažesnių miestų, taip pat raginame užkirsti kelią ministro savivalei“, – sako E. Sabutis.

„Reforma tokia nevykusi, kad iškilo egzistencinė grėsmė Nacionaliniam vėžio institutui, o šeimos gydytojai paverčiami pastumdėliais. Paslaugos tolsta nuo žmonių, bet nėra jokių sprendimų dėl pacientų pavėžėjimo iki „artimiausios“ gydymo įstaigos“, – įspėja O. Leiputė.

Lietuvos socialdemokratų partija prieš kurį laiką Prezidentui G. Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė kreipimąsi „Dėl viešojo sektoriaus skurdinimo“. Dokumente raginama stabdyti sveikatos priežiūros ir mokyklų tinklo reformas, pradėti išsamų ir viešą jų svarstymą, atlikti įrodymais grįstą reformų vertinimą, paisyti Konstitucijoje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų.

Kviečiame gydytojus tapti savanoriais

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 10 Jun 2022 08:44:07 GMT

Gerės sąlygos kurtis šeimos gydytojų komandoms – keičiamas jų finansavimo modelis, skiriama papildomų lėšų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 06 Jun 2022 11:20:08 GMT

Kaip įvardija patys medikai ir gydymo įstaigų vadovai, pagrindinis kliuvinys šalyje plėtoti šeimos gydytojo komandos praktiką yra ydinga paslaugų apmokėjimo sistema ir lėšų trūkumas. SAM siūlo šią situaciją keisti – gerinti ne tik pacientų gydymo, bet ir medikų darbo kokybę – koreguojant finansavimo modelį bei skiriant papildomų lėšų šeimos gydytojų komandoms steigti. Remiamasi principu: kuo didesnė ir labiau pacientų interesus atitinkanti šeimos gydytojo komanda, tuo didesnį finansavimą ji gauna. Nuo 2023 metų kasmet bus skiriamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos trūkstamiems šeimos gydytojo komandos specialistams įdarbinti, o iš ES fondų lėšų bus įrengiamos šeimos gydytojo komandos narių darbo vietos, dalis lėšų bus skirta apmokymams, kvalifikacijai kelti bei įrangai įsigyti.

Šeimos gydytojo komandos plėtrą numatyta įgyvendinti palaipsniui, tačiau tikimasi, kad iki 2030 metų visi šeimos gydytojai dirbs su pilnos sudėties komandomis, sudarytomis pagal kiekvienos gydymo įstaigos pacientų poreikius. Tai reiškia, kad gydymo įstaigoms (ar savivaldybėms) paliekama sprendimo laisvė, kokius specialistus ir kiek jų pasitelkti, atsižvelgiant į pacientų amžių, sveikatos būklę, šeimų sudėtį, socialinę padėtį ir pan.

Plačiau: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/sudaromos-palankesnes-salygos-kurtis-seimos-gydytoju-komandoms-keiciamas-ju-finansavimo-modelis-skiriama-papildomu-lesu

SAM Spaudos tarnyba

Lietuvos gydytojų sąjungos XVI suvažiavimas 2022 m. gegužės 14 d. REZOLIUCIJA

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 27 May 2022 07:48:29 GMT

LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko ataskaita LGS XVI suvažiavimui

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 24 May 2022 08:28:16 GMT

LGS Garbės nario vardas suteiktas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 19 May 2022 12:51:01 GMT

Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas turi nuostabią tradiciją už ilgametį atstovavimą gydytojų profesijai visuomenėje, profesinių vertybių puoselėjimą, pasiaukojamą kasdienį darbą ir aktyvią LGS veiklą nusipelniusiems organizacijos nariams suteikia garbės vardus.

LGS XVI suvažiavime garbės vardai buvo suteikti net 12 LGS narių.

buvusiai LGS atsakingajai sekretorei gydytojai Astai Grigaliūnienei, akademikui LSMU prof. Limui Kupčinskui, Šilutės filialo pirmininkei Audronei Pikžinienei, buvusiam LGS Šiaulių filialo pirmininkui gydytojui Rolandui Barkauskui, Plungės filialo pirmininkei Stefanijai Ščupokienei, Druskininkų gydytojų sąjungos pradininkui Kaziui Barniškiui,
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės LGS skyriaus pirmininkei gydytojai Alminai Kasiliauskienei, Kauno ligoninės gydytojui Faustui Valiukui, LSMU Neurochirurgijos klinikos neurochirurgui Algirdui Blazgiui, Kauno miesto poliklinikos vaikų ligų gydytojai Irenai Levickienei, LGS Kauno filialo atsakingajai sekretorei, šeimos gydytojai Gražinai Langaitienei.

Už milžinišką indėlį į organizacijos veiklų plėtojimą 1998-2010 m. LGS GARBĖS NARIO vardas suteiktas buvusiai LGS atsakingajai sekretorei gyd. Astai GRIGALIŪNIENEI

Už indėlį į organizacijos prisijungimą prie Europos medicinos specialistų organizacijos (UEMS), LGS Garbės nario vardas suteiktas akademikui prof. Limui KUPČINSKUI.

Už dešimtmečius paskirtus Šilutės gydytojų sąjungos bendruomenės būrimui ir puoselėjimui LGS Garbės nario vardas suteiktas buvusiai Šilutės filialo pirmininkei Audronei PIKŽIRNIENEI.

Už Šiaulių filialo jaunosios gydytojų kartos puoselėjimą ir įjungimą į organizacijos darbą ir filialo veiklų plėtojimą LGS Garbės nario vardas suteiktas buvusiam filialo pirmininkui Rolandui BURKAUSKUI.

Už milžiniškas pastangas, kuriomis sukurta Plungės gydytojų sąjunga ir jos veikos vystymą 2 dešimtmečius LGS Garbės nario vardas suteiktas filialo pirmininkei Stefanijai ŠČUPOKIENEI.

Už indėlį į Druskininkų gydytojų sąjungos kūrimą LGS Garbės nario vardas suteiktas 1988-1989 m. medikų sąjūdžio iniciatoriui, ilgamečiam Druskininkų filialo pirmininkui gydytojui Kaziui BARNIŠKIUI.

Už indėlį į LGS Kauno filialo veiklos vystymą, atsakingai vykdomą koordinatoriaus veiklą, kompetentingą atstovavimą LGS Garbės nario vardas suteiktas Algirdui BLAZGIUI.

Už indėlį į LGS Kauno filialo veiklos vystymą, ilgamečiam Kauno filialo valdybos nariui Faustui VALIUKUI suteiktas LGS Garbės nario vardas.

Už indėlį į LGS Kauno filialo ir LGS tarybos veiklą LGS Garbės nario vardas suteiktas LGS Kauno filialo atsakingajai sekretorei, filialo valdybos narei gydytojai Gražinai LANGAITIENEI.

Už indėlį į LGS Kauno filialo veiklą, organizacinius gebėjimus ir vystomas veiklas LGS Garbės nario vardas suteiktas gydytojai Irenai LEVICKIENEI.

Už indėlį į Šilalės filialo veiklą, atsakingą organizacijos veiklos administravimą, sąžiningą visuomeninių pareigų vykdymą LGS Garbės nario vardas suteiktas gydytojai Janinai Kuraitienei.

Už 20 metų LGS Klaipėdos filialo Jūrininkų ligoninės grupės veiklos vystymą, atsakomybę prisiimtą jai vadovaujant LGS Garbės nario vardas suteiktas gyd. Alminai Kasiliauskienei.

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija (LVGMD) organizuoja virtualią respublikinę konferenciją ,,Vaikų pilvo skausmai“.

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 03 May 2022 09:41:18 GMT

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija (LVGMD) organizuoja virtualią respublikinę
konferenciją ,,Vaikų pilvo skausmai“. Ji skirta visų specialybių gydytojams ir slaugos specialistams.
Konferencija vyks 2022 m. gegužės 19d.

Registracijos mokestis 10 €, LVGM draugijos nariams – nemokamai.

Užsiregistravę dalyviai galės peržiūrėti konferencijos pranešimus 2 savaites po jos pabaigos.
Dalyviams, išklausiusiems visą konferencijos programą, bus išduodami 7 val. profesinio tobulinimo
pažymėjimai.

Registruotis Evisit platformoje - www.evisit.lt

Balandžio 27 dieną LGS Kauno filialas pažymėjo Medicinos darbuotojų dieną, sveikino Nuoširdžiausio Kauno gydytojo rinkimų nugalėtojus.

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 28 Apr 2022 09:47:32 GMT

Nuoširdžiausia Kauno gydytoja išrinkta LSMU Kauno ligoninės gydytoja Inga Eidietienė. Šiemet ji laimėjo tarp daugiausiai Kauno miesto poliklinikos pacientų padėkų surinkusių gydytojų Irenos Reišienės, Anos Duškinos, Dalės Rutkauskienės, Jūratės Dasevičienės. Susirinkusieji klausėsi Kauno styginių kvarteto ir keturių talentingų jaunų atlikėjų:
Kamilė Palekauskaitė fortepijonas
Amelija Lapinskaitė klarnetas
Rapolas Bartulis klarnetas
Benediktas Bartulis fortepijonas

Koncerte skambėjo J.Haydno koncertas fortepijonui ir ork. D-dur, Hob.WVIII:11, Louis Sauter aranžuotė fort. ir styginių kvartetui.
Vivace
Un poco adagio
Rondo all‘Ungherese. Allegro assai

W.A.Mozart. Kvintetas klarnetui ir styginių kvartetui A-dur, K.581 Allegro Larghetto Menuetto-Trio-Trio II Sllegretto con variazoni

Sergei Prokofiev. Uvertiūra žydų temomis klarnetai, fortepijonui ir styginių kvartetui op.34

Reikalaujama nepriklausomos išvados dėl ligoninių tinklo reformos

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 27 Apr 2022 09:46:06 GMT

Parlamentarai reikalauja nepriklausomos ekspertinės išvados dėl ligoninių tinklo reformos

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija inicijavo grupės parlamentarų kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą įgyvendinančių įstatymų projektų, reikalaudami dėl jų atlikti ekspertinį vertinimą.

Remiantis Seimo statutu, tokį kreipimąsi parengė socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis, o jį pasirašė 35 Seimo nariai iš įvairių frakcijų, tarp jų – ir 6 Sveikatos reikalų komiteto nariai, t. y. pusė komiteto sudėties.

Parlamentaras pabrėžia, kad klausimų dėl reformos tikslų vis dar daugiau nei atsakymų, sveikatos apsaugos ministras ir toliau vengia atskleisti visą informaciją apie reformą, jos nesugebėjo pateikti net per ligoninių pertvarkos pristatymą Seimo salėje. Pasak jo, iš Arūno Dulkio girdėjome tik tai, kad pertvarka atneš naudą ir niekas dėl reformos nenukentės, nors realybė jau rodo kitą vaizdą. „SAM sprendimu, jau dabar kai kuriose rajonuose pradedami naikinti akušerijos skyriai, paskui juos artimiausiu metu greičiausiai paseks ir kitos paslaugos“, – sako E. Sabutis.

Socialdemokratas pabrėžia, kad skyrių uždarymas reiškia kelis aspektus – sudėtingesnį sveikatos paslaugų prieinamumą pacientams ir atleidžiamus gydytojus.

Sveikatos reikalų komitetui argumentuotą Seimo narių kreipimąsi įteikęs E. Sabutis teigė, kad jau daugiau nei metus trunkantis procesas, kai ministerija, prisidengdama sveikatos sistemos optimizavimu, lakoniškai atsakinėja į užduodamus klausimus, pagaliau turi baigtis, nes pataisos, įgyvendinančios reformą, jau pasiekė svarstymo stadiją Seime. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nenori ar nesugeba pateikti informacijos dėl pertvarkos, pasak jo, tuos duomenis turėtų pateikti nepriklausomi ekspertai.

„Negaudami reformos planų ir argumentuotų paaiškinimų iš pertvarką parengusio A. Dulkio, esame priversti pasinaudoti Seimo statuto normomis ir kreiptis į ekspertus dėl nepriklausomų išvadų pateikimo. Visiškai naujo teisinio reguliavimo poveikio nešališkas ir objektyvus vertinimas yra būtinas, nes reformuojamas ne tik gydymo įstaigų tinklas, bet ir pertvarkoma visa sveikatos apsaugos sistema“, – mano Seimo narys.

Socialdemokrato teigimu, kreipimesi prašoma atlikti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, taip pat įvertinti pertvarkos įtaką sveikatos paslaugų prieinamumui regionuose ir galutinai atsakyti, kiek Lietuvos sveikatos įstaigų ar jų padalinių bus uždaryta ir kiek mažės ligoninių lovų skaičius visoje šalyje.

Be šių klausimų iniciatoriai prašo atsakyti, kokia bus vadinamosios ligoninių reformos įtaka regionų plėtrai ir kokį poveikį sukels regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičiui.

Praktika taikyti statutinę normą, kuria Seimo nariai turi teisę prašyti nepriklausomos ekspertinės išvados dėl svarstomų projektų, nėra nauja. Praėjusią savaitę parlamentarai kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, prašydami Seime svarstomo Ligos ir motinystės įstatymo pataisų ekspertinio vertinimo. Komitetui nebeliko kitos išeities, kaip pritarti tokiam prašymui.

Remiantis Seimo statutu, jei į pagrindinį komitetą kreipiasi daugiau nei 29 parlamentarai, šis privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas ar inicijuoti viešą kvietimą ekspertams, prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto. Ekspertinė išvada yra įstatymo projektą lydintis dokumentas, kuris su kitais teisės aktais pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.

Lietuvos socialdemokratų partijos informacija: https://www.lsdp.lt/parlamentarai-reikalauja-nepriklausomos-ekspertines-isvados-del-ligoniniu-tinklo-reformos/

Sveikiname su Lietuvos medicinos darbuotojų diena!

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 27 Apr 2022 09:11:51 GMT

Velykinis sveikinimas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 14 Apr 2022 10:40:19 GMT

A. Dulkio atsakymai kaip pasiruošta karo grėsmėms

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 31 Mar 2022 11:06:11 GMT

APIE PASIRUOŠIMĄ GALIMOMS KARO GRĖSMĖMS

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys papasakojo, kaip sveikatos sistema rengiasi galimoms karo grėsmėms opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje. Išklausę ministro parlamentarai paragino ministrą nuo „paplepėjimų“ pereiti prie rimtų diskusijų.

Seimo nario Aurelijaus Verygos teigimu karo grėsmė yra labai reali, tegul Lietuvai ji ir yra nedidelė. ,,Visi kiti sektoriai ruošiasi, mes visi pritariame biudžeto didinimui, įsigijimams. Konfliktui turi būti pasirengęs ir sveikatos sektorius. Ar jau yra sudėliotas planas, kaip visi medikai bus apmokomi taktinės medicinos, ar jau yra tai aptarta su universitetais. Kaip galimoms karo grėsmėms ketinama pritaikyti sveikatos priežiūros infrastruktūrą ar jūs jau suplanavote ir grėsmes suvaldyti?“ – ministro klausė Seimo narys.

A. Dulkys: konkretaus plano, kaip apmokyti medikus taktinės medicinos, dabar nėra

A. Dulkys, atsakydamas į užduotus klausimus, akcentavo, kad gydymo įstaigose šiuo metu yra peržiūrimi mobilizacijos planai, pasirengimas. visgi ministras atkreipia dėmesį, kad esminė problema, jog Lietuva ir jos sveikatos sistema tokioms situacijoms per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų faktiškai nesirengė. „Yra sisteminama, žiūrima, ką galima padaryti trumpuoju periodu ir į ką reikės atkreipti dėmesį ilguoju periodu“, –jis. ,,Per šias kelias dešimtis karo dienų, be abejo, Lietuva neturi jau pasidariusi kažko tokio, kas pakeistų tai, ko trisdešimt metų mes galbūt išvis nedarėme arba žiūrėjome nesakau, kad atsainiai, bet taip, kad kai darai ir netiki, kad tau to reikės“, – sakė ministras.

Visgi LVŽS seniūnės Aušrinės Norkienės ministro pateikti atsakymai netenkino. A. Dulkio paprašyta pateikti konkretų atsakymą apie medikų apmokymo planą. „Jums reikia pasakyti taip arba ne, ar jūs vis tik jau parengėte tą medikų apmokymo planą dėl taktinės medicinos. Taip arba ne“, – kreipėsi į ministrą A. Norkienė.

Reaguodamas užduotą klausimą, ministras pripažino, kad „tokio konkretaus plano dabar nėra“.

„Valstietė“ Asta Kubilienė taip pat sukritikavo A. Dulkio atsakymus. „Aš tai labai norėčiau pakviesti ministrą konkrečiam pokalbiui, nes neišgirdome atsakymo nei apie Izraelį, nei apie universitetą, ir pereiti iš tokio, atleiskit man, „paplepėkime“ į rimtą diskusiją“, – sakė ji.

A. Kubilienė taip pat ministrui turėjo klausimą dėl vaistų atsargų kaupimo, rengiantis galimoms karo grėsmėms. „Dėl šios esamos situacijos įvairūs portalai ir saugos specialistai kviečia mus, visus gyventojus pasiruošti vaistų atsargas. Tai aš norėčiau jūsų paklausti, kaip susiformuoti tą atsargos vaistinėlę, į kurią turi įeiti antibiotikai, kurie išrašomi receptu ir, jeigu tu nesergi, jo neišsirašysi. Arba, pavyzdžiui, kaip sukaupti lėtinėmis ligomis sergant, pavyzdžiui, diabetu, hipertenzija, vaistų paketą, kurį turėtum turėti kaip atsarginį karo atveju?“ – kėlė klausimą A. Kubilienė.

A. Dulkys pripažino, kad gyventojai be recepto pasiimti antibiotikų galimybės neturi. „Aš nežinau, kas čia tie specialistai. Bet antibiotikų ne, jų negalima kaupti“, – teigė ministras. Šis A. Dulkio atsakymas sulaukė „valstiečių“ frakcijos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių nepasitenkinimo

KONTAKTINĖ KONFERENCIJA: PEDIATRIJOS PAVASARIO SESIJA

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 31 Mar 2022 10:26:06 GMT

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į PSO: turime apsaugoti Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 15 Mar 2022 09:44:35 GMT

Trijų Baltijos šalių ministrai pripažįsta ir vertina PSO pastangas teikti pagalbą Ukrainai, tačiau ragina visapusiškai pasinaudoti Jungtinių Tautų ir jų agentūrų pastangomis, kad būtų nutraukti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir užtikrinta, kad medicinos ir humanitariniai darbuotojai galėtų netrukdomai teikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia. Taip pat ministrai pažymi, kad PSO, kaip Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už sveikatą, turi pripažinti, kad viena iš jos valstybių narių pažeidžia pagrindines organizacijos vertybes ir principus, ignoruodama žmonių teisę į sveikatą. Atsižvelgiant į tai, Rusija neturėtų būti PSO valdymo organų narė ar dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.

Į pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams:

Karo sumaištyje tėvynę palikusiems ir galiausiai Lietuvą pasiekusiems šiems užsieniečiams kyla begalė klausimų, susijusių ne tik su registracija, apgyvendinimu, įsidarbinimo ar švietimo galimybėmis, bet ir su sveikatos apsauga. Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa parengė atmintinę, padėsiančią iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje į Lietuvą pasitraukusiems žmonėms gauti koncentruotą ir tikslią informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.

Kaip teikiamos paslaugos ir išrašomi vaistai Ukrainos karo pabėgėliams?

Ukrainos gyventojai, įskaitant nelydimus nepilnamečius, kurie pasitraukė iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir užsiregistravo Migracijos departamento registracijos centre, nemokamai gaus ne tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir gydytojų Lietuvoje ambulatoriniam gydymui išrašytus receptinius vaistus. Išlaidos už receptinius vaistus bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Asmens sveikatos priežiūros specialistai iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims galės išrašyti receptinius vaistus elektroniniuose, ir išimties atvejais popieriniuose (3 formos ar 2 formos (jei išrašomi narkotiniai ar psichotropiniai vaistai) receptų blankuose) receptuose, identifikuodami asmenį e. sveikatos sistemoje pagal elektroninės sveikatos istorijos (ESI) numerį, kurį užsieniečiai gaus registruodamiesi Migracijos departamente.

Atvykęs į gydymo įstaigą iš Ukrainos pasitraukęs asmuo turės pateikti registracijos Migracijos departamente kortelę. Ją pateikti užsienietis turės ir vaistinėje, norėdamas atsiimti išrašytus receptinius vaistus.

Receptiniai vaistai iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims gali būti išrašomi ne ilgesniam kaip vieno mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai vaisto mažiausia vidinė pakuotė yra skirta ilgesniam nei vieno mėnesio gydymo kursui.

Nuo Rusijos karo veiksmų Ukrainoje pabėgę šios šalies gyventojai, atvykę į Lietuvą ir užsiregistravę Migracijos departamente, gali gauti skubiąją medicinos pagalbą, nėštumo priežiūrą, pagalbą prasidėjus gimdymui bei kitas būtinas I, II ir III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jiems prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų. Iš Ukrainos pasitraukę užsieniečiai taip pat gali pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, o vaikai gali būti skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Įvertinti sveikatos būklę ir paskirti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas bei išrašyti receptinius vaistus ambulatoriniam gydymui gali gydantis gydytojas. Užsieniečiai gali savarankiškai kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą, teikiančią šeimos medicinos paslaugas.

Dėl skubiosios medicinos pagalbos reikėtų kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą arba bendruoju pagalbos numeriu 112.

SAM informacija

Nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija: COVID-19 PROBLEMA ŠIANDIENĄ IR ATEITIES PERSPEKTYVOS

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 10 Mar 2022 10:08:42 GMT

Konferencijos dalyvių sąrašai pateikiami:

• per Lietuvos gydytojų sąjungos filialo koordinatorius (LGS nariams nemokamai 8 tobulinimosi valandos), LGS koordinatorių prašome sąrašus siųsti el. paštu lina@lgs.lt iki kovo 27d.

• kitų medicinos darbuotojų registracija vyksta per Jūsų gydymo įstaigų administraciją (renkami norinčiųjų sąrašai), nepriklausomai nuo narystės ir pareigų, jų dalyvavimas apmokamas ASPĮ. Ne LGS nariams kaina sutartinė, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus t.y. kuo daugiau gydymo įstaigoje dalyvių, tuo žemesnė dalyvio kaina. Administracijų prašome darbuotojų – konferencijos dalyvių sąrašus (t.y. vardas pavardė, el.paštas ) exel formatu siųsti el.paštu: lina@lgs.lt iki kovo 27 d.

Pastaba: jeigu dalyvauja visa gydymo įstaiga su LGS nariais, tuomet pateikti atskiro LGS narių sąrašo nereikia, jis bus įtrauktas į bendrą įstaigos dalyvių sąrašą.

Gydymo įstaigų administracijos vadovų dėl visos informacijos prašome skambinti kont.tel.+370 614 05759 Linai Jakubaitienei, dėl kainų suderinimo skambinti LGS prezidentui L. Labanauskui tel. +3706 87 26242, kad galėtume paruošti pasiūlymą Jūsų gydymo įstaigai.

Sveikiname gydytoją vaikų neurologę, visuomenininkę Mildą Dambrauskienę tapus Metų kauniete!

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 09 Mar 2022 12:41:42 GMT

Metų kaunietės rinkimai tapo tradiciniai ir kasmet sulaukia vis didesnio vadovų, verslininkų, akademinės bendruomenės dėmesio. Idėją rinkti Metų kaunietę padiktavo noras akcentuoti Kauno kultūrinius, ekonominius ir socialinius aspektus. Metų veikla šiose srityse nepaprastai reikšminga, nes moteris – pagrindinė vertybių, tradicijų ir papročių puoselėtoja. Šių metų renginys – tai dešimtus metus besitęsiantis projektas. „Metų kaunietės rinkimai – puikus sumanymas, įkvepiantis ir padrąsinantis moteris veikti, siekti ir įgyvendinti tikslus. Projektas sudaro galimybę skleisti teigiamą patirtį tų moterų, kurioms rūpi daugiau nei asmeninė gerovė. Per šį projektą pamatome, kiek daug prasmingo ir gražaus gali nuveikti moteris“, – teigė praėjusių Metų kaunietės prizą pelniusi LSMU Akių ligų klinikos profesorė Jūratė Jankauskienė.

Konkurso kandidatės buvo siūlomos dienraščiui „Kauno diena“ iki sausio 20 d. Vėliau paskelbta 20 pretendenčių, po to balsuojant išrinkta 10 titulo verčiausių kauniečių. Balsuoti buvo galima pildant dienraščio iškarpas, taip pat internetu ir žinutėmis – skambučiais trumpuoju telefono numeriu. Finalinis pretendenčių šešetukas buvo paskelbtas vasario 19 d., o iki kovo 4 d. balsuodami miesto gyventojai iš šešių finalininkių rinko nugalėtoją. Šiemet tarp konkurso finalininkių – gydytoja Milda Dambrauskienė ir akušerė Marija Mizgaitienė.

M. Dambrauskienė yra Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja neurologė. Ji gilinasi į retų ligų sritį, suteikdama daugiau vilties ir gelbėdama pacientus nuo nežinomybės. Ši gydytoja yra gerais darbais garsėjančio Kauno moterų klubo LIONS prezidentė, prisideda prie neatlygintinos kraujo donorystės idėjos sklaidos, jai suteiktas Lietuvos donorystės žymūnės vardas. „Man pasisekė, kad dirbu labai įdomiu laiku, kai vis daugiau medicinos mįslių išnarpliojama, atsiranda tikslesnių diagnostikos būdų, galimybių padėti. Žinoma, kiekvienas pasiekimas susijęs su naujais iššūkiais“, – pabrėžė M. Dambrauskienė. Anot jos, tenka galvoti ne tik apie tuos, kuriems liga jau nustatyta, bet ir apie tuos, kurie dar tik gims ir atsineš grėsmingą pokytį genuose. Jei galėtume būti greitesni už ligą, vaikai išvengtų sunkios negalios. Sunkiausia yra suvokti ir susitaikyti, kad vis tiek galimybės išlieka ribotos, kad dar daug ko negalime pakeisti. Per dešimtmetį, kiek yra kraujo donorė, šia idėja M. Dambrauskienei pavyko užkrėsti ir būrį draugų, kolegų. Ji šią estafetę perduoda kitiems. „Man atrodo, daugelis pajunta, kaip paprasta yra dovanoti kraujo, ir tuomet nejučiomis tampame „priklausomi“ nuo noro pakartoti, padaryti gerą darbą“, – mano gydytoja. Judėjimas LIONS jai padėjo pažinti savanorystę, bendruomenės galią ir kitas galimybes padėti kitiems. Šiuo metu gydytoja gilinasi į gamtos terapijos sritį: „Jau iš mokslinės pusės atrandu, kad Kaunas su savo žaliosiomis erdvėmis, vandens telkiniais yra ideali vieta tam, kas miesto žmogui yra gyvybiškai būtina – pabūti natūralioje aplinkoje, išnaudoti visas miško, gamtos gydančias savybes.“

M. Mizgaitienė – Krikščionių gimdymo namų akušerė, gyvensenos medicinos specialistė, edukacinio tėvystės portalo „Sumani mama“ vystytoja. Ji parengė bestseleriu tapusią knygą „Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovas“ ir analogo Lietuvoje neturintį leidinį „Būsimo tėčio vadovas“. M. Mizgaitienė teigė, kad akušerija yra jos pašaukimas. „Myliu savo darbą, savo profesiją ir viską, ką darau“, – prisipažįsta ji. Visuomeninė veikla, kurią sudaro knygų leidyba, seminarai, savanorystės, švietėjiškas ir labai aktyvus bendravimas su sekėjais socialiniuose tinkluose – irgi neatsiejama jos veikla. Jos gyvenimo varomoji jėga yra begalinis šeimos narių, draugų ir aplinkinių palaikymas, leidžiantis suprasti, kad juda tinkama linkme. M. Mizgaitienė didžiuojasi išleistomis knygomis, surengtais seminarais, skirtais esamiems ir būsimiems tėvams. Ne veltui kūdikio kraitelyje, kuris dalijamas kauniečiams, yra „Vaiko priežiūros vadovas“, kurį ji parengė bendradarbiaudama su Lietuvos medikais ir kitais savo srities specialistais. Prieš kelerius metus nėrė į dar vieną labai svarbią sritį. Pradėjo rengti praktinius mokymus tėvams apie pirmąją pagalbą vaikui. „Didžiuojuosi, kad daugiau nei tūkstantis tėvų sužinojo, kaip nutikus nelaimei suteikti pirmąją pagalbą vaikui“, – „Kauno dienai“ sakė M. Mizgaitienė. Šiemet ji norėtų atsidėti edukacinės knygos, skirtos visoms moterims, rašymui. Tai, anot jos, bus mokslu paremta knyga apie moters kūną, sveikatą, intymų gyvenimą. Ji priminė, jog visuose mokymuose ir seminaruose dalyvauja dėl to, kad sužinojusi ką nors naujo pasidalytų su visuomene. „Man gyvybiškai svarbu skleisti naujausias mokslu paremtas žinias“, – teigė ji.

Norime prisiminti, kad iš 10 pretendenčių į Metų kaunietės titulą buvo dar dvi medikės: Eglė Machtejevienė – Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, dr. gydytoja akušerė ginekologė. Ji vadovauja centrui, kuriame išsipildo šeimų viltys susilaukti sveikų mažylių, teikiama pagalba jiems dar negimus. Tai gydytoja, kuri moko ultragarsinio tyrimo kolegas iš visos Lietuvos. Pretendenčių dešimtuke buvo šešių vaikų mama gydytoja Laura Unikauskaitė-Aleknienė, Kauno vyskupijos šeimos centro ir kitų katalikiškųjų veiklų savanorė. Deja, vėlesniame balsavimo etape šios dvi pretendentės nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kad patektų į finalininkių šešetuką. Reiktų pabrėžti, kad kauniečiai jau keletą metų iš eilės į šį konkursą renka medikes. Džiugu, kad šios profesijos atstovės sulaukia vis daugiau miestiečių pagarbos už savo sunkų darbą sveikatos sektoriuje.

Kauno muzikiniame teatre į Metų kaunietės rinkimų dalyvių pagerbimo ir padėkos joms vakarą susirinkę žmonės sakė besidžiaugiantys, kad tęsiama tradicija viešinti gerus darbus, skleisti žinią apie prasmingą veiklą ja užsiimančias moteris, pagerbti jas, padėti ir kartu kitus įkvėpti imtis prasmingų darbų. Tai savo kreipimesi į projekto organizatorius ir finalo dalyves akcentavo ir šio renginio globėjas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Noriu nuoširdžiai padėkoti už pastangas, ryžtą, vienybę ir nuoširdų norą padėkoti tiems, kam tos pagalbos labiausiai reikia. Eikite tuo keliu. Veskite juo kitus. Stiprinkite bendruomenę ir visą Lietuvą“, – linkėjo Lietuvos vadovas. „Projekto tikslas nėra išrinkti tą vienintelę, o nusilenkti gėriui“, – sakė rinkimus organizuojantį dienraštį „Kauno diena“ leidžiančios bendrovės direktorius Tadas Širvinskas ir pabrėžė, kad gerumas, vienybė, noras padėti, dalijimasis tuo, ką turime, savo talento ir žinių panaudojimas, gelbstint kitus, išradingumas ir entuziazmas yra didžiulė jėga ir gali suteikti stiprų atkirtį net ir pačiam didžiausiam blogiui.

Renginys pradėtas pagerbiant Ukrainos žmones. „Kaip tik dabar reikia kalbėti apie įkvepiančius darbus ir tai daryti garsiai. Šis vakaras skirtas tvirtybei, drąsai ir įkvėpimams“, – kalbėjo renginio vedėjas aktorius Vytautas Rumšas. Metų kaunietės apdovanojimų vakarą buvo pagerbtos visos šešios projekto finalo dalyvės. Kiekviena jų buvo iškilmingai pristatyta, renginio svečiai galėjo išvysti apie kiekvieną jų sukurtus vaizdo siužetus, kuriuose – akimirkos iš jų pasiaukojančios, kuriančios, kitus gelbstinčios, aplinkiniams viltį ir džiaugsmą suteikiančios kasdienės veiklos. Metų kaunietei apie laimėjimą primins garsaus Lietuvos karikatūristo ir stiklo dizainerio Edmundo Unguraičio sukurta unikali vardinė statulėlė bei rėmėjų prizai. Likusios penkios finalo dalyvės taip pat apdovanotos vardinėmis E. Unguraičio statulėlėmis ir rėmėjų prizais.

„Gydytojų žinių“ informacija.

UEMS-EACCME pozicija dėl paraiškų renginiams, vykstantiems Rusijoje / Baltarusijoje

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 04 Mar 2022 12:30:11 GMT

Buvę sveikatos ministrai Vyriausybei teikia medicininės pagalbos Ukrainai planą, siūlo A. Dulkiui bendradarbiavimą

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 02 Mar 2022 12:14:14 GMT

Lietuvai solidarizuojantis su Ukraina ir jos žmonėmis, trys buvę sveikatos apsaugos ministrai Lietuvos Vyriausybei teikia medicininės pagalbos karo apimtai šaliai planą, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui siūlo bendradarbiavimą jį įgyvendinant.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vadovavę socialdemokratai Vytenis Andriukaitis, Juozas Olekas ir Gediminas Černiauskas pažymi, kad „tik reikšmingos apimties ir gerai suvaldyta Lietuvos medicinos pagalba yra prasminga Ukrainai“.

Buvę ministrai siūlo semtis patirties iš tarptautinės praktikos ir Lietuvos patirčių 2008 m. teikiant ją Sakartvelui, o 2014-2015 m. – Ukrainai.

„Jei norime, kad pagalba ne tik simboliškai atspindėtų solidarumą su Ukrainos žmonėmis, būtina išsyk susitarti dėl pagalbos krypčių, apimties ir materialinių ir finansinių išteklių. Ir tam Vyriausybėje turėtų būti sudarytas specialus komitetas“, – mano buvę ministrai.

SAM 2008 m. vadovavęs ir pagalbą Gruzijai organizavęs G. Černiauskas atkreipia dėmesį, kad pagalbos priemonės, kurios greitai parengiamos ir gali būti taikomas trumpuoju laikotarpiu – greitosios pagalbos automobilių siuntimas: tokia pagalba pasiekti Ukrainą gali per kelias valandas.

„Tokia pagalba turi būti svari, ne mažiau 5-10 automobilių, o medikus turi sustiprinti logistika – bent vienas sunkvežimis su būtiniausiomis medicininėmis prekėmis“, – sako specialistas.

Tuo metu V. Andriukaitis pabrėžia, kad šiuo metu kaip niekad svarbu užtikrinti tikslinį pagalbos pobūdį, taigi siųsti vadinamuosius kritinius medikamentus, sveikatos priemones bei kraujo komponentus.

„Tokia pagalba gali padėti išgelbėti gyvybes išsyk patekusi į šalį, o ją nukreipti tiesiogiai toms gydymo įstaigoms, kurioms labiausiai reikia“, – mano V. Andriukaitis.

Europarlamentaras J. Olekas priduria, kad apsispręsti reikia dėl pagalbos, taikomos trumpuoju ir vidutiniu trukmės laikotarpiu.

„Tai – ir ukrainiečių gydymas Lietuvoje, nes mes turime platų gydymo ir reabilitacinių įstaigų tinklą. Apsisprendę, kokios būklės ligoniams tokią pagalbą teiksime, ji gali būti teikiama visiems nukentėjusiems ukrainiečiams“, – sako jis.

Taip pat siūloma svarstyti ir ukrainiečių medikų įdarbinimą Lietuvoje.

„Juk mūsų sveikatos priežiūros įstaigų tinkle trūksta įvairių profesijų medikų, juoba pabėgėlių tarpe tikrai yra ir medikų. Tiesa, čia pat reikėtų išspręsti jų apgyvendinimo, jų vaikų mokymo ir kitus socialinius klausimus“, – priduria J. Olekas.

Europos gydytojai ragina gerbti medikų pareigą teikti medicinos pagalbą Ukrainos žmonėms

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 25 Feb 2022 12:58:23 GMT

Kreiptasi į teismą dėl Klaipėdos ligoninių apjungimo

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Sat, 19 Feb 2022 12:46:47 GMT

Įžvelgusi, kad naujasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas priimtas siekiant tik įvykdyti Klaipėdos gydymo įstaigų sujungimus ir pertvarkas, Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), nes šie sprendimai esą ne tik neįgyvendins norimų tikslų, bet galbūt pažeis Konstituciją.

Klaipėdos miesto taryba pritarė Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 18 Feb 2022 10:42:54 GMT

Ketvirtadienį, vasario 17 d., Klaipėdos miesto taryba pritarė būsimam Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui ir miesto valdomos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės perdavimui valstybei. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos miesto savivaldybei pateiktu pasiūlymu, universiteto ligoninė būtų sukurta sujungiant šiuo metu veikiančias VšĮ Klaipėdos universitetinę, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ir VšĮ Palangos reabilitacijos ligonines. Jos dalininkais taptų valstybė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Klaipėdos universitetas.

Klaipėdos gydymo įstaigų laukia pokyčiai. Prielaidos Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę sudarytos praėjusių metų gruodžio mėn. Seime priėmus įstatymo pataisas, kuriomis atveriama galimybė Klaipėdoje steigti trečią šalyje aukščiausio lygio sveikatos paslaugų kompetencijos centrą. SAM savivaldybę informavo, kad vykdant pertvarką universiteto ligoninė Klaipėdoje būtų kuriama VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės pagrindu, o tokios ligoninės dalininkėmis būtų valstybė (atstovaujama SAM) ir Klaipėdos universitetas. Vienintelė iš minėtų gydymo įstaigų – Klaipėdos universitetinė ligoninė – priklauso savivaldybei, todėl prašyta, kad savivaldybė perduotų ligoninės turtines ir neturtines teises bei pareigas valstybei. Tokiu atveju ministerija ketina atlikti visų minėtų įstaigų reorganizavimo į vieną ligoninę ir Klaipėdos universiteto priėmimo į dalininkus procedūras.

Vasario 17 d. posėdyje Savivaldybės taryba pritarė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės – viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės dalininkės – turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, taip pat ir patikėjimo teise ligoninės valdomas turtas būtų perduotos valstybei. Taryba balsavo dėl dviejų alternatyvių sprendimų – tarybos narių grupė siūlė turtines ir neturtines teises bei pareigas, taip pat ir turtą, perduoti vienu sprendimu, tuo metu Savivaldybės administracija siūlė pritarti, kad turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos būtų perduotos valstybei, tačiau sprendimą dėl turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų bei turto perdavimo valstybei priimti vėliau – tarybai pritarus reorganizavimo sąlygų projektui su naujos įstaigos struktūros projektu ir pareigybių sąrašais. Didesnio tarybos narių palaikymo sulaukė siūlymas visas teises ir turtą valstybei perduoti vienu kartu – toks sprendimas priimtas tarybos posėdyje.

Iš viso SAM po pertvarkos Klaipėdoje mato dvi ligonines – jau minėtą universiteto statusą turinčią ligoninę bei daugiaprofilinę ligoninę, kuri būtų kuriama VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės, VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ ir VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pagrindu ir valdoma dviejų dalininkų – Valstybės, atstovaujamos SAM, bei Klaipėdos miesto savivaldybės. Šiems pokyčiams įgyvendinti prašoma pritarti Klaipėdos vaikų ligoninės reorganizavimui prijungiant šią gydymo įstaigą prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Šis klausimas vasario 17 d. Savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo svarstytas.

Pagal Klaipėdos savivaldybės informaciją

Nemokami nuotoliniai 40 val. tobulinimosi kursai pulmonologams, vaikų pulmonologams ir šeimos gydytojams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 07 Feb 2022 11:36:16 GMT

Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutas kviečia registruotis.
Mokymai nemokami.

Mokymų dalyviams bus išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai.

Mokymai vyks nuotoliniu būdu, išsamesnė informacija bus išsiųsta el. paštu.

Sveikiname mokslininkus

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 07 Feb 2022 09:14:57 GMT

Sveikiname mokslininkus Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentalius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Biomedicinos ir žemės ūkio srityje premiją pelnė: Vilniaus universiteto mokslininkų grupė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai.

Fundamentiniai ir taikomieji mokslinių tyrimų darbai

1. Vaidutis Kučinskas, Eglė Preikšaitienė, Laima Ambrozaitytė, Loreta Cimbalistienė, Algirdas Utkus už darbų ciklą „Genomo persitvarkymai esant įgimtiems centrinės nervų sistemos raidos sutrikimams: kilmė, genominiai mechanizmai, funkcinės ir klinikinės pasekmės (2007–2020)“. Pateikė Vilniaus universitetas.

2. Jurgita Skiecevičienė, Laimis Virginijus Jonaitis, Gediminas Kiudelis, Juozas Kupčinskas už darbų ciklą „Navikinės ir uždegiminės virškinimo sistemos ligos: nauji molekuliniai biožymenys, klinikiniai-epidemiologiniai aspektai, šiuolaikiniai gydymo metodai (2010–2020)“. Pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Vyriausybė pritarė sveikatos reformai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 25 Jan 2022 11:28:56 GMT

Susipažinkite su dokumentais:

Seimas palaikė LGS poziciją

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 25 Jan 2022 11:27:01 GMT

Seimas nepritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-1270(2) , kuriomis buvo siūloma reglamentuoti privalomą skiepijimą tam tikrų sričių darbuotojams.

Įstatyme buvo numatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos metu privalo skiepytis darbuotojai, kurių darbo sritis yra asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla bei socialinės paslaugos ir veikla.

Už įstatymą balsavo 60, prieš buvo 53, susilaikė 10 Seimo narių.

Privaloma vakcinacija – siūlome susilaikyti nuo skubotų sprendimų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 17 Jan 2022 08:52:59 GMT

Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija, susipažinusios su Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) ir skubotu jo aptarimu Sveikatos reikalų komitete (toliau – Komitete) ir gavusios savo narių – gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų – nuomonę, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijas, nes mato, kad privalomos dirbančių sveikatos sistemoje vakcinacijos svarstymas vyksta nesilaikant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, nevertinant galimos didesnės žalos nei naudos, be to, Įstatymą norima priimti neatsakius į medikų bendruomenei aktualius klausimus. Lietuvos medikai yra aktyviausiai vakcinacijos procese dalyvaujanti visuomenės grupė, kuri, deja, Sveikatos reikalų komiteto posėdyje negavo atsakymų į iškeltus svarbius medicininius ir etinius klausimus. Profesinės sąjungos mano, kad Įstatymo priėmimas skubos tvarka negali būti prioritetu prieš neatsakytus klausimus, nes abejonės išsakomos asmenų, turinčių specialiųjų medicinos žinių. Kad būtų išlaikyta medikų parama pandemijos valdyme, siūlome vengti supriešinimo, įtampos ir bloginti psichoemocinį klimatą jau antrus metus ekstremaliomis sąlygomis dirbančioje sveikatos sistemoje. Todėl prašome politikų susilaikyti nuo skubotų sprendimų, kurie turėtų būti priskiriami išskirtinai medikų kompetencijai, ir grąžinti įstatymą tobulinti:

Įpareigojant Sveikatos reikalų komitetą organizuoti infekcinių ligų specialistų diskusiją, kurios tikslas – rekomendacijos dėl ribinių antikūnų verčių.
Įpareigoti projekto iniciatorių – Sveikatos apsaugos ministeriją – pateikti lydinčiuosius poįstatyminius aktus (jų projektus) ir užtikrinti, kad į rengiamą medicininių kontraindikacijų sąrašą būtų įtrauktos rekomendacijos, kurios išsklaidytų medicinines abejones dėl galimos žalos.
Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją pateikti duomenis apie nepasiskiepijusių sveikatos priežiūros specialistų skaičių, jų darbo vietų riziką bei kartu su infekcinių ligų specialistais ir profesinėmis sąjungomis įvertinti, ar tikslinga riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, ar galimos kitos alternatyvios priemonės šiems tikslams pasiekti.

LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko sveikinimas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 23 Dec 2021 19:30:27 GMT

LGS Kauno filialo valdybos sveikinimas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 23 Dec 2021 19:29:32 GMT

Seimas pritarė 2022 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 15 Dec 2021 13:59:56 GMT

Seimas pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (PSDF). 2022 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinta daugiau kaip 2,790 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. PSDF biudžeto pajamos ateinančiais metais augs 203 mln. eurų arba 7,8 proc. daugiau, nei numatyta 2021 m. PSDF biudžete.

„Šiomis augančiomis lėšomis bus užtikrintas šių metų rugsėjo mėnesį padidintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo verčių ir finansavimo tęstinumas visus 2022 metus, taip pat numatytomis papildomomis lėšomis planuojama didinti sveikatos priežiūros finansavimą, užtikrinant paslaugų plėtrą, įgyvendinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, susijusias su darbo užmokesčio didinimu“, − anksčiau posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

2022 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo įmokos – apie kaip 1 mlrd. 775 mln. eurų, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – beveik 772,6 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai – 204 mln. eurų, lėšos, grąžinamos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, – 30,5 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – apie 8,4 mln. eurų.

2022 m. PSDF biudžeto išlaidos bus beveik 300,7 mln. eurų arba 12,1 proc. didesnės, nei numatyta patvirtintame 2021 m. PSDF biudžete. Pagrindinę 2022 m. PSDF biudžeto išlaidų dalį sudarys lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – beveik 1 mlrd. 943 mln. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti apie 530 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – daugiau kaip 114 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – daugiau nei 17 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – daugiau kaip 152 mln. eurų.

2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudarys daugiau kaip 344,2 mln. eurų pagal 2022 m. sausio 1 d. būklę.

Kaip anksčiau yra minėjęs A. Dulkys, šiame biudžete yra numatytos lėšos visų medikų atlyginimams kelti. „Jau nuo kitų metų sausio 1 dienos vidutiniškai kiekvieno mediko atlyginimas didėtų apie 6 proc., taip pat yra numatytos lėšos įstaigos mažiausiai apmokamų darbuotojų minimalaus mėnesio atlygiui kelti iki 730 eurų, tai reiškia, kad mažiausiai uždirbančių medicinos darbuotojų atlyginimai kitais metais vidutiniškai kiltų apie 14 proc.“, − sakė sveikatos apsaugos ministras.

Už šį įstatymą (projektas Nr. XIVP-950 (2) balsavo 81 Seimo narys, prieš – 1, susilaikė 43 parlamentarai.

www.lrs.lt

Seimas pritarė ministro Arūno Dulkio atsakymams į interpeliacijos klausimus

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 15 Dec 2021 13:58:56 GMT

Seimas, apsvarstęs sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją, nusprendė pritarti ministro atsakymams. Už tai numatantį nutarimą „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui“ (projektas Nr. XIVP-1240 ) balsavo 71 Seimo nariai, prieš – 36, susilaikė 7 parlamentarų.

Interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui Seimo posėdyje pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga, atstovaudamas 43 Seimo nariams. Seimo nariai ministro klausė apie 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planą, infekcinių ligų klasterio kūrimo nukėlimą, kai kurių sveikatos įstaigų darbą be nuolatinių vadovų, vakcinacijos procesą ir dar 11 klausimų apie sveikatos apsaugos aktualijas.

Pristatydamas savo atsakymus A. Dulkys sakė interpeliaciją vertinantis kaip kvietimą dar kartą aptarti darbo rezultatus, būdą pasitikrinti ar veikiama teisinga kryptimi.

Pagal Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro informaciją

VU mokslininkų KVIETIMAS dalyvauti tyrime "SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PATIRIAMAS STRESAS IR PROFESINIS IŠSEKIMAS"

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 15 Dec 2021 11:54:50 GMT

SPA VILNIUS dovana medikams | SPA programos su nakvyne Druskininkuose arba Anykščiuose

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 26 Nov 2021 12:29:28 GMT

Gerbiami medikai,

Jūs mums davėte garbingą Hipokrato priesaiką, o mes Jums duodame „Jūsų Poilsenybės“

priesaiką. Net ir darbo dienos rytą galėsite lepintis pūkų pataluose, po pasiplaukiojimo baseine

apsigaubti ne savo įprastu darbiniu, bet jaukiu SPA chalatu, o kūną palepinti tuo, ką turime

geriausia – mūsų SPA procedūromis.

Gydytoją D. Triponienę prisimenant

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 25 Nov 2021 14:58:47 GMT

Gydytoją D. Triponienę prisimenant

2021 m. lapkričio 13 d. amžinybėn iškeliavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė Dalia Triponienė, Lietuvos mokslo premijos laureatė, Vilniaus medicinos draugijos puoselėtoja ir globėja, ilgametė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos centro gydytoja kraujagyslių chirurgė. Siekdami prisiminti ir pagerbti šią iškilią asmenybę, pateikiame jos interviu, 2013 m. vasarį spausdintą „Respublikoje“

Medicinos riterė Dalia Triponienė

Chirurgijai ir medicinai, galima sakyti, visą gyvenimą atidavusi kraujagyslių chirurgijos specialistė, keliolikos knygų apie šią sritį bendraautorė Dalia Triponienė viena iš nedaugelio moterų gydytojų 2012 m., minint Vasario 16-ąją, apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Jos pavardė dažnai buvo minima šalia kitų žymiausių šalies kraujagyslių chirurgų, kurių darbai dar 1985 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją, o ir vėliau sulaukė tarptautinio pripažinimo. Tarp tų garbių žmonių ir jos vyras chirurgas Vytautas Triponis.

– Ar tiesa, kad vyrai yra geresni chirurgai negu moterys?

– Iš esmės skirtumo gal ir nėra, tačiau vyrai visą save gali atiduoti šiai profesijai, o štai moterys... Ji ir motina, tad turi dar daug savęs atiduoti savo vaikams, rūpintis, kad jie būtų sveiki ir dori, kad jie mylėtų Lietuvą. Aš baigusi medicinos studijas rinkausi chirurgiją ir tik chirurgiją, ketinau būti ištikima mūsų chirurgijos patriarcho prof. Prano Norkūno mokymui, kad chirurgija turi būti viskuo: darbu, namais, žmona, meiluže ir hobiu. Ilgą laiką buvau viena moteris tarp širdies ir kraujagyslių chirurgų vyrų, pažangiausioje to meto chirurgijos klinikoje, kuriai vadovavo prof. Algimantas Marcinkevičius. Dirbau kartu su vyresniais chirurgais, dabar profesoriais Vytautu Sirvydžiu, Vytautu Triponiu, jau anapilin išėjusiu Daumantu Kavoliūnu ir kolegomis Egidijumi Barkausku, Giedriumi Uždaviniu, Baliu Dainiu ir kt. Gerbiau, vertinau juos ir stengiausi...

– Ką manote apie gydytojo tarnystę apskritai, kiek jam svarbu būti žinomam ir vertinamam?

– Gydytojo tarnystė – tai nenugalimas noras iš visų jėgų padėti kenčiančiam ligoniui, mylėti žmogų, mokėti atsižadėti savęs ir valingai, sąžiningai vykdyti savo pareigą. Atranka į mediciną turėtų būti griežta, nes ne kiekvienas gali būti gydytoju. Gero gydytojo vardą užsitarnauti nėra paprasta. Lengviau gauti titulus.

– Esate dar ilgametė Vilniaus medicinos draugijos (VMD) pirmininkė, tad visuomeninei veiklai atiduodate daug laiko. Ar kas nors jūsų nėra paklausęs, Dalia, o kam jums to reikia, juk ir taip jūsų laikas minutėmis suskaičiuotas?

– Ne kartą esu girdėjusi – kam tau to reikia, juk už tai nemoka. Yra lotyniškas posakis „historia est mater studiorum“. Į Vilniaus medicinos draugijos veiklą mane pastūmėjo prof. Salezijus Pavilonis, ilgametis šios draugijos pirmininkas, prieš 35 metus pasiūlęs man draugijos prezidiumo sekretoriaus pareigas. 2004-aisiais buvau išrinkta Vilniaus medicinos draugijos pirmininke. Draugija galima didžiuotis, nes ji pirmoji mokslinė medicinos draugija Rytų Europoje, kurią įkūrė profesorius Jozefas Frankas dar 1805 m. gruodžio 12 d. Tai buvo vienintelis veikiantis medicinos mokslo centras Lietuvoje caro įsakymu 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą. Ši veikla – tai ištisa epocha Lietuvos medicinos istorijoje. Senasis draugijos archyvas yra išlikęs Vilniaus universiteto bibliotekoje ir tyrinėti jį – vienas malonumas. VMD Aukso knyga, kuri saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje, yra įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atminties“ nacionalinį registrą.

– Ką derėtų, jūsų nuomone, padaryti, kad toji mūsų krašto medicinos istorija sudomintų visuomenę?

– Jeigu kam įdomi istorija apskritai, tai čia yra dar aukso kasyklos. Mūsų draugija tiria senojo Vilniaus gydytojų kapavietes. Daug jų sovietmečiu sunaikinta liuteronų, žydų ir kitose kapinėse. Skaudus klausimas dėl prof. Jono Fridricho Niškovskio (1774–1816) koplyčios, kuri stovi apleista prie Santuokų rūmų. Neįmanoma išsiaiškinti, kam ji priklauso, kas turi ją sutvarkyti ir globoti. O tas garbus žmogus, 1797 m. baigęs Vilniaus universitetą, buvo pirmasis chirurgijos klinikos vadovas, talentingas chirurgas, pasižymėjęs gera operavimo technika, parašęs operacinės chirurgijos vadovėlį, dėstęs universitete... Manau, kad sostinės valdžia turi rasti galimybę tvarkyti tokias istorines Vilniaus vietas.

– Gal grįžkime prie jūsų ilgametės chirurgės praktikos. Teko girdėti apie jūsų šiltą ir nuoširdų bendravimą su ligoniais, kuriems visada rasdavote padrąsinantį žodį. Įdomu, ką atsakytumėte paprastam žmogui, ar labai baisi yra kraujagyslių operacija?

– Kiekvienam žmogui jo operacija yra vienintelė ir baisi. Chirurgui operacija gali būti labai sudėtinga ir mažiau sudėtinga. Mūsų gydytojų tikslas – paaiškinti pacientui, kodėl operacija būtina, koks pasirinkimas ir kokio rezultato galime tikėtis. Parinkti gydymo metodą individualiai nėra taip paprasta. Reikia kaupti žinias, daug skaityti, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, kuriose chirurgai siekia išsiaiškinti kitų gydytojų, klinikų patyrimą, naujus diagnostikos metodus, išgirsti apibendrintus naujai taikomų technologijų rezultatus. Tad operacijų metodai nuolat tobulėja, o žmonės klausia, kokiu būdu tai daryti geriausia: tradiciniu, lazeriniu, užakinimu radiodažniu ar suleidžiant venas užakinančių vaistų. Čia svarbiausia chirurgo meistriškumas ir paties paciento pasirinkimas.

– Esate viena iš kilnios misijos – nemokamos donorystės Lietuvoje – pradininkių, pati buvote donore, taip pat žinomas ir jūsų bandymas dar prieš daugelį metų įgyvendinti kepenų transplantacijos modelį, tačiau Sovietų Sąjungoje jis buvo laikytas pavojingu ir uždraustas.

– Teko man organizuoti nemokamą donorystę. Su kokiais žmonėmis altruistais, pasiaukojančiais susidūriau, ypač su tais, kurie turėjo retas kraujo grupes. Imdavome kraują iš donorų kas du mėnesius, bet kartais kraujo pritrūkdavo. Paskambini, žmogus atsako, kad neseniai daviau kraujo, bet jeigu reikia, tuoj pat atvyksiu. Tų žmonių pamiršti negaliu. Pati duodavau kraujo dažniausiai operacinėje, net operuodama. Kai operacinėje užsikrėčiau hepatitu B, mano donorystė pasibaigė. Kepenų transplantacija – tai gal prof. A. Marcinkevičiaus klinikos ir mano užmojis, kuris nebuvo įgyvendintas. Jau apgynusi disertaciją buvau paskirta kepenų transplantacijos grupės vadove. Buvo įdėta labai daug pastangų ir parengtas modelis kepenų transplantacijos klinikai. Eksperimentinio modelio tinkamumu įsitikinau po kelerių metų stažuotėje Brno universiteto klinikoje. Mums tai padaryti sutrukdė Maskvos draudimas.

– Kiekvienas suvokia, kad sveikata reikia pasirūpinti laiku. O ką patartumėte šiandien nuolat skubančiam ir neturinčiam laiko stumdytis poliklinikų eilėse žmogui?

– Na, čia vien paties žmogaus sąmoningumo neužtenka, nes gyventojų sveikata nuo mokyklos ar vaikų darželių turėtų pirmiausia rūpintis valstybė. Augančiam žmogui būtinai reikia masinio sporto. Mokyklose, deja, nebelieka salių, sporto aikštelių arba 30–40 proc. mokinių atleisti nuo fizinio lavinimo. „Sportas – mūsų jaunystė“, – šis šūkis tinka visiems laikams. Skaudu žiūrėti, kai mokiniai po vieną stotelę važiuoja troleibusu, nepaeina. Reikia įdiegti jaunam žmogui poreikį būti fiziškai tvirtam, nes vien tik sėdėjimas namie prie kompiuterio nieko gero neduoda.

– Jūs pati tikriausiai esate sveikuolė, važinėjate dviračiu, slidinėjate, vaikščiojate pėsčiomis į darbą?

– Na, tikrai sportas ir aktyvus poilsis man buvo ir yra būtinybė. O šiaip jokios ypatingos dienotvarkės neturiu, nes ją diktavo darbas ir šeima.

– O su vyru profesoriumi Vytautu Triponiu tikriausiai susipažinote bestudijuodami?

– Taip. Su Vytautu kartu esame jau beveik 48 metus, o susipažinome Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto moksliniame chirurgijos būrelyje 1960 m. Turėjau per tą laiką išsiugdyti vieną gerą savybę – būti tinkama pagalbininke darbe, o kitą – lėmė likimas – būti klinikos vadovo žmona.

– Ar ir laisvalaikiu daug kalbate apie darbą, o gal esate davę įžadus, kad namie šnekos apie mediciną – tabu?

– Padiskutuojame apie medicinos problemas ir namie. Nesame linkę priekaištauti vienas kitam, kiekvienas turime ir savas sritis. Svarbiausias būna prioritetų klausimas – kam ir kada skirti pirmenybę. Pritariame sveikatos ministro Vytenio Andriukaičio nuostatai, kad ligoninėje, ypač universiteto klinikose, dirbantis gydytojas neturėtų lakstyti po keletą gydymo įstaigų, privačių ar valdiškų, o turėtų pasišvęsti vienam darbui. Juk jis nuolatos turi tobulintis kaip specialistas, ruoštis paskaitoms, studentų praktikos darbams, dirbti mokslinį ir visuomeninį darbą.

Mūsų dukros Jurga ir Laura augo darbinėje aplinkoje, nematė, kad mes tinginiautume. Mergaitėms stengėmės įdiegti, kad būtina domėtis viskuo, plėsti akiratį. Mūsų vyresnioji yra prisipažinusi, kad šeima jai turėjo tikrai labai didelę įtaką, kad perėmė visas svarbiausias mūsų gyvenimo vertybes. Savaitgaliais mes visi kartu stengdavomės sugalvoti įvairių pramogų: slidinėdavome, važinėdavome riedučiais, dviračiais ar šiaip eidavome pasivaikščioti į Sapieginės miškus, o vasaras leisdavome prie jūros.

– O jūsų giminėje yra buvę medikų?

– Gydytojų mano giminėje nebuvo, bet galiu pasidžiaugti, kad mano genealoginiame medyje yra labdaringų bajorų šaka, tačiau svarbiausia, kad mano seneliai galėjo ir turėjo didžiulę biblioteką. Mano močiutė ir mama labai daug skaitė, aš irgi mėgstu knygas. Labiausiai džiaugiuosi, kad abi anūkės Megė ir Sofija skaito, o anūkėliai Jonas Rokas ir Motiejus dar patys nemoka, bet labai mėgsta klausyti, kai jiems skaito. Dukros medicinos nepasirinko, o kaip bus su anūkais – pažiūrėsim.

Pasirašyta LNSS šakos kolektyvinė sutartis įsigalios 2022 m. sausio 1 d.

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 18 Nov 2021 14:57:20 GMT

Lapkričio 15 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kartu su devyniomis medikams atstovaujančiomis profesinių sąjungų organizacijomis pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolekty vinę sutar tį, užtikrinančią visų profesinių sąjungų narių – LNSS įstaigų darbuotojų – socialines garantijas, stabilų darbo užmokesčio kilimą bei papildomas garantijas, nei numato šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas.

Susitarimas tarp ministerijos ir visų devynių medikų profesinių sąjungų organizacijų (Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“, Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijos, Profesinių sąjungų organizacijos „Lietuvos medikų forumas“) apima viso sveikatos sistemos sektoriaus darbuotojus – viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, greitosios medicinos pagalbos ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, kurie yra derybose dalyvavusių profesinių sąjungų organizacijų nariai. Šiandien, lapkričio 15 d., pasirašyta LNSS šakos kolektyvinė sutartis pradės galioti nuo 2022 m. sausio 1 d. ir galios 3 metus. Naujoji sutartis bus taikoma ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet visiems darbuotojams, kurie yra šią sutartį pasirašiusiųjų profesinių sąjungų organizacijų nariai.

Kviečiame teikti komentarus ir pastabas storosios žarnos profilaktinės patikros programos kokybės užtikrinimo reikalavimams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 08 Nov 2021 11:52:53 GMT

Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VULSK) kartu su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI) įgyvendina projektą „Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų efektyvumo didinimas Rytų regione“, kurio viena iš veiklų, už kurią atsakinga VULSK, yra parengti Storosios žarnos profilaktinės patikros programos kokybės užtikrinimo reikalavimus (toliau – Reikalavimai).

Siekiant, kad Reikalavimai atlieptų visų su dokumentu dirbsiančių įstaigų poreikius ir matymą, kaip turėtų būti vykdoma Storosios žarnos profilaktinė patikra, prašome susipažinti su Reikalavimų projektu ir iki 2021 m. lapkričio 12 d. el. paštu rasa.austrotiene@santa.lt pateikti savo komentarus ir pastabas parengtam dokumentui. Taip pat prašome Reikalavimų projektu pasidalinti su Jūsų asociacijos/draugijos/sąjungos nariais.

Esant papildomiems organizaciniams klausimams, galima nedvejojant kreiptis nurodytu el. paštu arba telefono numeriais (projekto koordinatorė Rasa Austronienė tel. 85 250 1363, mob. 868672286).

Nuotolinė mokslinė ir praktinė 11-oji konferencija „Vaikų alergologijos naujienos 2021“

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 12 Oct 2021 08:55:31 GMT

Nuotolinė mokslinė ir praktinė 11-oji konferencija „Vaikų alergologijos naujienos 2021“
Data: 2021 m. lapkričio 26 d.

Organizuoja
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinika,
Alerginėmis ir kvėpavimo organų ligomis sergančių vaikų labdaros ir paramos fondas,
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centras,
Lietuvos vaikų alergologų draugija,
Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija,
Lietuvos pediatrų draugija

Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė – prof. Odilija Rudzevičienė
Nariai: doc. Sigita Petraitienė, dr. Rimvydas Ivaškevičius
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinika
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centras
Santariškių g. 4, LT-08406, Vilnius

Konferencijos tikslas – supažindinti gydytojus vaikų alergologus, alergologus ir klinikinius imunologus, vaikų gastroenterologus, gastroenterologus, dietologus, vaikų pulmonologus, dermatovenerologus, vaikų intensyvios terapijos gydytojus, gydytojus anesteziologus reanimatologus, vaikų ligų gydytojus, šeimos gydytojus, neonatologus, laboratorinės medicinos gydytojus, gydytojus vaikų onkohematologus, vaikų infekcinių ligų gydytojus, dietistus su alerginių ligų diagnostikos naujovėmis, diferencinės diagnostikos ypatumais, šiuolaikinio gydymo galimybėmis.

Registracijos mokesčio nėra. Išduodami 4 val. trukmės universiteto kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Registruotis į konferenciją „Vaikų alergologijos naujienos 2021“:

Esant nesklandumams registruojantis susisiekite el. paštu Roman.Semionov@santa.lt

Maksimalus dalyvių skaičius – 150. Pasiekus maksimalų užsiregistravusių dalyvių skaičių registracija bus nutraukiama.

Dieną prieš konferenciją visiems užsiregistravusiems jų nurodytu el. paštu bus išsiųsta prisijungimo nuoroda, todėl prašome taisyklingai įrašyti savo el. pašto adresą.

Konferencijos pažymėjimai dalyviams ir pranešėjams bus išsiunčiami el. paštu.

Konferencijos „Vaikų alergologijos naujienos 2021“ programa

11.30–12.00 Dalyvių prisijungimas. Virtuali rėmėjų paroda
12.00–14.00 I posėdis. Moderatorės: prof. Odilija Rudzevičienė, doc. Sigita Petraitienė
12.00–12.05 Sveikinimo žodis
12.05–12.30 Kontaktinių alergenų svarba vaikams. Prof. Laimutė Vaidelienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinika
12.30–12.50 Maisto alergija: kas naujo? Prof. Odilija Rudzevičienė, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika, VUL SK Pediatrijos centras
12.50–13.10 Naujos vaikų astmos diagnostikos ir gydymo tendencijos. Jolanta Kudzytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinika
13.10–13.30 Alergiško maistui vaiko mityba. Ieva Adomaitė, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika, VUL SK Pediatrijos centras
13.30–14.00 Satelitinis simpoziumas (SANOFI). Antro tipo uždegimo reikšmė alerginėms ligoms. Doc. Sigita Petraitienė, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika, VUL SK Pediatrijos centras
14.00–14.30 Pertrauka. Virtuali rėmėjų paroda
14.30–16.30 II posėdis. Moderatorės: prof. Odilija Rudzevičienė, doc. Sigita Petraitienė
14.30–14.50 Alerginiai tyrimai in vitro: kas nauja. Hab. dr. Audronė Eidukaitė, VUL SK
14.50–15.10 Vaikų alergija vaistams – kaip atpažinti ir diagnozuoti. Dr. Neringa Stirbienė, VUL SK Pediatrijos centras
15.10–15.30 Odos pažeidimas ir COVID-19 infekcija. Dr. Skirmantė Rusonienė, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika, VUL SK Pediatrijos centras
15.30–15.50 Odos bėrimai kūdikystės periodu. Gyd. Inga Kisielienė, VUL SK Pediatrijos centras
15.50–16.10 Anafilaksija įkvepiamiems alergenams (klinikinis atvejis). Gyd. rezidentė Justina Jankauskaitė, gyd. Ieva Adomaitė, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika
16.10–16.30 Diskusijos

Prof. A. Utkus vienbalsiai išrinktas NST pirmininku

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 11 Oct 2021 09:52:48 GMT

Į pirmą posėdį susirinko naujai išrinktos Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) nariai. NST sudaro 15 narių, į naująją tarybos struktūrą įtraukta daugiau atstovų iš mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų bei draugijų. NST misija – stebėti visuomenės sveikatos pokyčius, aiškintis jų priežastis ir vadovaujantis moksliniais įrodymais bei tarptautinių sveikatos organizacijų rekomendacijomis teikti pasiūlymus situacijai gerinti. Viena NST naujų funkcijų – skleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą, organizuoti diskusijas sveikatos klausimais, sudaryti ekspertų komisijas ir darbo grupes NST funkcijoms įgyvendinti. Tikimasi, kad NST, turėdama daugiau teisių, galės geriau atlikti jai pavestas funkcijas ir sėkmingiau bendradarbiauti su kitų valstybių panašiomis institucijomis.

Pirmą šios tarybos posėdį pradėjo laikinai iki nuotolinio tarybos pirmininko paskyrimo šias pareigas einanti Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas priminė, kad per pastaruosius 4–5 metus NST veikla sumenko dėl daugybės priežasčių. NST sudarymo tvarka buvo nepakankamai tobula, per mažai atstovų į ją buvo deleguojama iš mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų ir draugijų. NST nariai dirbo visuomeniniais pagrindais ir kai kurie, matyt, išsisėmė. Dėl mažo biudžeto nepakako lėšų ekspertų paslaugoms apmokėti, metiniai pranešimai ir konferencijos dažnai būdavo blankūs, neturėjo didelio visuomenės susidomėjimo. „Tikiuosi ir viliuosi, kad jūs patenkinsite norimas viltis, kad NST veikla būtų gerokai aktyvesnė ir žinoma visuomenėje. Manau, kad rasite jėgų panaudoti visas savo mokslines žinias, kad visuomenės sveikata gerėtų“, – teigė parlamentaras A. Matulas.

O. Ragažinskienė tarybos narius supažindino su NST misija, jos veiklos tikslais. Priminta, kad taryba sudaroma 4 metų kadencijai. NST yra Seimui atsakinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija. Kai kurie naujosios tarybos nariai jau yra dirbę ir praėjusią kadenciją. Tarybos pirmininko pareigas einanti Vytauto Didžiojo universiteto profesorė O. Ragažinskienė pasiūlė nariams išsirinkti nuolatinį tarybos pirmininką. Į tarybos pirmininkus teikta VU Medicinos fakulteto dekano, VU ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos vadovo profesoriaus Algirdo Utkaus kandidatūra.

„Ačiū, kolegos, už išreikštą pasitikėjimą. Aš esu antrą kartą NST ir manyčiau, kad tik kolektyvinis darbas gali duoti tam tikrus rezultatus. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė, kad mūsų interesai turėtų būti Lietuva, o ne kažkokie atskiri regionai ir pan. Pagal galimybes mes visi turime tai dirbti ir įgyvendinti. NST funkcijos yra aiškiai apibrėžtos – kokie darbai priklauso. Jei patvirtintų mano kandidatūrą, tai būtų mūsų visų kolektyvinis darbas, suformuojant tam tikras darbo grupes, pasiskirstant pagal kompetencijas ir reiktų įgyvendinti tuos savo užsibrėžtus tikslus. Jei būtų pritarta mano kandidatūrai, artimiausiu metu susitikčiau su kiekvienu tarybos nariu, identifikuotume tuos taškus, kuriuose jūs galėtumėte atstovauti mūsų visai NST. Žinoma, tarybos pirmininkui tektų visos rykštės. Kiekvienas NST narys turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę, taip pat išreikšti visos NST nuomonę“, – sakė pretendentas į NST vadovo postą.

NST nariai atviru balsavimu vienbalsiai patvirtino šią kandidatūrą, ji dar bus tvirtinama Seimo plenariniame posėdyje.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Lietuvos pediatrų draugijos XI suvažiavimas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 11 Oct 2021 09:43:17 GMT

Lietuvos pediatrų draugijos XI suvažiavimas
2021 m. spalio 22 (virtualus)

Programa ir informacija skelbiama www.pediatrija.org .

Suvažiavimo dalyvio mokestis sumokėtas iki spalio 17d.:
    • LPD nariai 5 eurai
    • Ne LPD nariai 10 eurų
    • Rezidentai 5 eurai
    • Studentai, slaugytojos 5 eurai
    • Senjorai (vyresni nei 75m.), LPD garbės nariai nemokamai.

Suvažiavimo dalyvio mokestis sumokėtas nuo spalio 18 iki 21d.:
    • LPD nariai 10 eurų
    • Ne LPD nariai 25 eurai
    • Rezidentai, studentai, slaugytojos 15 eurų

Užsiregistravę dalyviai galės peržiūrėti konferencijos pranešimus 2 savaites po jos pabaigos.

Dalyviams, išklausiusiems visą konferencijos programą, bus išduodami 8 val. profesinio tobulinimo pažymėjimai.
Išankstinės registracijos mokestį konferencijos dalyviai turi sumokėti iki š.m. spalio 17d. (imtinai) pervedant pinigus į Lietuvos pediatrų draugiją, Santariškių g. 7, Vilnius; įmonės kodas 190788996; atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT707044060000236682 AB “SEB bankas”.

Mokant būtina įrašyti registruojamo asmens vardą, pavardę, miestą ir nurodyti el.paštą,(vietoj @ ženklo įrašyti žodį eta), kuriuo atsiųsime prisijungimo duomenis. Taip pat nurodyti: gydytojas LPD narys, gydytojas ne LPD narys, rezidentas, studentas, slaugytoja, senjoras.

Svarbu gydytojams rezidentams – galimybė atgauti studijų mokestį ir gauti garantuotą darbo vietą

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 05 Oct 2021 08:46:58 GMT

Sveikatos apsaugos ministerija tęsia projektą ,,Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ ir kviečia suinteresuotas šalis – gydytojus rezidentus, studijuojančius ne valstybės finansuojamose vietose (pradėjusius studijuoti ne anksčiau kaip 2014 m. (įskaitant ir baigusiuosius), ir rezidentūrą baigsiančiuosius 2023 m., taip pat savivaldybes ir sveikatos priežiūros įstaigas jame dalyvauti.

Projekto tikslas – sukuriant patrauklias darbo sąlygas regiono gydymo įstaigose įdarbinti trūkstamų specialybių gydytojus ir taip pagerinti sveikatos priežiūros kokybę, didinti sveikatos paslaugų prieinamumą gyventojams.

Projekte dalyvausiančių gydytojų rezidentų studijos 80 procentų būtų apmokamos Europos Sąjungos lėšomis, kitą dalį, 20 procentų, finansuoja savivaldybės ar sveikatos priežiūros įstaigos. Numatoma būsimiems specialistams finansuoti gydytojo rezidento studijų įmokas arba gydytojo rezidento studijų sutartyje nurodytą studijų kainą, kuri sudaro 5276,00 Eur, likusią studijų įmokų dalį finansuotų savivaldybė arba sveikatos priežiūros įstaiga.

Su rezidentu bus pasirašoma bendradarbiavimo sutartis. Dėl dalyvavimo projekte kviečiame kreiptis iki 2023 m. sausio 1 dienos. Daugiau informacijos suteiks Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyrius vyr. specialistė Virginija Žulienė tel. 8 5 266 1434 , el. p. virginija.zuliene@sam.lt

Dokumentų formos ir išsamesnė informacija:

Dėl blogėjančios finansinės situacijos sistemoje atsakomybė verčiama medikams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 24 Sep 2021 08:35:46 GMT

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas informavo tarybą apie tai, jog tikimybė, kad Šakos kolektyvinė sutartis bus pasirašyta, deja, mąžta, yra esminis nesutarimas – SAM noras iš sutarties eliminuoti MMA, t. y. kertinį saugiklį, kuris lėmė Jūsų DU augimą 2017–2021 m. ir kuris taip pat įpareigotų Vyriausybę skirti lėšų DU kelti 2022–2024 m. Vietoj to siūloma MMA keisti SAM nustatomu baziniu dydžiu, kuris priklausys nuo finansinių galimybių arba jį nusistatys vietose. Paprasčiau tariant, pareiga didinant MMA šalyje indeksuoti atlyginimus medikams ir tam skirti lėšas dingsta.

Dėl prastėjančio finansinės įstaigų situacijos atsakomybė verčiama darbuotojams, t.y. Šakos kolektyvinėje sutartyje įtvirtintoms garantijoms.

Tai savo pasisakyme Sveikatos reikalų komitete pažymi viceministrė (1.02.22 iki 1.03.15):

LGS prezidento nuomone, Gydytojų sąjunga privalo ginti gydytojų interesus, kurie užfiksuoti galiojančioje sutartyje, perkelti juos į naująją, valstybė turi pareigą finansuoti išaugusias sistemos išlaidas nebandydama šios naštos perkelti ant medikų pečių.

Pilnas vaizdo įrašas:

Seimo rudens sesijoje - prioritetas visuomenės saugumui

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 13 Sep 2021 14:39:36 GMT

Rugsėjo 10 d. Seimas pradėjo III (rudens) sesiją, kurios pirmajame posėdyje buvo pateiktas sesijos darbų programos projektas. Seimo rudens sesijos darbus pristatė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Pasak Seimo vadovės, nors dauguma veiklų jau atliekamos įprastu režimu, vis dėlto situacija šalyje dar reikalauja išskirtinio dėmesio ir dėl pandemijos, ir dėl migrantų. „Dėl šių iššūkių sunkiau susikalbėti skirtingoms visuomenės grupėms, deja, ir politikams. Nepaisydama to tikiu, kad dauguma parlamentarų rudens sesijoje sugebės valdyti emocijas ir pirmumą teiks profesionalumui. Tai mums leis baigti pradėtus darbus tiek valdant pandemiją, tiek tvarkantis su migracijos banga“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Pirmininkė tvirtino, kad šios sesijos darbų programa nestokoja ambicingumo. „Nors įstatymų projektų registruojama ir ruošiama daug, mūsų tikslas išlieka teisėkūros kokybė, o ne kiekybė. Ekonominės galimybės, socialinis jautrumas, būtini Konstitucijos pakeitimai, pirmi žingsniai realizuojant susitarimą dėl švietimo ir žaliojo kurso laikymasis, viešojo sektoriaus reforma ir pagalba šeimoms. Tai – tik kelios kryptys. Tikiu, kad priimti sprendimai stiprins mūsų valstybę ir suteiks kiekvienam galimybes kurti savo gerovę“, – pabrėžia parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

Rudens darbų programoje – 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 8, Seimo nariai (frakcijos) – 270 teisės aktų projektų.

Prioritetinis dėmesys bus skiriamas švietimui, inovacijų reformai, socialinės atskirties mažinimui, sveikatos apsaugai, Lietuvos žaliajam kursui, viešajam administravimui ir valstybės tarnybai, į nacionalinę teisę bus perkeliamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.

Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2022 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Kartu numatoma peržiūrėti mokestiniuose įstatymuose nustatytas neterminuotas lengvatas ir specialiąsias apmokestinimo sąlygas.

Saugios visuomenės ir valstybės užtikrinimas išlieka tarp prioritetų

Tarp rudens sesijos darbų – siekis ir toliau užtikrinti visuomenės ir šalies saugumą. Siūlomais projektais siekiama atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, kuri leistų tinkamai ir visapusiškai stiprinti šalies saugumą.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimais planuojama numatyti, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami darbuotojo ar darbdavio lėšomis, taip pat nustatyti tam tikrų profesijų darbuotojams privalomą vakcinaciją nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

Pagal darbų programos projektą sesijoje numatoma teikti įstatymų pakeitimus, kuriais įtvirtinami asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų organizavimo bei tarpusavio bendradarbiavimo teikiant šias paslaugas principai ir kriterijai.

Be to, siūlomais projektais bus sprendžiama dėl palankesnių moters pagalbinio apvaisinimo sąlygų, būdų ir tvarkos.

Pagal lrs.lt

Išsiskyrė nuomonės dėl siūlymo kompensuoti žalą sveikatai dėl skiepų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 13 Sep 2021 09:44:16 GMT

LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas TV3 teigė, kad „Pirminis pasiūlymas yra daugiau populistinis, bet diskusijas pradėsime. Ar tai realu įgyvendinti ir galima žalos atlyginimą taikyti tik vienam skiepui ar keliems, sunku pasakyti“, – kalbėjo jis. O kas mokės įmokas? Valstybė mokės už privačių kompanijų pagamintus vaistus ar skiepus? Sunku patikėti. Klausimas, ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo konservatorius.

LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas TV3 teigė, kad „Pirminis pasiūlymas yra daugiau populistinis, bet diskusijas pradėsime. Ar tai realu įgyvendinti ir galima žalos atlyginimą taikyti tik vienam skiepui ar keliems, sunku pasakyti“, – kalbėjo jis. O kas mokės įmokas? Valstybė mokės už privačių kompanijų pagamintus vaistus ar skiepus? Sunku patikėti. Klausimas, ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo konservatorius.

A. Veryga patvirtino, kad įstatymo projekte kažkokio naujo kompensavimo mechanizmo pasiūlyta nėra, tačiau jis mano, jog iš pradžių pakaktų ir dabar žalos fondo surenkamų lėšų. Matyt, reikėtų kalbėti su farmacijos kompanijomis dėl rizikos pasidalinimo ir galbūt jos prie fondo galėtų prisidėti. Bet, taip, tada reikėtų kalbėti apie ne tik apie vakcinavimą, bet bendresnį principą, susijusį su vaistiniais preparatais“, – kalbėjo A. Veryga.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis teigė iš esmės palaikantis idėją atlyginti skiepų šalutinius poveikius, tačiau stebėjosi, kodėl šiuo atveju išskiriamos tik tam tikros vakcinos. Profesorius teigia, kad šis klausimas gana sudėtingas ir ta prasme, kad tuomet reikėtų kalbėti apie žalos atlyginimą plačiau – ne tik patyrus nepageidaujamą poveikį dėl skiepų, bet ir pavartojus bet kokių kitų vaistų. „Tada jau prasideda labai sudėtingi dalykai ir ne visose Europos valstybėse tokios sistemos yra“, – sakė jis.

Pagal TV3.lt, plačiau: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/zalos-po-skiepu-atlyginimo-pasiulymas-sukele-klausimu-kodel-isskirtos-kelios-vakcinos-ir-kas-uz-tai-mokes-n1113290

Kviečiame registruotis i konferenciją „7th Meeting on Acute Cardiac Care and Emergency Medicine“

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 01 Sep 2021 08:36:36 GMT

Džiaugiamės galėdami pakviesti Jus dalyvauti tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje: „7th Meeting on Acute Cardiac Care and Emergency Medicine “, kuri vyks 2021 m. rugsėjo 10-11 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, Didžiojoje LMA konferencijų salėje (Adresas: Gedimino pr. 3, Vilnius).

Šioje tarptautinėje konferencijoje, kuri vyks anglų kalba, bus nagrinėjamos aktualios intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos temos. Pasaulyje pripažinti lektoriai pristatys išsamią naujausių klinikinių tyrimų ir mokslo pasiekimų apžvalgą. Kviečiame Jus atvykti į šią konferenciją ir išgirsti naujausią mokslinę informaciją, kuri jums padės palyginti skirtingas gydymo taktikas, atrasti naujas technologijas ir pagerinti gydymo kokybę!

Konferencija vyks hibridiniu būdu: Lietuvos mokslų akademijos salėje dalyviui bus galima klausytis paskaitų (kontaktinis dalyvavimas), pateikus galimybių pasą arba per Zoom programą (nuotolinis dalyvavimas). Registruojantis bus galima pasirinkti dalyvavimo formą.

Daugiau informacijos matysite apsilankę Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos tinklapyje: http://www.cardem.lt

Kviečiame nepavėluoti į registraciją, kuri truks iki rugsėjo 8 d. Registracijos dalyvio mokestis - 10 eur nepriklausomai nuo dalyvavimo būdo. Apmokėjimas per Pay pal sistemą. Jei jos neturite, pildykite apmokėjimo formą toliau – kai įvesite savo el. paštą bus galimybė pasirinkti apmokėti banko kortele. Registracijos mokestis konferencijos dieną - 30 eur.

Konferencijos dalyviams bus suteikiamas Vilniaus universiteto ~ 16 val. tobulinimosi sertifikatas. Sertifikatas bus išduodamas tiems dalyviams, kurie išklausys abi konferencijos dienas.

Konferencija skirta: medicinos gydytojams, gydytojams kardiologams, gydytojams vaikų kardiologams, gydytojams anesteziologams reanimatologams, gydytojams chirurgams, gydytojams neurochirurgams, abdominalinės chirurgijos gydytojams, gydytojams vaikų chirurgams, gydytojams širdies chirurgams, gydytojams krūtinės chirurgams, gydytojams kraujagyslių chirurgams, gydytojams akušeriams-ginekologams, gydytojams endokrinologams, gydytojams ortopedams traumatologams, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojams, gydytojams hematologams, gydytojams genetikams, gydytojams gastroenterologams, gydytojams oftalmologams, gydytojams otolaringologams, gydytojams alergologams, gydytojams dietologams, gydytojams neurologams, gydytojams vaikų neurologams, gydytojams nefrologams, gydytojams pulmonologams, gydytojams reumatologams, gydytojams urologams, gydytojams radiologams, gydytojams dermatovenerologams, gydytojams geriatrams, gydytojams infektologams, gydytojams patologams fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, laboratorinės medicinos gydytojams, skubiosios medicinos gydytojams, šeimos gydytojams, vidaus ligų gydytojams, sporto medicinos gydytojams, gydytojams onkologams chemoterapautams, gydytojams onkologams radioterapeutams, gydytojams transfuziologams, vaikų intensyvios terapijos gydytojams, vaikų infekcinių ligų gydytojams, gydytojams psichiatrams, gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, medicinos psichologams, klinikinės toksikologijos gydytojams, gydytojams klinikiniams farmakologams, darbo medicinos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, teismo medicinos gydytojams, medicinos biologams, biomedicinos technologams, patologijos technologams, sveikatos priežiūros administratoriams, sveikatos priežiūros organizatoriams, visuomenės sveikatos specialistams, socialinės medicinos atstovams, visų specialybių slaugytojams, paramedikams, vaistininkams, klinikiniams farmakologams, perfuzininkams.

Atvykdami į renginį nepamirškite pasiimti Galimybių pasą!

Su draugiškais linkėjimais
Konferencijos prezidento prof. P. Šerpyčio vardu
Konferencijos organizacinis komitetas
Tel. 8 600 22519

Konferencija „Vaikų lėtinės kvėpavimo organų ligos, 2021“

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 30 Aug 2021 09:33:19 GMT

Mieli kolegos,

Kviečiame dalyvauti kontaktinėje mokslinėje praktinėje vaikų pulmonologijos konferencijoje “Vaikų lėtinės kvėpavimo organų ligos, 2021”, kuri įvyks 2021 rugsėjo 23 d.

Renginio organizatoriai: LSMUL KK Vaikų ligų klinika ir Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centras, Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos gydytojų draugija, Lietuvos vaikų alergologų draugija, Lietuvos vaikų pulmonologų draugija.

Renginio vieta . Kaunas, K. Donelaičio g. 62, BLC Verslo lyderių centras, „Otto“ konferencijų salė, A korpusas „Atriumo biurai“, 1-as aukštas. Įvažiavimas į požeminę mašinų stovėjimo aikštelę (Vienybės aikštės parkingas Kaune): iš V. Putvinskio g.

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams. Dalyviams, išklausiusiems visą konferencijos programą, bus išduodami 7 val. profesinio tobulinimo pažymėjimai. Konferencijos programa suderinta su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, duomenys patvirtinti Medicinos elektroninėje tobulinimo administravimo sistemoje METAS.

Registracija . Būtina išankstinė registracija. kuri bus vykdoma iki 2021 rugsėjo 20 d. arba stabdoma anksčiau, užsiregistravus pakankamam klausytojų skaičiui.

Registracijos mokestis 10 Eur.
Mokėjimo būdas – banko pavedimas.
Gavėjas: Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos draugija.
Banko sąskaita: LT 55 7044 0600 0134 7020. Bankas: AB SEB bankas

Dalyvavimas. Konferencijos dalyviams galimybių pasas privalomas.

Jei dėl epidemiologinės situacijos kontaktinius renginius reikėtų atšaukti, konferencija bus vykdoma nuotoliniu būdu.

Kontaktinis asmuo. Valdone Miseviciene. el. paštas: valdone.miseviciene@kaunoklinikos.lt

Ar parengsime iniciatyvą kovai su vėžiu

Wed, 28 Jul 2021 07:52:10 GMT

Europos Sąjunga parengė investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas programą „Horizontas Europai“ 2021–2027 metams. Siekiant stiprinti Europos mokslo pajėgumus, šalių konkurencingumą, išsaugoti visuomenės socialinius modelius ir vertybes programoje buvo pasiūlyta keletas naujovių. Viena tokių – misijos. Tai kompleksinės programos, suburiančios įvairias institucijas ir įvairių sričių mokslininkus sprendžiant svarbias visuomenės ir aplinkos problemas. Viena tokių misijų skirta kovai su vėžiu.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Europos Komisijos (EK) atstovybe Lietuvoje, dalyvaujant LMA, Vyriausybės, VU ir LSMU bei Nacionalinio vėžio instituto onkologams, respublikinių ligoninių specialistams, nevyriausybinių organizacijų ir pacientų, persirgusių vėžiu, organizacijų atstovams, surengė konferenciją – piliečių dialogą, kuriame buvo priimtas išsamus dokumentas, aptariantis pagrindines tokio Europos kovos su vėžiu plano dalis. Jame taip pat buvo aprašyta Lietuvos pavyzdinė iniciatyva „Europa įveikia vėžį – Lietuvos bandomasis projektas“, kuris galėtų pasitarnauti kaip EK ir Lietuvos bendras bandomasis projektas, mėginant vienos šalies pavyzdžiu ieškoti praktikoje sprendimų, kaip įgyvendinti tokio plano keliamas užduotis ir sukaupti gerąją patirtį, reikalingą kitoms šalims narėms.

Europos Parlamento pirmininkas teigiamai įvertino šią iniciatyvą ir pateikė Europos Parlamento specializuotam komitetui svarstyti šį dokumentą. Tam pritarė ir Europos Komisijos pirmininkė: „Aš sveikinu tokią iniciatyvą kurti bandomąjį projektą kovojant su vėžiu, ir Komisija toliau galės remti šį projektą.“

Komisijos nuostata gali padėti gauti papildomų kelių dešimčių milijonų eurų finansavimą šiam bandomajam projektui įgyvendinti. Lietuva galėtų tapti geros praktikos kovoje su vėžiu pavyzdžiu kitoms ES šalims narėms, pateikdama visuminį daugiafunkcį vėžio įveikimo praktikoje modelį.

LMA kreipiasi į Lietuvos prezidentą, Lietuvos Vyriausybę ir Lietuvos Seimą su prašymu apsvarstyti šios specialistų parengtos principinės Vėžio konsorciumo schemos įgyvendinimo galimybes, imtis lyderystės parengti išsamų Lietuvos pavyzdinės bandomosios iniciatyvos projektą ir teikti paraišką Europos Komisijai dėl jo įgyvendinimo. LMA kreipimesi pabrėžta, kad šis dokumentas – „Europa įveikia vėžį – Lietuvos bandomasis projektas“ – buvo nusiųstas ir EK ir Europos Parlamentui. Jis buvo įvertintas teigiamai. Šio dokumento išvadas teigiamai įvertino ne tik Europos Parlamento pirmininkas, bet ir EK pirmininkė. Ji savo atsakyme pabrėžė, kad dokumento išvados bus įtrauktos į EK rengiamo Europos kovos su vėžiu plano turinį, o jei Lietuva parengs tokią pavyzdinę bandomosios kovos su vėžiu iniciatyvą, EK yra pasirengusi remti tokią iniciatyvą. Tai pabrėžiama LMA kreipimesi į Lietuvos prezidentą, Vyriausybę ir Seimą.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Darbo inspekcija paaiškino kaip teisingai skaičiuoti apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ar darbą naktį, dirbantiems su COVID-19

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 27 Jul 2021 05:39:04 GMT

Atkreipiame dėmesį, kad specialiajame įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme (toliau - Užkrečiamųjų ligų įstatymas), reglamentuotos tam tikros Ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių darbuotojų socialinės garantijos (Užkrečiamųjų ligų įstatymo aštuntasis skirsnis), viena iš šių garantijų - sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas (Užkrečiamųjų ligų įstatymo 321 straipsnis). Minėtas straipsnis nustato, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (1 dalis). Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, nesudariusių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka (2 dalis).

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nustato, kad darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau – darbuotojai), pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficiento arba mėnesinės algos (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinimą konkrečiu procentiniu dydžiu nuo 60 iki 100 procentų (toliau – darbo užmokesčio didinimas) Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose (Aprašo 1.1. papunktis); LNSS priklausančių įstaigų, nesudariusių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau – sutarties neturinti LNSS įstaiga), darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ir patirtų išlaidų, susijusių su šių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu (įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas) pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 ir 2 dalis, apmokėjimą valstybės biudžeto lėšomis ( Aprašo 1.2. papunktis). Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Aprašo 2 punktas).

Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) vartojama sąvoka ,,darbo užmokestis“, DK 139 straipsnyje aiškinama kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (1 dalis) ir apima šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbo užmokesčio dalis: 1) bazinį (tarifinį) darbo užmokestį (valandinį atlygį arba mėnesinę algą, arba pareiginės algos pastoviąją dalį); 2) papildomą darbo užmokesčio dalą, nustatytą šalių susitarimu ar mokamą pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedus už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokas už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijas už atliktą darbą, nustatytas šalių susitarimu ar mokamas pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijas, darbdavio iniciatyva skiriamas paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Pastebėtina, kad Europos Bendrijos Steigimo sutarties 141 straipsnio 2 dalyje pateikiama analogiška darbo užmokesčio definicija: ,,užmokestis“ – tai įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.

Komentuojamojo Užkrečiamųjų ligų įstatymo 321 straipsnyje gana aiškiai įvardijama, kad darbuotojams didinami pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos, kas atitinka DK 139 straipsnyje reglamentuotą darbo užmokesčio definiciją.

Kai skaičiuojamas padidintas apmokėjimas už darbą poilsio ar švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ar darbą naktį (DK 144 straipsnis), jis skaičiuojamas darbuotojo darbo užmokesčio pagrindu, kuriam apskaičiuoti įtraukiamos DK 139 straipsnio 2 dalyje numatytos darbo užmokesčio dalys.

Įvertinus teisinį reglamentavimą bei Jūsų paklausimo aplinkybes, VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, jei sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsniu, nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos buvo padidintas ir išmokėtas pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientas arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos, didinant nuo 60 iki 100 procentų teisės aktų nustatyta tvarka), tai šios darbo užmokesčio sumos atitinkamą mėnesį skaičiuojant apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ar darbą naktį, pagal DK turi būti įtraukiamos, nes tai darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbą.

Nemokama konferencija LGS nariams. Mobingo ir savižudybės problematika sveikatos sistemoje. Rizika, priežastys, įveika

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 13 Jul 2021 10:59:51 GMT

Mieli konferencijos dalyviai,

Primename, kad konferenciją „,Mobingo ir savižudybės problematika sveikatos sistemoje. Rizika, priežastys, įveika” galite peržiūrėti iki rugpjūčio 8 d. šioje nuorodoje https://www.delfi.lt/video/mobing/ Prisijungti prie konferencijos galite su el. paštu, kuriuo registravotės į konferenciją (kuriuo gavote kvietimo laišką, jei negavote, pasitikrinkite SPAM arba reklamą, nes Jūsų serveris galėjo automatiškai nukreipti).

N.B. sertifikatai bus išduodami po rugpjūčio 8 d. Juos gausite el. paštu, kuriuo registravotės. Jeigu negausite sertifikato iki rugpjūčio 15 d. kreipkitės lina@lgs.lt

Su geriausiais linkėjimai,

LGS komanda

Aptartas ir įvertintas žalos be kaltės modelio įgyvendinimas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 29 Jun 2021 11:15:03 GMT

„Galima pagirti buvusią valdžią, kad ryžtingai ėmėsi įgyvendinti šį žalos be kaltės modelį, prie kurio dirbo net kelios Seimo kadencijos, bet iš esmės taip ir nebuvo susitarta dėl kai kurių šio modelio nuostatų“, – taip Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio dalyviams sakė šio komiteto pirmininkas Antanas Matulas, pristatydamas parlamentarams SAM informaciją apie šio žalos be kaltės modelio įgyvendinimo eigą. Bemaž 14 metų Lietuvos gydytojų sąjunga siekė šio modelio įgyvendinimo, bet vis atsimušdavo į savotišką sieną – valdžios ir parlamentarų nenorą pradėti tokią naujovę.

Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė modelio įgyvendinimo apžvalgą

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas atkreipė dėmesį, kad SAM siūlymuose buvo ir Lietuvos gydytojų sąjungos pateikti pasiūlymai. „Po pirmų metų tie marškinėliai darosi jau siauri. Manau, kad bus nemažai pateikta pasiūlymų. LGS prisidės prie žalos be kaltės modelio tobulinimo. Aš esu Prevencijos komisijoje, kol kas pacientų pateiktų prašymų Sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nėra daug, ir nėra tiek daug duomenų, kad galėtume pasiūlyti vienokius ar kitokius prevencinius sprendimus. Tai daryti esame pasiruošę. Pakeitus kai kurias naujas nuostatas abiem komisijoms (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo ir Prevencijos) būtų galima dirbti efektyviau“, – mano LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Sveikatos reikalų komiteto sprendimas dėl mobingo apraiškų sveikatos sistemoje

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 10 Jun 2021 10:07:37 GMT

DĖL SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETO PROTOKOLINIO SPRENDIMO

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (toliau – komitetas) 2021 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį sprendimą dėl mobingo apraiškų sveikatos priežiūros įstaigose, priemonių psichoemociniam klimatui gerinti.

2021 metais minime profesoriaus Algimanto Marcinkevičaus 100-etį.

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 03 Jun 2021 10:49:14 GMT

2021 metais minime profesoriaus Algimanto Marcinkevičaus 100-etį.

Knyga “Širdies operacijos. Įgimtos širdies ydos. Žvilgsnis į istoriją“ - tai mokinio ir bendražygio, kolegos dovana mokytojui.

Šį darbą autorius skiria savo ir visų jo kartos chirurgų mokytojui ir globėjui profesoriui Algimantui Marcinkevičiui.

Lietuvos medikų bendruomenė sulaukė naujos profesoriaus Vytauto Sirvydžio parengtos knygos „Širdies operacijos. Įgimtos širdies ydos.

Žvilgsnis į istoriją“.

Lietuvos medicinos biblioteka nuoširdžiai dėkoja autoriui už dovanotus egzempliorius knygos, kurią norisi vartyti net ir tiems, kurie nėra studijavę medicinos. Ši knyga – tai Lietuvos širdies ir kraujagyslių chirurgijos istorija, kuri primena sunkų, bet garbingą lietuviškosios medicinos mokslo ir atradimų vystymosi kelią. Paminėti visi dirbę ir dirbantys kolegos, visos naujai išvystytos medicinos sritys:

anesteziologija – reanimatologija ir jos kūrėjai, vaikų kardiologija, imunologija ir kitos, su širdies chirurgija ir transplantacija susijusios disciplinos.

Eilutės iš knygos įvado:

Lietuviškas širdies chirurgijos vadovėlis iki šiol neišleistas. Todėl tikiuosi, kad ši knyga gali būti naudinga medicinos studentams, gydytojams rezidentams ir jauniems chirurgams, taip pat kardiologams ir kitiems gydytojams, norintiems suprasti širdies chirurgijos principus.

Atiduodamas pagarbą labai greitam širdies chirurgijos progresui, visgi esu įsitikinęs, kad šiandien jau yra susiformavę pamatiniai širdies operavimo principai, didelė dalis klasikinių širdies operacijų nuolat atliekamos kasdienėje praktikoje ir, tikėtina, dar ilgai išliks tokios, kokios yra. Tikiu, kad žinoti šiuos principus pravartu visiems besimokantiesiems.

Tekstą rašiau siekdamas įamžinti daktarės Onos Barysaitės darbus.<…> Per ilgus darbo metus pavyko nupiešti beveik visų klinikoje atliktų operacijų schemas. Knygoje pateikta apie 200 iliustracijų.

Eilutės iš epilogo:

Šioje knygoje aprašytos visos Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje darytos ir daromos įgimtų širdies ydų ištaisymo operacijos, taip pat nueitas ilgas ir sudėtngas šių operacijų diegimo į klinikinę praktiką kelias. Kartu pažvelgta į sudėtingą įgimtų širdies ydų chirurginio gydymo kūrimo ir tobulinimo istoriją pasaulyje ir Lietuvoje.

Įgimtų širdies ydų chirurgija – viena iš sudėtingiausių medicinos specialybių. Labai didelė šių ydų įvairovė. Daugelio ydų ištaisymui reikia labai sudėtingų operacijų, o visam šių ligonių gydymui – daugybės specialistų.

Knygos autoriai

Vytautas Jonas Sirvydis, Vilniaus universiteto profesorius emeritas –

1959 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Dvejus metus dirbo chirurgu Vilniaus miesto I ligoninėje. O paskui – visą laiką Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos klinikoje, kuri ilgainiui virto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinika, kol galiausiai tapo Širdies chirurgijos klinika. Iš pradžių buvo širdies ir kraujagyslių chirurgas, vėliau širdies chirurgas. Ėjo šias pareigas: 1968–1983 m.

Širdies chirurgijos skyriaus vedėjo, 1983–1990 m. Įgimtų širdies ydų chirurgijos skyriaus vedėjo, 1990–2008 m. VU Širdies chirurgijos klinikos vadovo.

Ona Barisaitė (1934 – 2011) 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir pradėjo dirbti chirurge VU Hospitalinės chirurgijos klinikoje, o nuo 1985 iki 2010 m. dirbo širdies chirurge VU Širdies chirurgijos klinikoje. Savo pasišventimą chirurgijai ir ligoniams gražiai derino su dailininkės talentu ir nupiešė beveik visų Vilniuje darytų širdies operacijų schemas.

Linkime visiems malonių mokslo įsisavinimo ir pažinimo akimirkų.

Knygą artimiausiu metu bus galima pasiimti iš bibliotekos fondų.

Metų moterys gydytojos

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 26 May 2021 10:06:40 GMT

Konkursuose pagerbtos ir medikės

„Konkursas padeda atskleisti moterų vertybes, savastį, prasmingą veiklą, kūrybos gelmes, kurios svarbios ugdant dabarties ir ateities kartas“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė Jūratė Jankauskienė, tapusi devintąja Metų kauniete.

Metų kaunietės rinkimų iškilmės prasidėjo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sveikinimu: „Nuoširdžiausi sveikinimai jums, kuriančioms ir dirbančioms iš pašaukimo, iš gebėjimo atjausti, iš begalinio atsidavimo. Visoms šio konkurso finalininkėms, kurios pasiekusios savo profesines aukštumas, dalinasi patirtimi su žmonėmis.“ Profesorė J. Jankauskienė su ypatingu atsidavimu, nuoširdumu teikia medicinos pagalbą, o savo profesines žinias ir muzikinius, meninius gebėjimus atskleidžia savanoriškoje švietėjiškoje, kultūrinėje, edukacinėje veikloje. Ji studentams nori perteikti, kad ne tik vaistais galima ligas gydyti, bet ir širdimi, jautrumu, paguoda, šiltu žvilgsniu. „Man labai svarbu, kad šiuolaikinis studentas, būsimas gydytojas, dar studijų suole suvoktų, su kokia liga, galinčia sukelti aklumą, jis turi būti pasiruošęs kovoti ir padėti žmogui ją įveikti“, – kalbėjo profesorė J. Jankauskienė, Lietuvos ir užsienio studentams dėstanti Akių ligų kursą, vadovaujanti studentų ir rezidentų moksliniams darbams, vedanti kvalifikacijos kursus Lietuvos oftalmologams. Ji rengia straipsnius, metodines, mokymo knygas apie išverstakumo priežastis, akiduobės ligas, dalyvauja konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. „Konsultuoju ligonius, sergančius Greiviso oftalmopatija ir kitomis akiduobės ligomis, atvykstančius iš visos Lietuvos. Esu Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentė, rengiu konferencijas bičių produktų taikymo ligoms gydyti ir profilaktikos klausimais. Daugelis bičių produktų tinka ir COVID-19 profilaktikai“, – teigė ji. Metų kaunietė nemažai laiko skiria ir švietėjiškai veiklai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariams ir kt. skaito paskaitas apie akių ligas, kaip jų išvengti ir jas gydyti. Profesorė dalį laisvalaikio skiria kūrybinei raiškai, ji prisideda organizuojant ir vedant tarmių vakarus, kitus kultūros renginius Kaune. Renginiuose skaito ir savo eiles apie gyvenimo prasmę, ieškojimus, išgyvenimus, taurius jausmus, skambina pianinu, kanklėmis. Anot jos, kūryba yra jos gyvenimo dalis. Literatūriniai gebėjimai atvėrė kelią parašyti knygą „Mokytoja, vedusi oftalmologijos keliu“, apie buvusią Akių ligų klinikos vadovę, oftalmologę profesorę Emiliją Daktaravičienę. Pernai ji rinko medžiagą ir parengė knygą „Jautri širdis, taurūs darbai“ apie šviesią asmenybę, kuri šiuo metu užmiršta – gydytoją, Akių ligų klinikos vadovą docentą Juozą Nemeikšą. Šiuo metu ji rengia medžiagą apie dvi kaunietes: pediatrijos Lietuvoje pradininkę, pedagogę ir visuomenės veikėją Vandą Tumėnienę ir savo gyvenimą paskyrusią vaikų ligoms gydyti gydytoją pediatrę Eleną Miknevičienę. Pernai Metų kaunietė suspėjo pristatyti dvi savo poezijos knygas, taip pat 2020 m. surengtos ir trys personalinės jos tapybos darbų parodos. Šiuo metu jos darbai puošia LSMU ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką.

Metų kauniete tapo ir LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė Giedrė Širvinskienė. Ji Metų kaunietės rinkimuose nominuota dėl savo veiklų, idėjų, kurios didžiąja dalimi susijusios su šeimomis, vaikų gerovės klausimais, motinyste. Į šias sritis ji pasinėrusi ir kaip mokslininkė, dėstytoja, ir kaip praktikuojanti psichologė Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, kuriame teikiama psichologinė pagalba vaikams, šeimoms, individualiems asmenims, grupėms. Matydama, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginančios šeimos, ir norėdama prisidėti prie šeimai palankesnės aplinkos kūrimo mūsų šalyje, doc. G. Širvinskienė yra įsitraukusi į Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos veiklą.

19-ą kartą uostamiestyje vyko ir tradiciniai Metų klaipėdietės rinkimai. Nerimo ir suvaržymų kupini praėję ir šie metai paliko dėkingumo medikams žymę klaipėdiečių širdyse. Nenuostabu, kad uostamiesčio žmonės savo dėkingumą visiems medikams išreiškė balsuodami už Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydytoją, COVID-19 skyriaus vedėją Rasą Girdžiūnienę. Medikė nuo pirmosios pandemijos dienos dirba su sunkiaisiais koronavirusu sergančiais ligoniais. „Žemai lenkiu galvą prieš šią daktarę, kuri sunkiausio 2020 m. lapkričio mėn. COVID-19 piko metu dvi savaites rėmėsi už mane su pačia giltine... Ir ištraukė! Jos žinių ir atkaklumo dėka gyvuoju ir kvėpuoju“, – dienraščio „Klaipėda“ interneto tinklalapyje rašė R. Girdžiūnienei dėkingas pacientas. „Profesionali, dalykiška ir atjaučianti gydytoja. Daug metų tenka kreiptis pagalbos į jos skyrių. Džiaugiamės gydytojos laimėjimais. Ir balsuojame. Ačiū Jums, Rasa, už pasiaukojamą darbą“, – neslėpė dėkingumo kitas žmogus. Bendradarbiai minėjo šios gydytojos profesionalumą, teigiamą nusiteikimą darbe ir atokvėpio minutėmis, norą ir siekį visiems ir visada padėti. Jai ir kitos Metų klaipėdietės rinkimų finalininkėms padėkota už puikius darbus, įteikti konkurso finalininkėms skirti prizai, dovanos ir gėlės.

„Gydytojų žinių“ informacija

Miglotas rytojus minint Slaugos dieną

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 12 May 2021 11:06:29 GMT

„Leiskime slaugytojams atsipūsti“ – tokia tema vyko Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos spaudos konferencija, skirta Tarptautinei slaugytojų dienai. Joje dalyvavo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė. Anot jos, sveikatos apsaugos darbuotojai gyvena intensyvų laikotarpį. COVID-19 pandemija parodė, kad šios profesijos atstovai turi daug problemų. Dabar kalbama apie nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pratęsimą. „Tačiau, kiek suprantame, tas pratęsimas neįvyks. Vyks naujos derybos dėl naujos kolektyvinės šakos sutarties su visomis profesinėmis sąjungomis. Tikrai norėtųsi tikėti, jog susitarti pavyks. Galiu pasakyti, kad slaugos specialistų organizacija nepasirašys sutarties vien todėl, kad ji tik būtų pasirašyta. Sutartyje turės būti susitarimas su konkrečiais įsipareigojimais, su konkrečiai nustatytais žingsniais, t. y. finansiniais įsipareigojimais, kad sutartyje matytųsi rūpestis dėl darbuotojų. Mūsų organizacija sulaukė ypač daug skambučių per visą pandemijos laikotarpį. Sulaukiame jų ir dabar, kalbamės su žmonėmis, juos konsultuojame, stengiamės padėti jiems. Tačiau vis dažniau girdime siūlymus prisijungti prie įvairių akcijų, jas organizuoti, nes neskiriamas finansavimas, žmonės jaučiasi nuvilti. Slaugos specialistams iš tikrųjų sunku dirbti. Sunku pasakyti, kokia bus ateitis, bandome išlaikyti ir optimizmą, bet kartu jaučiame ryžtą ir valią, kad apgintume savus darbuotojus.

Slaugytojų dieną mes švenčiame kasmet. Pernai ji buvo šiek tiek apribota, nes tąsyk buvo pats pandemijos pikas. Šiemet nuotolinėje konferencijoje dalyvaujame dvigubomis pajėgomis. Minėjimo dienos temą mums padiktavo Tarptautinė slaugytojų taryba. Tai didžiausia tarptautinė slaugytojų organizacija, vienijanti nacionalines slaugytojų organizacijas iš 130 pasaulio šalių. Ši organizacija savo veiklą pradėjo daugiau kaip prieš šimtmetį. Ji pasiūlė tą temą visiems vieningai visame pasaulyje: „Slaugytojų lyderių balsas: ateities sveikatos priežiūros vizija“. Buvo pasiūlyta kalbėti apie slaugytojų problemas, apie tai, kad slaugytojai yra pavargę, kad jų trūksta visame pasaulyje ir kad reikia didinti investavimą paruošiant darbuotojus darbo rinkai bei išsaugant juos darbe, suteikiant jiems galimybę pailsėti. Tai traktuojama kaip būtinybė, o ne paslauga – atgauti jėgas, kad galėtų toliau dirbti. Iš tikrųjų visame pasaulyje slaugytojų situacija yra sunki, nes visose šalyse jų trūksta. Trūkumo negalima kompensuoti ruošiant kuo daugiau slaugytojų. Reikia užtikrinti, kad ši darbo vieta jiems būtų patraukli, kad jie norėtų ateiti ir dirbti“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė A. Volodkaitė.

Parlamentarė O. Leiputė priminė, kad socialdemokratai ragina valdžią nedelsiant vykdyti pažadus gelbėti gyvybiškai svarbią sritį. Anot parlamentarės, slaugytojų darbas vadinamas priešakine kovos su pandemija linija – tai visas „juodžiausias darbas ligoninėse, ilgalaikio gydymo įstaigose, slaugos namuose, mokyklose, bendruomenėse, valstybinėse sveikatos priežiūros institucijose. Bet, pažvelgus į jų atlyginimus ir krūvius, neatrodo, kad valstybė vertintų šį darbą. Nesveiki darbo krūviai, mikroskopinis atlygis, miglotas rytojus – tai slaugytojų kasdienybė Lietuvoje. Socialdemokratai pasisako už slaugos paslaugų plėtrą: užmokesčio didinimą, sveikatą tausojančius darbo krūvius, institucinės slaugos ir slaugos namuose plėtrą, papildomų slaugos paslaugų finansavimo fondą. „Mes, politikai, turėtume peržiūrėti teisės aktus, kurie reglamentuoja slaugytojų darbo valandas, sąlygas, krūvius ir užmokestį. Atlyginimai už darbą turėtų būti adekvatūs įdedamoms paslaugoms“, – įsitikinusi parlamentarė O. Leiputė.

„Gydytojų žinių“ informacija

Siekiama sužlugdyti šakos kolektyvinę sutartį

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 04 May 2021 11:13:38 GMT

Kaip atimti po 1 000 eurų iš kiekvieno gydytojo ir po 500 eurų – iš slaugytojos? Rožinius pažadus apie 3 VDU „grindis“ pakeisti algų mažinimu? Ministerija rado būdą...

,,Nuosaikus, tačiau kasmetinis darbo užmokesčio ,,grindų“ augimas dėl MMA didėjimo, papildomos 3 dienos atostogų, vidutinis DU mokamas už kvalifikacijai skirtą laiką, ASPĮ lėšos tobulinimuisi, priedai už pavojingas ir kenksmingas darbo sąlygas, priedai už pavadavimus ir kt. socialinės garantijos bandomos atimti iš medikų vilkinant derybas dėl galiojančios LNSS šakos kolektyvinės sutarties pratęsimo. Po gražių žodžių Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga ir Vyriausybės pažadų sklaidosi dūmų užsklanda, ir matome norą atsikratyti Vyriausybės įsipareigojimų dešimtims tūkstančių gydytojų, slaugytojų ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų. Ne tokio santykio laukėme po šalį ištikusios krizės, kurioje prisiėmėme didžiausią atsakomybę ir riziką, deja, šiandien esame provokuojami ne tartis, kaip tai vyko pastaruosius 5 metus, o rengtis skelbti streiką“, – sako LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Paprastai tariant, Vyriausybės įgaliota derėtis ministerija, žinodama, kad šakos sutartį reikia pasirašyti iki gegužės pabaigos, nes kitų metų biudžete reikia suplanuoti lėšas MMA didinti, vilkina derybas dėl sutarties pratęsimo, kad tokių įsipareigojimų išvengtų. Dedamos visos pastangos, kad galiojančią sutartį pakeistų nauja sutartis, dėl kurios derybos užtruktų, t. y. profesinės sąjungos liktų kaltos dėl to, kad nuo kitų metų medikai lieka be garantijų ir bent jau nuosaikaus DU kėlimo.

Apie eigą nuosekliai

Kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministerija pradeda rengti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, paprastai kiekvienų metų gegužės mėnesį, tai siekiant laiku pabaigti derybas dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo 2021 m. vasario 9 d. ir pakartotinai 2021 m. vasario 18 d. profesinės sąjungos (Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga), pasirašiusios 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį (toliau – LNSS šakos kolektyvinė sutartis), prisistatė kolektyvinių derybų dėl šios sutarties atnaujinimo, delegavo savo atstovus deryboms ir pateikė suformuluotus reikalavimus ir pasiūlymus.

Nors pirmieji susitikimai buvo konstruktyvūs ir 2021 m. kovo 26 d. Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame susitikime (ministro 2021-03-04 įsakymu Nr. 10-1455 paskirta atsakinga viceministrė Živilė Simonaitytė ) 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos susitarė su SAM atstovais ir buvo informuotos, kad artimiausiu metu su jomis bus pradėtos derybos. Tam pritarė ir kitos susitikime dalyvavusios profesinės sąjungos, kurios susitarė dėl kolektyvinių derybų su jomis pradžios pagal jų pateiktus pasiūlymus ir reikalavimus. Šį faktą patvirtina ir SAM raštas, kuriame teigiama: ,,Sveikatos apsaugos viceministrės Živilės Simonaitytės pavedimu, <...> informuojame, kad 2021 m. kovo 26 d. pasitarimo metu buvo nutarta, kad dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo derybas ves 2018 m. rugpjūčio 31 d. LNSS šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinių sąjungų organizacijos (Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga bei Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga). <...> Atkreipiame dėmesį, kad derybas dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo numatyta pradėti artimiausiu metu.“

Tačiau ministerijos pozicija dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties pasikeitė nepaisant su profesinėmis sąjungomis jau priimtų susitarimų, šį klausimą pradėjus kuruoti viceministrei Danguolei Jankauskienei, t. y. SAM „vykdoma politika“ vietoj socialinio dialogo virto monologu, ignoruojančiu LR įstatymus.

Apie susiklosčiusią situaciją buvo informuota ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Deja, reakcijos ar veiksmų padėčiai ištaisyti nebuvo imtasi, nors jiems buvo pateikta visa informacija.

Profesinės sąjungos, pasirašiusios 2018 m. rugpjūčio 31 d. LNSS šakos kolektyvinę sutartį, kreipėsi į Sveikatos reikalų komitetą kaip sveikatos sektoriaus parlamentinę kontrolę atliekančią instituciją ir prašė sustabdyti destruktyvią ministerijos veiklą, taip pat užtikrinti įstatymų laikymąsi tokiame svarbiame procese kaip socialinis dialogas.

Komitete klausimui nebuvo skirtas prioritetas, tiesiog buvo išklausyta viceministrės, kuri komiteto nariams pateikė klaidinančią informaciją.

(Plačiau: Komitetui informacija dėl viceministrės klaidinimo )

Balandžio 29 d. profesinės sąjungos žengė paskutinį procedūrinį žingsnį – vadovaudamosi Darbo kodekso 236 straipsnio 2 d. išsiuntė reikalavimą sudaryti ginčo komisiją išnagrinėti kolektyvinio darbo ginčui dėl interesų reikalavimą pasirašyti 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimą pagal pateiktą šią sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų kolektyvinės sutarties projektą.

(Plačiau: Dėl kolektyvinio ginčo nagrinėjimo Ginčo komisijoje ).

Jei ginčo komisija neišspręs kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso ar Sveikatos apsaugos ministerija nepaskirs savo atstovų į ginčo komisiją, profesinėms sąjungoms liks tik paskutinė kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų sprendimo galimybė pasinaudoti teise imtis kolektyvinių veiksmų – savo įstatuose nustatyta tvarka skelbti streiką.

Balandžio 30 d. LVŽS šešėlinis ministrų kabinetas susitiko su profesinių sąjungų atstovais. Jie viešai stebėjosi sveikatos apsaugos viceministrės Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje išsakytu melu, kad viskas su profesinėmis sąjungomis yra gerai. Atstovai taip pat nesupranta, kodėl su jais nesiskaitoma, kaitaliojami už šakos sutartį ir derybas dėl jos atsakingi politinio pasitikėjimo pareigūnai, vilkinamas laikas, profesinės sąjungos nesulaukia ir jokio deramo paaiškinimo, kas medicinos darbuotojų laukia artimiausioje ateityje, nes baigiasi kolektyvinės šakos sutartis. Atstovai skaičiuoja, kad dėl nepratęstos sutarties, kurią buvo pasirašęs A. Veryga (ankstesnė Vyriausybė), medikai neteks vidutiniškai po 1 000 eurų, slaugytojai – po 500 eurų pajamų.

Šešėlinės vyriausybės vardu kreipiuosi į Jus, Premjere, ir prašau tarpininkauti Lietuvos medicinos darbuotojų profesinėms sąjungoms ir pakviesti Sveikatos apsaugos ministeriją atsigręžti į Lietuvos medicinos darbuotojus bei užtikrinti sklandžią derybų eigą dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pratęsimo. Praėjusios kadencijos metu itin didelį dėmesį skyrėte kalbėti apie medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ir kritikavote praėjusios ministerijos pasirašytus bei įgyvendintus įsipareigojimus profesinėms sąjungoms ir medicinos darbuotojų bendruomenei, reikalaudami dar spartesnio darbo užmokesčio didinimo. Kur visi tie pažadai dingo dabar? Imatės darbų, kurie tik erzina žmones – sprendžiat tualetų reformos Seime klausimus, šnekat apie prostitucijos legalizavimą, narkotikų dekriminalizavimą, vaikams norite leisti keisti lytį. Gal jau laikas susiimti ir grįžti prie šiandien svarbiausių klausimų, kurie tiesiogiai susiję su žmonių sveikata, o ne atvirkščiai...

Gegužės 6 d. Seimo narių A. Verygos, A. Kubilienės, R. Žemaitaičio, R. Šalaševičiūtės, O. Leiputės ir V. Giraitytės pastangomis sušauktas Sveikatos reikalų komiteto neeilinis posėdis, kuriame pakviesti dalyvauti LGS, LSSO, LSADPS, LFDPS atstovai.

Sveikinimai medikų bendruomenei

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 26 Apr 2021 11:31:14 GMT

Lietuvos gydytojų sąjungos sveikinimas

Tarnystę žmogui ir jo sveikatai renkasi tik neeilinės asmenybės – drąsūs, protingi, žingeidūs, kantrūs ir stiprūs žmonės. Optimizmas, gerumas ir rūpestis, kurio tikisi mūsų pacientai, pripildo širdį, nes jaučiame abipusį ryšį – pagarbą savo profesijai ir atliekamam darbui.

Dėkodamas už sunkų darbą ir pasiaukojimą, sveikinu Jus su Medicinos darbuotojų diena ir linkiu, kad visagalis žodis iš širdies į širdį, tiesiantis taką gerumui ir žmogiškumui, keliantis, o ne žlugdantis, Jums būtų tariamas kasdien. Tik toks jis reikalingas medikų bendruomenei, kai esame pasaulio sveikatos krizės pagrindinė atrama ir viltis.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

Prof. Liutauras Labanauskas

VU MF dekano sveikinimas

Mieli kolegos, gydytojai, slaugytojai, farmacininkai, reabilitologai ir ergoterapeutai, visuomenės sveikatos specialistai, visi Medicinos fakulteto dėstytojai, mokslininkai, rezidentai ir studentai,

Nuoširdžiai sveikinu Jus su gražia profesine švente – Lietuvos medicinos darbuotojų diena!

Jūsų darbas visada buvo, yra ir bus išskirtinis. Tačiau šiandienos pasaulyje gydyti ar saugoti žmogaus sveikatą yra itin atsakinga, reikšminga ir svarbi misija. Nesuklysiu pasakęs, kad esate didžiausia šiuo metu sunkiai sergančio pasaulio, o kartu ir Lietuvos, viltis.

Jūsų fizinės ir dvasinės pastangos, profesinė išmintis ir talentingi sprendimai, auksinės rankos ir neabejingos širdys daro stebuklus. Visi kartu kuriame stipresnę, sveikesnę bei laimingesnę rytdieną.

Medicinos darbuotojų diena – graži proga padėkoti Jums už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint gyvybes, už patirtį ir besąlygiškai dovanojamas žinias, ir už mūsų visų sveikatą, kurią kasdien kantriai ir dėmesingai puoselėjate. Bendromis pastangomis, matome kaip atsakingai ir prasmingai mūsų žinios ir patirtis atsispindi studentų, rezidentų ir kitų jaunųjų kolegų veiklose.

Linkiu Jums visiems stiprybės, puikios sveikatos ir neišsenkančios meilės pasirinktai profesijai.

Dekanas prof. Algirdas Utkus

Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos (KKDVD) visuotinis ataskaitinis narių susirinkimas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 26 Apr 2021 11:28:08 GMT

Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos (KKDVD) visuotinis ataskaitinis narių susirinkimas ir metinė veiklos ataskaita vyks 2021 m. gegužės 25 d. 17:30 val. nuotoliniu būdu. Nuorodą į susirinkimą ir daugiau informacijos rasite: www.kkdvd.lt

Tel. pasiteiravimui: (8 37) 327106.

KKDVD pirmininkė

prof. Skaidra Valiukevičienė

Pirmajam LGS prezidentui akademikui prof. Algimantui Marcinkevičiui – 100 metų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 15 Apr 2021 08:25:30 GMT

Pažvelgę į istoriją, nesunkai rastume nemažai pavyzdžių, kai per trumpą gyvenimą žmogus nuveikia vėlesnėms kartoms gerai žinomų dalykų. Tokio būta ir širdies chirurgijos pradininko Lietuvoje bei Baltijos šalyse akademiko profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus. Jis ne tik sukūrė aukšto lygio chirurgiją mūsų šalyje, bet ir išugdė visą plejadą aukščiausios klasės chirurgų, kardiologų, fiziologų, anesteziologų, imunologų, biochemikų ir kitų specialistų. Šį balandį minime šio chirurgo, mokslininko, akademiko, visuomenės veikėjo gimimo 100-ąsias metines. „Nuo pat vaikystės profesorius buvo apsuptas žmonių, kurių pašaukimas buvo tarnauti Lietuvos žmonėms. Jo tėvas – gydytojas, vėliau žymus vidaus ligų profesorius Mykolas Marcinkevičius, motina – medicinos sesuo, pirmoji tėvo, kurį laiką dirbusio periferijoje, pagalbininkė. Medicinos aplinka nulėmė Algimanto Marcinkevičiaus specialybę, o patriotinė šeimos atmosfera turėjo didelę reikšmę jo pažiūroms ir įsitikinimams susiformuoti“, – taip teigė prof. A. Marcinkevičiaus mokinys, taip pat garsus kardiochirurgas, akademikas profesorius Vytautas Sirvydis. Pasak jo, prof. A. Marcinkevičiaus nuopelnai akivaizdūs: naujos medicinos srities Lietuvoje – modernios širdies chirurgijos – sukūrimas, jos tobulinimas ir iškėlimas į pasaulinį lygį. Jo darbu ir pastangomis Lietuvoje buvo sukurta moderni kraujagyslių chirurgija, jis pirmasis atliko inksto ir širdies persodinimo operacijas. Tai davė impulsą plėtotis transplantacijai. Greita ir audringa širdies chirurgijos plėtra buvo didelė paskata kardiologijos ir anesteziologijos pažangai. Kad atliktų tokius didelius darbus, prof. A. Marcinkevičius nuėjo sunkų, ilgą gydytojo, mokslininko, pedagogo ir medicinos organizatoriaus kelią. Jam buvo artimas kolektyvinės lyderystės principas, kai atsakomybe dalijasi keletas žmonių. Jis stebėjo ir kėlė aukštyn lyderius, nebijodamas konkurencijos. Turėjo magišką galią valdyti naujus lyderius ir kartu pripažinti jų lyderystę. A. Marcinkevičiaus mokinys, kardiochirurgas prof. Giedrius Uždavinys priminė, kad jaunus žmones jis traukė ne tik chirurgo ir mokslininko talentu, bet ir humanistiniu bei patriotiniu nusiteikimu, supratimu, kad medicinoje viskas turi tarnauti sergančiam žmogui, teikti viltį ir gyvenimo džiaugsmą. Po daugybės eksperimentų, sėkmingai atliktų gan sudėtingų širdies operacijų prof. A. Marcinkevičius, jo gausus mokinių specialistų būrys buvo pasirengęs klinikinėms širdies persodinimo operacijoms. Deja, tuometis Sovietų Sąjungos sveikatos apsaugos ministras uždraudė atlikti tokio tipo operacijas. Leidimo teko laukti 17 metų. Tik po to, kai šios operacijos buvo atliktos Maskvoje, draudimas buvo atšauktas. 1987 m. rugsėjo 2 d. atlikta pirmoji Lietuvoje širdies persodinimo operacija. Prof. V. Sirvydžio teigimu, pirmoji širdies transplantacija buvo išskirtinis įvykis. Dėl tvyrančių abejonių ir nežinomų klausimų atliekant širdies transplantaciją pirmą kartą įtampos buvo daugiau ne tik operuojančiam profesoriui A. Marcinkevičiui, bet ir visiems jo pagalbininkams. „Nors šiandien širdies transplantacija yra visuotinai pripažintas širdies nepakankamumo gydymo būdas, organo persodinimo operacija iki šiol tebėra viena iš labiausiai keliančių įtampą. Ją visada lydi tam tikra nežinia ir laukimas, kol persodinta širdis po operacijos pradės plakti“, – sako akademikas prof. V. Sirvydis. Sudėtingiausios širdies operacijos tapo kasdieniu specialistų darbu, šiandien Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje veikia modernūs širdies chirurgijos centrai, kuriuose atliekamos pasaulyje žinomos širdies operacijos. Pasak prof. Balio Dainio (taip pat A. Marcinkevičiaus mokinio), prof. A. Marcinkevičius buvo genialus chirurgas, genialus organizatorius, mokėjęs puikiai numatyti ką, kada ir kaip pradėti, t. y. kokią sritį pradėti: „Dabar jį vadintume strategu. Jis numatė tai ir absoliučiai teisingai. Nė viena kryptis nenuėjo klaidingai. Jo buvo numatytos aiškios veiklos kryptys, kurios 100 proc. pasitvirtino, jos buvo teisingos. Tai – fenomenas. Ne tik jis, bet ir tie, kurie dirbo ir buvo greta.“ Prof. A. Marcinkevičius Lietuvos nepriklausomybę sutiko su dideliu pakilimu, tikėjo idealais ir matė medicinos pažangą. Jis siekė Lietuvos gydytojų sąjungos atkūrimo. 1989 m. gegužės 19 ir 20 d. vykusiame Lietuvos gydytojų suvažiavime prof. A. Marcinkevičius pabrėžė, kad tauta laukia ir mūsų, medikų, tvirto žodžio ir darbų. „Ryžtui ir atsinaujinimui mus turi įkvėpti ir mūsų pirmtakai: J. Basanavičius, V. Kudirka, J. Šaulys ir kt.“, – įžanginiame žodyje atidarymo metu teigė prof. A. Marcinkevičius. Pagrindinis suvažiavimo tikslas – atkurti Lietuvos gydytojų sąjungą. Suvažiavimo uždaviniai aprėpė beveik visas organizacines medicinos problemas. Žinoma, pagrindiniu akcentu tapo Lietuvos medicinos pertvarka. Nepaisant šio suvažiavimo delegatų visų ginčų bei nuomonių skirtumo, buvo sėkmingai nutarta, kad būtina atkurti Lietuvos gydytojų sąjungą (LGS), buvo išrinkti jos valdymo organai ir priimti nauji LGS įstatai. Prof. A. Marcinkevičius buvo išrinktas atkurtosios LGS pirmuoju prezidentu. Prof. A. Marcinkevičiaus mokinys, vienas moderniosios anesteziologijos ir reanimatologijos kūrėjų prof. Alis Baublys priminė, kad, kai buvo atkurta LGS, o jis išrinktas jos prezidentu, prof. A. Marcinkevičiui teko vadovauti sudėtingomis politinėmis sąlygomis, kai tarp narių buvo įvairiausių nuomonių, vizijų apie šios organizacijos veiklą ir ateitį. Prof. A. Marcinkevičius nuosekliai bandė įtikinti gydytojų visuomenę, kad LGS uždavinys – ne tik rūpintis sveikatos apsaugos finansavimu, gydytojų atlyginimais, bet ir skatinti gydytojus kaip humaniškiausios profesijos atstovus imtis ypatingo vaidmens atkuriant nepriklausomą Lietuvą. Minint LGS įkūrimo 80-metį, prof. A. Marcinkevičius kalbėjo: „Man didelė garbė buvo suteikta, kad buvau išrinktas LGS prezidentu. Kiekviena organizacija turi savo uždavinius ir tikslus. Man atrodo, kad Lietuvos gydytojų sąjunga padarė labai didelį progresą, įgyvendindama viską, ką užsibrėžė. Kiekviena sąjunga, kai žmonės susijungia turėdami bendrą viziją, daug pasiekia.“ „Profesorius A. Marcinkevičius ne tik atsakingai vadovavo atkurtai LGS, bet ir savo asmeniniu pavyzdžiu diegė aukštus profesinius ir moralinius standartus, kuriais šiandien vadovaujamės atstovaudami gydytojų profesijai“, – teigė dabartinė LGS vadovybė.

2010 m. buvo įsteigtas profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus labdaros fondas ir prof. A. Marcinkevičiaus mokinių klubas. Pasak prof. V. Sirvydžio, prof. A. Marcinkevičiaus sekėjai pirmiausia ėmėsi atsiminimų knygos „Širdis yra graži. Knyga apie profesorių Algimantą Marcinkevičių“ leidimo, kuri ir buvo išleista 2011 m. Šio leidinio pirmasis egzempliorius iškilmingai buvo įteiktas VU vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje prof. A. Marcinkevičiaus 90-mečiui, pačiam Vilniaus širdies chirurgų mokyklos įkūrėjui – profesoriui Algimantui Marcinkevičiui. „Manau, kad prof. A. Marcinkevičiaus mokinių klube lankysis ir jaunieji kolegos – prof. A. Marcinkevičiaus stipendijos laureatai. Klubas ateityje turėtų būti savotišku paminklu profesoriui Algimantui Marcinkevičiui“, – įsitikinęs profesorius Balys Dainys. „Pasaulinio lygio chirurgas, pirmasis Lietuvoje sėkmingai atlikęs daugybę sudėtingų širdies operacijų, mokslininkas ir gydytojas, įkūręs savitą pasaulyje žinomą Vilniaus širdies chirurgų mokyklą“, – taip apie prof. A. Marcinkevičių savo knygoje „Vilniaus vardai“ rašo poetas, eseistas Tomas Venclova.

Kazimieras Valius

Akademiko prof. Algimanto Marcinkevičiaus pasisakymas LGS 90-mečio proga:

Siūlymas trumpinti epikrizės pateikimo terminą – netinkamas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 15 Apr 2021 08:23:02 GMT

Nors Lietuvos gydytojų sąjungai ministro įsakymo pakeitimo projektas nebuvo pateiktas, sulaukę gydytojų nepasitenkinimo, pateikėme savo poziciją, akcentuodami, jog manome, kad siūlomas terminas yra netinkamas, nes:

Diagnozės nustatymas tiesiogiai priklauso nuo tyrimų atsakymų, tačiau per parą laiko negalima pateikti epikrizės dėl pvz. biopsijos medžiagos atsakymų nebuvimo. Radiologiniai tyrimai aprašomi tik per parą. Miego sutrikimų diagnostikai naudojamo polisomnografijos tyrimo visos nakties rezultatams išanalizuoti reikia kelių parų laiko ir tyrimų nėra galimybių gauti sekančią dieną. Imunologinių, genetinių tyrimų reikia laukti net kelias savaites. Todėl tokiais atvejais parengiama tarpinė epikrizė, kuri atiduodama pacientui į rankas, tačiau nenusiunčiama į ESPBI. Vėliau, gavus laukiamus atsakymus, epikrizė papildoma, užbaigiama ir išsiunčiama į ESPBI.
Reikalavimas ,,ne vėliau kaip kitą darbo dieną" neatitinka šiandieninių e-sveikatos galimybių, nes sistemos ,,trukdžiai“ yra nuolatinis reiškinys.
Reikalavimas yra perteklinis, nes lems prioritetų perskirstymą - t.y. jis bus vykdomas laiko skirto tiesiogiai gydymu ir atliekamoms procedūroms sąskaita.
Todėl:

reikalavimas epikrizę parengti sekančią darbo dieną t.y. nesulaukus tyrimų rezultatų lems epikrizių kokybės pablogėjimą, nes epikrizės bus pateikiamos į ESPBI be kai kurių tyrimų atsakymų, o vėliau gauta informacija tiesiog liks neįrašyta.
Lieka neaišku ar bus reikalaujama gavus atsakymus dar kartą perrašyti epikrizę? Gal net pakeisti diagnozę (nes ši gali priklausyti nuo vėliau gaunamų atsakymų)? Tuomet pirmoji epikrizė bus tiesiog niekinė, rengiama tik tam, kad įvykdytume įsakymą, t.y reikalavimas bus įgyvendinamas prioriteto paciento sveikatos būklei sąskaita.

Su LGS raštu galite susipažinti:

Išskirtinės sąlygos medikams Vartojimo paskoloms

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 12 Apr 2021 10:22:21 GMT

Išskirtinis pasiūlymas: Vartojimo paskola medikams

Žinome, kiek atsakomybės tenka medikams šiais ypatingais laikais. Dėl to sukūrėme lengvatinę vartojimo paskolą medicinos sektoriaus darbuotojams, kuriai taikome žemesnę kainodarą. Patogumo dėlei aptarnausime medicinos darbuotojus nuotoliniu būdu, klientui patogiu laiku. Beje, vartojimo paskolos pasiūlymą pateiksime per 1 val.

Kuo ypatinga vartojimo paskola medikams ?
• 50 proc. nuolaida sutarties sudarymo mokesčiui
• Metinė palūkanų norma nuo 8 proc.
• Paskola be jokio įkeitimo iki 14 500 Eur

• Grąžinimo terminas iki 60 mėn.

Gauk paskolos pasiūlymą:
Internetu: https://www.kaunounija.lt
Pasikonsultuok su vadybininku
Neringa Mikulėnienė + 370 698 56235

neringa@kaunounija.lt

www.kaunounija.lt

LGS Kreipimasis dėl mažinamo finansavimo ASPĮ

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 29 Mar 2021 11:37:37 GMT

LGS kelia klausimus dėl mažėjančio finansavimo sveikatos priežiūros įstaigoms

Kovo 24 d. Seimo Sveikatos reikalų komitete reaguodama į nerimą keliantį Lietuvos gydytojų sąjungos kreipimąsi, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos socialinių klausimų grupės vardu, Seimo ir Komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė pasiūlė išnagrinėti šias problemas. Posėdyje sutarta tai padaryti per artimiausias porą savaičių.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms šiemet padidintos 190 mln. eurų, arba 12,6 proc. Tačiau finansavimą sveikatos priežiūros įstaigoms numatoma mažinti. Teritorinės ligonių kasos įstaigoms pateikė sutarčių projektus su vidutiniškai 5 proc. mažesnėmis sumomis.

Įstaigoms neplanuojama kompensuoti patirtų išlaidų pandemijos metu įrengiant vakcinavimo centrus, COVID-19 skyrius, perorganizuojant darbus, apmokant darbuotojus. Sutartinės sumos apskaičiuotos vertinant ne visus praėjusius metus, o tik 8 mėnesius, neatsižvelgiama, kiek išaugo išlaidos dezinfekcinėms ir vienkartinėms apsaugos priemonėms, jų rezervui, brangstant prekėms ir paslaugoms. Be to, įstaigoms numatomas beveik keturių mėnesių apmokėjimo už paslaugas atidėjimas. Dėl mažinamo finansavimo pirmiausiai ir labiausiai bus pažeisti teisėti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų interesai.

Šiuos ir kitus klausimus savo rašte Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai kelia Lietuvos gydytojų sąjunga, ypač nuogąstaudama, kad įstaigos nepajėgs vykdyti 2018 m. pasirašytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties. Pagal ją Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija įsipareigojo nuosekliai didinti specialistų darbo užmokestį siejant jį su minimalios algos augimu, gerinti ekonomines ir socialines darbo sąlygas, kurios pandemijos metu tapo dar sudėtingesnės.

Su raštu galite susipažinti:

LGS sekretoriatas

LGS Taryba siūlo palikti 1/12 iki karantino pabaigos PAPIDYTA: SAM ATSAKYMAS

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 29 Mar 2021 09:34:27 GMT

LGS taryba kreipėsi į LR Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministrą ir Valstybinę ligonę kasą dėl raginimų ASPĮ kuo greičiau atnaujinti paslaugų teikimo apimtis.

LGS atkreipė SAM ir VLK dėmesį, kad paslaugų apimties gyventojams atstatymas turi būti vykdomas vadovaujantis pacientų saugos prioritetu ir šiandien yra ribojamas objektyvių veiksnių, t.y. personalo skaičiaus, papildomų saugos priemonių laiko sąnaudų (patalpų dezinfekcijai) ir t.t.

LGS taryba siūlo:

• Iki karantino pabaigos palikti atsiskaitymo su ASPĮ sąlygą – 1/12 metinės sutartinės sumos.

• Kriterijus paslaugų įvykdymui (70 proc. ir kt.) taikyti, tik atšaukus karantiną.

PAPIDYTA: SAM ATSAKYMAS

Europos dieną kovai su smurtu prieš medikus paminėkime – primindami, kad smurtas/mobingas tebeegzistuoja

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 12 Mar 2021 08:26:07 GMT

LGS kviečia visus gydytojus įvertinti šios dienos psichosocialinį klimatą gydymo įstaigose užpildant anoniminę anketą:

Pranešimas žiniasklaidai

2021-03-12

Kovo 12-oji – dienai be smurto prieš medikus paminėti

Lietuvos gydytojų sąjunga, profesinė sąjunga, atstovaujanti gydytojų interesams, šią svarbią dieną primena: kiekvienas asmuo turi teisę dirbti saugioje aplinkoje be smurto ir agresijos grėsmės.

Sveikatos sektoriuje išskiriama keletas smurto darbo vietoje tipų: pacientų ar jų artimųjų agresija prieš medikus ir mobingas, t. y. darbuotojo smurtas prieš darbuotoją. Mobingas – tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis smurtas darbe, kuris pasireiškia piktnaudžiavimu valdžia, asmens socialine izoliacija, nepagrįsta jo ar jo atlikto darbo kritika, darbui būtinos informacijos slėpimu, šmeižtu ar žeminimu, persekiojimu, priekabiavimu, grasinimu. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mobingas du kartus stipriau nei pacientų smurtas neigiamai veikia medikų psichikos sveikatą. Įstaigų vadovai nelinkę spręsti vidinių personalo konfliktų ir dažnai savo nuožiūra priima sprendimus dėl darbo krūvio, atlygio, darbuotojo karjeros ar profesinio tobulinimosi galimybių. Baimindamiesi pacientų skundų, dažnai darbuotojams primena, kad „pacientas visada teisus“.

Psichologinis, žodinis ar net fizinis smurtas gali būti patiriamas tiek iš pacientų, tiek iš bendradarbių. Smurtautojai, priežastys ir padariniai dažniausiai lieka nežinomi, nes smurto atvejai nėra nei registruojami, nei analizuojami. Medikų visuomenė ne kartą buvo raginama netylėti, kalbėti šia tema, tačiau smurto problema nėra „patogi“ viešoms diskusijoms, o pranešti apie smurtą vis dar nėra saugu medikui. Deja, pagalba ar parama tiek išorinį, tiek vidinį smurtą patyrusiam darbuotojui nėra pakankama (pvz., psichologinis smurtas nesėkmės atveju).

Daugumos smurto atvejų galima išvengti, tačiau tam būtinos žinios apie smurto prevenciją ir valdymą. Smurto prevencijos mokymai ugdo medikų budrumą, gebėjimą atpažinti grėsmes, t. y. kaip išvengti agresijos, o pasireiškus agresijai moko, kaip taikyti tam tikras technikas ir suvaldyti grėsmingą situaciją (pvz., taikoma deeskalavimo technika).

Smurtas prieš sveikatos priežiūros specialistus neginčijamai yra globali problema. Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie agresijos prieš medikus paplitimą Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Švedijoje. Didžiojoje Britanijoje apie 60 proc. sveikatos priežiūros specialistų patiria pacientų ar jų giminaičių smurtą. Italijoje smurtą patyręs sveikatos priežiūros specialistas per 72 valandas užpildo pranešimo apie agresiją formą. Italijoje gydymo įstaigose nėra paplitęs mobingas, o Suomijoje kas penktas medikas patiria patyčias ar spaudimą iš kolegų. Mokslinės studijos patvirtina, kad darbe patiriamas psichologinis smurtas ir mobingas yra vieni labiausiai stresą, depresiją ir perdegimo sindromą sąlygojančių veiksnių. Blogėja komunikacija su pacientais, mažėja dėmesys ir koncentracija paciento sveikatos problemai spręsti, prastėja šeimos ir paties mediko gyvenimo kokybė, sutrikdoma jo karjera ir galimybės tobulėti. Gera tarptautinė praktika rodo, kad valstybėse, kuriose smurto atvejai registruojami ir analizuojami, įgyvendinamos strateginės agresijos prevencijos programos makro- (vyriausybės, visuomenės), mezo- (gydymo įstaigų) ir mikro- (komandų, personalo) lygmenimis.

Siekdamas užtikrinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų psichologinę gerovę ir teigiamą šių įstaigų psichoemocinį klimatą, 2019 m. sveikatos apsaugos ministras sukvietė įvairių institucijų bei medikų organizacijų atstovus parengti veiksmų planą, kaip iš esmės pakeisti ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo ir psichologinio smurto. Buvo tikimasi, kad parengus strateginę smurto darbo vietoje prevencijos kryptį vyks globalūs įstaigų kultūros pokyčiai, kalbant apie medikų ir pacientų bei medikų tarpusavio bendravimą. Nors planas prieš metus patvirtintas, realių pokyčių gerinant psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose kol kas nėra.

Lietuvos gydytojų sąjungos pozicija – nulinė tolerancija smurtui sveikatos priežiūros įstaigose, todėl minėdama dieną be smurto prieš gydytojus atlieka anoniminę gydytojų apklausą, skirtą šios dienos psichosocialiniam klimatui gydymo įstaigose įvertinti.

Tikimasi, kad apklausos rezultatai leis tęsti konstruktyvią diskusiją su Sveikatos apsaugos ministerija dėl privalomo psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo gydymo įstaigose. Taip pat sąjunga mano, kad būtina įstaigų veiklos vertinimo rodiklius papildyti psichosocialinio klimato įstaigoje užtikrinimo rodikliu, įvesti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir vidurinės grandies vadovų rotaciją, praplėsti įstaigų medicinos etikos komisijų kompetenciją sprendžiant vidinius konfliktus ir kt.

Kovo 12 d. – Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena (angl. European day to fight violence against doctors and health professionals). Europos medikų organizacijų tarybos paskelbta 2019 m. lapkričio 29 d. Lisabonoje vykusiame plenariniame posėdyje.

Patikslintas priedų už COVID-19 skyrimo aprašas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 04 Mar 2021 09:45:01 GMT

Lietuvos gydytojų sąjunga vasario 1 d. kreipėsi į SAM su prašymu paaiškinti ar gydymo įstaigos darbuotojams turėjusiems tiesioginį kontaktą su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, turi būti didinama pastovioji darbo užmokesčio dalis, proporcingai dirbtam laikui, už COVID-19 liga susirgusių pacientų gydymą ir slaugą, ar už ataskaitinį kalendorinį mėnesį? Kovo 2 d. sulaukta SAM paaiškinimo, kad galiojančiuose tesės aktuose dėl darbo užmokesčio didinimo laikotarpio (ar mokama už mėnesį, dieną, valandą, minutę) COVID-19 atveju nebuvo REGLAMENTUOTA.

Ministerija pateikė savo nuomonę, kad padidintas darbo užmokestis turi būti mokamas darbuotojo darbą siejant tik su faktiškai pavojaus sveikatai sąlygomis išdirbtu laiku.

Siekiant išspręsti LGS keliamą klausimą ateityje, yra pakeistas teisės aktas V-1057, kuriame šis klausimas jau yra sureglamentuotas: darbo užmokestis didinamas proporcingai darbo laikui valandomis arba dienomis (priklausomai nuo ASPĮ taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos).

SAM atsakymas:

SAM V-1057 aktuali redakcija

2021 m. vasario 26 d. SAM įsakymas Nr. V-398:

Teikite pasiūlymus LNSS Šakos sutarčiai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 18 Feb 2021 14:06:35 GMT

Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis (toliau - LNSS šakos kolektyvinė sutartis) veikia jau trečius metus ir jos galiojimas baigsis šiemet.

Lietuvos gydytojų sąjunga kreipėsi į savo socialinius partnerius dėl sutarties pratęsimo inicijavimo. Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga prisistatė LR Vyriausybei dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.

LGS taryboje NUTARTA pastabas ir pasiūlymus sutarties projektui pateikti iki vasario 24 d.

Šiuo metu aktualią sutarties redakciją galite rasti:

Laukiame pasiūlymų.

Prisistatymas Vyriausybei deryboms:

Šaliai nusipelniusiems medikams – Valstybės apdovanojimai

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 17 Feb 2021 11:11:08 GMT

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais paskelbė apdovanojantis labiausiai mūsų šaliai nusipelniusius medikus.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas prof. Balys Dainys – gydytojas urologas, nefrologas, chirurgas, aktyvus organų transplantacijos ir organų donorystės puoselėtojas, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ steigėjas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanoti LSMU prof. dr. Vytenis Pranas Deltuva , gydytojas neurochirurgas; LSMU prof. Ričardas Kubilius , veido ir žandikaulių chirurgas; Akademikas prof. Vaidutis Kučinskas , LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas; VU doc. Mindaugas Šerpytis , gydytojas anesteziologas reanimatologas; LSMU dr. Tomas Tamošuitis , gydytojas anesteziologas reanimatologas, vienas iš organų donorystės sklaidos lyderių šalyje.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas Nerijus Mikelionis – viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius , „Koronos karštosios linijos“ iniciatorius ir įkūrėjas.

Už pasiaukojimą, tvirtą pareigos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtingomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai šiemet skirti 33 Lietuvos medicinos darbuotojams, didžiajai daliai jų – po mirties. „Apdovanodami medikus, kurie gelbėjo gyvybes, nepaisydami gresiančio pavojaus savo sveikatai ir gyvybei, išreiškiame jiems amžiną pagarbą. Tačiau ir toliau reikšti kasdienę pagarbą tiems, kurie vis dar kovoja su koronaviruso infekcija, turime visomis išgalėmis didindami medikų saugumą darbe ir jų socialines garantijas“, – sakė Prezidentas.

Už pasiaukojimą ir atsidavimą itin sudėtingomis aplinkybėmis gelbstint gyvybes, nepaisant gresiančio pavojaus savo sveikatai ir gyvybei, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti šie Lietuvos Respublikos medicinos darbuotojai: Jolanta Karanauskienė, Radviliškio ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugytoja; Gražvydė Masiliūnienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktoriaus slaugai pavaduotoja; Jūratė Milaknienė, Prienų ligoninės direktorė; Mindaugas Ramanauskas, Marijampolės ligoninės Anestezijos ir intensyviosios terapijos COVID-19 skyriaus slaugytojas; Danguolė Skrupskienė, Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi po mirties pagerbiami: Aleksandras Bartusevičius, Gintaras Berenis, Valentina Bilan, Silvija Bliūdžiuvienė, Vilija Briedelytė, Romas Činčiukas, Antanas Damulis, Regina Gaižutienė, Vilija Girdauskienė, Irūna Ignatavičienė, Veslava Kaleda, Irena Kontrimienė, Valdas Kuolas, Jadvyga Meleikienė, Jevgenija Mickienė, Vilma Nikitinienė, Egidija Petkevičienė, Birutė Pučkova, Virginija Rutkauskienė, Steponas Česlovas Strodomskis, Laima Šabūnienė, Danutė Šalkauskienė, Anastazija Vaičekauskienė, Aistė Valentukevičienė, Danguolė Vanagienė, Valentinas Virbickas, Marytė Vitkauskienė ir Juozas Vyšniauskas.

Pagal Prezidento komunikacijos grupės informaciją

Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 04 Feb 2021 13:57:32 GMT

Įgyvendintas LGS siūlymas dėl didesnės nedarbingumo išmokos užsikrėtus COVID-19

Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija š. m. sausio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, LR Socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės skubiai ir efektyviai spręsti biurokratinius trukdžius, kurie lemia sudėtingą sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų teisės į didesnę ligos išmoką įgijimą.

Mūsų nuomone, akivaizdu, kad reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį sveikatos priežiūros specialistams, susirgusiems COVID-19 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigų COVID skyriuose, yra perteklinis ir padidina administracinę naštą, apsunkina ir taip didelėje nervinėje, emocinėje, protinėje įtampoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.

Sausio 26 d. šiuo klausimu buvo organizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybių asociacijos ir LGS nuotolinis pasitarimas, po jo Fondo valdyba pateikė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderintą išaiškinimą pagal savo kompetenciją, kuriame pažymi, kad darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).

Fondo valdyba pažymi, kad:

1. atsakant į klausimą, ar asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, darbdaviui nėra keliami reikalavimai atlikti išsamų vertinimą (tyrimą) dėl darbuotojo susirgimo, taip pat ieškoti tiesioginių sąsajų, nuo kurio konkrečiai sergančio asmens darbuotojas užsikrėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus darbuotojo susirgimo vertinimas (tyrimas) nėra būtinas (ir netgi perteklinis) ypač tais atvejais, kai darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka, pavyzdžiui, COVID (infekciniame) skyriuje. Tokiu atveju pateikiant trumpą aplinkybių aprašymą, įrodantį darbuotojo susirgimo priežastinį ryšį su pareigų vykdymu, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas užsikrėtė (susirgo) COVID-19 liga savo funkcijas vykdydamas COVID (infekciniame) ar pan. skyriuje (pridedamas užpildytos formos pavyzdys).

2. atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti Fondo valdybos teritoriniai skyriai nereikalauja (nebent iškyla poreikis pasitikslinti jau pateiktus darbuotojo duomenis), o tuo labiau iš sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose nustatytas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkis ar teikiamos paslaugos COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems asmenims ar COVID skyriuose.

3. darbdavys, tvirtindamas darbuotojo ligos ir profesinės veiklos funkcijų vykdymo priežastinį ryšį, neturi atsižvelgti į darbuotojų asmens apsaugos priemonių dėvėjimo aspektus, nes Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta kompetencija tikrinti ar kitaip daryti įtaką laikytis asmens apsaugos priemonių naudojimo ar socialinės distancijos taisyklių. Pakartotinai paaiškiname, kad šiuo ligos išmokos skyrimo atveju (vadovaujantis Įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi) priežastis „Profesinė liga“ skirta tik identifikuoti asmenims, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.

Dėkojame Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei VSDF už bendradarbiavimą.

Visas dokumentas skelbiamas mūsų tinklalapyje:

Priedams už darbą su COVID gruodžio mėnesį TLK ASPĮ jau pervedė 17,3 mln. eurų

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 02 Feb 2021 10:44:55 GMT

Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už gruodžio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 17,3 mln. eurų. Lėšos skirtos iš 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kuriame atlyginimų padidinimui dėl COVID-19 kompensuoti numatyta 45,6 mln. eurų.

Prašymus ir paraiškas kompensuoti PSDF lėšomis gruodžio mėnesio sąnaudas, susidariusias dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, teritorinėms ligonių kasoms pateikė 252 Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), padidintus atlyginimus gaus 25,5 tūkst. medicinos darbuotojų.

Ligonių kasos jau netrukus pradės vertinti ir ASPĮ pateiktas paraiškas padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti už sausio mėnesį.

Priminsime, kad darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnės mėnesio algos mokamos vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu. Šiam tikslui 2020 metais buvo naudojamos PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšos.

Kompensuodamos spalio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo išlaidas, ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 3,3 mln. eurų. Tuomet papildomos lėšos buvo skirtos tik tų savivaldybių medikams, kuriose jau spalį buvo įvestas karantinas. Lėšų poreikis kompensuoti lapkričio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimą už darbą su Covid iš viso sudarė 13,7 mln. eurų.

Visoje Lietuvoje karantinas buvo įvestas lapkričio 7 dieną.

Pirmojo karantino metu kovo-birželio mėnesiais kompensuojant gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas, iš PSDF rezervo sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš viso buvo skirta 24,5 mln. eurų arba vidutiniškai po 7,6 mln. eurų kas mėnesį. Taigi mėnesio lėšų poreikis šiam tikslui išaugęs daugiau nei dvigubai.

VLK informacija

Opozicija siūlo Vyriausybei COVID-19 karantino pasekmių mažinimo gaires

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 25 Jan 2021 10:29:33 GMT

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, matydama, jog Vyriausybė ir dabartinis operacijų vadovas Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys neturi konkretaus ir apčiuopiamo priemonių plano, siekdama būti konstruktyvia opozicija, kuri ne tik kritikuoja, bet ir teikia racionalius siūlymus, teikia savo parengtus pasiūlymus, kurie padėtų greičiau įveikti COVID-19 pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei.

„Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris drauge su buvusiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga šiandien Seime pristatė LVŽS siūlomas gaires efektyviai kovai prieš COVID-19 pasekmes ir atitaisant padarytas šios Vyriausybės klaidas.

Su LVŽS siūlomomis priemonėmis plačiau susipažinti galima čia

„Mes vis dar tikėjomės išvysti valdančiųjų gerai parengtą COVID-19 suvaldymo planą. Tačiau tiek visuomenė, tiek šalies Prezidentas, tiek Seimo nariai buvo tik sąmoningai klaidinami teigiant, kad egzistuoja detalus 130 žingsnių infekcijos suvaldymo planas. Šiuo metu matome, kad kartojami buvusios Vyriausybės priimti sprendimai, tačiau jie taikomi ne taip specifiškai, neatsižvelgiant į labiausiai pažeidžiamas sritis, neįvertinant pirmosios pandemijos bangos metu sukauptos patirties ir iš jos nesimokant. Dangstant plano nebuvimą, priėmus kokią nors konkrečią priemonę yra paskelbiama, kad tai buvusi 130 žingsnių infekcijos suvaldymo plano dalis. Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones“ – sako A. Veryga. Pasak jo, dar didesnį nerimą kelia tai, kad Vyriausybė neturi jokio aiškaus išėjimo iš karantino plano. Jo nėra net pirminėse stadijose.

„Mums nerimą kelia ir tai, kaip Vyriausybė renkasi ekspertus. Pagrindiniais ekspertais ir pandemijos valdymo „viešais veidais“ dažnu atveju yra ne specialiųjų žinių turintys epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, bet kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai, pavyzdžiui hematologas, šeimos gydytojas ir kt. Nebematome pirmosios bangos metu dirbusių ir situaciją visuomenei komentavusių epidemiologų. Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone“, – sako R. Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, LVŽS pateikia priemones, kurios susijusios su gyventojų judėjimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemomis, vakcinavimu ir testavimu.

Planuojant vakcinaciją LVŽS siūlo naudotis jau parengta užsienio šalių patirtimi, ypač kai tos šalys panašios savo teritorija, gyventojų struktūra bei kitais požymiais. Pavyzdžiui, savo išsamumu bei detalumu išsiskiria Airijos vakcinavimo strategija bei turimas priemonių planas, kuriame detalizuotos tiek skiepijamų asmenų grupės, kurios dažnai susietos su paslaugų ar sričių atidarymu, kaip antai mokytojai, tiek ir pagrįstas jų eiliškumas, apibrėžta logistika, visų subjektų funkcijos bei vieninga valdymo sistema.

LVŽS siūlo žmonių judėjimą reguliuoti tik per didžiąsias metų šventes, reguliuoti susibūrimus prekybos centruose, leisti veikti smulkiam verslui, kuris užtikrintų klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, mokytojus įtraukti kaip prioritetinę grupę skiepų eilėje ir kt. Jei į LVŽS siūlymus atsižvelgtų Vyriausybė ir juos imtų taikyti praktikoje, tai turėtų teigiamai spręsti susidariusias problemas valstybėje ir padėtų susitvarkyti su COVID-19 sukeltomis pasekmėmis.

pagal LVŽS informaciją

LGS ir Savivaldybių asociacija kreipiasi į Vyriausybę dėl trukdžių gauti didesnę nedarbingumo išmoką

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Fri, 22 Jan 2021 12:53:27 GMT

KREIPIMASIS DĖL DARBO COVID SKYRIUJE FAKTO PRILYGINIMO ĮRODYTAM PRIEŽASTINIAM RYŠIUI TARP PROFESINĖS VEIKLOS IR COVID-19 LIGOS

LGS viceprezidentė – E. sveikatos valdyboje 2020 m. gruodžio 7 d. ministro įsakymu Nr. V-2834 buvo patvirtinta E. SVEIKATOS VALDYBOS SUDĖTIS

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 07 Jan 2021 11:23:16 GMT

LGS viceprezidentė – E. sveikatos valdyboje 2020 m. gruodžio 7 d. ministro įsakymu Nr. V-2834 buvo patvirtinta E. SVEIKATOS VALDYBOS SUDĖTIS. Lietuvos gydytojų sąjunga į valdybą delegavo LGS viceprezidentę prof. Laimutę Vaidelienę, tačiau šiame įsakyme gydytojus atstovauti buvo pasirinktas kitas asmuo. 2020-12-12 LGS pateikė pretenziją dėl netinkamai vykdytos atrankos, pažymėdama, kad daugiau balų surinkęs „gydytojus atstovaujančių asociacijų“ kandidatas yra ne gydytojų, o sveikatos priežiūros įstaigų vadovų asociacijos atstovas, atstovaujantis įstaigų vadovus ir administratorius, bet ne gydytojus. Tokia valdybos sudėtis programuoja problemą, kad praktikuojantys gydytojai, kurie tiesiogiai dirba su E. sveikatos sistema, lieka neatstovaujami. Sveikatos apsaugos ministerija priėmė mūsų pastabas. 2020 m. gruodžio 23 d. ministro įsakymu neatitikimai buvo pašalti ir gydytojų interesus E. sveikatos valdyboje atstovauti patvirtinta LGS viceprezidentė.

SU E. SVEIKATOS VALDYBOS SUDĖTIMI GALITE SUSIPAŽINTI:

Šiemet šventinė šviesa - Jumyse

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 23 Dec 2020 09:32:54 GMT

Mielieji LGS nariai,

Šiemet šventinė šviesa - Jumyse.

Ir nors svarbiausias metų šventes dauguma sutiksite ne šeimose, prisiminkite, kad būtent Jūs esate ta vienintelė viltis, kurios taip reikia mūsų pacientams.

Priimkite šventinius Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, Sveikatos ministro, Medicinos universitetų Rektorių, Universitetinių klinikų, Seimo narių ir kolegų sveikinimus. Saugokite save ir artimuosius!

LGS Klausimai, į kuriuos butina atsakyti pradedant vakcinaciją

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 15 Dec 2020 11:26:03 GMT

Lietuvos gydytojų sąjungos specialistai įvertino įsakymo „Dėl tikslinių ir prioritetinių gyventojų grupių̨ skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą.

Atkreipiame SAM dėmesį, aprašas neatitinka šių dienų aktualijų, jame vakcinacijos priežiūra ir įstaigų koordinavimas pavedami Užkrečiamų ligų ir AIDS centrui bei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris yra ir taip perkrautas darbu, o įsakymas įpareigoja juos užtikrinti „šalčio grandinės“ reikalavimus bei koordinuoti imunoprofilaktiką administracinių teritorijų ASPĮ. Imunoprofilaktikos aprašas neatsako į medicinos personalui ir gydymo įstaigoms kylančius specifinius praktinius klausimus, kaip reiks vykdyti vakcinaciją būtent COVID-19 vakcina. Siekiame išvengti problemų, panašių į neseniai kilusias su ASPĮ skirtomis lėšomis apmokėjimui už COVID-19 pacientų gydymą, dėl kurių skirstymo, neparengus konkrečios tvarkos, kai kurios ASPĮ atsidūrė teismuose.

Todėl siūlome šalia rengiamo įsakymo parengti ir imunoprofilaktikos COVID-19 vakcina tvarkos aprašą ar kitą dokumentą, kuriame būtų atsakyta į sekančius klausimus:

Ar medikų vakcinacija COVID-19 vakcina bus privaloma? Būtinas vieningas teisinis išaiškinimas Respublikos mastu, nes atvykus vakcinai bus ne laikas įstaigoms įtikinėti medicinos personalą.
Ar turi būti skiepijami medicinos darbuotojai, buvę kontakte su COVID-19 ar šia infekcija persirgę asmenys?
Kas organizuoja vakcinų tiekimą į regionus bei regionuose? Nes abejojame, ar savivaldybės ir visos gydymo įstaigos turės reikiamas sąlygas vakcinos laikymui. Būtų apmaudu, jei dalis vakcinų nebūtų panaudota dėl pažeistų laikymo sąlygų.
Kokia metodika remiantis savivaldybės ar kitos atsakingos įstaigos skirstys vakcinas ASPĮ? Manome, kad turi būti parengta privaloma bendra metodika visai Lietuvai.
Kokio dydžio šaldiklių ir kurioms įstaigoms reikia, norint pasirengti vakcinacijai?
Įpareigoti ASPĮ iš anksto parengti vakcinuojamųjų medicinos darbuotojų sąrašus bei jų vakcinavimo eiliškumą, nes artimiausiu metu atvykstančios vakcinos, ko gero, galės būti laikomos įprastuose šaldytuvuose ne daugiau 5 d.

Nemokama psichoterapinė pagalba gydytojams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 09 Dec 2020 14:31:18 GMT

Laba diena, gerbiami kolegos gydytojai,

šioje įtemptoje kovos su Covid-19 virusu situacijoje, kuomet mums visiems tenka atlaikyti antrąją, daug sunkesnę viruso bangą, Jūs dirbate didžiuliu krūviu, nešate didelę atsakomybę už savo pacientus.

Labai svarbu pasirūpinti savimi, išlaikyti emocinę pusiausvyrą, vidinį ramumą ir stabilumą. Kadangi ekstremali situacija neišvengiamai kelia stresą ir įtampą, ieškoti emocinės paramos yra natūralu.

Vilniaus psichoanalitikų draugijos nariai, profesionalūs psichoterapeutai ir psichoanalitikai siūlo nemokamas nuotolines psichoterapines konsultacijas (audio ar video) pandemijos laikotarpiu. Mes tikime, kad galimybė kalbėtis gali suteikti palengvėjimą ir paramą. Nesvarbu, ar pokalbis būtų apie profesinį, ar apie asmeninį gyvenimą.

Prašome kreiptis nurodytais kontaktais. Būtinai pasakykite ar parašykite, kad esate medicinos darbuotojas. Jei pageidaujate, konsultacijos gali būti anoniminės.

Tel.: +370 6884 2222 , Agnė (nesant galimybei atsiliepti – perskambinama)

El. paštas: agneibalod@gmail.com

Prezidento patarėjas S.Krėpšta: sprendžiant dėl medikų atlyginimų reikia įvertinti, koks lygis pasiektas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Tue, 01 Dec 2020 12:27:54 GMT

Interviu Žinių radijui Prezidento patarėjas sakė S. Krėpšta teigė, jog LGS prezidentui iškeltas klausimas, dėl neatiduotų lėšų medikų atlyginimas ,,tikrai svarbus kausimas, reikia įvertinti, kokį mes lygį pasiekėme su medikų algomis. Medikų atlyginimai buvo didinami pastaruosius keletą metų ir augo pakankamai ženkliai“, –. „Reiktų atlikti analizę, ar visose gydymo įstaigose tas augimas įvyko faktiškai, nes tam tikrų netolygumų buvo matyti prieš pusmetį, ir viską pasvėrus priimti pakankamai pamatuotą sprendimą“, – pažymėjo patarėjas. Pasak prezidento atstovo, sprendimą dėl medikų atlyginimų turėtų priimti naujoji Vyriausybė bei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), aptarusi klausimą su socialiniais partneriais.

Lietuvos gydytojų sąjunga kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl įsipareigojimų medikų bendruomenei tęstinumo užtikrinimo

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 30 Nov 2020 13:04:41 GMT

Lietuvos gydytojų sąjunga, vienijanti daugiau nei 70 procentų Lietuvos gydytojų, lapkričio 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl socialinio dialogo stiprinimo ir įsipareigojimų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams tęstinumo užtikrinimo, tvirtinant sveikatos apsaugos ministro kandidatūrą.

Kreipimesi išreikštas susirūpinimas ir prašymas Lietuvos Respublikos Prezidentui vertinant kandidatūras į sveikatos apsaugos ministro postą atsižvelgti į teisėtus sveikatos sistemos darbuotojų lūkesčius, užtikrinti socialinių partnerių prisiimtų įsipareigojimų tęstinumą. Lietuvos gydytojų sąjunga taip pat pateikė konkrečius siūlymus būsimam sveikatos apsaugos ministrui imtis Susitarimo dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų specialistų darbo užmokesčio didinimo 2017–2020 m. (toliau – Susitarimas ) įgyvendinimo audito ir kontrolės veiksmų.

Medikų profesinės sąjungos ir septynioliktoji Vyriausybė yra pasirašiusios LNSS šakos kolektyvinę sutartį bei Susitarimą dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų specialistų darbo užmokesčio didinimo, kuris numato, kad 2020 m. gydytojų vidutinis darbo užmokestis pasieks 3250, slaugytojų – 1625 eurus. Šalys taip pat susitarė gerinti sveikatos priežiūros specialistų socialines sąlygas, užtikrinti darbo apmokėjimo sistemų skaidrumą ir lygiateisiškumą bei kitas garantijas.

Lietuvą užklupus koronaviruso infekcijos bangai, Vyriausybė skyrė lėšų ir paspartino darbo užmokesčio ketvirtojo etapo įgyvendinimą. Deja, yra nemažai asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose lėšos, skirtos medikų darbo užmokesčiui, įstaigų vadovų sprendimu nebuvo nukreiptos į darbo užmokesčio fondą arba nukreipta tik dalis lėšų. Lietuvos gydytojų sąjungos vertimu, tokia situacija prieštarauja priimtiems susitarimams, menkina darbuotojų ir darbdavių socialinį dialogą ir, tikėtina, daro žalą valstybės biudžetui. Todėl sąjunga prašo Prezidento, vertinant kandidatų į sveikatos apsaugos ministro postą tinkamumą eiti šias pareigas, atsižvelgti, ar kandidatas ir formuojama Vyriausybė užtikrins socialinio dialogo ir pradėtų darbų tęstinumą.

Sudaryta žalos pacientų sveikatai prevencijos komisija

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 30 Nov 2020 09:31:55 GMT

Sveikatos apsaugos ministras 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu V-2712 ,,Dėl Žalos pacientų sveikatai Prevencijos komisijos sudarymo“ sudarė Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisiją:

Liutauras Labanauskas – Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas;

Irma Mituzienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus patarėja;

Jūratė Romaneckienė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė;

Inga Tamosinaitė – Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos valdybos narė;

Ramunė Vaitkevičienė – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja;

Giedrė Vinikienė – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos Analitinių projektų vadovė;

Odeta Vitkūnienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė.

Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijai savo veiklos ataskaitą kasmet pateikia nuo 2020 m. sausio 1 d. veikianti Žalos pacientų sveikatai komisija.

Prevencijos komisija atlieka Komisijos veiklos ataskaitų duomenų analizę ir:

1) teikia siūlymus asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti;

2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar) priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti, įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo dokumentus;

3) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;

4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų siekiant užkirsti kelią žalai pasikartoti.

Naujos sudėties sveikatos reikalų komitetas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 19 Nov 2020 13:45:55 GMT

Nedarbingumas ir ligos išmokos dėl koronaviruso: viskas, ką reikia žinoti gyventojams ir gydytojams

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 05 Nov 2020 11:12:30 GMT

Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių apribojimų, dirbantys gyventojai kai kuriais atvejais turi galimybę kreiptis į asmens sveikatos įstaigą dėl laikino nedarbingumo suteikimo ir ligos išmokos mokėjimo.

Kaip ir anksčiau, dėl nedarbingumo, susijusio su koronavirusu, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą reikia kreiptis nuotoliniu būdu. Jeigu dėl skambučių gausos sunku prisiskambinti, galima bandyti kitu laiku ar kitą dieną – nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

Tačiau atsirado ir naujovių – kai asmeniui prireikia izoliuotis dėl sąlyčio su koronavirusu užsikrėtusiu ir kartu gyvenančiu šeimos nariu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas be Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažymos, bet tik tuomet, jei šeimos narius gydo tas pats šeimos gydytojas. Pasikeitė ir specialūs kodai, kurie nurodomi išduodant nedarbingumą dėl privalomos izoliacijos.

Tokia tvarka numatoma bendrame sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakyme dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pandemijos laikotarpiu.

Kai privaloma izoliuotis suaugusiam asmeniui

Jeigu suaugęs dirbantis asmuo lankėsi koronaviruso paveiktoje šalyje arba turėjo sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu žmogumi, jam gali būti skiriama privaloma izoliacija, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

NEDARBINGUMO TRUKMĖ: privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo atvykimo į Lietuvą ar nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. Jeigu sąlytis buvo su kartu gyvenančiu ir užsikrėtusiu šeimos nariu, prirašytu pas tą patį šeimos gydytoją – tuomet nuo paskutinės sąlyčio dienos su šeimos nariu 14 kalendorinių dienų.

Nauja! Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Tačiau sąlytį savo šeimoje turėjusiam asmeniui išduodant nedarbingumą tokios Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažymos nebereikės, bet tik tuomet, jei šeimos narys, su kuriuo asmuo turėjo sąlytį, gyvena kartu ir gydosi pas tą patį šeimos gydytoją.

LIGOS IŠMOKA: 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Nauja! KAIP ŽYMIMA: TLK-10-AM kodas Z29.0 „Izoliacija“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“.

Nedarbingumas neišduodamas ir ligos išmoka nemokama, jeigu privaloma izoliacija paskiriama po vizito užsienio šalyje, kuri jau išvykimo metu buvo įtraukta į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą. Išimtis taikoma – tai yra nedarbingumas suteikiamas ir ligos išmoka mokama – jeigu į paveiktą šalį vykstama profesiniais, tarnybos, darbo tikslais.

Kai suaugusiam asmeniui yra skiriama privaloma izoliacija, bet nedarbingumo pažymėjimas negali būti išduodamas, jam gali būti išduodama medicininė pažyma, pateisinanti neatvykimą į darbą, tačiau ligos išmokos tokiais atvejais nemokamos.

Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą reikia nuotoliniu būdu kreiptis į savo šeimos gydytoją ar asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Kai privaloma izoliuotis mažam vaikui ar vaikui su negalia

Jeigu vaikas iki ketvirtos klasės imtinai arba pagal specialiojo, taip pat bendrojo ugdymo programą besimokantis vaikas su negalia iki 21 metų lankėsi koronaviruso paveiktoje šalyje arba turėjo sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, tuomet jam gali būti skiriama privaloma izoliacija, o jį prižiūrintiems tėvams, globėjams, budintiems globotojams ar dirbantiems seneliams – suteikiamas nedarbingumas ir mokama ligos išmoka už vaiko priežiūrą.

Nedarbingumas ir ligos išmoka už vaiko priežiūrą parvykus iš COVID-19 paveiktos valstybės skiriami, jei vaikas joje lankėsi be tėvų ar globėjų. Kai vaikas į koronaviruso paveiktą šalį išvyksta su tėvais ar globėjais, nedarbingumas skiriamas ir ligos išmoka mokama už suaugusio asmens izoliaciją, o ne už vaiko priežiūrą.

NEDARBINGUMO TRUKMĖ: privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo atvykimo į Lietuvą ar nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą, o jeigu sąlytis buvo su kartu gyvenančiu ir užsikrėtusiu šeimos nariu, prirašytu pas tą patį šeimos gydytoją – tuomet nuo paskutinės sąlyčio dienos su šeimos nariu 14 kalendorinių dienų.

Nauja: Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Tačiau išduodant nedarbingumą sąlytį savo šeimoje turėjusio vaiko priežiūrai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažymos nebereikės, bet tik tuomet, jei šeimos narys, su kuriuo vaikas turėjo sąlytį, gyvena kartu ir gydosi pas tą patį šeimos gydytoją.

LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Nauja! KAIP ŽYMIMA: TLK-10-AM kodas Z29.0 „Izoliacija“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“. Taip pat nurodomi prižiūrimo vaiko duomenys.

Nedarbingumas neišduodamas ir ligos išmoka už vaiko priežiūrą nemokama, jeigu privaloma izoliacija vaikui paskiriama po vizito užsienio šalyje, kuri jau išvykimo metu buvo įtraukta į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą. Tokiu atveju gali būti išduodama tik medicininė pažyma, pateisinanti neatvykimą į darbą.

Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą reikia nuotoliniu būdu kreiptis į vaiko šeimos gydytoją ar asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas

Jeigu švietimo įstaigoje dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to prireikia prižiūrėti vaiką iki ketvirtos klasės imtinai arba pagal specialiojo, taip pat bendrojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia iki 21 metų, tuomet tėvai, globėjai, budintys globotojai ar dirbantys seneliai už vaiko priežiūrą gali gauti nedarbingumą ir ligos išmoką.

NEDARBINGUMO TRUKMĖ: iki atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Iš pradžių nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, o vėliau gali būti pratęsiama po 14 kalendorinių dienų.

LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

KAIP ŽYMIMA: TLK-10-AM kodas Z20.8 „Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“. Taip pat nurodomi prižiūrimo vaiko duomenys.

Kai esant karantinui Vyriausybė nurodo visus vaikus mokyti nuotoliniu būdu

Jeigu įvedus ir ekstremalią situaciją, ir karantiną švietimo įstaigose pereinama prie visuotinio nuotolinio mokymo, vaikus iki ketvirtos klasės imtinai ar pagal bendrojo, taip pat specialiojo ugdymo programą besimokančius vaikus su negalia iki 21 metų prižiūrintys suaugusieji gali gauti nedarbingumą ir ligos išmoką.

Ligos išmoka už vaiko priežiūrą gali būti mokama vaiko tėvams, globėjams, budintiems globotojams ar dirbantiems seneliams.

Svarbu pabrėžti, kad įvedus karantiną turi būti aiškus Vyriausybės nurodymas mažus vaikus ar vaikus su negalia ugdyti nuotoliniu būdu. Jeigu tokio nurodymo nėra, tuomet tai reiškia, kad vaikai iki ketvirtos klasės ar vaikai su negalia iki 21 metų yra ugdomi kontaktiniu būdu, nedarbingumas už jų priežiūrą nėra suteikiamas ir ligos išmokos nemokamos, nebent savivaldybės administracijos direktorius įvestų infekcijų plitimą ribojantį režimą.

NEDARBINGUMO TRUKMĖ: iš pradžių išduodama 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija. Jei karantinas ir ekstremali padėtis tęsiasi ilgiau, o nuotolinis mokymas išlieka, tuomet nedarbingumas pratęsiamas.

LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Kai užsiveria senjorų ir neįgaliųjų dienos centrai

Jeigu įvedus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, duris turi užverti neįgaliųjų ir senjorų dienos centrai, teikiantys dienos ar trumpalaikę socialinę globą, už savarankiškumo stokojančių žmonių priežiūrą gali būti suteikiamas nedarbingumas ir mokama ligos išmoka.

Prižiūrint negalią turintį asmenį nedarbingumo pažymėjimas gali būti suteikiamas tėvams ar globėjams.

Kai atsiranda būtinybė prižiūrėti pensinio amžiaus sulaukusį neįgalų asmenį, nedarbingumo pažymėjimas gali būti suteikiamas senjoro sutuoktiniui, vaikams, globėjams.

TRUKMĖ: iki pradės vėl veikti dienos centrai, teikiantys dienos ar trumpalaikę socialinę globą. Iš pradžių nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei atšaukiama ekstremali situacija ir karantinas. Jei ekstremali situacija ar karantinas tęsiasi, o įstaigos durų neatveria, nedarbingumas gali būti pratęsiamas po 14 kalendorinių dienų.

LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

KAIP ŽYMIMA: ligos kodas pagal TLK-10-AM Z20.8 „Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“. Taip pat nurodomi prižiūrimo asmens duomenys.

Kai užsikrečiama koronavirusu vykdant profesinės veiklos funkcijas

Kai gydytojai, pareigūnai ar kitų profesijų atstovai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą, kurioje kontaktas su sergančiaisiais neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti didesnę ligos išmoką.

TRUKMĖ: iki asmuo taps vėl darbingas.

LIGOS IŠMOKA: 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

KAIP ŽYMIMA: TLK-10-AM kodas U07.1 „Koronaviruso COVID-19 sukelta ūminė kvėpavimo takų (respiracinė) liga“, nedarbingumo priežastis „Profesinė liga“. Gydytojas turi nurodyti kreipimosi laiką ir nurodyti galimas užsikrėtimo aplinkybes.

Kai sergama sunkia lėtine liga

Žmonės, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro sąrašą, ekstremalios situacijos ir karantino metu gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, nes jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti koronaviruso infekcija. Tačiau šia teise galima pasinaudoti tik tuomet, jei nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir jeigu darbe nėra paskelbta prastova.

TRUKMĖ: iš pradžių išduodama 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija. Jei karantinas ir ekstremali padėtis tęsiasi ilgiau, tuomet nedarbingumas pratęsiamas.

LIGOS IŠMOKA: 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

KAIP ŽYMIMA: TLK-10-AM kodas Z20.8 „Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“. Nurodoma asmens lėtinė liga ir darbovietė.

Susirgusiems koronavirusu ar slaugantiems susirgusius šeimos narius

Primename, kad dirbančiajam susirgus, slaugant susirgusį vaiką iki 14 metų arba susirgusį šeimos narį, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka, tačiau kreiptis dėl nedarbingumo į gydantį gydytoją ar šeimos gydytoją reikia nuotoliniu būdu.

Susirgus koronaviruso infekcija pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. Ligos, dėl kurios išduodamas nedarbingumas, kodas pagal TLK-10-AM U07.1, nedarbingumo priežastis – „Liga“.

Susirgus vaikui iki 14 metų, nedarbingumas iki 14 kalendorinių dienų gali būti išduodamas tėvams, globėjams, budintiems globotojams, dirbantiems seneliams. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Susirgus šeimos nariui, nedarbingumas iki 7 kalendorinių dienų gali būti išduodamas susirgusio asmens sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Ligos kodas slaugant vaiką ar kitą šeimos narį, susirgusį koronaviruso infekcija, pagal TLK-10-AM yra U07.1, nedarbingumo priežastis – „Ligonio slaugymas“. Nurodomi slaugomo asmens duomenys. Kai nedarbingumas išduodamas dėl kitų ligų, nurodomi konkrečių ligų kodai.

Lapkričio 7-29 d. skebiamas KARANTINAS

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 05 Nov 2020 11:09:04 GMT

Vyriausybės nutarimu visoje Lietuvoje nuo šeštadienio skelbiamas karantinas, kuris truks tris savaites. Šiuo laikotarpiu bus sustabdyta arba apribota veikla tam tikrose ūkio šakose, sustiprintos infekcijų kontrolės priemonės, o darbas ir mokymas organizuojamas užtikrinant kuo mažesnį kontaktų skaičių.

Gydymo įstaigos privalės užtikrinti pacientų bei lankytojų srautų valdymą. Šeimos gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, turės pasirinkti paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą – kontaktinį arba nuotolinį.

Kontaktiniu būdu bus teikiamos šios paslaugos:

• odontologijos paslaugos;

• nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos;

• vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos;

• vykdant ligų prevencijos programas;

• įsidarbinančių asmenų, siekiančių dirbti tokioje veiklos srityje, kurioje dirbant patiriamas atitinkamas kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, profilaktinių sveikatos patikrinimų paslaugos.

Nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 29 d. šalyje bus draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų ir sporto renginiai , išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kai jos vyksta be žiūrovų, ir laidotuvės, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus) ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.

Taip pat draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus bibliotekas, aukšto meistriškumo sporto pratybas ir individualius (vienam lankytojui) fizinio aktyvumo užsiėmimus, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.

Viešojo maitinimo įstaigos negalės aptarnauti lankytojų vietoje, tačiau galės tiekti maistą išsinešti arba jį pristatyti. Ši taisyklė bus taikoma restoranams, kavinėms, barams, naktiniams klubams ir kitoms pasilinksminimo vietos, taip pat lošimo namams, lažybų ir totalizatorių punktams.

Tęsti darbą galės įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojams.

Prekybos ir paslaugų teikimo vietų veikla nebus stabdoma, tačiau turės būti užtikrinamas 10 kvadratinių metrų prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam lankytojui taip pat bus taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.

Viešose vietose bus draudžiama burtis didesnėmis nei penkių žmonių grupėmis, išskyrus šeimos narius, ir privaloma laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių arba jų grupių. Vyresni nei 6 metų asmenys privalės dėvėti nosį ir burną pilnai dengiančias ir prie veido gerai priglundančias apsaugos priemones – apsaugines veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones.

Reikalavimas dėvėti kaukes nebus taikomas sportuojantiems asmenims, profesionaliems sportininkams treniruočių bei varžybų metu ir neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Nusiimti kaukę taip pat bus leidžiama teikiant paslaugas, kurių negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu.

Važiuoti miesto , tarpmiestiniu ir priemiestiniu transportu bus galima tik užimant sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai vieno metro atstumą.

Valstybės sienos kirtimas lieka apribotas: užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.

Lietuvos gyventojams rekomenduojama atsisakyti nebūtinų kelionių ir palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinų paslaugų.

Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas turės būti organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai galės toliau lankyti ugdymo įstaigas, tačiau vyresniems moksleiviams pamokos turės būti organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas bus vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, tačiau tam tikrais atvejais bus taikomos išimtys, jeigu bus užtikrintos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

Profesinis mokymas (ar jo dalis), išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, ir aukštojo mokslo studijos (ar jų dalis) turės būti vykdomos nuotoliniu būdu.

Globos namuose ir kitose socialines paslaugas teikiančiose stacionariose įstaigose bus draudžiamas gyventojų lankymas , išskyrus terminalinės būklės gyventojų lankymą ir (ar) asmenis, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.

Pacientų lankymas bus draudžiamas ir gydymo įstaigose, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.

SAM Spaudos tarnyba

Pasitikėjimas užsitarnaujamas

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 08 Oct 2020 07:50:58 GMT

Mieli kolegos, visi ruošiamės balsuoti, todėl pravartu priminti faktus, kurie realiai pakeitė mūsų visų gerbūvį. LNSS šakos kolektyvinė sutartis ir susitarimas su Vyriausybe dėl mūsų DU kėlimo buvo vykdomas 4 metus. Per juos gydytojų VDU augo 70 proc. ir daugiau, palyginimui šalies VDU tuo laikotarpiu – 27 proc. Reikšmingą susitarimą ir derybas su Finansų ministerija mums padėjo vesti mūsų kolegos gydytojai Seimo nariai – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, taip pat Aurelijus Veryga ir Darius Kaminskas. Nuo sausio 1 d. Lietuvoje galioja Žalos atlyginimo be kaltės modelis, kuris 15 metų negalėjo prasiskinti kelio. Be to, Seimo nariai inicijavo ir įstatymo pataisą, kuria didinama valstybės įmoka už jos draudžiamus asmenis.

Tokios paramos, kurios sprendžiant gydytojų darbo apmokėjimo ir teisinės atsakomybės problemas sulaukėme iš savo kolegų Seimo narių, dar niekada nebuvome gavę. Ir tai – faktai.

Pasitikėjimas užsitarnaujamas.

Neapmokama politinė reklama

Žalos atlyginimo be kaltės komisijos 2020 m. darbas aptartas Seimo sveikatos reikalų komitete

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 01 Oct 2020 08:48:25 GMT

Ketvirtojo DU didinimo etapo rezultatai: kaip gautas atlyginimams lėšas panaudojo didžiausios ligoninės – universitetinės klinikos?

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Wed, 23 Sep 2020 07:05:29 GMT

Gydytojų bendruomenės pergalė

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Thu, 30 Jul 2020 06:43:05 GMT

Pagaliau pasibaigė ilgas ir visus išvarginęs teismų maratonas, trukęs net 5-erius metus. Pasibaigė pergale. Pergale ne tik mano, bet ir visos gydytojų bendruomenės. Tai pirmas Lietuvos teismų praktikoje atvejis, kai gydytojas buvo teisiamas už informacijos pacientui „nesuteikimą“. Nesvarbu, kad vėliau byla nukrypo nuo ieškinio esmės ir buvo iki smulkmenų išnagrinėtas visas mano darbas (pareigų netinkamas atlikimas prižiūrint nėščias moteris). Svarbu, kad visų didelėmis pastangomis pavyko įrodyti tiesą. Tiesą, kad ne viskas yra gydytojo galioje, tiesą, kad nėra gydytojo, kuris norėtų pacientui pakenkti.

Iš visos širdies noriu padėkoti Lietuvos gydytojų sąjungai, kuri visus metus koordinavo veiksmus su advokatu ir įvairiomis komisijomis bei tarnybomis. Dėkoju advokatui K. Ašmiui – aukščiausios kompetencijos specialistui, kuris ne tik teisinėmis bei įstatyminėmis žiniomis gynė mane visuose teismuose, bet ir padrąsindavo bei palaikydavo moraliai teismų posėdžių metu. Dėkoju visiems specialistams, dalyvavusiems byloje.

LGS linkiu ir toliau gyvuoti, dirbti mūsų, gydytojų, labui. Jūsų pagalba labai reikalinga ir naudinga. Tegu kuo mažiau būna nelaimingų ir nepatenkintų pacientų. Gerai, kad esate ir kvalifikuotai padedate mums, gydytojams, pačiu reikalingiausiu metu. Būkite visi sveiki.

Su didžiausia pagarba

Gyd. Jūratė

Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvailifikacijos tobulinimo kursų Vilniaus Universiteto medicinos fakultete 2021 m. temos

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 20 Jul 2020 12:40:36 GMT

Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvailifikacijos tobulinimo kursų Vilniaus Universiteto medicinos fakultete 2021 m. temos

LSMU Kvalifikacijos tobulinimo programų sąrašas 2021 m.

lietuvosgydytojusajunga@gmail.com (Lietuvos Gydytojų Sąjunga) — Mon, 20 Jul 2020 12:38:45 GMT

LSMU Kvalifikacijos tobulinimo programų sąrašas 2021 m.

Kur dingsta mūsų pinigai skirti darbo užmokesčio didinimui?

Thu, 11 Jun 2020 13:13:53 GMT

LGS prezidentas prof. Labanauskas birželio 3 d. Seimo sveikatos reikalų komitetui pateikė LGS sekretoriato pagal Darbo užmokesčio kėlimo monitoringo grupei pateiktą VLK informaciją padarytą darbo užmokesčio kėlimo apžvalgą ir rezultatų prognozę. Išanalizavę duomenis atkreipėme Komiteto dėmesį, kad dalis įstaigų Vyriausybės ir LGS susitarimo siekinio vidutinio gydytojo atlyginimo - 3250 už etatą nepasieks.

Prezidentas pateikė rezultatų prognozę pagal VLK duomenis:

Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimo siekinys, kad 2020 m. šalies gydytojo VDU už etatą pasiektų 3250 eur. :

• 100 proc. bus įgyvendintas ir viršytas – 55 proc. šalies gydytojų darbo vietų (6100 gydytojų etatų);

• Nuo 80 iki 100 proc. įgyvendinimas įvyks - 28 proc. gydytojų darbo vietų(3120);

• Likusiuose 17 proc. bus pasiektas tik 50-80 VDU nuo iškelto siekinio – 3250 eur už etatą(1900).

Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimas lėmė reikšmingą medikų darbo užmokesčio pokytį, lyginant 2016 m. – 2020 m. VDU gydytojui:

• Universitetinių ligoninių etatinis VDU apmokėjimas padidėjo dvigubai t.y. išaugo 1583 eurų;

• Miestų poliklinikų dar daugiau – 1740 eur.,

• PSPC dirbančių gydytojų – 1532 eur.;

• Respublikinių ir regioninių ligoninių gydytojų – 1365 eur;

• Rajoninių ligoninių gydytojų – 1127 eur.

Taip pat Komitetui įvardinome pagrindines priežastis, kodėl skyrus lėšas rodikliai nebus pasiekti:

IŠVADOS:

Pagrindinė priežastis, kodėl Vyriausybės susitarimas su profesinėmis sąjungomis nebus įgyvendintas 100 proc. – dalies ASPĮ vadovų pozicija, kad jiems nėra privalomi valstybiniai susitarimai, todėl:

• dalis tikslinių, t.y. DU kėlimui skirtų lėšų nebuvo nukreipta į darbo užmokesčio fondą, jos buvo panaudotos įstaigų finansinei situacijai pagerinti t.y. panaikinti neigiamą finansinį rezultatą arba demonstruoti labai ,,teigiamą“ rezultatą; tai lėmė tiesioginis vadovų DU susiejimas su ASPĮ rezultatais, t.y. asmenis suinteresuotumas.

• dalis ASPĮ papildomai gautas PSDF lėšas skirstė nesilaikydamos ministro rekomendacijų – tikslines DU kėlimui skirtas lėšas naudojo ne tik SPPT personalo DU fondui, lėšos buvo nukreiptos administracijos ir kito personalo DU kėlimui.

• dalies lėšų nepanaudojo, nes kai kurios ASPĮ siekinius įgyvendino jau trečiame etape, arba lėšų ketvirtame etape buvo skirta daugiau nei poreikis pasiekti 3250 eur už etatą, todėl šių lėšų į darbo užmokestį nenukreipė.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė ir Seimo narys D. Kaminskas inicijavo Komiteto birželio 10 d. protokolinį nutarimą, kuriuo pateikti siūlymai Sveikatos pasaugos ministerijai, Valstybinei kontrolei, Lietuvos savivaldybių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijoms.

Nauja vaistų kompensavimo tvarka – Quo vadis?

Thu, 11 Jun 2020 13:08:56 GMT

Vertinimai pagal naująją kompensavimo tvarką dar net neįsibėgėjo, kol kas Kompensavimo komisijai pateikta tik viena vertinimo išvada ir rekomendacijų protokolas, tačiau šurmulio ir spėjimų, kaip viskas vyks – pakanka. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau – VVKT) Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus specialistai supranta, kad nerimauti ir baimintis pokyčių – žmogiška, tad nusprendė, kaip įmanoma paprasčiau paaiškinti šio proceso vingrybes.

Vertinant naująjį vaistų kompensavimo procesą, pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad sveikatos technologijų vertinimas (angl. health technology assessment, toliau – STV), remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamu apibrėžimu, yra tarpdisciplininė mokslo sritis, apimanti socialinius, ekonominius, organizacinius bei etinius aspektus, susijusius su sveikatos priežiūros technologijomis. Pagrindinis STV tikslas yra suteikti informacijos sprendimų priėmėjams. STV yra gana jaunas, tačiau jau plačiai naudojamas įrankis visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Iš esmės – tai kaštų, išleidžiamų tam tikriems gydymo būdams, naudingumo vertinimas, kai turint ribotus išteklius, siekiama „nupirkti“ pacientams kuo daugiau sveikatos. „Nuperkama sveikata“ yra vertinama remiantis tik įrodymais pagrįsta medicina. Tokio pobūdžio analizė toliau perduodama sprendimų priėmėjams, kad jie, pasverdami etinius, socialinius ir kitus aspektus, galėtų priimti informuotą sprendimą.

Būtina suprasti, kad STV požiūriu atliekamas vertinimas reikšmingai skiriasi nuo kitų reguliacinių vaistų vertinimų. Pavyzdžiui, Europos vaistų agentūrai (toliau – EVA) sprendžiant, ar vaistą galima registruoti, ar ne, ekspertai turi atsakyti į klausimą, ar siūlomo naujo vaisto nauda pacientų pogrupiui viršija galimą žalą. Tokiame EVA ekspertų atliekamame vertinime toleruojamas pastebimai didesnis neapibrėžtumas (angl. uncertainty), terapinės dalies įrodymams leidžiama pastebima ekstrapoliacija ir, kas yra labai svarbu, vaistas nebūtinai yra lyginamas su kitu prieinamu gydymu. Tai reiškia, jog siūlomam registruoti vaistui nereikia būti palygintam su kitais tos pačios ar panašių grupių vaistais ir įrodyti pranašumą, neretai pakanka palyginimo su placebu.

Tuo tarpu STV vertinimas yra tiesiogiai susijęs su vaisto kaštų naudingumo vertinimu konkrečioje šalyje ir čia toleruojami pastebimai mažesni neapibrėžtumai vertinant preparato vertę. Taip pat yra būtinas ir labai svarbus palyginimas su kitais jau kompensuojamais vaistais. Tai reikalinga dėl vienos paprastos priežasties – vaistų kompensavimo sistemos tikslas yra turėti ne tik naujų ir inovatyvių vaistų, bet ir didesnę nei dabar kompensuojami vaistai pridėtinę vertę pacientui kuriančių vaistų, už kuriuos galiausiai sumokės visi mokesčių mokėtojai.

STV vertinimo dalys

Sveikatos technologijų vertinimo dalys yra trys: palyginamojo efektyvumo, klinikinio veiksmingumo bei farmakoekonominės analizės.

Be vertinimo, kurį atlieka VVKT STV darbuotojai, taip pat yra kreipiamasi į gydytojų ir pacientų organizacijas, siekiant gauti jų nuomonę, kuri bus pateikta vertinimo išvadų ir rekomendacijų protokole. Primename, kad VVKT teikia tris išvadas iš penkių:

1.Palyginamasis efektyvumas – tai gydymo siūlomu kompensuoti vaistiniu preparatu sukuriamos naudos, tam tikrais atvejais ir galimos žalos, santykis, palyginus su kitu arba kitais palyginamojo gydymo būdais, siekiant norimų rezultatų (t. y., naudos pacientų sveikatai), kai lyginamas gydymas taikomas idealiomis aplinkybėmis (dažniausiai tai būna klinikiniai tyrimai, publikuoti recenzuojamuose žurnaluose, tačiau ne visada apsiribojama vien jais). Šios dalies analizė susideda iš įvairiapusio klinikinio tyrimo vertinimo: nuo tyrimo dizaino, palyginamojo gydymo iki statistinės analizės plano, kuris gali kelti neaiškumų arba kaip tik dar labiau pagrįsti rezultatus. Vertinama, ar tyrimas buvo sėkmingas, atsižvelgiant į tai, ar buvo įrodyta iškelta hipotezė. Jei klinikiniuose tyrimuose vertinamas preparatas yra lyginamas su kitu gydymu, tai tyrėjai iš anksto iškelia hipotezę, pagrįstą statistiniu planavimu, kuriuo siekiama įrodyti naujojo vaistinio preparato pranašumą (angl. superiority) ar neprastumą (angl. non-inferiority) prieš taikomą gydymą. Taigi, svarbu, ar klinikiniame tyrime pavyko įrodyti iš anksto iškeltą hipotezę. Jeigu pavyko – vertinama, kad vaistas įrodė pranašumą ar neprastumą, o nepavykus įrodyti iš anksto užsibrėžtų tikslų, vertinama, jog naujasis vaistinis preparatas neįrodė esantis pranašesnis ar neprastesnis (priklausomai nuo to, kokia hipotezė buvo iškelta prieš tyrimą) už esamą gydymą. Pagal hipotezių pagrindimą vertintojai formuoja vertinimo išvadą, remiantis teisės akto nustatyta tvarka (nuoroda internete: 159 Dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir j...). Tačiau analizuojamas ne tik palyginamųjų preparatų efektyvumas, bet ir jų saugumas. Idealu, kai analizuojamas vaistinis preparatas įrodo esantis ir efektyvus, ir saugus. Vertinimo metu pastebėjus didesnį dažnį susirūpinimą keliančių, kliniškai reikšmingų nepageidaujamų reakcijų, apie jas informuojama Kompensavimo komisija – sprendimo priėmėjas.

2.Klinikinis veiksmingumas – tai gydymo siūlomu kompensuoti vaistiniu preparatu sukuriamos naudos ir galimos žalos santykis, palyginus su kitais palyginamojo gydymo būdais. Tokiu būdu siekiama norimų rezultatų (t. y., naudos pacientų sveikatai). Gydymo būdų palyginimas vykdomas pagal įprastą Lietuvos Respublikoje asmens sveikatos priežiūrai klinikinę praktiką (toliau – įprasta klinikinė praktika) ir atsižvelgiant į palyginamojo efektyvumo duomenų kokybę, palyginamojo efektyvumo duomenyse pateiktų vertinamųjų baigčių pagrįstą ryšį su nauda pacientų sveikatai, palyginimui pasirinkto gydymo atitiktį ir gydymo siūlomu kompensuoti vaistiniu preparatu pritaikomumą (atitiktį) įprastai klinikinei praktikai (nuoroda internete: 159 Dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir j...). Šios dalies vertinimas susideda iš klinikinio tyrimo pagrindinių rezultatų ir palyginamojo gydymo vertinimo Lietuvos kontekste. Čia labai svarbus naudos dydis.

Ką tai reiškia? Pasitelkiant tiesiogiai matuojamas vertinamąsias baigtis, fiksuojamas sveikatos prieaugis pacientui (pvz.: išgyvenamumas, didieji širdies ir kraujagyslių sistemos nepageidaujami įvykiai (angl. Major adverse cardiovascular events, MACE), praleistų be astmos dienų kiekis, išvengta hospitalizacija ir pan.). Be to, svarbu paminėti, kad ne viskas, kas klinikiniame tyrime yra statistiškai reikšminga, visada bus ir kliniškai reikšminga, t. y., naudinga pacientui. Ši naujovė po truputį pradėta diegti su paskutine senojoje kompensavimo tvarkoje galiojusia terapinės vertės vertinimo balų redakcija, taigi, sistemai tai – nėra naujiena.

3.Farmakoekonominė analizė – tai gydymo siūlomu kompensuoti vaistiniu preparatu kaštų palyginimas su šiuo metu taikomo gydymo kaštais, atsižvelgiant į siūlomo kompensuoti gydymo sukuriamą papildomą naudą pacientams. Paprastai, priklausomai nuo to, ar vaistas palyginamojo efektyvumo dalyje pademonstravo neprastumą ar pranašumą, galimos skirtingos analizės:

a.jei vaistas yra ne prastesnis nei palyginamasis preparatas, taikoma kaštų minimizavimo analizė, kurios tikslas parodyti, kad gydymo nauju vaistu kaštai yra ne didesni (arba mažesni) nei palyginamojo gydymo;

b.jei vaistas įrodė pranašumą, taikoma kaštų naudingumo analizė, kurios metu įvertinama, kiek papildomai kainuos papildoma siūlomo vaistinio preparato nauda.

Papildoma preparato sukuriama nauda pacientams yra laikoma geresni gyvenimo kokybės rezultatai ir/ar papildoma gyvenimo trukmė. Gyvenimo kokybė yra vertinama nuo 0 – mirtis, iki 1 – nepriekaištinga sveikata. Šiam vertinimui yra naudojami validuoti gyvenimo kokybės klausimynai (Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių rekomenduojamas klausimynas yra EQ-5D, tačiau įmanomas vertinimas ir pasitelkiant kitus klausimynus). Kiekvieno paciento gyvenimo laikotarpio, kurio metu paciento gyvenimo kokybė nekito, trukmė iki mirties yra padauginama iš tuo laikotarpiu nustatyto gyvenimo kokybės koeficiento. Taip gaunamas išvestinis suminis dydis – kokybiški gyvenimo metai (angl. Quality-Adjusted-Life-Years, QALY).

Papildomi kaštai, kurių reiks, nusprendus kompensuoti siūlomą vaistą, yra padalinami iš papildomų naujo vaisto sukuriamų kokybiškų metų. Taip gaunamas dar vienas išvestinis dydis – inkrementinis kaštų naudingumo santykis, t. y., dydis, rodantis, kiek kainuotų vieneri sukuriami papildomi kokybiški (nepriekaištingos sveikatos) metai pacientus gydant siūlomu kompensuoti vaistu.

Ši dalis yra svarbiausias pokytis, atsiradęs patvirtinus naują vaistų kompensavimo tvarką. Nuo šiol STV skyriaus farmakoekonomikos ekspertai atliks išsamesnį farmakoekonominės dalies vertinimą negu anksčiau, t. y., bus tikrinamas kaštų pagrįstumas, o to anksčiau – nebuvo.

Papildomi gydymo kaštai nuo šiol yra skaičiuojami ne tik atsižvelgiant į lyginamų vaistų kainas, bet ir papildomus su sveikata susijusius kaštus (gydytojų vizitai, nepageidaujamų reiškinių gydymas, hospitalizacijos). Toks išsamus kitų su sveikata susijusių kaštų vertinimas leidžia parodyti, jog efektyvesnis vaistinių preparatų poveikis (pvz.: retesnės hospitalizacijos, nepageidaujami poveikiai, ilgesnė gyvenimo trukmė ar pan.) yra būdingas inovatyviems, paprastai brangiau kainuojantiems vaistiniams preparatams.

Būtent dėl to galima teigti, kad inovatyvūs vaistai iš tikro sukuria gerokai mažiau papildomų kaštų, lyginant su įprastiniu gydymu, nei atrodytų tik vertinant jų kainas, t. y., farmakoekonominė analizė gali parodyti, kad „išleidžiant” daugiau pinigų naujam efektyvesniam vaistui įsigyti, vėliau bus sutaupoma daugiau pinigų dėl sumažėjusių kitų su pacientų sveikata susijusių kaštų (pvz.: greitesnis pooperacinis pasveikimas, greičiau grįžtama į darbo rinką ir pan.). Taip pat itin aktualus yra papildomos gyvenimo kokybės vertinimas. Pavyzdžiui, jeigu klinikiniame tyrime pasirinkta pagrindinė vertinamoji baigtis yra netiesioginė (pvz.: išgyvenamumas be ligos progresavimo, IBLP), farmakoekonominę naudą galima įrodyti remiantis gyvenimo kokybe – daroma prielaida, kad pacientų gyvenimo kokybė laikotarpiu be ligos progresavimo yra pastebimai geresnė nei po ligos progresavimo, todėl IBLP pailgėjimas, net ir nesant brandžių bendro išgyvenamumo rezultatų, jau gali įrodyti papildomų QALY sukūrimą, skiriant siūlomą kompensuoti vaistinį preparatą.

Kokia yra STV skyriaus darbo specifika?

VVKT STV skyriuje šiuo metu dirba aštuoni darbuotojai, kurie ne tik patys tobulėja, nuolat ieško aktualios informacijos, domisi šia sritimi, bet ir yra pasiruošę dalintis savo praktika su suinteresuotųjų šalių atstovais. Pasibaigus karantinui, planuojama organizuoti mokymus apie STV ypatumus gydytojams, pacientų organizacijoms, farmacinių įmonių atstovams. Kadangi STV Lietuvoje yra nauja sritis ir neišvengiama diskusinių klausimų, skyriaus specialistai betarpiškai bendrauja su kitų šalių STV agentūrų kolegomis ir keičiasi gerąja praktika.

Dar svarbu ir tai, kad dalis skyriaus darbuotojų yra aktyviai praktikuojantys gydytojai, būtent tai leidžia šiems specialistams iš įvairių perspektyvų pamatyti sveikatos sistemos iššūkius bei padėti pacientams ir kitiems praktikuojantiems specialistams geriau suprasti vaistų kompensavimo sprendimų procesus bei išsklaidyti pastaruosius gaubiančius mitus.

Vienos paraiškos vertinimas yra atliekamas keturių STV skyriaus specialistų – dviejų klinikinių ir dviejų farmakoekonominių vertintojų. Vienas iš klinikinių ir vienas iš farmakoekonominių vertintojų yra pagrindinis, tai reiškia, kad jis yra atsakingas už galutinės išvados formavimą. Kam reikia tokių pajėgumų? Visų pirma tam, kad vyktų diskusija. Kai daugiau nei vienas vertintojas yra nuodugniai susipažinęs su paraiškos medžiaga, yra užtikrinama, kad galutinė išvada nebus vienpusė. Kartu apsisaugoma nuo tik vieno žmogaus rizikos toleravimo (angl. risk aversion) padiktuoto vertinimo, o siūloma išvada yra pasiekiama argumentuotos diskusijos keliu. Aptarimai vyksta dalyvaujant visiems vertintojams, kitaip tariant, laikomasi tos pačios praktikos, kokia buvo ir vertinimo balais metu. Todėl net ir tie vertintojai, kurie žino mažiau detalių apie vertinamus vaistus, gali komentuoti, o išsiskyrus nuomonėms – vyksta balsavimas. Tokia praktikos forma jau daugybę metų yra naudojama EVA, taip pat kitų valstybių STV institucijose. Tai padeda pasiekti geriausių rezultatų.

Pirmoji vertinimo išvada ir rekomendacija yra perduota Kompensavimo komisijai balandžio mėnesio pabaigoje, kitus pilotinius vertinimus (gautus iki 2020 m. sausio mėn. 1 d.) STV skyriaus specialistai planuoja pateikti gegužės mėnesio pabaigoje – birželio mėnesio pradžioje. Šiuo metu daugumai farmacinių įmonių, pateikusių paraiškas, yra išsiųsti tarpiniai raštai dėl trūkumų, laukiama papildomos informacijos, reikalingos galutiniams vertinimams.

STV skyriaus komanda tikisi, kad ši informacija pradės geriau suprasti, kaip iš tiesų atliekamas vaistų vertinimas STV skyriuje. Tik bendromis jėgomis galime pasiekti, kad pacientus pasiektų efektyvūs vaistai ir kad pagerėtų jų gyvenimo kokybė.

Seimas spręs dėl visų sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo

Sun, 30 Sep 2001 22:00:00 GMT

Seimas po pateikimo pritarė, kad nuo 2023-ųjų metų galėtų dirbti tik licencijas įgiję sveikatos priežiūros specialistai. Taip visiems mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemoje dirbantiems medikams, teikiantiems bet kokias gydymo ir sveikatinimo paslaugas, galiotų vienodi reikalavimai. Be to, nauja tvarka leistų užtikrinti aukštesnę teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą.

Siūlomas licencijavimo modelis nėra naujiena. Iki šiol Lietuvoje pagal jį buvo licencijuojami gydytojai, slaugytojai, akušeriai, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Dabar pokyčiai paliestų ir kitus sveikatos priežiūros specialistus: ergoterapeutus, kineziterapeutus, masažuotojus, medicinos psichologus, medicinos biologus, medicinos genetikus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, dietistus, optometrininkus, paramedikus ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikus.

Ši naujovė ne tik leistų lygiuotis į užsienio šalis, kur visi sveikatos sistemoje dirbantys specialistai yra licencijuojami panašiai, bet ir užtikrintų didesnę teikiamų paslaugų saugą ir kokybę. Dėl poreikio licencijuoti visus specialistus apklausta daugybė suinteresuotų atstovų. Didžioji dauguma pritaria, kad licencijavimas padėtų užkirsti kelią neteisėtai veiklai, prisidėtų prie pacientų saugos bei pagerintų paslaugų kokybę.

Licencijavimas yra sudėtingas, nevienadienis procesas, tad numatyta pakankamai laiko, kad specialistai galėtų tam pasiruošti – baigti atitinkamus kvalifikacijos tobulinimo kursus, gauti sveikatos pažymas ir kitus reikalingus dokumentus. Jeigu Seimas siūlomiems pakeitimams pritars, licencijas specialistai privalėtų įgyti iki 2023 m. sausio 1 d.

Pagal jau dabar galiojantį licencijavimo modelį, licencijavimą vykdytų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veikla tarnyba (Akreditavimo tarnyba).

Išduota galiojanti licencija užtikrintų, kad atitinkama veikla užsiimantis specialistas turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, neserga ligomis, trukdančiomis verstis atitinkama praktika ir tobulina savo profesinę kvalifikaciją.

Taip pat būtų užtikrinama šių specialistų nuolatinio profesinio tobulinimosi priežiūra. Jei būtų pritarta naujai tvarkai, licenciją gavę specialistai Akreditavimo tarnybai kas penkerius metus turėtų pristatyti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, taip pat ir savo praktiką pagal įgytą kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Verstis gydymo praktika licencijuotas specialistas galėtų tik įstaigoje, turinčioje licenciją teikti atitinkamas gydymo paslaugas.

Naujoji tvarka būtų naudinga ir gydymo įstaigoms. Sumažėtų administracinė našta, vykdant personalo atranką ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, t. y. gydymo įstaigoms nebereikėtų pačioms rinkti duomenų ir dokumentų, kad įsitikintų, ar specialistas turi reikiamą kvalifikaciją ir gali užimti atitinkamas pareigas. Šiam faktui patikrinti pakaktų viešai skelbiamos informacijos, kad kandidatas turi reikiamą licenciją.

Siūlomi įstatymų pakeitimai toliau bus svarstomi Seimo komitetuose.

SAM informacija