Bemaž kas antras rezidentas ketina išvykti dirbti į užsienį. Prasidėjus pertvarkai (3R programai) tikėtina, kad sulauksime dar vienos emigracijos bangos. Ar pasitvirtins mokslinės prognozės apie žmogiškųjų išteklių sveikatos priežiūros srityje mažėjimą? Kiek žinome, ši tema tampa ir daktaro disertacijų aktualija. Apie tai „Gydytojų žinioms“ savo nuomonę išsakė KMU Sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros docentė Liudvika Starkienė. „Dėl sveikatos apsaugos ministro A. Čapliko atsistatydinimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos likimas nėra aiškus. Tad vertinti jos įtaką emigracijai ar sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių pasiūlai apskritai yra ne tik netikslinga, bet ir neįmanoma. Nepaisant to, manyčiau, jog artimiausiu metu iš tiesų reikėtų laukti dar vienos medikų emigracijos bangos. Tai rodo kitose šalyse atlikti gydytojų pasiūlos ir poreikio tyrimai. Pateiksiu vieną pavyzdį: Airijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame buvo planuojama šeimos gydytojų pasiūla ir poreikis iki 2021 m. Nustatyta, jog jei nebus imamasi jokių veiksmų, šeimos gydytojų pasiūla 2021 m. bus beveik 15 proc. mažesnė nei poreikis. Taip pat buvo analizuotos keturios priemonės, kurių reikėtų imtis siekiant išvengti šeimos gydytojų trūkumo – pirmakursių bei rezidentų skaičiaus didinimas, šeimos gydytojų pritraukimas iš kitų šalių, vėlesnis jau dirbančių šeimos gydytojų išėjimas į pensiją ir dalinis šeimos gydytojų funkcijų perdavimas slaugytojoms. Nustatyta, kad vienintelė priemonė, padėsianti išvengti šeimos gydytojų trūkumo, yra jų pritraukimas iš kitų šalių (vidutiniškai po 30 kasmet, 330 per visą laikotarpį). Dėl etinių priežasčių siūloma gydytojus kviesti iš Europos Sąjungos šalių, o ne iš trečiojo pasaulio, kur ir taip katastrofiškai trūksta medikų. Visos kitos priemonės padėtų tik iš dalies sumažinti šeimos gydytojų trūkumą,“ – komentavo L. Starkienė.
Užsienio šalių ekspertai užsimena, kad Vakarų Europos jaunimas nelabai linkęs studijuoti medicinos, nes šios studijos ilgos. Kur kas greičiau mokslus galima baigti pasirinkus kitą specialybę ir uždirbti neką mažiau nei tapus mediku. Todėl dabar daugelyje užsienio šalių gydymo įstaigų ir atsirado galimybė dirbti gydytojams iš Rytų Europos. „Labai plačiai pakomentuoti to, kad Vakarų Europos jaunimas nėra linkęs studijuoti medicinos dėl studijų trukmės, negalėčiau. Tačiau prieš keletą metų paskelbti kitų šalių duomenys rodo, jog tai gali būti tiesa. Pvz., Jungtinėje Karalystėje apie 12 proc. medicinos studentų nebaigė pradėtų studijų. Australijoje nebaigusieji sudarė 15 proc., o Vokietijoje – net apie 20 proc. Įdomu tai, kad apie pusė visų nebaigusiųjų pasitraukė ne dėl akademinių priežasčių, o dėl motyvacijos stokos, t. y. jie nusprendė, jog medicina nebuvo jiems tinkama profesija,“ – komentavo docentė. Pasak jos, jei užsienio šalių gydymo įstaigos sudaro ypač palankias galimybes dirbti Rytų Europos valstybių gydytojams rezidentams, dalis jų tikrai gali pasirinkti karjerą kitose šalyse. Jei išvykstančiųjų skaičius bus didelis, tai, be jokios abejonės, padarys didelę įtaką mūsų šalies gydytojų pasiūlai ateityje.
Kyla natūralus klausimas, ar nenumatoma, kad po kokių 10 ar 20 metų Lietuvą ištiks panaši medicinos studentų krizė? „Tarptautinė strateginių rinkos tyrimų įmonė „Euromonitor International“ prognozuoja, kad Lietuvos abiturientų skaičius kasmet mažės, įgaudamas pagreitį 2012 m., o ryškiausias skirtumas bus 2020 m., kai aštuoniolikmečių tebus 31 tūkst. (2006 m. jų buvo apie 57 tūkst.). Tad apskritai ženkliai mažės potencialių studentų skaičius. Tačiau kokias studijas jie rinksis ir ar būtent medicinos studijos taps mažiau populiarios, būtų galima prognozuoti tik atlikus detalius tyrimus,“ – sakė KMU docentė L. Starkienė.

„Gydytojų žinių“ informacija