PSDT posėdyje tarybos nariams buvo pateiktas Centralizuoto vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo sąrašas, kuris sudaro daugiau kaip šeštadalį viso PSDF biudžeto. Tarybos nariai diskutavo, kaip tobulinti centralizuotą vaistų pirkimą. Buvo priminta, kad kol kas vaistams egzistuoja lengvatinis PVM, bet jei jis bus pakeistas, Ligonių kasoms reikėtų papildomų 120 mln. Lt. VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė sakė, kad nemažai vaistų įtraukiama į rezervinį sąrašą. Tai geri nauji vaistai, bet jiems pirkti nėra lėšų. Jei biudžeto lėšos bus palankios, tai kai kuriuos bus siūloma įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą. Tarybos narys prof. L. Labanauskas įsitikinęs, kad rezervinis vaistų sąrašas neturi jokios prasmės, nes medikamentai iš šio sąrašo niekur nepateks, ypač dabar, kai krizės sąlygomis tenka daug ko atsisakyti. „Mes turime gyvybiškai svarbių vaistų grupę. Tai gyvybę gelbstantys vaistai. Manome, kad jiems turėtų būti teikiamas prioritetas. Juos į rezervinį sąrašą reikėtų įtraukti pirmiausia. Atsiradus lėšų, jas reikėtų skirti centralizuotai perkant sudėtingus vaistus (gyvybei reikalingiausi medikamentai). Likusi lėšų dalis galėtų būti skirta ir kitiems vaistams. Galbūt rezerviniai vaistai galėtų būti 2 metus kompensuojami tik 50 proc. Estai būtent taip ir daro – nauji vaistai įtraukiami su 50 proc. kompensacija. Estai mano, kad per 2 metus išaiškėjus to vaisto vertei bei jo poreikiui bus galima spręsti apie jo tolesnį kompensavimą. Ar tai nebūtų kelias ir mums taupant lėšas? Kai brangiausi iš rezervinio sąrašo vaistai pas mus bus kompensuojami 90, 80 arba 100 proc., tai lėšų užtenka tik 3–4 medikamentams,“ – teigė prof. A. Laucevičius. Prof. J. Pundzius mano, kad reikėtų peržiūrėti vaistus, kuriems galimos alternatyvios priemonės: sakysime, chirurginė operacija (pvz., kastracija). Prof. J. Pundzius pajuokavo, kad cholesteroliui mažinti geriausiai tinka dieta. PSDT nutarė paraginti vaistų gamintojus bei pardavėjus krizės laikotarpiu solidariai su visais dalytis jos naštą – kiek įmanoma ne didinti, bet mažinti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainas.
„Gydytojų žinios“ paprašė savo nuomonę išsakyti UAB „Eli Lilly“ farmacinės kompanijos sveikatos ekonomikos analitiką Baltijos šalims Vladą Sadauską. Pasak jo, didžiausios pasaulio krizinės situacijos verčia ieškoti geriausių sprendimų. „Ekonominis nuosmukis yra geriausias laikas reformuoti viską iš esmės, – sakė V. Sadauskas. – Sunku ieškoti bendrų veiksmų, įgalinančių judėti į priekį. Ministrų kaita komplikuoja situaciją. Žinoma, geriau būtų, jei situacija būtų stabilesnė, nes dėl SAM vadovybės dažnos kaitos nukenčia nemažai pradėtų darbų. Lietuvoje dabar vyrauja ekonominė recesija. Suprantama, kad pinigų viešajam sektoriui ir sveikatos apsaugai lieka mažiau, tad tenka riboti išlaidas. Farmacinės kompanijos tai supranta. Žinoma, tiesiogiai mažinti kainas nerealu, nes jos jau dabar yra vienos žemiausių Europoje. Lietuva yra ES narė, ji yra referentinė šalis ir kitoms valstybėms, todėl dar sumažinus Lietuvai kainas prasidėtų grandininė reakcija. Atsidurtume užburtame rate – Lietuva pablogintų verslo sąlygas kitose šalyse. Situacija yra sudėtinga, neeilinė, aš kalbu savo kompanijos vardu. Mes linkę bendradarbiauti, priimti sprendimus, kad išlaidos nedidėtų ir būtų bent kontroliuojamos. Reikia ieškoti partnerystės formų. Turime pavyzdžių onkologijos segmente, osteoporozės, diabeto srityse. Dalis išlaidų naštos tenka ir kompanijai. Norėtume matyti, kad mūsų pasiūlymai rimtai ir atsakingai svarstomi, nebūtų juose įžvelgiama kažkokia klasta. Norisi abipusio dialogo. Jeigu jau netinka tokie dalykai, kurie nedidina išlaidų, tai kas tada tinka? Vaistų grupavimas? Deja, koncepcija tokioje situacijoje nepriimtina. Vien dėl to, jog nesutvarkytas finansavimas. Jei būtų alternatyvus finansavimas, tai piliečiai galėtų išeiti iš vienos sistemos į kitą arba pasirinkti kitą draudiką. Bet šiuo atveju pacientas neturi pasirinkimo. Dabar valstybė teigia: mokate pinigus per mokesčius, mes jums garantuojame aptarnavimą, paslaugas, bet sugrupavus vaistus jau sako, kad gydys pačiu vaistu. Ne tuo, kuris jums būtinas, bet pigiausiu. Ar bus didesnė ar mažesnė grupė, bet vienas iš šių vaistų bus visiškai be priemokos, turės išskirtines sąlygas. Visiems kitiems bus taikoma priemoka. Toks grupavimas nieko neišsprendžia“. Anot V. Sadausko, sunkmetį išgyventi gali padėti tik dialogas, susikalbėjimas per partnerystės programas, dabar populiariai vadinamas rizikos pasidalijimo programomis. Galima svarstyti įvairius variantus. „Estiškas variantas neveikia, nes Estijoje visiškai integruota sistema, pasirinkimo joje, kaip ir Lietuvoje, nėra. Jeigu nemažai kainuojančių vaistų kompensacija siekia 50 proc., tai už inovacinį vaistą reikia mokėti ne 50 proc., bet 80 ar 90 proc. jo kainos. Pacientas jo negali įpirkti. Jei ta sistema būtų efektyvi, turėtų būti alternatyvus finansavimas. Manau, kad estišku variantu nėra ko žavėtis, nes ši sistema visiškai neveikia,“ – sakė V. Sadauskas. „Gydytojų žinios“ priminė, kad PSDT posėdyje buvo teigiama, jog vienintelės firmos gaminamam vaistui pirkti vis tiek reikia organizuoti konkursą. „Jei vardinis vaistas apgintas patentu ir neturi generinio analogo, tai dėl vidinės tvarkos organizuojamas konkursas, kad skirtingi didmenininkai galėtų iš savo resursų pasiūlyti skirtingą kainą.. Praktiškai konkursas vyksta tarp kelių didmenininkų, nors gamintojas vienas“, – aiškino V. Sadauskas. Jo pasiteirauta apie buvusį skandalą Anglijoje. „Paaiškinimas paprastas. Anglijoje labai stipriai krito svaras, euro atžvilgiu vaistai atpigo. Zonos šalys suskubo pirkti vaistus Anglijoje. Onkologijos, diabeto ligos sunkios, gydymas pagrįstas mokslu. Rinka labai reguliuojama. Tarkime, kad mūsų vaisto „Alimta“ kaina svaro dėka nukrito. Anglija atsidūrė situacijoje, kai vaistinėse nėra vaistų. Tai buvo alokaciniai vaistai, gamintojas jų pagamino tiek, kiek reikia, ne tiek, kiek reikia laisvai rinkai. Iš britų vaistus išvežė Ispanija ar Prancūzija. Dėl to kilo didžiulis skandalas. Teko vaistus pirkti iš tos pačios Ispanijos, bet jau kita kaina. Anglai šią situaciją greitai suvaldė“, – patikslino V. Sadauskas. „Gydytojų žinios“ priminė, kad visuomenė, politikai, pacientai, o kartais ir patys SAM darbuotojai yra ne kartą garsiai pareiškę, kad farmacinės kompanijos yra labai korumpuotos. Kodėl farmacininkai tyli, neprimena pacientų organizacijoms apie joms teikiamą labdarą ir t. t.? „Mano asmeninė nuomonė, kad tai absoliučiai skaidru. Jei tai labdara, tai pati pacientų organizacija apie ją turi skelbti, taip pat ir pačios kompanijos turi viešinti savo dotacijas, paramą, mokėjimus ir pan. Kartu turėtų būti skelbiamos dotacijos ir ligoninėms. Daugelis gydymo įstaigų gyvena iš labdaros, dotacijų. Sutinku, kad šis procesas turėtų būti absoliučiai skaidrus. Lengva apkaltinti, apjuodinti farmacijos sektorių. Gal dėl to, kad reformos eiga nėra jau tokia sklandi, taip ir atsiranda noras ieškoti kaltų. Farmacijos sektorius visada matomas, todėl visuomenė kartais dėl visų nesėkmių ir kaltina būtent jį. Negali būti, kad farmacininkai kalti dėl visų nesėkmių, matyt, kažkas nėra gerai ir pačioje sveikatos apsaugos sistemoje. Svetimus pinigus maloniau skaičiuoti. Suprantama, kad dabar tų pinigų nėra. Reikia galvoti apie sisteminius dalykus, esminę finansavimo reformą, kad tai būtų pagrįsta ne tik gerais ketinimais, bet ir efektyvumo paskatomis“, – konstatavo V. Sadauskas. Jis „Gydytojų žinioms“ sakė, kad UAB „Eli Lilly“ turi pacientų organizacijoms skirtas programas. „Viena iš jų – „Alimtos“ programa. Šio vaisto onkologiniams ligoniams beveik pusę skiriame nemokamai. Pasiūlėme panašų mechanizmą pacientams, sergantiems osteoporoze ir diabetu. Resursų yra ir mes juos norime panaudoti. Mes ir patys jų ieškome. Jau 4 metai negauname jokių inovacinių medikamentų. Bandome ieškoti kelių, kad nors šiek tiek jų pasiektų ir Lietuvos pacientus. Tad visiems reikėtų ieškoti išeities, kaip įveikti sunkmečiu susidariusią situaciją sveikatos apsaugos sistemoje,“ –  mano Vladas Sadauskas.

                    Kazimieras Valius