Sausio 15 d. Klaipėdos universitete organizuotoje konferencijoje „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos“ buvo aptarta reformos eiga, kelianti didelį susirūpinimą dėl aukštos kokybės paslaugų prieinamumo mažinimo Klaipėdos krašto pacientams ir gydytojams. „Gydytojų žinioms“ šią konferenciją komentavo Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė: „Konferencijoje prisiminta, kad dar 2002 m. švedų ekspertai, Sveikatos ministerijos užsakymu atlikę studiją „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas Lietuvoje“, teigė: „Svarbu, kad Klaipėdoje būtų įkurta trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Svarbu sukurti pusiausvyrą Kauno ir Vilniaus universitetinėms ligoninėms... “. Šiandieninę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrzavimo trečiojo etapo programą, parengtą Sveikatos apsaugos ministerijos, vargu ar galima pavadinti reforma. Nors šios programos tikslas – teikti saugias, geros kokybės ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, tačiau paslaugų apimties sumažinimas rajonuose, didžiuosiuose miestuose esamų, gerai veikiančių struktūrų išardymas jungiant jas į didžiulius darinius kelia pagrįstų abejonių dėl paslaugų prieinamumo gerėjimo. Mechaniškas lovų ir ligoninių skaičiaus mažinimas nesiimant kitų kompleksinių priemonių ir darant logika nepagrįstus sprendimus (pvz., Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės prijungimas prie Klaipėdos apskrities, o ne prie Klaipėdos universitetinės ligoninės, nors šioje ligoninėje yra torakalinės chirurgijos, infekcijos bei pulmonologijos skyriai bei AIDS centras), iš esmės negerinant pirminės sveikatos priežiūros, slaugos, vargu ar leis pasiekti norimus rezultatus. Ir vėl, be abejonės, kentės pacientai ir bus kaltinami eiliniai gydytojai. Šioje programoje kaip vienas iš tikslų yra įvardintas prioritetas šeimos gydytojų paslaugoms ir gydytojų specialistų ambulatorinėms konsultacijoms. Tačiau nė vienu sakiniu nepasakyta, kokiu būdu tai bus įgyvendinama, nors vienas iš šios programos vertinimo kriterijų yra pirminės sveikatos priežiūros paslaugų plėtra ir finansavimo didėjimas. O šiandien balo vertė sumažinta pirminei sveikatos priežiūrai, kaip ir visiems kitiems. Konferencijos dalyvių nuomonės sutapo, kad Klaipėdos ligoninėse turi būti teikiamos aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, turi vykti universiteto lygio pedagoginis darbas ir tarptautinio lygio moksliniai tyrimai. Turi būti siekiama medicinos praktikos ir mokslo vienovės, kuri yra labai svarbi Vakarų Lietuvos regiono socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi. Klaipėdiečiai nebijo iššūkių ir pokyčių. Klaipėdoje į daugiaprofilines ligonines seniai integruotos onkologijos paslaugos, infekcinė, odos ir venerinių ligų ligoninės. „Mes išdrįsome atskirti pirminę sveikatos priežiūrą nuo antrinės (ko iki šiol iš esmės nepadarė nė viena Vilniaus ir Kauno poliklinika). Mes susitvarkėme su vadinamaisiais paribio rajonais, teikdami GMP paslaugas patogiausiu gyventojams būdu ir sutartiniais pagrindais su GMP įstaigomis. Mes užtikriname pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pagal sparnuotą frazę „ištisą parą, ištisus metus“, įsteigę budinčio gydytojo tarnybą. Taigi mums svarbu, kad Vakarų Lietuvos gyventojai neprarastų aukšto lygio medicinos paslaugų, kurios dešimtmečiais buvo kuriamos Klaipėdoje. Siūlome iš esmės pradėti daryti pokyčius siekiant paslaugų prieinamumo ir vienodos galimybės gauti vienodą gydymą visiems Lietuvos gyventojams.“
Kiek kitokį požiūrį išreiškia LGS Klaipėdos miesto filialo pirmininkas Antanas Janušonis: „Prasidėjo pirmieji realūs sveikatos apsaugos reformos žingsniai. Vieni juos priėmė ramiai, suprasdami, kad tai būtinas procesas, kiti stengdamiesi priešintis. Nereikia pamiršti, kad sveikatos apsaugos sistemos piramidės viršūnėje turi būti ligonio, paciento interesai, jo saugumas, žemiau – ekonominiai ir kiti interesai. Asmeniniai, grupiniai interesai turi būti paskutinėje vietoje. Pas mus kai kurie tai užmiršta ir asmeninius, grupinius interesus iškelia į pirmą vietą. Ligonių paskirstymas ir gydymas pagal ligų sudėtingumą vyko savaime, nes tai diktuoja medicininė logika. Šiuo metu SAM tai sukonkretino. Nereikėtų laikyti pagrindu atliekamą vieną kitą sudėtingą operaciją arba didžiuotis didesniu operacijų skaičiumi, kai tas pats pacientas operuojamas po 2 ar 3 kartus, o po operacijos šeimos gydytojai nespėja pildyti dokumentų nedarbingumo procentams nustatyti (taip žmonės išbraukiami iš darbingųjų, o SODRAI didėja finansinis krūvis). Tai labai klaidinga taktika. Pagrindinis rodiklis – tolimi rezultatai. Pirmame variante, tiesa, buvo labai nuskriaustos respublikinio lygio ligoninės: netgi paprastos operacijos priskirtos universiteto gydymo įstaigai. Paskutiniame variante padėtis pasikeitė: 3A, 3B, ir kai kurios 3C lygio paslaugos paliktos respublikinio lygio gydymo įstaigoms. Gal kai kurie specialistai nepatenkinti – jie galėtų daryti ir sudėtingesnes operacijas, bet tai nėra nekintamas procesas. Reformos programoje numatyta, kad po dvejų metų, įvertinus 2010–2011 m. rezultatus, paslaugų delegavimas bus peržiūrėtas. Per tą laiką galėtų padirbėti specialybių draugijos, numatyti paslaugų lygį bei kryptis, aptarti visuotinėje savo draugijos konferencijoje ir pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai. Netgi numatyta, kad sujungus Klaipėdos jūrininkų ir Klaipėdos universitetines ligonines, būtų galima deleguoti kai kurias universiteto lygio paslaugas. Šiuo metu pradėtos laužyti ietys, kurią gydymo įstaigą prijungti prie kurios, kuri turi būti bazinė. Sujungimui priešinamasi, nes bazinės gydymo įstaigos vadovas liktų savo darbo vietoje, o atliekant sujungimą skelbiamas konkursas vyr. gydytojo vietai užimti. Manau, kad visų ligoninių jungimas turėtų vykti sujungimo principu, nes tuo metu jau keistųsi gydymo įstaigos pavadinimas. Visos stacionarinės gydymo įstaigos turi būti pavaldžios SAM, nes savivaldybės savo gydymo įstaigų niekuo neremia – nei finansiškai, nei juridiškai. Už sveikatos apsaugą visa atsakomybė tenka SAM. Dar neteko girdėti, kad dėl finansavimo stokos, didelių eilių poliklinikose, laukiant planinių konsultacijų, medikamentų stokos bei jų kainų ir kitų sveikatos apsaugos problemų būtų kaltinamos savivaldybės. Visi akmenys krenta į SAM daržą. Be to, išsispręstų daug juridinių problemų. Ligoninėms esant pavaldžioms SAM, medikų darbdaviu tampa Vyriausybė. Tuomet LGS gali sudaryti su Vyriausybe šakinę kolektyvinę sutartį, kuri būtų taikoma visoms gydymo įstaigoms, nebereikėtų atskirai kiekvienos įstaigos kolektyvui vargti dėl kolektyvinių sutarčių. Sprendžiant problemas streikų būdu reikalavimai būtų pateikiami Vyriausybei kaip darbdaviui. Sveikatos apsaugos finansavimo sumažinimas 10 proc. – tai nebloga išeitis iš esamų blogybių, nes buvo ketinama mažinti 25–30 proc. Todėl, mano nuomone, reikėtų streiką atidėti. Vargu ar daugiau ką galima pasiekti. Reika susikoncentruoti į ateitį, sudaryti sutartį su Vyriausybe, kad praėjus krizės reiškiniams, kuo greičiau būtų grąžintas sveikatos apsaugos ankstesnis finansavimas. Bet to nepakaks: turi būti numatytas finansavimo augimas iki 7 mlrd. Lt, kaip kalbėjo Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas A. Matulas. Prie gydymo įstaigų gelbėjimo mažinant darbuotojų atlyginimus turėtų prisidėti ir vyr. gydytojai, nes jų atlyginimai, kaip žinome, viršija net 10 000 Lt ir yra didesni už vidutinį gydytojų atlyginimą 3–4 kartus.“
Klaipėdos medikai ir mokslo darbuotojai suvienijo jėgas, kad ligoninių restruktūrizavimo banga nenublokštų uostamiesčio į provincijos lygį, kad čia veikiančios ligoninės ne tik išlaikytų teikiamas paslaugas, bet net ir sustiprėtų. Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės, kurios pirmininkas – uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, nariai sutarė, jog prie Klaipėdos universiteto turi būti įsteigtas jaunųjų gydytojų podiplominių studijų centras. Tuo būdu Klaipėdoje būtų įkurtas trečiasis universitetinis medicinos centras, galįs ir toliau teikti aukščiausio lygio paslaugas pacientams. Taip pat jie priėmė rezoliuciją, kurioje siūloma įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją. Ji susidėtų iš pagrindinių Klaipėdos ligoninių, o asociacijai vadovautų taryba, kurią sudarytų ligoninių vadovai, Klaipėdos krašto gydytojų specialistų bei slaugos specialistų, pacientų ir visuomeninių organizacijų atstovų. Ligoninių asociacijos veikloje būtų įdiegti nauji vadybos ir darbo organizavimo principai, kurie vėliau galėtų būti pritaikomi ir kituose Lietuvos regionuose. Be to, rezoliucijoje pažymėta, jog Klaipėdos universiteto bazėje tikslinga kurti podiplominio gydytojų rengimo struktūrinį padalinį. Tai padėtų ligoninei įgyti universiteto lygio statusą ir prilygti Vilniaus bei Kauno universitetų ligoninėms.

„Gydytojų žinių“ informacija