Pirmą kartą Sveikatos apsaugos ministerijai buvo kategoriškai pasipriešinta. Lapkričio 27 d. SAM Kolegijos posėdyje pateiktas tvirtinti TLK ir ASPĮ sutarčių sudarymo tvarkos aprašas daugumai buvo nepriimtinas ir kolegijos nariai viešai juo piktinasi. VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus pavaduotojas V. Zaksas kolegijos narius supažindino su nuo kitų metų liepos mėn. ketinama pradėti nauja sutarčių sudarymo tvarka, t. y. ribotų finansavimo išteklių problema numatoma įgyvendinti per direktyvinę paslaugos teikėjų atranką bei sudarant pacientų eiles. Visi kolegijos nariai apie šį internete paskelbtą projektą galėjo pateikti savo nuomones bei siūlymus. Deja, kaip visada, visi siūlymai buvo atmesti ir kolegijos posėdžiui svarstyti buvo pateiktas beveik nepataisytas pirminis variantas. „Tai buvo vieša diskusija. Partneriai pateikė savo siūlymus, o apie tai, dėl ko jie buvo atmesti, atsakymo niekas negavo. Mūsų tikslas nebuvo užblokuoti tvarką, pastabos buvo gana rimtos, argumentai motyvuoti. Mes pertvarkai pritariame, bet nepritariame tokiam projektui. Pagrindinis SAM vadovybės argumentas – kad pritarė darbo grupės. Buvo sudaromos darbo grupės, į jas sutelkiama labai daug žmonių, bet iš jų nebuvo reikalaujama rezultatų. Ši tvarka parengta už uždarų durų. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija mano, kad sutartys turi būti pasirašomos su gydymo įstaigomis, kurios atitinka nustatytus kriterijus. Turi būti aiškūs finansavimo kriterijai. Dabar pateiktas biudžetinis finansavimas, konkurencija, deja, paneigta. Nežinau, kaip efektyvumas ir ekonominis veiksmingumas galimas be konkurencijos. Be jos ligonių kasos negalės užtikrinti efektyviausių, ekonomiškiausių ir saugiausių paslaugų. Skubos tvarka per savaitę kitą reiktų suburti tuos, kurie teikė pastabas, įvairių struktūrų atstovus ir nustatyti objektyvius kriterijus – aiškius visoms gydymo įstaigoms: paslaugos apmokamos ar ne. Tai gana rimti dalykai ir jie turi būti vieši,“ – taip įvertino parengtą projektą kolegijos narys L. Paškevičius. Kolegijos narys R. Rastauskas jam pritarė ir sakė manantis, kad kolegijoje visų pastabų svarstyti neracionalu: „Darbo grupei reikėtų susėsti ir pasikalbėti su pastabas pateikusiais žmonėmis“. Kolegijos pirmininkas A. Čaplikas mano, jog esminė L. Paškevičiaus pastaba – laisvosios rinkos principų įvedimo klausimas.  Ministro įsitikinimu, pagrindinė problema – reguliuoti ar nereguliuoti paslaugų pirkimą. A. Čaplikas vardijo, jog kolegijos nariai prof. L. Labanauskas, I. Misevičienė, V. Janušonis, S. Gendvilis, D. Vaiginas nepritaria šiam projektui. Daugelis jų ragino iš esmės jį keisti. Kolegijos narys S. Gentvilis sakė, kad tokio pobūdžio dokumentas reikalingas, tik pakoreguotas. Neseniai jam teko dalyvauti Europos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų asociacijos simpoziume. Jame buvo aptariama privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė. Šią problemą sprendžia visos Europos šalys. „Bet kas teiks nepelningas paslaugas? Jų įkainiai dabar per menki. Jei bus sudaromos sutartys, daugelis gydymo įstaigų į tokias paslaugas nepretenduos. Kai kurios ir dabar vengia socialinių paslaugų, kurių problema, deja, Vyriausybės lygiu dar neišspręsta. Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymai esant tokiai ekonominei padėčiai nepriimtini,“ – konstatavo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas. Kolegijos nariai D. Vaiginas, prof. V. Grabauskas ir kiti siūlė šį klausimą atidėti, aptarti visus siūlymus ir tik tada susirinkti į kitą kolegijos posėdį, kuriame ir bus galima priimti galutinį šio projekto variantą. Prof. K. Strupas siūlė jį priimti, o vėliau taisyti projekto spragas. „Manau, kad turime pritarti, o vėliau, atsiradus poreikiui, bus įmanoma pataisyti,“ – pritarė kolegijos narys V. Alekna. „Aš linkęs į radikalesnes reformas. Esu LLRI augintinis. Kalbėdami dar kartą prisiminkite, kas mane užaugino kaip politiką“, – priminė ministras A. Čaplikas ir siūlė kolegijos nariams iš esmės pritarti pateiktajam projektui, nes SAM spaudžia laikas. Po kelių dienų Vyriausybės pasitarime buvo pristatytas sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos programos projektas. Vyriausybės posėdyje nutarta patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą ir įpareigota SAM iki š.m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti programai įgyvendinti reikalingą priemonių planą
    Gruodžio 1–2 d. Mykolo Romerio universitete vykusiame seminare ir konferencijoje „Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos“ buvo pristatyta ir darbo grupėse diskutuojama SAM parengta šalies gydymo įstaigų pertvarkos programa, populiariai vadinama 3R projektu. Pasak Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanės doc. Dr. D. Jankauskienės, šio seminaro ir konferencijos tikslas – pritaikant dalyvių patyrimą sukurti sveikatos sistemos pertvarkos rizikos valdymo metmenis ir patobulinti gebėjimus sveikatos sistemos politikos ir valdymo srityje, pasidalinti moksline patirtimi šioje srityje. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas, sveikindamas konferencijos dalyvius, pastebėjo, kad dabar stacionaruose, poliklinikose klesti abejingumas, korupcija, registratūrose – netvarka ir t. t. „Paskutinius 2–3 m. buvo geros finansinės galimybės tobulinti sveikatos apsaugos sistemą. Jeigu būtų buvę noro integruoti tarnybas, laboratorijas, tai tuos papildomus pinigus gydymo įstaigų vadovai galėjo panaudoti naujovėms taikyti. Atsakomybę turi prisiimti visi politikai, SAM, kuri absoliučiai ignoravo Komiteto siūlymus liberalizuojant BPG veiklą. Kai kas daroma, bet vangokai. Pertvarka reikalinga, nors ir esame užversti begaliniais skundais, reikalavimais. Nuo pirminio projekto gerokai pažengta, siūloma įvesti pereinamąjį laikotarpį ir kt., bet matau daugybę dalykų, į kuriuos ministerija neatsižvelgė. Šnekėjome, kad reikia centralizuoti brangias paslaugas. Paskutiniame projekte, kuriam buvo pritarta Vyriausybės pasitarime, kažkodėl neleidžiama teikti terapijos paslaugų, bendrojo profilio kardiologijos, kitų paslaugų. Po 2–3 mėn. didesnės gydymo įstaigos nesutalpins pacientų. Su ministru A. Čapliku dėl to kalbėsimės dar šiandien. Reikia susitaikyti, kad ši optimizacija įvyks, tai visiškai teisingas kelias. Praleidome progą optimizuoti tinklą pagal estišką variantą, jei neįgyvendinsime savo projekto, tai mūsų laukia latviškas variantas. Dabar kartu su ministerija intensyviai svarstome galimybę grąžinti vyr. gydytojų atestaciją įvedant jiems 5 metų kadenciją“, – per konferencijos atidarymą kalbėjo A. Matulas. Ministro patarėjas M. Marcinkevičius pristatė 3R projektą. Jis pabrėžė, jog daugelis konferencijos dalyvių apie šį projektą girdi ne pirmą kartą. Jis atsiprašė, kad po pranešimo atsakęs į keletą klausimų turės išeiti, mat Vyriausybės posėdyje bus svarstoma šios pertvarkos programa. Vyriausybės pasitarime iš esmės pritarta programos projektui.
    Darbo grupėse buvo aptarti ligoninių, pirminės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros, finansavimo pertvarkos rizikos valdymo klausimai. Ligoninių pertvarkos rizikos valdymo darbo grupės moderatoriais buvo D. Vaiginas ir prof. V. Janušonis. Šioje darbo grupėje dalyvavo nemažas būrys gydymo įstaigų vadovų, M. Romerio universiteto dėstytojai, pacientų organizacijų atstovai. „Pergyvenome dvi krizes. Sistema yra gan tvari, išderinti ją pavojinga. SAM atstovai teigia, jog pasikeis tik vadovai,  daugiau niekas nesikeis. Privačių firmų vienas iš pagrindinių siekių – surasti tinkamą vadovą. Kritikuoti idėją sunku. Tai pagrindinis mąstymo požymis“, – diskusijos dalyviams teigė prof. V. Janušonis. Jis priminė, kad kalbama apie gydymo įstaigų padėtį, bet kaip bus su pacientais? Kuo jie rizikuoja? Pasak daugelio diskusijoje dalyvavusiųjų, prognozuoti, kas bus, sunku. Pateiktame projekte aišku, ko nebus, tik neaišku, kaip elgtis su pacientais: nebus chirurginio skyriaus – kaip gydytojas galės padėti pacientui, kuriam nereikia didelės pagalbos? Kur ligonis kreipsis naktį? Gražiai kalbama, kad nereikia laboratorijos. Terapijos skyrius yra, laboratorijos nėra – kaip nustatyti diagnozę? Labai nemotyvuota. Kaip bus teikiama pagalba, kai nebus reanimacijos skyriaus? Iš sukurtos dienos chirurgijos liks tik kačių ašaros. Deja, alternatyva turi būti. Negi iš Kaišiadorių rajono žmonės turės važiuoti į Kauną? Žvilgterėjus į pertvarką paciento akimis, kokybiškos pagalbos nebus, pablogės paslaugų prieinamumas, nebus paskirstyti srautai. Dabar norėdami paguldyti ligonį į KMUK turime eiti kryžiaus kelius. Jau dabar pareikšta, kad nė vieno nepriims, išskyrus tuos, kuriems reikalingas plaučių ventiliavimas. Kitus gydykite patys – tokio atsakymo visada sulaukiame. Koks bus prieinamumas naktį?  Neaišku, kaip bus teikiama būtinoji pagalba, kai nėra pirminės grandies, GMP. Kaip bus gabenami reanimuojami ligoniai? Jau dabar stacionarinės įstaigos perkrautos. Problema ir pakliūti pas šeimos gydytoją. Pacientai į gydymo įstaigą eina po 18 val., kai paslaugų nebeteikia PSPC ir šeimos gydytojai. Stacionare paslauga tampa nesaugi, dideli krūviai, sąnaudos. Reformuojant turi būti aiškiai įvardinta, ką turėtų daryti šeimos gydytojai: ar jie paslaugas teiks ir savaitgaliais, ar bus ieškoma kitokio varianto. Pirminė grandis reformai neparuošta. Ligoninės sprendžia ir socialines problemas: budėjimo metu atvažiuoja pacientai ir pasilieka ligoninėje, nes neturi kur dingti. Naktį neišvaryti. Jei kas jiems atsitiktų, kalti liks medikai. Reikia kalbėti apie pacientų saugumą. Finansavimas mažės,  už paslaugą niekas nemokės, o pagalbą suteikti reikia. Ar tai etiška, jei medikams teks rinktis, kada ir kokią paslaugą teikti? Sakoma, jog dalis gydytojų pereis į pirminę grandį, bet be rezidentūros jie to negalės padaryti. Kita dalis  dirbs ambulatorijose. Niekaip neįsivaizduojamas chirurgas, gydantis ambulatoriškai. Po kelių tokios tarnybos valandų jis išvyks svetur ieškoti darbo pagal specialybę. Žalias koridorius ne visada suveiks, nes ne tik rajonuose, bet ir miestuose daug pacientų neturi lėšų. Ką toks pacientas toliau darys? Kas jį pargabens atgal? Socialinės problemos labai rimtos. Sunku įsivaizduoti, kaip vienas likęs terapeutas gydys traumas, kaip be laboratorijos, be budinčio kolegos suteiks skubią pagalbą. Tai didžiulė atsakomybė. Ar tai bus ligoninė, ar tik slaugos gydymo įstaiga? Tai būtina aiškiai įvardinti. Ateityje tokios įstaigos neišgyvens – mažėjant finansavimui jos bankrutuos. Į rajonų ligonines perspektyvoje jaunų medikų neprisiviliosi, jau dabar mažosiose ligoninėse dirba pensinio amžiaus medikai. Sumažės stacionarinių gydymo įstaigų. Pacientams pasekmės gan liūdnos. Niekas ministerijoje nekalba apie kaštus. Pertvarka gali daugiau kainuoti, nei bus sutaupyta. Reforma – tai dideli kaštai. Pagaliau nemažai gydymo įstaigų į aparatūrą, įrengimus sudėjo dideles investicijas, kurios dabar tarsi nubraukiamos. Kiek kainuoja žmogaus gyvybė? Bet koks išgelbėtas chirurginiame, reanimaciniame skyriuje žmogus – didžiulis turtas valstybei. Dabar deklaruojama, jog rajonų ligoninėse paslaugos nesaugios. Deja, saugumo kriterijai nėra moksliškai apibrėžti.
    Tiek MRU konferencijos diskusijos dalyviai, tiek SAM Kolegijos nariai pripažino, jog su pertvarka skubama. Teisės aktai eina iš paskos įvykiams. Pasigendama ryšio. Teikiami pasiūlymai, bet niekas nežino, ar bus į juos atsižvelgta. Dabar atrodo, jog SAM pirma priima sprendimus, o paskui bandoma įrodyti jų naudą, tačiau neįrodžius savo veiksmų nesustabdo. Todėl eilinį kartą įsitikinta, kad SAM „sienos“ nei kakta, nei proto, nei kūjų nepramuši.

                „Gydytojų žinių“ informacija